Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-04-30 · Byla Nr. Iv-368-505/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Iv-368-505/2013Sprendimas · 2013-04-30Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-02-19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-04-30
Bylos Nr.
Iv-368-505/2013
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00902-2012-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Daina Kukalienė
Pareiškėjas
P. G. V.
Trečiasis asmuo
Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno teritorinės muitinės
Kategorijos
  • 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-368-505/2013Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00902-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.1; 15.2.3.2; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 30 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė,sekretoriaujant Ingai Šagamogienei,dalyvaujant atsakovo atstovei D. G. ,

nedalyvaujant pareiškėjui P. G. V., trečiųjų suinteresuotų asmenų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovams,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. G. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno teritorinės muitinės, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas P. G. V. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 41 979,00 Lt turtinės žalos ir 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą (II t., b.l. 87-92).

Pareiškėjas skunde nurodė, jog Kauno teritorinėje muitinėje (toliau - Kauno TM) dirbo nuo 1996-10-30 iki 2011-07-09. Nuo 1997-04-01 Kauno TM postuose inspektoriaus pareigose (A4), nuo 2003-07-01 Pažeidimų prevencijos skyriaus (toliau - PPS) inspektoriaus pareigose (A4), nuo 2004-12-10 - PPS Mobiliosios grupės poskyrio inspektoriaus pareigose (A4), nuo 2005-01-20 PPS Mobiliosios grupės poskyrio inspektoriaus pareigose (A6). 2002 bei 2010 metais reorganizavus teritorines muitines, Kauno TM buvo įtvirtinta statutinius tarnautojus diskriminuojanti etatų struktūra, pažeidžianti bendrąjį teisingo apmokėjimo už darbą principą. Nors tiek Kauno TM skyrių statutiniai tarnautojai, tiek postuose dirbantys tarnautojai atlieka tos pačios vertės darbą, tačiau vienodo pobūdžio pareigybėms buvo nustatytos skirtingos pareigybinės kategorijos, kas lėmė atitinkamai mažesnį atlyginimą. Tokie diskriminaciniai veiksmai pažeidė pareiškėjo teises, konstitucinį lygiateisiškumo principą bei padarė turtinės ir neturtinės žalos. Kauno TM viršininko 2002-06-27 įsakymu Nr. 271 „Dėl etatų sąrašo patvirtinimo“ 2002-07-01 skyrių statutinių tarnautojų pareigybėms buvo nustatytos aukštesnės pareiginės kategorijos nei toms pačioms postų pareigybėms (pvz. skyrių inspektoriaus pareigybė - A lygio 8 kategorijos (pareiginės algos koeficientas - 4,1); o postų inspektoriaus pareigybė - A lygio 4 kategorijos (pareiginės algos koeficientas - 2,95). Atitinkamai muitinės įstaigos specialistui buvo nustatyta II klasės muitininko, o posto inspektoriui - tik III klasės muitininko pareiginiai laipsniai (postų muitininkams buvo nustatyti žemesni pareiginiai laipsniai nei žemiausios grandies įstaigos specialistui). Nustatant pareigybės kategorijas turėjo būti vadovaujamasi Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika, Teisėsaugos institucijų ir įstaigų statutinių valstybės tarnautojų pareigybių kategorijų vertinimų kriterijais. Skirtingos pareigybių kategorijos turi būti susijusios su skirtingais objektyviais reikalavimais konkrečioms pareigybėms. Turi būti atsižvelgiama į tarnybinės veiklos atlikimo savarankiškumą, tarnybinės veiklos sudėtingumą, tarnybinius ryšius, bendradarbiavimą ir bendravimą, darbo vietą ir tarnybos sąlygas. Priešingai nei Kauno TM, kitose TM skyrių ir postų pareigybėms buvo nustatytos vienodos pareiginės kategorijos, kas patvirtina, jog skyrių ir postų inspektorių pareigos iš esmės nesiskyrė. Tačiau nors tarp skyriaus inspektorių ir postų inspektorių pareigybių nebuvo esminių skirtumų, jiems buvo nustatytos skirtingos pareiginės kategorijos, dėl to atitinkamai ir skirtingi pareiginės algos koeficientai. Tiek skyriaus inspektoriai, tiek postų inspektoriai iš esmės dirbo tą patį darbą, naudojosi tomis pačiomis darbo priemonėmis, turėjo laikytis tų pačių teisės aktų. Esminiai subjektyvūs veiksniai, lėmę Kauno TM statutinių tarnautojų pareigybių kategorijų ir pareiginių laipsnių diferenciaciją, buvo finansiniai sumetimai. Tai atsiliepime pripažįsta ir Kauno TM. Pažymėtina, kad Panevėžio TM prijungus prie Kauno TM, Kauno TM viršininko 2010-05-20 įsakymu Nr. 3B-195 „Dėl etatų sąrašo patvirtinimo“ buvo nustatytos skirtingos pareiginės kategorijos Kauno TM ir buvusiems Panevėžio TM statutinių tarnautojų pareigybėms (PPS Mobiliųjų grupių Kauno poskyrio inspektoriaus ir vyresniojo inspektoriaus pareigybės buvo iki 2 kategorijų žemesnės nei PPS Mobiliųjų grupių Panevėžio poskyrio atitinkamos pareigybės; PPS Mobiliųjų grupių Kauno poskyrio vyriausiojo inspektoriaus pareigybė iki 3 kategorijų žemesnė nei PPS Mobiliųjų grupių Panevėžio poskyrio atitinkama pareigybė), nors atliko identiškas pareigas, jų funkcijos visiškai nesiskyrė, taigi neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis buvo nustatytos diferencijuotos kategorijos. Atsakovė savo atsiliepime patvirtino, jog buvo paliktos iki Panevėžio TM reorganizacijos PPS Mobiliosios grupės Panevėžio poskyrio pareigybėms nustatytos kategorijos, kas įrodo, kad pareigybių skirtingas kategorijas iš esmės lėmė subjektyvūs kriterijai. Minėtais Kauno TM viršininko įsakymais pareiškėjas buvo diskriminuojamas dėl socialinės padėties - savo užimamų pareigų. Pažymėtina, kad Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau - Muitinės statutas) 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vienas pagrindinių tarnybos muitinėje principų yra lygiateisiškumas. Pagal lygiateisiškumo principą kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi vienodas teises į tarnybą muitinėje, o muitinės pareigūno statusas negali būti ribojamas dėl pareigūno lyties, rasės, tautybės, kilmės, socialinės ir turtinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų arba pažiūrų. Lygių galimybių įstatymo (2008-06-17 redakcija) 7 straipsnyje nustatyta, kad įgyvendindamas lygias galimybes, darbdavys, neatsižvelgdamas į lytį, rasę, tautybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras, amžių, lytinę orientaciją, negalią, etninę priklausomybę, religiją, privalo sudaryti vienodas valstybės tarnybos sąlygas, už tokį patį ir vienodos vertės darbą mokėti vienodą darbo užmokestį. Taigi nors minėti įstatyme reikalavimai dėl vienodų galimybių socialinės padėties pagrindu atsirado tik nuo 2008 metų, tačiau per visą pareiškėjo tarnybos Kauno TM laikotarpį galiojo lygiateisiškumo reikalavimai, nustatyti Muitinės statute, todėl privalėjo jais vadovautis. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patyrė turtinę žalą, nes buvo nustatytas žemesnis pareiginės algos koeficientas, dėl ko pareiškėjui 2002 - 2011 metais buvo mokamas mažesnis atlyginimas. Visa patirta turtinė žala yra 41 979,02 Lt. Dėl neteisėtų, socialinės padėties diskriminuojančių veiksmų pareiškėjas patyrė pažeminimą, dėl mažesnių finansinių galimybių suprastėjo gyvenimo kokybė - turėjo nuolat taupyti, negalėjo sau leisti dalyvauti kultūriniame gyvenime, teko apriboti socialinį gyvenimą, bendravimą su draugais ir artimaisiais. Patirtą neturtinę žalą vertina 30 000 Lt. Pažymi, kad atsakovės diskriminuojantys veiksmai buvo tęstiniai, prasidėję 2002-07-01 ir tęsęsi iki pat pareiškėjo atleidimo 2011-07-09, taigi 3 metų senaties terminas žalai atlyginti nėra praleistas.

Atsiliepimas

Atsakovė Kauno teritorinė muitinė atsiliepimu į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (I t, b.l. 53-55).

Atsiliepime į skundą bei teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, jog vadovaujantis Muitinės departamento direktoriaus 2002-02-13 įsakymu Nr. 7 „Dėl teritorinių muitinių reorganizavimo projekto tvirtinimo" ir 2002-02-22 įsakymu Nr. 98 „Dėl teritorinių muitinių reorganizavimo" nuo 2002-07-01 reorganizuotos prijungimo būdu iki tol veikusios teritorinės muitinės, dėl to iš dešimties teritorinių muitinių liko penkios. Nuo 2001-07-01 teritorinėse muitinėse skaičius buvo nustatytas Muitinės departamento direktoriaus 2002-04-12 įsakymu Nr. 84 „Dėl etatų skaičiaus teritorinėse muitinėse", kuris Muitinės departamento direktoriaus 2002-04-12 įsakymu Nr. 125 buvo iš dalies pakeistas. Kauno TM viršininko 2002-06-27 įsakymu Nr. 271 „Dėl etatų sąrašo patvirtinimo" patvirtintame Kauno TM statutinių valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis etatų sąraše yra viso 720 etatų. Kauno teritorinė muitinė, kaip ir kitos teritorinės muitinės, yra juridinis asmuo - muitinės įstaiga, kuriai vadovauja teritorinės muitinės viršininkas. Skundui aktualiu laikotarpiu teritorinės muitinės viršininkas, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų darbo užmokestį, pareigybių aprašymų rengimą ir pareigybių kategorijų nustatymą, patvirtino savo vadovaujamos įstaigos pareigybių aprašymus (išskyrus muitinės įstaigos vadovo ir jo pavaduotojų), kuriose Valstybės tarnybos įstatymo 3 priede nustatytų pareigybių kategorijų intervalo ribose nustatė konkrečios pareigybės kategoriją, nuo kurios priklausė darbo užmokestis. Taip pat buvo vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-05-20 nutarimu Nr. 685 patvirtinta Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika (toliau – Metodika) reglamentuojančia pareigybių aprašymų rengimą, vertinimą, pareigybių kategorijų nustatymą pagal patvirtintus kriterijus, kurios 19 punkte nustatyta, kad statutinių valstybės tarnautojų pareigybių lygiai ir kategorijos nustatomos vadovaujantis suvienodintu pareigybių sąrašu ir vidaus reikalų ministro patvirtintais vertinimo kriterijais (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002-06-13 įsakymu Nr. 290 buvo patvirtinti Teisėsaugos institucijų ir įstaigų statutinių valstybės tarnautojų pareigybių kategorijų vertinimo kriterijais). Pagal minėtą Metodiką ir vertinimo kriterijus parengti įstaigos pareigybių aprašymai buvo pateikiami tvirtinti tos įstaigos vadovui. 2002-07-01 įvykdyta teritorinių muitinių reorganizacija sutapo su esminiais darbo apmokėjimo pakeitimais. 2002-04-23 LR Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymu buvo numatyta nauja valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistema. Šiame įstatyme numatyta, kad valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientus priskiria valstybės tarnautojų pareigybių kategorijoms šis Įstatymas. Tačiau teritorinėms muitinėms nebuvo skirtos papildomos lėšos naujai apmokėjimo sistemai, todėl aprašant pareigybes bei nustatant jų kategorijas Kauno TM negalėjo peržengti gauto finansavimo ribų. 2002-07-01 aprašant pareigybes ir priskiriant jas atitinkamoms kategorijoms buvo atsižvelgiama ir šiuo metu atsižvelgiama į pareigybei priskiriamas funkcijas. Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto, galiojusio nuo 2001-01-01 iki 2003-07-01, 21 str. buvo numatyta, kad atsižvelgiant į einamas pareigas, nustatomi pareiginiai laipsniai: muitinės įstaigos specialistui nustatytas II klasės muitininko, o posto vyriausiajam inspektoriui, vyresniajam inspektoriui, inspektoriui - atitinkamai III klasės muitininko, vyresniojo muitininko ir muitininko pareiginiai laipsniai, t.y. šiems postų pareigūnams buvo nustatyti žemesni pareiginiai laipsniai, nei žemiausios grandies muitinės įstaigos specialistui. Valstybės tarnybos įstatymo 7, 8, 24 straipsnių ir priedėlio pakeitimo įstatymo 1 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 2, 3 priedais įstatymo 3 priede „2009 m. valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašas" buvo numatyta, kad III grupės, kuriai priskirta ir teritorinė muitinė, A lygio inspektoriaus pareigybės kategorija yra nuo 6 iki 8, o nuo 2010 m. - pareiginė kategorija nuo 7 iki 8. Šio įstatymo 7 str. 4 d. buvo numatyta ,kad jeigu pagal 2008 metų ir 2009 metų valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašus arba jeigu pagal nuo 2010 metų valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašą turi būti nustatyta aukštesnė valstybės tarnautojo pareigybės kategorija, sprendimas dėl aukštesnės valstybės tarnautojo pareigybės kategorijos nustatymo turi įsigalioti kartu su atitinkamų metų valstybės tarnautojų suvienodintu pareigybių sąrašu. Vadovaujantis minėtu įstatymu posto inspektoriaus pareigybės kategorija būtų padidėjusi. Tačiau, šio įstatymo įgyvendinimas buvo sustabdytas. Pareiškėjas pradėjo dirbti Kauno teritorinėje muitinėje nuo 1996-10-30 (Kauno TM 1996-10-29 įsakymas Nr. 159K) inspektoriaus - stažuotojo pareigose Geležinkelio poste. Iki 2003-07-01 jis Kauno teritorinėje muitinėje ėjo posto inspektoriaus (4 kategorijos) pareigas, o nuo 2003-07-01 jo paties prašymu buvo perkeltas į Pažeidimų prevencijos skyriaus inspektoriaus (4 kategorija) pareigas (Kauno TM viršininko 2003-06-30 įsakymas Nr. 1P-327K), nuo 2004-12-10 jo sutikimu jis buvo perkeltas į 4 kategorijos Pažeidimų prevencijos skyriaus Mobiliosios grupės poskyrio inspektoriaus pareigas (Kauno TM viršininko 2004-12-10 įsakymu Nr. 1P-721K). Pareiškėjo tarnybinė veikla už 2004 m. buvo įvertinta labai gerai ir jis nuo 2005-01-20 buvo perkeltas iš 4 kategorijos į 6 kategorijos Pažeidimų prevencijos skyriaus Mobiliosios grupės poskyrio inspektoriaus pareigas (Kauno TM viršininko 2005-01-20 įsakymu Nr. 1P-22K). Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009-10-30 įsakymu Nr. 1 B –607 „Dėl Panevėžio teritorinės muitinės reorganizavimo" priimtas sprendimas reorganizuoti Panevėžio teritorinę muitinę jungimo būdu prijungiant ją nuo 2010-07-01 prie Kauno teritorinės muitinės. Kauno TM viršininko 2010-05-20 įsakymu Nr. 3B-195 patvirtintame Kauno TM statutinių valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis etatų sąraše, suderintame su Muitinės departamento generaliniu direktoriumi, buvo paliktos iki Panevėžio teritorinės muitinės reorganizacijos Pažeidimų prevencijos skyriaus Mobiliosios grupės Panevėžio poskyrio pareigybėms nustatytos kategorijos. Pažymėtina, kad visi muitinės pareigūnai turi vienodas galimybes siekti karjeros per konkursus ir tarnybinės veiklos vertinimą, kaip tai yra numatyta Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statute. Nuo 2002-07-01 iki 2009 m. pradžios muitinėje buvo organizuoti 25 konkursai daugiau kaip 100 laisvų pareigūnų pareigybių užimti. Didžioji dalis šių pareigybių (tiek skyrių, tiek postų) buvo aukštesnės kaip 6 pareiginės kategorijos. Pareiškėjas dalyvavo tik 2003 m. skelbtame konkurse į Pažeidimų prevencijos skyriaus vyriausiojo inspektoriaus ir inspektoriaus, o 2006 m. – į pažeidimų prevencijos skyriaus Mobiliosios grupės poskyrio vyresniojo inspektoriaus pareigybes. Nė viename konkurse skyrių pareigūnų pareigybėms užimti pareiškėjas nedalyvavo. Nebuvo teiktas ir pareigūno rašytinis prašymas jį įvertinti. Prašydamas pareiškėjas neturtinės žalos tik abstrakčiai nurodo bei nepateikia jokių įrodymų. Be to, vadovaujantis Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 54 str. 5 d., muitinės pareigūnui priklausančio darbo užmokesčio ir kitos su tarnybos santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau nei už trejus metus.

Tretysis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau- Muitinės departamentas) atsiliepimu į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (II t, b.l. 95-97).

Atsiliepime į skundą nurodė, jog pareiškėjas praleido 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo pagal Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalį, kurį prašome taikyti šioje byloje. Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, o Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakymai, kuriais buvo nustatyta pareiškėjo pareigybės kategorija atitiko tuo metu galiojusių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas ir yra teisėti. Teritorinės muitinės viršininkas, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pareigybių aprašymų rengimą ir pareigybių kategorijų nustatymą, patvirtino savo vadovaujamos įstaigos pareigybių aprašymus (išskyrus muitinės įstaigos vadovo ir jo pavaduotojų), kuriose nustatė pareigybių kategorijas. Muitinės pareigūnų pareigybių kategorijų nustatymas yra įstaigos, kurioje atlieka pareigas muitinės pareigūnai, vadovo kompetencija, kuris Valstybės tarnybos įstatymo 3 priede nustatytų pareigybių kategorijų intervalo ribose nustato konkrečios pareigybės kategoriją, nuo kurios priklauso darbo užmokestis. Pažymėtina, kad net jei ir pareigybių pavadinimai skirtingose muitinės įstaigose arba toje pačioje muitinės įstaigoje yra vienodi, pareigybių kategorijos gali skirtis atsižvelgiant į konkrečios pareigybės tarnybinės veiklos sudėtingumą, savarankiškumą, tarnybinius ryšius, tarnybos sąlygas ir kitas aplinkybes, reikšmingas įvertinant pareigybių aprašymus pagal patvirtintus vertinimo kriterijus. Pareigybės kategorijos nustatymas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, buvo muitinės įstaigos vadovo diskrecijos teisė, kuri buvo tinkamai realizuota laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėjo teiginiai, kad jam turėjo būti nustatyta Valstybės tarnybos įstatymo leidžiama aukštesnė pareigybės kategorija, yra niekuo nepagrįsti. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jis buvo diskriminuojamas lyginant su kitais Kauno teritorinės muitinės skyrių pareigūnais, nes jų pareigybių kategorijos buvo aukštesnės. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas pareigybių kategorijos nustatomos valstybės tarnautojų pareigybėms, tvirtinant pareigybių aprašymus, o ne konkrečiam valstybės tarnautojui. Pareigybės kategorija niekaip nesiejama su konkrečiu asmeniu, todėl manome, kad pareiškėjas nebuvo diskriminuojamas dėl jo socialinės padėties. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad kituose skyriuose buvo aukštesnės kategorijos pareigybių nepatvirtina diskriminavimo fakto. Tokia padėtis yra objektyviai pateisinama, nes teritorinės muitinės skyriai vykdo skirtingas funkcijas, o skyriuose esančioms pareigybėms taip pat gali būti priskirtos skirtingos funkcijos, taip pat gali skirtis atliekamų funkcijų sudėtingumas, savarankiškumas, tarnybiniai ryšiai ir kiti reikšmingi kriterijai, lemiantys pareigybės kategoriją. Pareiškėjas konkrečiai nenurodo, su kuria pareigybe lyginant jis buvo diskriminacinėje padėtyje dėl savo socialinės padėties, o tik abstrakčiai teigia aplinkybę, kad kitų padalinių pareigybių kategorijos buvo didesnės.

Tretysis suinteresuotas asmuo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (toliau- Tarnyba) atsiliepimu į skundą su skundu sutiko, o žalos atlyginamo klausimo sprendimą paliko teismui spręsti (II t, b.l. 99-102).

Atsiliepime į skundą nurodė, jog pareiškėjas į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą kreipėsi tris kartus. Naudodamasi įstatymo suteikta teise kontrolierė nusprendė 2008 m skundą nagrinėti, nes kreipėsi nemažas skaičius pareigūnų- 40. Tas faktas, kad Muitinės departamentas sudarė darbo grupę, kuri pasiūlytų kaip tobulinti muitinės pareigūnų darbo vertinimo kriterijus, o tuo pačiu ir optimizuoti darbo užmokesčio nustatymo tvarką Muitinės departamento pavaldžiose įstaigose, leidžia daryti prielaidą, kad nustatant pareigines algas būta tam tikrų pažeidimų, kas atitiktų diskriminavimo dėl socialinės padėties pažeidimo sąvoką. Mano, kad reikėtų spręsti įrodinėjimo naštos perkėlimo atsakovui klausimą. Šiuo atveju teismo diskrecija yra nuspręsti, ar pareiškėjas tinkamai įvykdė savo pareigą, įtvirtintą Lygių galimybių įstatyme, Užimtumo direktyvoje ir teismų praktikoje, ir ar yra iškelta prima facie byla, t. y. teismas turi ištirti, ar pareiškėjas pateikė pakankamai aplinkybių, kurios leistų teigti, jog diskriminaciniai veiksmai jo atžvilgiu buvo atlikti ir, kad įrodinėjimo pareiga paneigti diskriminacinius veiksmus ar neveikimą tektų atsakovui. Pakartotinai tuo pačiu klausimu pareiškėjas kreipėsi 2009 ir 2010 metais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog Kauno teritorinės muitinės viršininkės 2002-06-27 įsakymo Nr.271 1 punktu buvo patvirtintas Kauno teritorinės muitinės statutinių karjeros tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etatų sąrašas (I t., b.l.89-113). Pareiškėjas pradėjo dirbti Kauno teritorinėje muitinėje (toliau- Kauno TM) nuo 1996-10-30 inspektoriaus - stažuotoje pareigose Geležinkelio poste. Iki 2003-07-01 jis Kauno teritorinėje muitinėje ėjo posto inspektoriaus (4 kategorijos) pareigas, o nuo 2003-07-01 jo paties prašymu buvo perkeltas į Pažeidimų prevencijos skyriaus inspektoriaus (4 kategorija) pareigas. Nuo 2004-12-10 pareiškėjo sutikimu jis buvo perkeltas į 4 kategorijos Pažeidimų prevencijos skyriaus Mobiliosios grupės poskyrio inspektoriaus pareigas. Už 2004 metus pareiškėjo tarnybinė veikla buvo įvertinta labai gerai ir jis nuo 2005-01-20 buvo perkeltas iš 4 kategorijos į 6 kategorijos Pažeidimų prevencijos skyriaus Mobiliosios grupės poskyrio inspektoriaus pareigas. Kauno TM 2011-07-04 įsakymu Nr. 1P-493K pareiškėjas buvo atleistas iš pareigų (I t., b.l. 138-149).

Pareiškėjas prašo teismo priteisti jam turtinę ir neturtinę žalą, siedamas ją su socialine diskriminacija, kai už tą patį darbą mokamas mažesnis atlyginimas. Pareiškėjas skunde nurodo, jog atsakovas vienodo pobūdžio pareigybėms nustatė skirtingas kategorijas.

Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą būtina vadovautis ne tik Administracinių bylų teisenos įstatymu, bet ir privatinės teisės normomis. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 1 d., žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui (CK 6.246 str.), žalai (CK6.249 str.) ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (CK 6.247 str.). Neteisėtu aktu CK 6.271 straipsnio 3 dalies prasme laikomas ir neteisėtas veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ar interesams. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) privalo būti tenkinamas tik tuo atveju, jei nagrinėjant ginčą dėl žalos atlyginimo yra nustatoma visuma viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą (vilkinimą atlikti veiksmus), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Sprendžiant atitinkamos valstybės institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti kokios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos valstybės institucijos veiklą, buvo pažeistos ir kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiama tokios veikos pasekmė pati savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismas kiekvienu atveju prieš nustatydamas civilinę atsakomybę, privalo ištirti, ar yra ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Jo negalima vertinti abstrakčiai. Priežastinis ryšys visada yra konkretus ir jo nustatymui reikia išanalizuoti visas atitinkamo įvykio aplinkybes. Žalos atlyginimo prievolei kilti būtinas tiesioginis priežastinis ryšys (nukentėjusio asmens patirta žala turi būti neteisėtų veiksmų rezultatas), o ne prielaida žalai atsirasti ir priešingai - veiksmai, sudarę tik prielaidas žalai atsirasti, bet jos tiesiogiai nesukėlę, nėra žalos atlyginimo prievolės atsiradimo pagrindas. Nepakanka nustatyti pareiškėjui padarytą turtinę ar neturtinę žalą: būtina tokią žalą susieti su konkrečiais neteisėtais skundžiamos valdžios institucijos veiksmais (neveikimu).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-06-26 sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012-02-06 nutartis administracinėje byloje Nr.A146-39/2012 ir kt.).

Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas (toliau- Muitinės statutas) ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau- Įstatymas). Kauno teritorinės muitinės viršininkas, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pareigybių aprašymų rengimą ir pareigybių kategorijų nustatymą, patvirtino savo vadovaujamos įstaigos pareigybių aprašymus (išskyrus muitinės įstaigos vadovo ir jo pavaduotojų), kuriose nustatė pareigybių kategorijas. Konkrečios valstybės tarnautojo (taip pat ir muitinės pareigūno) pareigybės kategorija nustatoma pareigybės aprašyme. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-05-20 nutarimu Nr. 685 patvirtinta Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika (toliau - Metodika) reglamentuoja pareigybių aprašymų rengimą, vertinimą, pareigybių kategorijų nustatymą pagal patvirtintus kriterijus. Metodikos 19 punkte nustatyta, kad statutinių valstybės tarnautojų pareigybių lygiai ir kategorijos nustatomos vadovaujantis suvienodintu pareigybių sąrašu ir vidaus reikalų ministro patvirtintais vertinimo kriterijais. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002-06-13 įsakymu Nr. 290 patvirtinti Teisėsaugos institucijų ir įstaigų statutinių valstybės tarnautojų pareigybių kategorijų vertinimo kriterijai. Parengti pagal teisės aktus įstaigos pareigybių aprašymai pateikiami tvirtinti tos įstaigos vadovui. Teritorinės muitinės viršininkas, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pareigybių aprašymų rengimą ir pareigybių kategorijų nustatymą, patvirtina savo vadovaujamos įstaigos pareigybių aprašymus (išskyrus muitinės įstaigos vadovo ir jo pavaduotojų), kuriose nustato pareigybių kategorijas. Muitinės pareigūnų pareigybių kategorijų nustatymas yra įstaigos, kurioje atlieka pareigas muitinės pareigūnai, vadovo kompetencija, kuris Valstybės tarnybos įstatymo 3 priede nustatytų pareigybių kategorijų intervalo ribose nustato konkrečios pareigybės kategoriją. Muitinėje statuto (galiojusio nuo 2001-01-01 iki 2003-07-01) 21 straipsnyje buvo numatyta, kad atsižvelgiant į einamas pareigas, nustatomi pareiginiai laipsniai: muitinės įstaigos specialistui nustatytas II klasės muitininko, o muitinės posto vyriausiajam inspektoriui- atitinkamai III klasės muitininko, muitinės posto vyresniajam inspektoriui - vyresniojo muitininko ir muitinės posto inspektoriui- muitininko pareiginiai laipsniai.

Pareiškėjas nurodo, jog nustačius pareigybių kategorijas nebuvo atsižvelgta į tai, jog skyrių statutinių ir postų pareigybių funkcijos buvo beveik vienodos, o kategorijos skyrėsi, t.y. skyrių inspektoriaus pareigybė - A lygio 8 kategorijos (pareiginės algos koeficientas - 4,1), o postų inspektoriaus pareigybė - A lygio 4 kategorijos (pareiginės algos koeficientas - 2,95); skyrių vyresniojo inspektoriaus pareigybė - A lygio 10 kategorijos (pareiginės algos koeficientas - 4,8), o posto vyresniojo inspektoriaus pareigybė - A lygio 6 kategorijos (pareiginės algos koeficientas - 3,5); skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigybė - A lygio 12 kategorijos (pareiginės algos koeficientas - 5,7), o posto vyriausiojo inspektoriaus pareigybė - A lygio 8 kategorijos (pareiginės algos koeficientas - 4,1). Be to, atitinkamai muitinės įstaigos specialistui buvo nustatyta II klasės muitininko, o posto inspektoriui - tik III klasės muitininko pareiginiai laipsniai (postų muitininkams buvo nustatyti žemesni pareiginiai laipsniai nei žemiausios grandies įstaigos specialistui).

Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, jog Kauno TM vadovavosi tuo metu galiojančiais teisės aktais nustatydamas pareigybės kategorijas bei patvirtindamas pareigybės aprašymus. Pareigybės kategorijos nustatymas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, buvo muitinės įstaigos vadovo diskrecijos teisė, kuri buvo tinkamai realizuota laikantis teisės aktų reikalavimų. Šiuo atveju Kauno TM viršininkas patvirtindamas postų inspektoriams 4 kategoriją laikėsi tuo metu galiojančių teisės aktų, kadangi Įstatymas numatė intervalą tarp 4 ir 8 kategorijos. Pareiškėjas nurodo, jog skyrių inspektoriai bei postų inspektoriai atliko tapačias funkcijas, o už darbą gaudavo didesnį atlyginimą. Tokie argumentai atmestini, kadangi atsižvelgiant į pateiktus teismui pareigybių aprašymus matyti, jog teritorinės muitinės skyriuose dirbantys skyrių inspektoriai vykdė skirtingas funkcijas nei postų inspektoriai, t.y. skiriasi atliekamų funkcijų sudėtingumas, savarankiškumas, tarnybiniai ryšiai (I t., b.l.89-137, II t., b.l.50-83, 104-124). Be to, skyrių inspektoriai tikrina postų inspektorių atliekamą darbą, jį analizuoja, priima sprendimus, bendrauja su kitomis institucijomis. Kaip teisingai pažymėjo Muitinės departamentas, kad net jei ir pareigybių pavadinimai skirtingose muitinės įstaigose arba toje pačioje muitinės įstaigoje yra vienodi, pareigybių kategorijos gali skirtis atsižvelgiant į konkrečios pareigybės tarnybinės veiklos sudėtingumą, savarankiškumą, tarnybinius ryšius, tarnybos sąlygas ir kitas aplinkybes, reikšmingas įvertinant pareigybių aprašymus pagal patvirtintus vertinimo kriterijus. Postų inspektoriai atlieka vienodą darbą ir jų atžvilgiu pareiškėjas nebuvo diskriminuojamas, kadangi visiems buvo nustatyta vienoda 4 kategorija ir pareiginiai laipsniai. Be to, atmestinas pareiškėjo argumentas dėl laipsnių suteikimo, kadangi Muitinės statuto 21 straipsnyje aiškiai reglamentuota kam koks laipsnis yra suteikiamas (muitinės įstaigos specialistui yra suteikiamas II klasės muitininko laipsnis, o muitinės posto vyriausiajam inspektoriui III klasės muitininko laipsnis). Minėtų laipsnių suteikimo reglamentavimas taipogi patvirtina, kad skyrių inspektoriai atlieka sudėtingesnį darbą nei postų inspektoriai. Dėl pareiškėjo nurodyto diskriminavimo, jog Panevėžio TM analogiškos pareigose buvo nustatytos didesnės kategorijos nei Kauno TM, dar kartą nurodytina, jog įstatyme buvo nurodyta jog pareigybės kategorijas tvirtina įstaigos viršininkas. Be to, pareiškėjas turėjo visas galimybes vadovaujantis tuo metu galiojančiais teisės aktais tarnybinės veiklos vertinimo metu (kuo kaip matyti 2005 metais ir pasinaudojo, kai buvo jam suteikta 6 kategorija) ar dalyvaudamas skelbiamuose konkursuose keltis savo kategoriją ir laipsnį arba užimti aukštesnes pareigas. Su visais priimtais įsakymais, pareigybės aprašymais pareiškėjas buvo supažindintas raštu, jie nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka.

Kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėjant administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais aktais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ir ieškinio senatį reglamentuojančios Civilinio Kodekso normos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-03-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010-06-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010). Be to, Kauno teritorinė muitinė bei Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimuose į skundą prašė šioje byloje taikyti ieškinio senatį.

Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie jo teisės pažeidimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2002-12-20 nutarimo Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ 7.1 p.).

Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, jog apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-06 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008). Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2002-12-20 nutarimo Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ 7.4 p.).

Iš byloje esančių duomenų, šalių paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas jau 2008-12-30 kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą su skundu dėl Kauno teritorinės muitinės veiksmų, prašydamas (kartu su kitais skunde nurodytais asmenimis) įpareigoti Kauno teritorinę muitinę ištaisyti Kauno teritorinės muitinės viršininkės 2002-06-27 įsakymu Nr. 271 „Dėl etatų sąrašo“ patvirtintą reorganizuotos Kauno teritorinės muitinės pareigybių sąrašą (bei vėlesnius įsakymus, dalinai keičiančius šį įsakymą) nustatant postų ir PPS MGP pareigybėms maksimalias pareigines kategorija (atitinkamai- pareiginės algos koeficientus), atitinkančius kitų terirorinių muitinių pareigybių vidurkius bei išmokėti darbo užmokesčio skirtumus (šioje byloje tai yra turtinė žala)(II t., b.l. 2-37). Taigi pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą sužinojo ne vėliau kaip 2008-12-30. Į Kauno apygardos administracinį teismą pareiškėjas pirmą kartą kreipėsi 2012-06-20 (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), o šioje byloje skundą pateikė 2012-09-12 (I t., b.l.2), taigi pareiškėjas praleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą 3 metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Apie tai, jog žala padaryta, pareiškėjas turėjo sužinoti ne vėliau kaip 2008-12-30 kreipiantis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Pareiškėjas kreipėsi į teismą praleidęs įstatyme įtvirtintą ieškinio senaties terminą, byloje nenustatyta aplinkybių, kuriomis vadovaujantis, šis terminas galėtų būti atnaujintas.

Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pareiškėjo skundas netenkintinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo P. G. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Daina Kukalienė