Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės AVPK Jurbarko rajono PK viršininko Aivaro Dumčiaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutarimo R. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas R. Ž. surašytas už tai, kad jis 2016 m. rugsėjo 15 d. 18 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „SAAB 9-3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai alkotesteriu nustatytas 1,79 promilės vidutinis girtumo laipsnis. Tokiais savo veiksmais R. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą.Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutarimu R. Ž. pripažintas padaręs ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jam paskirta 579 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.Institucija skundu prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.Skunde nurodoma, jog R. Ž. 2007 m. balandžio 6 d. buvo paskirta administracinė nuobauda – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 30 mėnesių (nuo 2007 m. balandžio 6 d. iki 2009 m. spalio 6 d.). 2016 m. rugsėjo 15 d. administracinio teisės pažeidimo padarymo metu R. Ž. įstatymų numatyta tvarka nustatytų reikalavimų įvykdęs nebuvo – teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinęs nebuvo, todėl jo padarytas administracinis teisės pažeidimas kvalifikuotas netinkamai, kadangi transporto priemonę jis vairavo būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės jos vairuoti, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 129 straipsnyje.Atsiliepimų į Institucijos skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos skundas tenkinamas iš dalies.Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris pakeičia iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Įgyvendinant nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naująjį ANK vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869), kurio 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal ANK. Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 3 dalis). To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, jog kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Taigi atsižvelgiant į aptartas įstatymo nuostatas, teismas Institucijos skundą nagrinėja vadovaudamasis iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiu ATPK.ATPK 259 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas organas (pareigūnas) surašo protokolą. Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra vienas svarbiausių procesinių dokumentų administracinių teisės pažeidimų byloje. ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai. Būtent nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, nes administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir kartu yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, faktinės aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą.Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokolas R. Ž. surašytas ir skundžiamu apylinkės teismo nutarimu jis nubaustas už tai, kad 2016 m. rugsėjo 15 d. 18 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „SAAB 9-3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai alkotesteriu nustatytas 1,79 promilės vidutinis girtumo laipsnis, tokiais savo veiksmais pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą.Iš Institucijos skundo ir prie jo pridėtų duomenų matyti, jog 2007 m. balandžio 6 d. nutarimu R. Ž. buvo paskirta administracinė nuobauda – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 30 mėnesių (nuo 2007 m. balandžio 6 d. iki 2009 m. spalio 6 d.). Duomenų apie vairuotojo pažymėjimo grąžinimą byloje nėra, be to, iš byloje pateiktų Administracinių teisės pažeidimų registro duomenų matyti, jog R. Ž. vairuotojo pažymėjimo grąžinimo sąlygų nėra įvykdęs. Taigi iš aptartų aplinkybių matyti, jog 2016 m. rugsėjo 15 d. administracinį teisės pažeidimą R. Ž. padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir todėl jo padarytas administracinis teisės pažeidimas turėjo būti kvalifikuotas ne pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, tačiau pagal ATPK 129 straipsnį.Nagrinėjamu atveju, aplinkybė, jog R. Ž. administracinį teisės pažeidimą padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta, todėl administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti duomenys neatitinka faktinių aplinkybių, kas, šiuo atveju, nulėmė netinkamą R. Ž. pažeidimo kvalifikavimą ir bausmės skyrimą.Aukštesnysis teismas neturi galimybės savo iniciatyva papildyti administracinio teisės pažeidimo protokolą naujomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis, perkvalifikuoti pažeidėjo padarytą pažeidimą pagal kitą ATPK straipsnį, nurodant naujus pažeidimo sudėties požymius ir pripažinti R. Ž. padarius kitą administracinį teisės pažeidimą, kadangi tokiu atveju būtų apribota traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teisė į gynybą.Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis jam pateiktais duomenimis, bylą išsprendė teisingai. Tačiau paaiškėjus naujiems, dėl Institucijos aplaidumo tik po sprendimo priėmimo pateiktiems duomenims, skundžiamas nutarimas negali būti laikomas pagrįstu. Aukščiau paminėti administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumai šioje administracinėje byloje yra esminiai, teismas jų pašalinti neturi galimybės, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama Institucijai įstatymo reikalavimus atitinkančio administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Marijampolės AVPK Jurbarko rajono PK viršininko Aivaro Dumčiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutarimą panaikinti ir R. Ž. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo tirti įgaliotai institucijai - Marijampolės AVPK Jurbarko rajono PK.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.