Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. L. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad ji 2016-02-23 apie 22 val., Gerovės g. 41, Vilniuje, vairuodama automobilį Audi 80, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdama važiuoti atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, kliudė stovintį automobilį Toyota, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, jog tokiais savo veiksmais I. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punkto, 222 punkto reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu I. L. nurodė, kad nejuto kontakto su kitu automobiliu, neneigė, kad galėjo kliudyti kitą transporto priemonę, bet jokio kontakto nejuto. Eismo įvykį padarė ne su jai priklausančiu automobiliu, automobilio savininkė sėdėjo šalia jos. Minėtą automobilį ji vairavo įvykio metu, kadangi ketino šį automobilį pirkti ir norėjo tiesiog pabandyti su juo pavažiuoti. Kieme, kur įvyko eismo įvykis, itin bloga kelio danga, visur duobės, vairuojant automobilį, pastarasis labai kratėsi, dėl ko galimai ir negirdėjo kontakto su kitu automobiluiu. Ant jos vairuoto automobilio jokių apgadinimų nesimatė. Vėliau automobilį priparkavo kitoje vietoje, kadangi tik ten rado vietą.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja S. S. nurodė, kad įvykio metu ji kartu su administracinėn atsakomybėn traukiama I. L. sėdėjo automobilyje Audi 80, jokio kontakto su kitu automobiliu negirdėjo, taip galėjo nutikti dėl to, kad kiemo danga labai prasta, lijo, automobilių pristatyta visur, išvažiavimas buvo itin sudėtingas. Vėliau automobilis buvo pastatytas kitoje vietoje, ant jo apgadinimų nesimatė.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. V. paaiškino, kad jis iš ryto (2016-02-24) priėjęs prie savo automobilio Toyota Auris apgadinimų nepastebėjo, bet prie jo priėjo kaimynė ir padavė raštelį su duomenimis, kokia transporto priemonė apgadino jo automobilį. Tuomet jis nuodugniau apžiūrėjęs savo automobilį, pamatė apgadinimus ant bamperio.

I. L. skirtina administracinė nuobauda už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. Administracinio teisės pažeidimo byla dalyje dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies nutrauktina.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo yra matyti, kad I. L. yra inkriminuojami administraciniai teisės pažeidimai, numatyti ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą). Kaip matyti iš paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens rašytinio paaiškinimo ir parodymų teisme, ji neneigė, jog išvažiuodama automobiliu atbuline eiga galėjo kliudyti šalia stovintį automobilį Toyota, tačiau kategoriškai teigė, jog jokio automobilių kontaktų nepajuto. Be I. L. prisipažinimo, jos kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, patvirtina ir byloje esanti rašytinė medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, išrašas iš policijos registruojamų įvykių registro, Eismo įvykio vietos schema, Papildomų duomenų apie eismo įvykį pažyma, N. L. rašytinis paaiškinimas, fotolentele, kita bylos medžiaga. Visų šių byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina ir leidžia spręsti, kad I. L. veiksmuose yra visi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymiai.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo yra matyti, jog I. L. inkriminuojamas ir administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, kuriame numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

ATPK 9 straipsnis numato, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė inter alia už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013).

I. L. rašytiniame paaiškinime bei teismo posėdžio metu nurodė, kad nejuto, jog jos vairuojamas automobilis kliudė stovinčią transporto priemonę. Teismui perduotoje byloje nėra pateikta įrodymų, kuriais remdamasis teismas galėtų spręsti, jog I. L. būtų jautusi susidūrimą su kitu automobiliu ir kaip nors į tą susidūrimą sureagavusi. Be to, iš teismui pateiktų fotolentelių yra matyti ir tai, jog tiek ant automobilio Audi 80, tiek ant automobilio Toyota Auris esantys apgadinimai yra itin nežymūs, kartu su I. L. automobilyje buvusi liudytoja S. S. taip pat nurodė, kad jokios automobilio kontaktų negirdėjo. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo daryti neginčijamos išvados, jog I. L. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, siekdama išvengti administracinės atsakomybės, todėl teismas konstatuoja, jog byloje nėra duomenų, pagrindžiančių jos kaltę dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dalyje dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutrauktina, nesant I. L. veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Administracinėn atsakomybėn traukiamos I. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę (duomenų apie teistumą nepateikta, galiojančių administracinių nuobaudų neturi), jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir sprendžia, jog I. L. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina minimali minėto įstatymo straipsnio sankcijoje numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje padarymą, paskirti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

I. L. administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti unikalų mokėjimo kodą ROIK Nr. 16055820753 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.