- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-02
- Bylos Nr.
- 2A-330-278/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03115-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zina Mickevičiūtė (pirm.), Ramunė Čeknienė, Birutė Valiulienė (pran.)
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- E. B.
- Trečiasis asmuo
- J. S.
- Išvadą teikia
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriui
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-330-278/2011
Teisėja V. Svirplienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03115-2010-6
2011 m. gegužės 2 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Zinos Mickevičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ir atsakovės E. B. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-91-452/2011 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei E. B., trečiajam asmeniui J. S., institucijai, duodančiai išvadą Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo, vaiko išlaikymo ir gyvenamosios vietos nustatymo bei turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. B. nurodė, kad atsakovė E. B. serga psichine liga, tačiau nepripažįsta turimų sveikatos problemų, nesigydo, o dėl neprognozuojamų atsakovės veiksmų tolimesnis bendras gyvenimas neįmanomas. Teigia, jog atsakovė negali tinkamai pasirūpinti dukra. Nurodė, kad butas, esantis Žemaičių g. 12-92, Panevėžyje, įgytas iki santuokos yra jo asmeninė nuosavybė, todėl nedalintinas, tačiau santuokos metu butas buvo pagerintas – įrengtas papildomas kambarys, kuris turto vertintojų vertinimu yra 12 000 Lt vertės. Prašė teismą dėl abiejų kaltės nutraukti 1996-08-03 sudarytą santuoką, po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes; nustatyti dukters J. B., gim. 1997-11-15, gyvenamąją vietą su tėvu; priteisti iš atsakovės E. B. dukters išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei padalinti santuokoje įgytą turtą - butą, esantį Žemaičių g. 12-92, Panevėžys, pripažinti jo asmenine nuosavybe, priteisti jam šaldytuvą - šaldiklį „Stinol“ 200 Lt vertės, elektrinę viryklę „Gorenje“ 800 Lt vertės, skalbimo mašiną „Gorenje“ 800 Lt vertės, viso turto 7 800 Lt vertės bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovei prašė priteisti iš jo 6 000 Lt kompensaciją už jam priklausančio buto pagerinimą; 6 800 Lt vertės žemės sklypą, esantį sodų bendrijoje „Papartis“, Naujikų k., Panevėžio r., 1 100 Lt vertės metalinį garažą Nr. 718, esantį Spaustuvės g. Panevėžyje, garažų bendrijoje „Žagienis“, 2 000 Lt vertės automobilį R. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 200 Lt vertės virtuvinį baldų komplektą, 4 dalių sekciją 300 Lt vertės, stalą su keturiomis minkštomis kėdėmis 100 Lt vertės, beverčius pakabinamą akvariumą, ir muzikinį centrą „JVC“, televizorių LCD „Funai“ 500 Lt vertės, monitorių LCD „GLG“ 440 Lt vertės, lovą-tachtą (dvigulę) 200 Lt vertės, viso turto 11 940 Lt sumai.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Santuoką, sudarytą 1996-08-03 tarp A. B. ir E. B. nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes; nustatė nepilnametės dukters J. B., gim. 1997-11-15, gyvenamąją vietą kartu su globėja J. S. ir dukters išlaikymui iš šalių priteisė po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymą pradedant teikti nuo ieškinio padavimo dienos (2010-05-05) iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. J. S. paskyrė nepilnamečiam vaikui J. B. mokamo išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Ieškovui A. B. priteisė butą, unikalus numeris 2797-2006-0016-0010, esantį adresu Žemaičių g. 12-92, Panevėžys, 38 000 Lt vertės, įpareigojant atsakovei E. B. sumokėti 12 263,50 Lt kompensaciją už jam tenkančią pagerinto turto dalį; metalinį garažą Nr. 718, esantį Spaustuvės g., Panevėžyje, garažų bendrijoje „Žagienis“, automobilį R. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) virtuvinį baldų komplektą, 4 dalių sekciją, elektrinę viryklę „Gorenje“, šaldytuvą-šaldiklį „Stinol“, skalbimo mašiną „Gorenje“, bevertį pakabinamą akvariumą, viso 5 400 Lt vertės turto; atsakovei E. B. priteisė žemės sklypą, unikalus numeris 6626-0005-0102, esantį Naujikų k., Panevėžio r., sodų bendrijoje „Papartis“, stalą su keturiomis minkštomis kėdėmis, bevertį muzikinį centrą „JVC“; monitorių LCD „GLG“, lovą-tachtą (dvigulę), televizorių LCD „Funai“, viso 8 040 Lt vertės turto, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, jog šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių nesutarimų ir santuokos išsaugoti galimybių nėra. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Nustatė, kad 2010-09-20 Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus sprendimu, šalių dukra J. B., gim. 1997-11-15, buvo laikinai paimta iš tėvų ir apgyvendinta senelių J. ir A. S. šeimoje, 2010-09-22 J. B. nustatyta laikinoji globa ir globėja paskirta J. S.. Nurodė, kad nepilnametė šalių dukra eilę kartų yra išreiškusi nuomonę dėl gyvenamosios vietos pas senelius, todėl, teismas darė išvadą, kad, siekiant apginti nepilnamečio vaiko interesus, yra pagrindas viršyti pareikštus reikalavimus ir vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su globėja, kuri anūke tinkamai rūpinasi, užtikrina tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas. Teismas nurodė, kad pasikeitus aplinkybėms dėl vaiko laikinosios globos ir gyvenamosios vietos, J. B. gyvenamosios vietos klausimas gali būti sprendžiamas įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į A. ir E. B. gaunamas pajamas, turimą turtą, santaupas, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius, darė išvadą, kad dukters išlaikymo suma po 200 Lt iš kiekvieno tėvų yra maksimali bei realiai įvykdoma. Spręsdamas turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo klausimą, teismas nustatė, kad butas, esantis Žemaičių g. 12-92, Panevėžyje, įgytas A. B. 1996-06-27 mainų sutarties pagrindu iki šalių santuokos sudarymo ir jo vertė sandorio sudarymo metu buvo 13 473 Lt. Nurodė, kad šalys pripažįsta, tai patvirtina ir liudytojai, jog santuokos metu iš bendrų šeimos santaupų butas buvo pertvarkytas ir pagerintas – atliktas remontas, įrengtas vienas kambarys, balkonas. Teismas konstatavo, jog pagal Turto vertintojų atliktą turto vertės nustatymo aktą 2010-11-12 buto vidutinė rinkos vertė 38 000 Lt, todėl įvertinus jo įsigijimo metu buvusią vertę darė išvadą, jog 24 527 Lt (38 000 Lt -13 473 Lt) buto vertės yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuri yra dalintina ir ieškovas įpareigotinas kompensuoti atsakovei jos dalį pinigais. Nors ieškovas prašė metalinį garažą ir automobilį priteisti atsakovei, tačiau, teismas, atsižvelgdamas į atsakovės sveikatos būklę, darė išvadą esant pagrindui šį turtą priteisė ieškovui ir už atsakovei tenkančią didesnę turtą dalį A. B. kompensacijos nepriteisti. Nurodo, jog dėl kilnojamojo turto, išskyrus elektrinės viryklės „Gorenje“, skalbimo mašinos „Gorenje“ priteisimą, ginčo nėra. Įvertinęs, jog butas tenka ieškovui, siekiant, kad turto padalijimas nepadarytų žalos pačiam dalybų objektui, virtuvinis baldų komplektas ir elektrinė viryklė priteistini ieškovui. Kitus kilnojamuosius daiktus teismas padalijo vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais bei atsižvelgdamas į šalių pageidavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė E. B. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. sprendimą dalyje dėl nepilnametės dukters E. B. gyvenamosios vietos nustatymo. Nurodo, kad teismas nepagrįstai dukters gyvenamąją vietą nustatė su globėja, tuo atskirdama ją ir dukterį. Mano, kad globėja darys neigiamą įtaką jos dukrai be kurios gyvenimas jai yra nepakeliamas. Nesutinka, kad dukra gyventų su tėvu, nes jis yra netvarkingas, nemoka bendrauti su kitais žmonėmis, nepagarbiai elgiasi su ja, dažnai yra neprognozuojamas.
Ieškovas A. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. sprendimą dalyje dėl 12 263,50 Lt kompensacijos atsakovei E. B. priteisimo ir iš jo priteistą atsakovei kompensacijos sumą sumažinti iki 4 560 Lt bei perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas darė nepagrįstą išvadą, kad 24 527 Lt skirtumas nuo buto įsigijimo vertės ir dabartinės rinkos vertės, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teigia, jog 24 527 Lt suma yra jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto rinkos vertės pokytis, todėl negali būti laikoma bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Mano, jog teismas nepagrįstai sutapatino turto vertės pokytį su buto pagerinimais. Byloje esančioje UAB „Liturta“ turto vertinimo ataskaitoje bei priede nurodyta, kad šalims gyvenant santuokoje papildomai įrengto kambario su balkonu vertė yra tik 14 400 Lt, todėl kiekvienai šaliai iš bendrai sugyvento turto (papildomai įrengto kambario su balkonu) tenka po 7 200 Lt. Mano, kad teismo sprendimu dalintinas turtas ir jo vertės turėjo būti nurodytos sekančiai: ieškovui atitenka papildomai įrengta buto dalis 7 200 Lt vertės, metalinis garažas 1 100 Lt vertės, automobilis 2 000 Lt vertės, virtuvinis baldų komplektas 200 Lt vertės; 4 dalių sekcija 300 Lt vertės, elektrinė viryklė 800 Lt vertės, šaldytuvas - šaldiklis 200 Lt vertės; skalbimo mašina 800 Lt; akvariumas (bevertis), viso turto 12 600 Lt. Atsakovei - sodo sklypas 6 800 Lt vertės, stalas su keturiomis minkštomis kėdėmis 100 Lt vertės, muzikinis centras (bevertis), monitorius 440 Lt vertės, lova – tachta 200 Lt vertės, televizorius 500 Lt vertės, viso turto 8 040 Lt vertės. Teismui pripažinus tokį paskaičiavimą tinkamu, mokėtina kompensacija atsakovei už gaunamą mažesnę turto dalį sudarytų 4 560 Lt (12 600 Lt – 8 040 Lt), o ne 12 263,50 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas A. B. prašo skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas dukters J. B. gyvenamąją vietą su globėja J. S. nustatė, atsižvelgdamas į dukros išreikštą norą ir interesus. Teigia, jog atsakovė nepateikė duomenų, kad jos sveikatos būsena būtų pagerėjusi, todėl dukters gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove būtų žalingas dukrai. Be to, atsakovė neturi savo gyvenamosios vietos, todėl neaišku, kur ji su dukra gyventų.
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė E. B. prašo skundą atmesti. Nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog 24 527 Lt skirtumas nuo buto įsigijimo vertės ir dabartinės rinkos vertės yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Be to, teisingai įvertino aplinkybę, kad butas buvo pagerintas iš bendrų sutuoktinių lėšų, nes buto remontui ir namo renovacijai ji skyrė 3 200 Lt asmeninių lėšų.
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius atsiliepime į šalių apeliacinius skundus nurodo, kad dėl ieškovo apeliacinio skundo reikalavimų palieka spręsti teismui savo nuožiūra, o atsakovės apeliacinį skundą prašo atmesti ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. sprendimą dalyje dėl nepilnametės E. B. gyvenamosios vietos nustatymo palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismo sprendimas nustatyti šalių dukros E. B. gyvenamąją vietą su globėja J. S. atitinka nepilnametės E. B. norą ir interesą turėti saugią, jos poreikius atitinkančią aplinką.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o atsakovės - atmestinas.
Byloje nustatyta, kad 1996-08-03 įregistruota šalių santuoka yra iširusi ir jos atkurti nei ieškovas, nei atsakovė nenori, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino jog šalių santuoka yra iširusi ir dėl to kalti abu sutuoktiniai (CK 3.61 str. 2 d.). Iš bylos dokumentų matyti, kad sutuoktiniai turi sveikatos sutrikimų, jiems reikalingas gydymas, nes E. B. serga paranoidine šizofrenija, epizodine eiga su progresuojančiu defektu, nepertraukiama eiga, A. B. nuo 2008-06-18 iki 2010-06-15 gydėsi vidutinio sunkumo depresiją (1 t., b.l. 63-68, 86, 88, 105-106, 111, 116, 2 t., b.l. 35). Įvertinus tėvų sveikatos būklę bei aplinkybę, jog pagal pateiktas gydymo įstaigų rekomendacijas šalių dukrai J. B. reikalingas psichologiškai tausojantis režimas, vengiant santykių akcentavimo, kas būtų neįmanoma vaiko gyvenamąją vietą nustačius su vienu iš tėvų, kolegija daro išvadą, jog siekiant užtikrinti saugias sąlygas vaikui augti ir vystytis, atsižvelgiant į vaiko norus gyventi su seneliais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. B. gyvenamąją vietą nustatė su globėja, kuri yra paskirta nepilnametei Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-09-22 įsakymu „Dėl laikinosios globos J. B. nustatymo“ (1 t., b.l. 126, 131-132). Apeliantės E. B. teiginiai, jog nepilnamečiais vaikais privalo rūpintis jų tėvai ir vaikas negali būti išskirtas su tėvais prieš jo norus yra teisingi, tačiau, kaip nurodyta aukščiau, šalių dukters gyvenamoji vieta nustatyta atsižvelgiant ir į vaiko norus, kuriuos J. B. išsakė teismo posėdyje, ir į nepilnamečio vaiko tėvų sveikatos būklę, todėl nustatant J. B. gyvenamąją vietą Civilinio kodekso nuostatos nėra pažeistos (1 t., b.l. 117-121, CK 3.161 str. 3 d., 3.163 str. 2 d., 3.164 d., 3.174 str. 2 d.). Teigdama, kad dukters globėja, kuri yra pačios atsakovės motina, gali daryti neigiamą įtaką J. B., apeliantė jokių, šiuos teiginius pagrindžiančių duomenų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė, todėl konstatuoti, jog teismo sprendimas dėl nepilnametės gyvenamosios vietos nustatymo yra neteisingas, nėra pagrindo. Spręsdamas išlaikymo dydžio priteisimo klausimą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šalių gaunamas pajamas, turimą turtą ir dukters išlaikymui pagrįstai priteisė išlaikymą, kuris gali užtikrinti jų dukters minimalių poreikių patenkinimą.
Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas taikomas ir tuo atveju kai dalijamas bendras sutuoktinių turtas, tačiau teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 str. 1 d.). Šioje teisės normoje pateikiamų aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, sąrašas nėra baigtinis, ir teismas, įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes, gali pripažinti svarbiomis bet kurias kitas aplinkybes. Sutuoktinių bendras turtas dalijamas natūra, jeigu taip galima padalyti, arba natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 str. 3 d.). Teismas, spręsdamas klausimus, susijusius su sutuoktinių bendro turto padalijimu (dėl bendro turto dalių, padalijimo būdo), privalo siekti skirtingų interesų pusiausvyros, tačiau taip pat turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, atsižvelgti į konkrečioje nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes. CK 3.87 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Įstatyme įtvirtinti du bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdai: teismo sprendimu ir notariškai patvirtinta sutuoktinių sutartimi (CK 3.59, 3.116 str.). Teismo sprendimu dalijamas sutuoktinių turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę jie įgijo iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo arba teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str. 1 d.). Šios bendrosios taisyklės išimtis nustatyta tik tiems atvejams, kai sutuoktiniai faktiškai pradėjo gyventi skyrium dar prieš iškeliant santuokos nutraukimo bylą. Tokiu atveju vieno sutuoktinio (išskyrus tą, kuris pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo) prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik tas turtas, kuris įgytas bendrai iki tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantai neginčija santuokos metu įgyto bei dalintino 13 440 Lt vertės kilnojamo turto ir kolegija konstatuoja, kad šis turtas pagrįstai, atsižvelgiant į šalių pageidavimus bei jų sveikatos būklę yra teisingai priteistas šalims, didesnę jo dalį skiriant atsakovei dėl jos sveikatos būklės, todėl šioje dalyje keisti teismo sprendimą nėra pagrindo. Tačiau ieškovas A. B. nesutinka su įpareigojimu išmokėti atsakovei 12 263,50 Lt piniginę kompensaciją. Byloje nustatyta, kad butą, esantį Žemaičių g. 12-92, Panevėžio m., ieškovas įsigijo iki santuokos su atsakove sudarymo ir tik santuokos metu, bendromis lėšomis, šalys įsirengė papildomą kambarį su balkonu. Iš Turto vertinimo ataskaitos, kuri pateikta byloje, matyti, kad bendra buto vertė su bendro naudojimo patalpomis ir butui priklausančiu balkonu, yra 38 000 Lt, o šalių įrengtų patalpų vertė – 14 400 Lt, todėl darytina išvada, kad teismui pripažinus, jog butas yra asmeninė ieškovo nuosavybė, kaip bendrai santuokoje įgytas turtas gali būti dalintina tik pagerinto buto dalis ( 1 t., b.l. 172, 2 t., b.l. 26, CK 3.89 str. 1 d. 1 p.). Kolegija kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad bendroji jungtinės nuosavybė yra 24 527 Lt buto vertės. Nors butas yra įsigytas 1996-06-27 ir jo vertė nurodoma 13 473 Lt, tačiau kolegija daro išvadą, jog visiems yra žinoma aplinkybė ir jos nereikia įrodinėti, kad nekilnojamojo turto vertė yra padidėjusi dėl nekilnojamojo turto vertės pokyčių, įvykusių per 15 metų nuo buto įsigijimo (CPK 182 str. 1 p.). Kadangi turto vertintojo UAB „Liturta“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita nėra nuginčyta ir padidinto buto vertė yra 14 400 Lt, todėl ieškovas privalo išmokėti atsakovei 7 200 Lt piniginę kompensaciją. Apeliantas A. B. teigia, jog atsakovei mokėtina tik 4 560 Lt kompensacija, tačiau byloje nepaneigta, jog atsakovė yra skyrusi asmenines lėšas namo, kuriame yra butas renovacijai, be to, keisti buto langai, durys, todėl darytina išvada, kad šalių bendromis lėšomis yra pagerinta ir ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausanti buto dalis. Įvertinus minėtas aplinkybes, mažinti atsakovei išmokėtinos 7 200 Lt kompensacijos dydį dėl E. B. priteistos didesnės vertės kilnojamojo turto, nėra pakankamo pagrindo.
Dėl paminėtų motyvų, sprendimas dalyje dėl kompencacijos dydžio atsakovei išmokėjimo bei žyminio mokesčio priteisimo valstybei iš šalių dydžio, keistina (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 1 t., b.l. 9).
Iš atsakovės E. B. ieškovo naudai, proporcingai patenkintų reikalavimų dalimi, priteistinas žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir iš šalių, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 2 t., b.l. 57, 68).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjų kolegija
nutarė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir 12 263,50 Lt piniginę kompensaciją, kurią įpareigotas ieškovas A. B. išmokėti E. B. sumažinti iki 7 200 Lt (septynių tūkstančių dviejų šimtų Lt), o iš šalių priteistą žyminį mokestį valstybei padidinti - iš ieškovo A. B. priteisti 183 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt tris Lt), o iš atsakovės E. B. 457,20 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt septynis Lt) žyminio mokesčio valstybei.
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės E. B. 215 Lt (du šimtus penkiolika Lt) žyminio mokesčio ieškovo A. B. naudai ir iš A. B. ir E. B. po 2 Lt (du Lt) pašto išlaidų valstybės naudai (įmokos kodas 5660).