Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Skaraitis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), ten pat deklaravęs gyvenamąją vietą, teistas 2010-12-20 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 145 str. 1 d. 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (BK redakcija, galiojusi iki 2013 m. liepos 13 d.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. K. 2012 m rugpjūčio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), V. K. priklausančiame name, delnu vieną kartą sudavė į veido sritį sūnui Z. K., gim. (duomenys neskelbtini), tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam mažamečiui Z. K..

Kaltinamasis V. K. 2013 metų kovo mėnesio pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), V. K. priklausančiame name, vieną kartą sudavė kumščiu į veidą dukrai A. K., gim. (duomenys neskelbtini), tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai mažametei A. K..

Kaltinamasis V. K. 2013 m. balandžio 4 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), V. K. priklausančiame name, pagriebė už sūnaus M. K., gim. (duomenys neskelbtini) apykaklės, jį išnešė į kitą kambarį, tokiais savo veiksmais, apykaklei spaudžiant M. kaklą, sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam mažamečiui M. K..

Kaltinamasis V. K. kaltu prisipažino 2012 m. rugpjūčio mėnesį per pakaušį sudavęs sūnui Z. K., kai šis šaipėsi galandant dalgį, po ko vaikas nubėgo į namus, taip pat pripažino 2013 m. balandžio 4 d. paėmęs už apykaklės ir iš kambario išnešęs sūnų M. K. , kai šis triukšmavo savo kambaryje. Dėl smurto prieš A. K. kaltės nepripažino, parodė, jog su dukra buvo kilęs konfliktas, kai ši sėdėjo prie kompiuterio, bet jis jai nesudavė, ją tik aprėkė.

Motyvuojamoji dalis

Be dalinio kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir šiais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

1 nusikalstama veika. Smurtas prieš mažametį Z. K.

Ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas mažametis kaltinamojo sūnus Z. K. parodė, jog 2012 m. vasarą tėtis paprašė palaikyti dalgį, tačiau jis nesutiko, dėl ko jam tėtis sudavė per veidą. Dėl smūgio juto fizinį skausmą. (b.l. 22-23).

Ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausta kaltinamojo duktė A. K. parodė, jog jai brolis Z. yra sakęs, kad tėtis sudavė jam per galvą, kai šis atsisakė padėti sutvarkyti dalgį. (b.l. 16-17).

Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą J. K. parodė, jog jai sūnus Z. K. yra sakęs, jog jam V. K. sušėrė per pakaušį už tai, kad šis nepalaikė dalgio. Ji ir pati matė, kaip vaikas po to įvykio išbėgo išsigandęs ir bijojo grįžti į namus.

Iš pažymos (b.l. 25) matyti, jog Z. K. yra gimęs (duomenys neskelbtini), tai yra 2012 m. rugpjūčio mėnesį nebuvo sulaukęs 14 m. (mažametis)

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma šiame epizode neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis V. K. 2012 m. rugpjūčio mėnesį suduodamas mažamečiui sūnui per galvą sukėlė jam fizinį skausmą, todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d. (BK redakcija, galiojusi iki 2013 m. liepos 13 d.). Įvertinus įvykio aplinkybes, tai, jog smurtauta prieš mažametį, smurtą naudojo tėvas, teismas pripažįsta, jog šis smurto protrūkis, nežiūrint į tai, kad buvo suduota delnu per pakaušį, laikomas pakankamu taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 140 str. 2 d.

Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė šiame epizode yra tai, jog kaltę pripažįsta visiškai, gailisi (BK 59 str. 1 d. 1 p.), sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

2 nusikalstama veika. Smurtas prieš mažametę A. K.

Ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausta A. K. parodė, jog tėtis jai kambaryje sudavė kumščiu už tai, jog ši triukšmavo, tai matė jos broliai M. ir Z., po smūgio nubėgusi pas mamą pranešė apie įvykį, rodė raudoną skruostą (b.l. 16-17).

Tai, kad V. K. sudavė A. K., patvirtino ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas Z. K. (b.l. 22-23).

Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą J. K. parodė, jog vieną kartą ji matė dukros A. K. paraudusį veidą, mergaitė sakė, kad V. K. jai sudavė dėl kompiuterio.

Iš pažymos (b.l. 19) matyti, jog A. K. yra gimusi (duomenys neskelbtini), tai yra 2013 m. kovo mėnesį nebuvo sulaukęs 14 m. (mažametė).

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma šiame epizode neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis V. K. 2013 m. kovo mėnesį suduodamas mažametei dukrai per veidą sukėlė jai fizinį skausmą, todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d. (BK redakcija, galiojusi iki 2013 m. liepos 13 d.). Nors kaltinamasis neigia sudavęs dukrai, atsižvelgus į nustatytas aplinkybes dėl ne vienkartinio smurto prieš mažamečius savo vaikus atvejų ir kaltinamojo vidinio suvokimo apie auklėjimo priemones, į tai, kad abu vaikai nurodo, jog tėvas smurtavo prieš mergaitę, tą aplinkybę netiesiogiai patvirtino teismo posėdyje apklausta nukentėjusiųjų atstovė pagal įstatymą, paaiškinusi, jog po įvykio matė paraudusį mergaitės veidą, teismas neturi pagrindo atmesti vaikų parodymų ir laikyti juos nepatikimais.

Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių šiame epizode nenustatyta.

3 nusikalstama veika. Smurtas prieš mažametį M. K.

Ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausta kaltinamojo duktė A. K. parodė, jog matė, kaip jos tėtis, atėjęs į jų kambarį, pagriebė žaidžiantį jos brolį M. už apykaklės ir išnešė į kitą kambarį. Matė, jog drabužiai, už kurių paėmęs tėvas nešė brolį M., veržia šiam kaklą, jis verkė nešamas. (b.l. 16-17)

Ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas mažametis kaltinamojo sūnus Z. K. parodė, jog jis matė, kaip jo tėtis V. K. iš kambario, paėmęs už apykaklės, iš kambario išnešė jo brolį M., kuris tėčio nešamas verkė. (b.l. 22-23).

Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą J. K. parodė, jog jai mažametis sūnus M. rodė paraudusį kaklą, kiti vaikai sakė, jog tėvas M. iš kambario ištempė už drabužių, nes šis, pasak V. K., triukšmavo ir trukdė jam miegoti.

Iš pažymos (b.l. 26) matyti, jog M. K. yra gimęs (duomenys neskelbtini), tai yra 2013 m. balandžio mėnesį nebuvo sulaukęs 14 m. (mažametis).

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma šiame epizode neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis V. K. 2013 m. balandžio 4 d. pakeldamas mažametį vaiką už drabužių apykaklės ir nešdamas jį iš kambario sukėlė vaikui fizinį skausmą, todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d. (BK redakcija, galiojusi iki 2013 m. liepos 13 d.).

Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė šiame epizode yra tai, jog kaltę pripažįsta visiškai, gailisi (BK 59 str. 1 d. 1 p.), sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam V. K. bausmes dėl šių nusikalstamų veikų padarymo atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padaryti trys tyčiniai baigti nesunkūs nusikaltimai (BK 11 str.), kuriais pasikėsinta į mažamečių sveikatą, veikos padarymo vienas vaikas buvo sulaukęs 10 metų, kitas – 13 metų, trečias – 5 m., atsižvelgia į panaudoto smurto intensyvumą, priežastis, į tai, kad smurtauta prieš savo šeimos mažamečius vaikus. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: yra anksčiau teistas už tyčinę veiką prieš šeimos narį (b.l. 55-56), baustas administracine tvarka (b.l. 54), seniūnijos pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas neigiamai (b.l. 52), yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (dviejose veikose), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, tikslinga jam skirti sankcijoje už šių nusikalstamų veikų padarymą sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, bausmės dydžius parinkti sankcijos minimumo ribose. Bausmės, atsižvelgus į tai, kad nusikalstamos veikos viena kitos atžvilgiu sudaro realiąją sutaptį, bendrinamos dalinio sudėjimo būdu (BK 63 str. 1 d. ir 4 d. taisyklės). Kadangi V. K. už smurtinę veiką prieš šeimos narius teisiamas nebe pirmą kartą (grasino nužudyti sugyventinę J. K. (b.l. 58-61), ankstesnė paskirta bausmė (bauda) neįvykdyta (b.l. 102), seniūnijos pagal gyvenamąją vietą yra charakterizuojamas neigiamai (b.l. 52), nėra pagrindo pripažinti, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus bausmės vykdymą. Tačiau teismas įvertinęs jau paminėtą nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, veikų padarymo aplinkybes, tai, kad už nusikalstamas veikas realia laisvės atėmimo bausme nuteisiamas pirmą kartą, iš esmės neneigia padaręs nusikalstamas veikas prieš savo šeimos narius, be to, kaltinamasis yra 58 m. amžiaus, laisvės atėmimo bausmę paskiria atlikti ne pataisos namuose, o atviroje kolonijoje (BK 50 str., BVK 63 str.). Teismas, įvertinęs tą aplinkybę, jog kaltinamasis V. K. smurtavo prieš savo vaikus, skiria ir baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatydamas šiai programai įvykdyti 1 m. laikotarpį (BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d., 72² str.).

Kaltinamasis V. K. buvo kaltinamas tuo, jog jis 2013 m. balandžio 25 d. apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), V. K. priklausančiame name, konflikto metu, tyčia pastūmė dukrą A. K., gim. (duomenys neskelbtini), tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai mažametei A. K., tai yra buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. (BK redakcija, galiojusi iki 2013 m. liepos 13 d.). Pats kaltinamasis V. K. neneigė pastūmęs A. K., tačiau teigia, jog šis pastūmimas jokio fizinio skausmo nesukėlė, mergaitė pradėjo verkti ne dėl skausmo, o dėl pykčio. Paaiškino, jog konfliktas įvyko po to, kai grįžęs į namus rado dukrą tapetuojančią verandą, kurioje jis laiko savo drabužius ir nenori, kad dukra ją užimtų. Teismo posėdyje apklausta nukentėjusiosios A. K. atstovė pagal įstatymą J. K., liudytoja A. J. neneigė, kad tą dieną įvyko konfliktas tarp A. K. ir jos tėvo V. K. dėl tapetuojamos verandos, tačiau nei viena iš nepatvirtino, kad stūmimas mergaitei sukėlė fizinį skausmą. Priešingai, J. K. ir A. J. teismo posėdyje parodė, kad mergaitės verksmą sukėlė ne tiek pats stūmimas ar fizinio skausmo sukėlimas, o pyktis dėl draudimo tapetuoti verandą ir joje būti. Tuo labiau, jog apžiūrėjus mergaitę tą pačią dieną jokių sužalojimų nebuvo rasta (b.l. 41-42), ji pati dėl esančių sužalojimų taip pat nesiskundė. Todėl teismas, įvertinęs šias aplinkybes, pripažįsta, kad kaltinamojo V. K. veikoje dėl fizinio skausmo sukėlimo A. K. nenustatyti nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d. (BK redakcija, galiojusi iki 2013 m. liepos 13 d.), požymiai ir V. K. dėl šios veikos yra išteisinamas (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303 str., teismas

nusprendžia:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (BK redakcija, galiojusi iki 2013 m. liepos 13 d.) (2012 m. rugpjūčio mėn. veika) ir nubausti laisvės atėmimu 3 mėn. (trims mėnesiams);

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (BK redakcija, galiojusi iki 2013 m. liepos 13 d.) (2013 m. kovo mėn. veika) ir nubausti laisvės atėmimu 4 mėn. (keturiems mėnesiams);

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (BK redakcija, galiojusi iki 2013 m. liepos 13 d.) (2013 m. balandžio 4 d. veika) ir nubausti laisvės atėmimu 3 mėn. (trims mėnesiams).

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. ir 4 d., bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu bei V. K. paskirti laisvės atėmimo bausmę 5 mėn. (penkiems mėnesiams).

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 2 d., prie nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės visiškai pridėti 2010 m. gruodžio 20 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 145 str. 1 d. paskirtą ir neatliktą10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą bei V. K. galutinai paskirti laisvės atėmimo bausmę 5 mėn. (penkiems mėnesiams) ir 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą.

Į bausmės laiką įskaitytą laikiną sulaikymą nuo 2013 m. balandžio 25 d. iki 2013 m. balandžio 26 d. (vieną parą).

Laivės atėmimo bausmę atlikti atviroje kolonijoje.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d., 72² str., V. K. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šio įpareigojimo įvykdymui nustatyti vienerių metų laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamąjį V. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d. (BK redakcija, galiojusi iki 2013 m. liepos 13 d.) (2013 m. balandžio 25 d. veika prieš A. K.), padarymo išteisinti nenustačius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą V. K., iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.