- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-17
- Bylos Nr.
- 1A-439-337-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-54-1-00439-2012-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Meidus, Sigitas Bagdonavičius, Evaldas Vanagas
- Kaltinamasis
- M. D.
- Advokatai
- Antanas Cemnolonskas
Teisėjas Dainius Strautininkas Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.
2014 m. lapkričio 17 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Meidaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Tomo Bajorūno apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., neįrodžius, kad jis padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 1 p.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. D. pagal BK 284 str. 1 d. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2012 m. rugsėjo 4 dieną, apie 21 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), V. P. alaus daryklos alaus bare, viešoje vietoje, kitų piliečių akivaizdoje, įžūliu – neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu – tyčia rankomis pastumdamas ant kėdės sėdėjusį A. B., taip parversdamas nukentėjusįjį A. B. su kėde ant grindų, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras Tomas Bajorūnas prašo skundžiamą Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują – apkaltinamąjį, nuosprendį, M. D. pripažįstant kaltu pagal 284 str. 1 d. ir paskiriant jam 12 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant būti savo namuose nuo 22 val. iki 6 val. Prokuroras nurodo, kad teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, neatsižvelgė į visus byloje surinktus duomenis, juos netinkamai įvertino, todėl nepagrįstai išteisino M. D..
Tvirtina, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog 2012 metų rugsėjo 5 dieną, apie 21 val. 30 min., M. D. užėjo į (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį alaus barą ir paprašė ten buvusio A. B., kad šis nupirktų cigarečių, tačiau pastarasis, būdamas neblaivus, M. D. pradėjo rodyti nepadorius gestus, mosikavo alaus bokalu prieš veidą, tokiu elgesiu išprovokavo jo veiksmus, dėl ko M. D. A. B. pastūmė ir šis nugriuvo nuo kėdės ant žemės. Toks faktinių aplinkybių vertinimas visiškai neatitinka byloje esančių rašytinių duomenų bei teismo posėdžio metu surinktų įrodymų, kadangi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje apklausti liudytojai parodė visiškai kitokias aplinkybes. Liudytojas M. R., atėjęs į alaus barą kartu su M. D., parodė, kad M. D. iš tiesų paprašęs nupirkti cigarečių A. B., tačiau A. B. jam jokių nepadorių gestų nerodęs, o M. D. be jokios priežasties pastūmė prie staliuko sėdėjusį senyvo amžiaus vyrą, po ko barmene juos išvijusi iš baro. S. V. parodė, kad A. B. pradėjo kabinėtis prie M. D., tampyti jį už džemperio, piktybiškai liepė trauktis, rodė gestais, kad nupjaus galvą. Tačiau prokuroras atkreipia dėmesį, kad liudytojos parodymai iš esmės skiriasi nuo jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kuomet ji nurodė, kad į barą atėjęs M. D. vieną kartą kumščiu trenkė į krūtinę sėdinčiam A. B., dėl ko šis nugriuvo nuo kėdės, tuomet ji pribėgusi ir neleidusi daugiau mušti A. B.. Šie liudytojos parodymai atitinka liudytojo M. R. parodymus bei nukentėjusiojo paaiškinimus. Prokuroras pažymi, kad teismas liudytojos S. V. parodymuose prieštaravimų nepašalino, dėl jų nepasisakė, nenurodė, kodėl liudytojos ankstesnius parodymus atmetė.
Prokuroras taip pat nesutinka su teismo nukentėjusiojo veiksmų – nepadorių gestų rodymo, mosikavimu alaus bokalu prieš veidą, įvertinimu kaip provokuojančių, kadangi teismas neįvertino, jog nukentėjusysis yra senyvo amžiaus, turi negalią – yra kurčnebylys, todėl jo rodomi gestai galėjo būti suprasti įvairiai. Be to, liudytojai nenurodė, kad nukentėjusysis būtų rodęs kaltinamajam nepadorius gestus – kaip kad teigia M. D. – vidurinįjį pirštą. Pažymi, kad teismo posėdyje M. D. nurodė, kad smurto panaudojimo metu ir betarpiškai prieš jį A. B. alaus bokalą buvo padėjęs ant stalo ir juo nemojavo. Apie tokią aplinkybę smurto panaudojimo metu ar betarpiškai prieš jį taip pat neužsiminė nei vienas liudytojas. Todėl teigia, kad M. D. gynybos versija dėl A. B. provokuojančio elgesio yra paneigta bylos įrodymais.
Be to, smurtinius veiksmus M. D. atliko viešoje vietoje – alaus bare, jo darbo valandomis, kai bare buvo kiti asmenys, jų akivaizdoje. Teigia, kad nepagrįsta teismo išvada, kad M. D. nepažeidė viešosios tvarkos, kadangi smurtiniai veiksmai truko trumpą laiko tarpą, alaus baro veikla dėl to nesutriko. Prokuroras nurodo, kad M. D. smurtinius veiksmus atliko be jokios priežasties, senyvo, akivaizdžią negalią turinčio žmogaus atžvilgiu, juos matė mažamečiai vaikai ir kiti asmenys, barmenė S. V. iškvietė taksi, kad nukentėjusysis nebūtų labiau sumuštas ir saugiai grįžtų į namus, kas neabejotinai patvirtina buvus nusikalstamos veikos pasekmes – viešosios tvarkos pažeidimą, todėl M. D. veiksmai vertinti kaip BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymas.
Šalies argumentai
Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad teismas neįvertino to, kad nors iš pradžių M. D. visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko su teismo baudžiamojo įsakymo surašymu, tačiau vėliau savo poziciją pakeitė ir kaltę neigė, kas rodo jo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės arba ją sušvelninti. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinamas jų visetas, o ne atskiri duomenys. Teismas nepagrįstai neabejojo prieštaringais M. D. parodymais, kuriuos, beje, paneigia liudytojų S. V., M. R. parodymai ir nukentėjusiojo paaiškinimai.
Be viso to, prokuroro nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, kad M. D. veiksmai, įvertinus jų pavojingumą, nukentėjusiojo elgesį bei alaus baro specifiką, vertintini kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 str., kadangi minėtas straipsnio dispozicija neapima fizinio smurto panaudojimo ar panašių veiksmų. Tuo tarpu byloje surinkti duomenys patvirtina, kad M. D. be jokios priežasties vartojo fizinį smurtą senyvo, negalią turinčio asmens atžvilgiu viešoje vietoje, todėl teismo išvada, kad M. D. veiksmai atitinka ATPK 174 str. numatytos veikos sudėtį yra visiškai nepagrįsta ir klaidinga. Taip pat prokurorui nėra suprantamas teismo argumentas, kad atsižvelgiant į alaus baro specifiką, kaltinamojo veiksmai galėtų būti traktuojami kaip „lengvesni“ ar mažiau pažeidžiantys viešąją tvarką, ir toks teismo vertinimas, prokuroro nuomone, akivaizdžiai pažeidžia tiek pačios baudžiamosios teisės, tiek nusikaltusių asmenų elgesio vertinimo principus.
Taip pat prokuroras nurodo, kad nei lengvinančių, nei sunkinančių M. D. atsakomybę aplinkybių byloje nustatyta nebuvo. Nors M. D. neteistas, tačiau anksčiau yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą apysunkį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p., ankstesniais mokslo metais turėjo elgesio problemų, charakterizuojamas neigiamai dėl nepatenkinamų mokymosi rezultatų, todėl ir bausmės dydis bei rūšis turėtų atitikti bausmės tikslus, ja siekiamus rezultatus.
Šalies argumentai
Atsikirtime į Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Tomo Bajorūno apeliacinį skundą išteisintasis M. D. nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka bei prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendį palikti nepakeistą. M. D. teigia, kad buvo neteisėtai kaltinamas padaręs BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Tvirtina, kad inkriminuotos nusikalstamos veikos jis nepadarė, A. B. nuo savęs atstūmė, kai šis būdamas neblaivus mosikavo prieš jį rankomis ir rodė grasinančius gestus. Taip pat jis alaus baro veiklos nesutrikdė, nes bare lankytojų nebuvo, be to, niekas nekvietė policijos bei į ją nesikreipė. Bylą nagrinėjant teisme A. B. nenurodė, kad jį M. D. stūmė. Teigia, kad byloje įrodymų, kad jis padarė nusikalstamą veiką, nėra.
Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, o išteisintasis M. D. ir jo gynėjas prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą nuosprendį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis BPK 20 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai M. D. išteisino pagal BK 284 str. 1 d., jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 str. 1 d. taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama šio straipsnio dispozicijoje numatytais, savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais ir, atsižvelgiant į šio straipsnio materialiąją sudėtį, bet kuris iš šių veiksmų sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius yra pakankamas veikos kvalifikavimui pagal BK 284 str. 1 d.. Taip pat šis nusikaltimas yra padaromas tik tiesiogine tyčia – tai yra kaltininkui suvokiant, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, numatant, jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka ir šių padarinių norint.
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal A. B. 2012-09-14 protokolą – pareiškimą (1 b.l.), kuriame jis nurodė, kad 2014-09-04 jį prie jo namo kampo užpuolė trys jaunuoliai bei sumušė, taip pat pavogė jo telefoną. Byloje esančioje specialisto išvadoje Nr. G 24/12(05) nurodyta, jog A. B. buvo padarytas galvos minkštųjų audinių sumušimas, dešinio skruostikaulio lūžis, šie sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, tai yra 2012-09-04, taip pat konstatuota, kad sužalojimai A. B. padaryti ne mažiau trijų smūgių pasekoje bei dėl padarytų sužalojimų A. B. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas (40 b.l.). Tiriant šį įvykį buvo surinkta papildoma medžiaga apie tai, kad tą pačią dieną, kuomet buvo sužalotas A. B., alaus bare įvyko konfliktas tarp nukentėjusiojo bei M. D., tai yra A. B. pradinėse apklausose ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jį galimai užpuolė tie patys vaikinai, kurie lankosi (duomenys neskelbtini) gatvės bare ir nuolat prie jo kabinasi, tačiau tai patvirtinančių objektyvių duomenų nustatyta nebuvo. Jokie bylos duomenys nepatvirtina, jog A. B. specialisto išvada nustatytas sveikatos sutrikdymas buvo padarytas M. D. veiksmais. Kaip matyti iš bylos duomenų, tą nurodė ir pats A. B., nukentėjusysis buvo sužalotas jau po įvykių alaus bare, tai yra eidamas į namus, o atliekant ikiteisminį tyrimą aplinkybių, kuriomis A. B. buvo sukeltas sveikatos sutrikdymas nustatyti nepavyko.
Tačiau, kaip ir minėta, patikrinus A. B. teiginius apie konfliktą alaus bare buvo nustatyta, kad M. D. apie 21 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), V. P. alaus daryklos alaus bare tyčia rankomis pastūmė ant kėdės sėdėjusį A. B. ir taip parvertė nukentėjusįjį A. B. su kėde ant grindų. Ginčo dėl šių faktinių aplinkybių nėra, tačiau prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka su kaltinamojo išteisinimu bei teismo padaryta išvada, jog minėtus veiksmus M. D. atliko išprovokuotas nukentėjusiojo A. B. elgesio. Prokuroras tvirtina, jog tokios teismo išvados apie veikos faktines aplinkybes, šiuo atveju konflikto kilimo priežastis bei jo eigą, neatitinka liudytojų parodymų, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo taip tvirtinti nėra.
Liudytojas M. R. ikiteisminio tyrimo metu, kaip ir nurodo prokuroras, iš tiesų neįvardijo aplinkybės, kad nukentėjusysis A. B. būtų rodęs M. D. kokius nors nepadorius gestus ar kaip kitaip kibiai elgęsis (77 b.l.). Tačiau, kaip matyti, teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu šis liudytojas išsamiau paaiškino įvykių aplinkybes bei parodė, kad „M. D. paprašė seniuko, kad jam nupirktų cigarečių“, taip pat matė, „kaip prie jo (M. D.) lindo seniukas, mosikavo su bokalu prieš veidą, rodė gestus“, po ko jis ir buvo pastumtas. Taip pat ir kitų liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (58, 59 b.l.), patvirtina, kad M. D. pastūmė A. B., o ne atliko kitus aktyvius fizinius veiksmus, kuriuos būtų galima laikyti įžūliais, akivaizdžiai agresyviais ar aplinkinius šokiruojančiais, kaip nurodoma kaltinime. Čia taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas buvo sukoncentruotas ties A. B. šalia jo namų padarytu sveikatos sutrikdymu, o duomenys apie alaus bare kilusį konfliktą buvo antraeiliai, todėl ir parodymai apie juos pirmosiose liudytojų apklausose yra fragmentiški bei neišsamūs.
Kaip pastebėjo prokuroras, liudytojos S. V., kaltinime nurodomame alaus bare dirbusios padavėja, parodymai ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio bylos nagrinėjimo metu iš tiesų buvo skirtingi ir šis trūkumas nebuvo pašalintas pirmosios instancijos teisme priimant skundžiamą nuosprendį. Atlikus papildomą įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, siekiant pašalinti pirmiau paminėtus trūkumus, apklausta liudytoja S. V. iš esmės patvirtino pirmosios instancijos teisme duotus parodymus. Ji parodė, kad jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (2013-03-08 apklausa) skiriasi nuo teisme duotų, nes ją apklausė namuose, dalyvaujant mažamečiams vaikams, perskaityti nedavė, liepė pasirašyti. Ten ir jos mažamečių vaikų parodymai yra surašyti. Taip pat nurodė, jog apklausos ikiteisminio tyrimo metu ji sakė, kad M. bare nustūmė nuo kėdės tą kurčnebylį. Jie ten konfliktavo. B. turi tokius prilaužytus peilius, turi bokalus rankose, jis visą laiką mosikuojasi, visą laiką išprovokuoja žmones, paskui pats nukenčia, pats skundžiasi. Mušimas ten pasireiškė nutrenkimu nuo kėdės – ten buvo nutrenkimas į petį ir jis nuvirto nuo kėdės. Daugiau jo niekas nemušė. Kai paprašė, kad M. daugiau jo neliestų, jis ir nelietė. S. daugiausia klausinėjo ne jos, o vaikų. Kai nukentėjusysis nugriuvo, iškvietė taksi ir B. išvažiavo namo. Jis buvo labai girtas, prašė iškviesti taksi. Kaip matyti, šie parodymai sutampa ne tik su išteisintojo M. D. parodymais (teigė, kad A. B. pradėjo rodyti jam necenzūrinius gestus, todėl jį pastūmęs ir šis nukrito nuo suolo, tačiau specialiai to nedarė (104, 105-106, 108 b.l.)), tačiau ir su kitų baudžiamojoje byloje esančių duomenų visetu ir byloje nesant jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojos parodymų teisingumą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas jais pagrįstai nesivadovavo. Taip pat, kaip konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, baudžiamojoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. B., būdamas akivaizdžiai neblaivus, M. D. rodė nepadorius gestus, mosikavo alaus bokalu prieš veidą ir tokiu elgesiu išprovokavo jo veiksmus – A. B. buvo pastumtas ir nugriuvo nuo baro kėdės. Prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino A. B. turimos negalios (jis yra kurčnebylys) ir todėl nepagrįstai jo rodomus gestus įvertino kaip provokuojančius, tačiau pažymėtina, kad liudytoja S. V., pakankamai ilgą laiko tarpą pažįstanti A. B., jį apibūdino, kaip į konfliktus linkusį asmenį, taigi nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad nukentėjusiojo elgesys buvo sąlygotas išimtinai jo negalios. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog pats A. B. apklausiamas teisme nurodė su aptariamu įvykių nesusijusias aplinkybes, tai yra kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės A. B. nekonkretizuojamos, pats nukentėjusysis apie konfliktą alaus bare iš esmės negalėjo nurodyti jokių bylai reikšmingų aplinkybių.
Kaip ir skunde nurodo prokuroras, BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, tai yra kiekvienu iš straipsnio dispozicijoje nurodytų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio klausimo sprendimas priklauso nuo daugybės aplinkybių, pvz., ar kaltininko veiksmai buvo atlikti pašalinių asmenų akivaizdoje ir kokia buvo aplinkinių reakcija į juos, ar jie pasijuto nesaugiai, ar tarp jų buvo lengviau pažeidžiamų asmenų (vaikų, nėščių moterų, pagyvenusių žmonių, ligotų žmonių ir t. t.), kurioje vietoje ir kokiu metu buvo atlikti neteisėti veiksmai, kiek jie trūko, ar dėl jų buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, visuomeninis renginys, ar kaltininko veiksmai buvo demonstratyviai agresyvūs, ar buvo panaudoti daiktai, skirti kūnui žaloti ar gyvybei atimti, ar veika padaryta vieno asmens ar jų grupės ir kt. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys neleidžia tvirtinti atsiradus pirmiau paminėtiems padariniams – konfliktas alaus bare įvyko jo darbo laiko pabaigoje, kaip nurodė liudytoja S. V. jokia rimtis bei tvarka bare nebuvo sutrikdyta, nereikėjo kviesti ir pareigūnų. O baudžiamojoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad M. D. veiksmai nebuvo nukreipti į viešosios tvarkos pažeidimą, jis nesiekė demonstruoti nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai ar sutrikdyti visuomenės rimtį.
Teisėjų kolegijos nuomone, visos pirmiau aptartos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir nuosprendyje aptarė byloje surinktus duomenis, tinkamai juos įvertino ir padarė teisingą ir faktines bylos aplinkybes atitinkančią bei motyvuotą išvadą, jog M. D. veikoje nėra BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su skundžiamame nuosprendyje pateiktu situacijos vertinimu ir tuo pagrindu padaryta išvada dėl būtinųjų minėto nusikaltimo sudėties požymių nebuvimo M. D. veikoje bei šios išvados motyvacija, kurios nepaneigia prokuroro apeliacinio skundo teiginiai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Tomo Bajorūno apeliacinį skundą atmesti.