Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-04-11 · Civilinė byla Nr. 2A-142-124/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-11
Bylos Nr.
2A-142-124/2013
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-01318-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Burbulienė, Danutė Matiukienė, Laisvė Aleknavičienė (pran.)
Ieškovas
Radviliškio rajono savivaldybės
Atsakovas
T. O.
Kategorijos
  • 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja L. Aleknavičienė Civilinė byla Nr. 2A-142-124/2013

Teisėjas K. Ačas Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01318-2012-1
Procesinio sprendimo kategorija 50.11.2. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 11 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,

kolegijos teisėjų: Danutės Burbulienės, Danutės Matiukienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Radviliškio rajono savivaldybės apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Radviliškio rajono savivaldybės ieškinį atsakovui T. O. dėl žodinės nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš nuomojamų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, ir

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Radviliškio rajono savivaldybė ieškiniu (1–2 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti žodinę savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartį ir nuomininką T. O. iškeldinti iš nuomojamų gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, įpareigoti atsakovą per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsideklaruoti iš Radviliškio rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto.

Ieškovas nurodė, kad nuomininkas naudoja butą ne pagal paskirtį ir savo netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems greta gyventi. Atsakovo bute nuolat girtaujama ir triukšmaujama, jame neteisėtai gyvena pašaliniai asmenys, bute išdaužyti langų stiklai, dėl viešosios tvarkos pažeidimų 2011 m. į butą policijos pareigūnai buvo kviesti 10 kartų, savivaldybei skundėsi ir gretimų butų gyventojai. Atsakovas buvo įspėtas, kad dėl sutarties pažeidinėjimo, privalo iki 2011-12-20 išsikelti iš nuomojamo buto, o jam to nepadarius, iš buto bus iškeldintas teismine tvarka. Asakovas iki šios dienos neišsikėlė iš buto, todėl turi būti iškeldintas nesuteikiant kitos gyvenamosios.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimu (35–36 b. l.) ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad atsakovas nėra besąlygiškai ir tiesiogiai atsakingas dėl to, kad buvo apgadintas savavaldybės butas, jame buvo triukšmaujama, nes daugiausia nusiskundimų buvo dėl kito asmens, gyvenusio šiame bute. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn už viešosios rimties trukdymą ar patalpos gadinimą. Atsakovas sumoka visus mokesčius, nuomotojui yra neskolingas, pastaruoju metu ėmėsi priemonių, kad bute nebūtų pašalinių asmenų, kad nebūtų triukšmaujama. Teismas atsižvelgė į tai, kad bute atsakovas nuolat gyvena nuo 1989 m., kad jis kitos gyvenamosios patalpos neturi, yra pensinio amžiaus. Teismas padarė išvadą, kad taikyti atsakovui griežčiausią teisinę sutarties pažeidimo priemonę – nuomos sutarties nutraukimą ir iškeldinimą iš buto, nesuteikiant kito, nėra pagrindo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu (38–40 b. l.) ieškovas Radviliškio rajono savivaldybė prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Būtent atsakovas tiesiogiai ir betarpiškai atsakingas už tinkamą nuomos sutarties vykdymą ir tik jis turėjo imtis visų priemonių, jog būtų išvengta neigiamų pasekmių atsiradimo, tačiau iš liudytojų A. V. ir B. B. parodymų, byloje surinktų rašytinių įrodymų bei paties atsakovo parodymų matyti, kad atsakovas nesiėmė jokių priemonių dėl neteisėtų kartu gyvenusio G. V. veiksmų, t. y. nesikreipė į policiją, į apeliantą ar kitas kompetentingas institucijas, siekdamas užkirsti kelią neteisėtiems G. V. veiksmams.

2. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, kad atsakovas pastaruoju metu ėmėsi priemonių, kad bute nebūtų pašalinių asmenų, kad nebūtų triukšmaujama. Posėdžio metu liudytojai A. V., B. B. ir G. V. patvirtino, jog tik kelias savaites nebegyvena atsakovo nuomojame bute, jie bet kada gali grįžti į nuomojamą butą, kas jau įvyko ne kartą ir vėl jį gadinti bei netinkamu elgesiu sudaryti neįmanomas sąlygas kitiems greta gyventi. Šią aplinkybę patvirtina ir po Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimo priėmimo gautas atsakovo nuomojamo buto kaimynų 2012 m. lapkričio 14 d. pranešimas, kuriame teigiama, kad 2012 m. lapkričio 13 d. G. V. grįžo gyventi į atsakovo nuomojamą butą, kad atsakovas kaimynų buvo rastas laiptinėje neblaivus ir sužalotas, ir kad dėl šio įvykio buvo kviesta policija.

3. Pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad taikyti atsakovui griežčiausią sutarties pažeidimo priemonę - nuomos sutarties nutraukimą ir iškeldinimą iš buto, nesuteikiant kito, šiuo metu nėra pagrindo. Priešingai, atsakovo (nuomininko) požiūris į savo, kaip nuomininko teises ir pareigas nebuvo ir nėra pasikeitęs ir ateityje nepasikeis. Ir toliau bus gadinamas apeliantui priklausantis butas, jis bus naudojamas ne pagal paskirtį, bus sudaromos neįmanomos sąlygos greta gyvenantiems, kas jau sąlygoja viešojo intereso pažeidimą.

4. Skundžiamas Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimas priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, pažeidus materialinės bei procesines teisės normas, todėl teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas, priimant naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Ieškinys dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo pareikštas remiantis CK 6.611 straipsniais. Ieškinio pareiškime taip pat remiamasi tuo, kad atsakovui T. O. suteikta gyvenamoji patalpa turi socialinio būsto statusą. Apeliacinis skundas grindžiamas netinkamu CK 6.611 str. aiškinimu bei taikymu, netinkamu faktinių aplinkybių aiškinimu, įrodymų vertinimu, todėl apeliacinės instancijos teismas ir pasisako dėl apelianto nurodomų sprendimo nepagrįstumo bei neteisėtumo argumentų. Apeliantas prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

CPK 265 str. 1 d. nustato, kad teismas privalo sprendimą priimti tik išnagrinėjęs bei įvertinęs visas bylos aplinkybes, tinkamai ištyręs bei įvertinęs įrodymus.

Byloje nustatyta, kad gyvenamoji patalpa-33,01 kv.m. bendro ploto socialinis butas, priklausantis Radviliškio rajono savivaldybei r esantis (duomenys neskelbtini), 2000-10-02 Radviliškio rajono valdybos sprendimu Nr. 119V, remiantis Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymu buvo išnuomotas atsakovui T. O. (4 b.l.). Byloje nustatyta, kad atsakovas , būdamas buto nuomininku, bute leido gyventi pašaliniam asmeniui G. V., dėl triukšmo bute 2011 metais 10 kartų buvo kviesta policija, ir tuo kėlė pagrįstą namo gyventojų nepasitenkinimą, taip pat buvo apgadintas savivaldybei priklausantis turtas, t.y. išdaužti langų stiklai (b. l. 9,10,11).

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.611 straipsnis nustato, kad pagrindu nutraukti nuomos sutartį gali būti neteisėti nuomininko arba jo šeimos narių veiksmai, kaip antai – naudojimas gyvenamosios patalpos ne pagal paskirtį, nuomininkas savo elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, jei nuomininkas ardo ar gadina nuomojamą patalpą.

Nors ieškovas nurodo, kad butas buvo naudojamas ne pagal paskirtį, tačiau teisėjų kolegija kritiškai vertina šį ieškovo argumentą. Tai, kad atsakovas ginčo patalpose laikinai apgyvendino kitą asmenį, nereiškia gyvenamųjų patalpų naudojimo ne pagal paskirtį, nes ginčo patalpos nebuvo naudojamos komercinei ar gamybinei veiklai vykdyti. Nustatyta, kad ieškovas irgi gyvena šiose patalpose.

Byloje yra pateikti 2 namo gyventojų pareiškimai apie netinkamą atsakovo elgesį, datuoti 2011-03-04 ir 2011-10-18 (10,11 b.l.). Ieškovas pateikė 2012-12-13 pažymą iš Radviliškio rajono policijos komisariato , kad dėl viešosios tvarkos pažeidimų, konfliktų atsakovo nuomojame bute policija 2011 metais buvo kviesta 10 kartų. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad šie iškvietimai buvo pagrįsti, kad atsakovas padarė šiuos pažeidimus ar atsakovo atžvilgiu buvo taikytos administracinio poveikio priemonės. Iš byloje esančio raginimo matyti, jog Radviliškio rajono savivaldybė 2011-11-30 pareikalavo, kad atsakovas geranoriškai iki 2011-12-20 išsikeltų iš Radviliškio rajono savivaldybei priklausančio buto, nes atsakovas netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas greta gyvenantiems gyventojams, bute gyvena pašaliniai asmenys (15 b. l.). Atsakovui neišsikėlus iš buto, 2012-08-09 Radviliškio rajono savivaldybė pateikė ieškinį dėl atsakovo iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Ieškovas teismui pateikė vieno mėnesio laikotarpyje surašytus aktus, t.y. 2011-10-17,2011-11-14 ir 2011-11-23 (7-9 b.l.). Šie aktai nėra informatyvūs, nes ieškovo darbuotojai į butą nepateko, aktuose fiksuojami neįvardintų kaimynų paaiškinimai dėl atsakovo apgyvendinimo bute kito asmens G. V., nurodoma, kad šis girtauja, patį nuomininką išmeta į laiptinę, be to užfiksuota, kad buto langų stiklai išdaužti.

Liudytojai A. V., B. B. teisme patvirtino, kad pagrindinis triukšmo kaltininkas yra atsakovo giminaitis G. V., gyvenęs kartu su atsakovu nuomojame bute. Tai patvirtina ir 2011-03-04 namo gyventojų pareiškimas dėl prašymo sudrausminti G. V., nes jis garsiai leidžia muziką, naktimis girtauja. Liudytojai patvirtino, kad G. V. išsikėlė iš buto, todėl bute pastaruoju metu nebetriukšmaujama. Pats atsakovas nurodo, kad G. V. iš buto išsikėlė prieš pusę metų. Taigi byloje yra prieštaringi paaiškinimai dėl pašalinio asmens išsikėlimo, tačiau šie įrodymai patvirtina, kad iki bylos nagrinėjimo dienos atsakovas pašalino šį pažeidimą. Ieškovo atstovas teismo posėdyje taip pat pažymėjo, kad po įspėjimo išsikelti neturi konkrečių įrodymų apie atsakovo netinkamą elgesį. Sutiktina su apelianto skunde nurodytu argumentu, kad atsakovas, kaip buto nuomininkas, yra betarpiškai atsakingas už tinkamą nuomos sutarties vykdymą, už tinkamų sąlygų kaimynams gyventi šalia sudarymą. Atsakovo paaiškinimai patvirtina, kad jis pats yra nukentėjęs nuo šio asmens, atsižvelgiant į jo garbų amžių, pats yra reikalingas socialinės ir kitokios pagalbos. Paminėti duomenys leidžia daryti išvadą, kad įspėjus atsakovą apie jo iškeldinimą iš buto, atsakovas T. O. nutraukė pažeidimus. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas dėl netinkamo elgesio buvo įspėtas ir anksčiau, tačiau išvadų nedarė. Gavęs gyventojų pranešimus apie pažeidimus, ieškovas kaip nuomotojas turėjo įspėti , pranešti atsakovui apie tai, kokius pažeidimus atsakovas turi pašalinti, kad apsisaugotų nuo griežčiausios sankcijos taikymo, taigi byloje neišnaudojo galimybių ginčą išspręsti taikiai. Tai ieškovas nurodė tik reikalavime išsikelti 2011-11-30 (15 b.l.).Ieškinys teismui pateiktas tik po 9 mėnesių nuo aktų surašymo, įspėjimo išsikelti. Kitų aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo metu atsakovas savo elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas gyventi namo gyventojams, ieškovas teismui taip pat nepateikė. Patys gyventojai nesikreipė į teismą dėl jų teisių pažeidimo. Kartu su apeliaciniu skundu pateiktas namo gyventojų pranešimas apie tai, kad atsakovas prie vienos iš namo laiptinių buvo pastebėtas pargriuvęs, susižalojęs, o vėliau atvyko G. V., su kuriuo įėjo į butą, nepatvirtina aplinkybių, kad atsakovas savo elgesiu ir toliau sudaro neįmanomas sąlygas greta gyventi, nes nėra pateikta duomenų, kad šis asmuo vėl apsigyveno bute. Apeliantas skunde nurodo savo pamąstymus dėl galimų pažeidimų ateityje. Pažymėtina , kad ieškovas Vietos savivaldos įstatymo pagrindu privalo tikrinti, kaip nuomininkas laikosi sutarties sąlygų ir savalaikiai reaguoti į nustatytus pažeidimus. Be to ieškovas turėtų pasinaudoti įspėjimu dėl pažeidimų pašalinimo.

Ginčo šalis sieja išskirtinio pobūdžio sutartis-socialinio būsto nuoma, kas suponuoja didesnę , labiau pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugą, be nacionalinės teisės normų subsidiariai garantuojamą ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, dėl kurių Lietuva įsipareigojo. Atsakovas yra senyvo amžiaus , sulaukęs 70 metų, šiame bute gyvena nuo 1986 metų, kitos gyvenamos patalpos neturi , kuri Konvencijos 8 straipsnio taikymo prasme patvirtina asmens pakankamų tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimą kaip prielaidą ginti tokio asmens teises į būstą. Iškeldinimas iš socialinio būsto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, yra radikaliausia teisės į būsto neliečiamybės gerbimą apribojimo forma, todėl teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti, ar gintina asmens teisė į būsto neliečiamybę, taip pat apsvarstyti visas galimybes, kaip užtikrinti nedarbingiems, paramos reikalingiems asmenims jų teises į būsto neliečiamybę.

Nesant neginčijamų įrodymų, jog atsakovas ir po 2011-12-20 įspėjimo netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems namo gyventojams gyventi greta ar pažeidinėja nuomos sutarties sąlygas, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad vykdo kitas nuomininko pareigas-moka nuomos, kitus mokesčius, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu nutraukti gyvenamosios patalpos sutartį su atsakovu nėra pagrindo. Su tuo kolegija sutinka, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines normas ir priėmė pagrįstą sprendimą. Nustačius tolesnius naujus nuomininko pareigų pažeidimus, ieškovas turi galimybę ateityje kelti klausimą dėl sankcijų taikymo už nuomininko pareigų nevykdymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m.lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Laisvė AleknavičienėTeisėjaiDanutė BurbulienėDanutė Matiukienė