Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.6.4.1; 2.6.4.4.3; 3.2.6.1; 3.2.6.4

2015 m. lapkričio 27 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei L. L. dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir atsakovės L. L. priešieškinį A. R. dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikiančios institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas A. R. kreipėsi su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti jo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2002-12-18 ieškovas ir atsakovė L. L. susilaukė sūnaus N. R.. Šalių santuoka buvo sudaryta 2001-08-25. 2008-02-20 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu jų santuoka buvo nutraukta, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina L. L. ir iš atsakovo vaiko išlaikymui priteista 400 Lt suma kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. 2009 metų rugsėjo mėn. atsakovė su vaiku išvyko gyventi į Vilnių. Po to, kuriam laikui atsakovė buvo išvykusi į Norvegiją ir neinformavo ieškovo apie savo gyvenamąją vietą. Atsakovei su sūnumi būnant Norvegijoje, ieškovas bendravo su vaiku tik SKYPE programos pagalba. 2013 metų rudenį jiems grįžus į Vilnių, bendravimas su sūnumi vėl komplikavosi. Atsakovė arba iš vis neleisdavo susitikti su sūnumi, arba labai ribodavo tėvo ir vaiko susitikimo laiką, neįdėdavo tinkamų orui rūbų ir pan. Nuo santuokos nutraukimo iki šiol su vaiku ieškovas nėra praleidęs nė vienų švenčių ir mokyklinių vaiko atostogų (neskaitant 2015 m. vasaros atostogų, praleistų pagal nustatytą laikinąją bendravimo tvarką). Sūnus šiuo metu yra tokio amžiaus, jog jam bręstant yra itin svarbus ryšys su tėvu. 2015 metų pavasario atostogų metu atsakovė nesutiko, kad vaikas pas ieškovą praleistų pusę atostogų laiko, po to nebesutiko, kad ieškovas apskritai vaiką pasiimtų, nurodydama, kad sūnus nenori su tėvu susitikti. Pavasario atostogas (kaip ir visas atostogas) vaikas leido pas močiutę R. L., o ieškovas, kaip tėvas, negalėjo su vaiku praleisti atostogų, nes atsakovės nuomone, reikia atsižvelgti į vaiko norą. Tačiau vėliau visgi sutiko, kad vaikas bent dvi dienas praleistų su tėvu. Sūnus gyvena su motina ir nenori jos valiai prieštarauti, kad nepablogintų jų tarpusavio santykių. Taigi sūnus yra įtakojamas atsakovės. Vaiko motina pamiršta, kad ji taip pat turi siekti, kad vaikas turėtų ryšį su tėvu. Atsakovė piktnaudžiauja tuo, jog vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su ja. Juo rečiau sūnus bendrauja su tėvu, juo labiau vaikas tolsta emociškai nuo jo. Nepilnametis vaikas turi mobiliojo ryšio telefoną, tačiau tėvas be motinos žinios bendrauti su vaiku negali. Ieškovo nuomone, šalims neradus kompromiso dėl bendravimo tvarkos, ją turi nustatyti teismas (II tomas, e.b.l. 1-5).

Atsakovė L. L. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškovo A. R. ieškinį, kuriame nurodė, kad po santuokos nutraukimo ieškovas visiškai nesidomėjo sūnumi, noro dalyvauti jo auklėjime, rūpintis sūnumi – nereiškė. Ieškovas buvo davęs sutikimą, kad jo nepilnametis sūnus gyventų Norvegijoje su motina ir lankytų šioje valstybėje mokyklą. Be to, sutikimas buvo išduotas iki 2020 m. gruodžio 18 d., t.y. iki sūnaus N. R. pilnametystės. Šios aplinkybės patvirtina, kad dar 2012 m. ieškovas noro bendrauti su sūnumi neturėjo, bendravimo tvarkos nustatinėti nepageidavo. Atsakovei su sūnumi N. grįžus gyventi į Lietuvą, atsakovė įsikūrė Vilniuje, kur yra puikios sąlygos sūnui mokytis (sūnus lanko Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centrą), vystytis ir, turint regėjimo negalią, prisitaikyti prie aplinkos, mokytis savarankiškai atlikti kasdienius būtiniausius darbus, savimi pasirūpinti. Sūnus pradėjo lankyti specialiąją lavinimo įstaigą tik atsakovės pastangomis, kadangi ieškovas niekada nesirūpino suteikti sūnui tinkamo mokymo, neskatino sūnaus adaptuotis prie aplinkos, atsižvelgdamas į jo turimą regėjimo negalią ir asmenybės ypatumus. Per visus metus po santuokos nutraukimo atsakovė niekada nedrausdavo ieškovui matytis su sūnumi. Tais atvejais, kai sūnus būna pas močiutę (atsakovės tėvus) Kretingoje, ieškovui nėra draudžiama matytis su sūnumi. Be to, būtent šiuos momentus ieškovas išnaudodavo pasimatydamas su sūnumi, kadangi nenorėdavo išlaidauti kelionėms iki Vilniaus. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad šalių sūnus N. gimė su negalia, yra silpnaregis, turi raidos sutrikimų. Dėl šių aplinkybių sūnui buvo reikalingos intensyvios gydytojų konsultacijos ir paslaugos. Šiuo metu sūnus šiek tiek mato, tačiau jam yra reikalinga globa ir švelnumas. Iš pridedamų dokumentų matyti, kad vaikui buvo teikiamos įvairios gydomosios procedūros, palengvinusios vaiko judėjimą ir sveikatos būklę. Visą laką šalia vaiko buvo, jam slaugą ir dėmesį skyrė tik atsakovė. Ieškovas A. R. puikiai žino, kad sūnui reikalinga speciali globa, tačiau pats savo iniciatyva sūnaus gerove, asmeniniais pasiekimais, sveikatos būkle nesidomėjo. Taip pat atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas yra sukūręs kitą šeimą. Nepilnametis N. R. yra ir viešnagės pas ieškovą atveju būtų apgyvendinamas bendro naudojimo patalpose (svetainė sujungta su virtuve). Berniukui bręstant ir atsižvelgiant į jo specialius poreikius, neįgalumą, vaikui nebūtų užtikrinama ramybė, susikaupimas, nesudaroma erdvė vaikui užsiimti jo norima veikla. Atsakovės manymu, reikėtų leisti sūnui nuspręsti, kiek laiko nepertraukiamai jis norėtų būti pas tėvą, jei dėl ilgesnio buvimo pas ieškovą (su jo šeima) berniukui nekils sunkumų neturint atskiros asmeninės erdvės. 2.2. siūlomos tvarkos punktu ieškovas nurodo, kad su vaiku jam tektų praleisti ne mažiau kaip pusę vasaros mokyklinių atostogų laiko. Tokiu būdu ieškovas gali sudaryti kliūtis atsakovei praleisti pusę sūnaus vasaros mokyklinių atostogų laiko. Atsakovė turi teisę būti su vaiku ir juo rūpintis ne tik tuo metu, kai berniukas lanko mokyklą, tačiau su juo praleisti ir atostogas tiek šiltuoju, tiek vėsiuoju sezonais. Todėl bendravimo su vaiku tvarka turi būti nustatoma taip, kad vaikui lygiomis galimybėmis būtų sudaroma galimybė atostogas praleisti ir su mama bei jos artimaisiais. Ieškovas 2.9 punkte nurodo, jog gali neturėti galimybės grąžinti vaiko motinai. Ieškovas, kaip berniuko tėvas, žinodamas, kad atitinkamu metu bendraus su sūnumi, pats turi dėti pastangas ir savo laiką, darbus planuoti taip, kad turėtų pakankamai laiko pats bendrauti su sūnumi laiku, kurį pats Ieškovas griežtai prašo nustatyti. Ieškovo darbo laikas nenustatytas, t.y. jis yra individualios įmonės savininkas, ir turi galimybes savo laiką planuoti atsižvelgdamas į norą bendrauti su sūnumi. Jei tėvas atsakingai ketina bendrauti su sūnumi, turėtų savo laiką planuoti taip, kad galėtų vaiką paimti ir grąžinti jį motinai nesudarydamas sunkumų pačiam vaikui, neblaškydamas vaiko ir nepalikdamas kitiems asmenims. Atsakovės patirtis rodo, kad ieškovas, paėmęs vaiką savo žinion, jį grąžindavo ne motinai (atsakovei), o seneliams iš motinos pusės, kurie gyvena ieškovui patogiu atstumu, ieškovui dėl to netenka patirti jokių vaiko transportavimo į jo tikrąją gyvenamąją vietą išlaidų. Dėl šių aplinkybių atsakovė pagrįstai baiminasi, kad ieškovas gali „nerasti galimybių" sūnaus jai grąžinti, pavyzdžiui, sekmadienių vakarais, kai kitą dieną berniukas turi eiti į mokyklą. Ieškovas bendravimo tvarkoje visiškai neaptaria to, kaip jis prisidės ar laikysis vaiko mokymosi režimo, ar sudarys jam galimybes atlikti namų užduotis tuo laiku, kai berniukas leis su tėvu, ar laiku ir netrukdant pamokoms paims ir grąžins sūnų motinai. Matyti, kad ieškovas sūnui suteiktų nebent pramogas ar tiesiog buvimą tėvo namuose, tačiau visiškai neatsižvelgia į sūnaus poreikį lavintis. Ieškovo siūloma bendravimo su vaiku tvarka nenumato esminio reikalavimo – draudimo tėvams nuteikinėti vaiką vienas kito atžvilgiu. Nesant tokio reikalavimo ieškovas gali netinkamai auklėti vaiką, kiršinti jį su motina, manipuliuoti sūnumi bei jo artimu ryšiu su atsakove. Nesant tokio punkto, ieškovo siūloma bendravimo su vaiku tvarka yra vertintina itin negatyviai. Ieškovo siūloma bendravimo tvarka kupina spragų bei įtvirtina ne vienodas tėvų teises vaiko atžvilgiu, numato ieškovui teises, bet neįtvirtina pareigų rūpintis, kad vaikas vienodomis sąlygomis bendrautų su abiem tėvais vaikui svarbiomis ir reikšmingomis dienomis. Ieškovas taip pat neįsipareigoja leisti vaikui bendrauti su motina bent telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis tuo laiku, kai sūnus praleidžia su tėvu, nors sau pageidauja neriboto bendravimo su sūnumi. Manytina, kad tuo ieškovas siekia izoliuoti vaiką, neleisti jam pasidalinti įspūdžiais su mama, tuo metu, kai jis būna pas ieškovą. O toks elgesys neatitinka nei vaiko, nei atsakovės minimalių interesų. Ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos 2.10 punktas pernelyg išplečia nenumatytų aplinkybių sąvoką įtraukdamas ligas, automobilio gedimus kaip pasiteisinimą negrąžinti vaiko atsakovei. Šiais atvejais ieškovas, kaip atsakingas tėvas, galėtų iš anksto pasirūpinti, kad vaikas į namus galėtų grįžti autobusu, lydimas paties tėvo ar kito artimojo giminaičio, o ligos atveju, apskritai kvestionuotina, ar tėvui būtų atsakinga bendrauti su vaiku ir rizikuojant paties sūnaus sveikata. Taigi, vaiko negrąžinimas galėtų būti pateisinamas nebent įstatymuose įtvirtintais nenugalimos jėgos atvejais, o ne paliekant ieškovui teisę interpretuoti nenumatytas aplinkybes ir jomis pateisinti savo neatsakingumo vaiko atžvilgiu. Atsakovė prašo ieškovo patikslintą ieškinį atmesti ir nustatyti priešieškinyje nurodytą bendravimo tvarką bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (II tomas, e.b.l. 19-25).

Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius apteikė išvadą dėl ieškovo A. R. ieškinio, kuriame nurodė, kad Skyriui yra žinomi ieškovo ir atsakovės nesutarimai dėl tėvo bendravimo su sūnumi N. R., gim. 2002-12-18. Ginčas vyksta jau keletą metų. Ieškovo teigimu, jis nori palaikyti nuolatinį ryšį su vaiku, bendrauti su juo, praleisti savaitgalius bei atostogas, tačiau vaiko motina tam kliudo. Atsakovė nuolatos teigia, kad nepilnametis vaikas nenori susitikti su tėvu. Tėvas teigia priešingai, kad nepilnametis vaikas džiaugiasi galėdamas susitikti su tėvu, nori kartu praleisti savaitgalius, džiaugiasi galėdamas bendrauti su seserimi U. R. iš kitos santuokos. Tėvas norėtų, kad abu vaikai turėtų galimybę bendrauti, kad ryšys tarp jų nenutrūktų. Kretingos VTAS darbuotojams 2015-04-22 bendraujant su atsakovės motina R. R., moteris pažymėjo, kad sutinka, jog tėvas bendrautų su vaiku ir palaikytų ryšį. A. R. šeima įsikūrusi ir gyvena nuosavame name. Nustatyta, kad nepilnamečiam N. R. tėvo namuose yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Kretingos VTAS neturi duomenų apie vaiko teisių pažeidimus ieškovo šeimoje, jo šeima niekuomet nebuvo ir nėra įrašyta į Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Skyriaus nuomone, ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams (I tomas, e.b.l. 33-35).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl ieškovo A. R. ieškinio, kuriame nurodė, kad atsakovė L. L. gyvena dviejų kambarių bute, kuris yra nuomojamas. Bute gyvena tik atsakovė ir jos nepilnametis sūnus. Motina nurodė, kad vaikas nevaržomai naudojasi visu butu, tačiau jam yra skirtas ir atskiras kambarys. Nepilnamečiam vaikui yra sudarytos tinkamos sąlygos ilsėtis ir vystytis. Atsakovė nurodė, kad ji dirba kirpėja grožio salone, kad jos mėnesio pajamos yra 681 Eur. Atsakovė nurodė, kad ieškovas nerodo iniciatyvos bendrauti su sūnumi. Nepilnametis N. R. mokosi Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre, baigė 3 klasę. Motinos teigimu, vaikas turi neįgalumą ir kitų specialiųjų poreikių, papildomo ugdymo būrelių nelanko. Skyriaus specialistei lankantis šeimoje, nepilnamečio vaiko namuose nebuvo. Sūnus tuo metu atostogavo pas senelę – atsakovės motiną. Ieškovo pateikta bendravimo tvarka atitinka nepilnamečio vaiko interesus, tačiau ją reikėtų sukonkretinti, patikslinti ir neapsunkinti, labiau atsižvelgti į vaiko poreikius, jo amžių, dienos režimą, sveikatos poreikius ir išsakytą nuomonę (I tomas, e.b.l. 68-69).

Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl atsakovės L. L. priešieškinio, kuriame nurodė, kad ieškovo teigimu jis nesutinka su atsakovės priešieškiniu. Skyrius mano, kad abiejų tėvų siūlomos bendravimo tvarkos atitinka nepilnamečio vaiko interesus, tačiau siūlo teismui atkreipti dėmesį į atsakovės siūlomos bendravimo tvarkos 1, 3, 4, 5 punktus (I tomas, e.b.l. 138-138a).

2015-09-23 teismo posėdžio metu ieškovas A. R. nurodė, kad šalių santuoka nutraukta 2008 metais, tačiau sprendimu bendravimo tvarka nebuvo nustatyta. Nuspręsta, kad su vaiku galės bendrauti laisvai. Apie 2-3 metus sekėsi gerai. Problemos prasidėjo tuomet, kai motina su vaiku išsikėlė į Vilnių. Motina ignoravo vaiko norą kuo daugiau laiko praleisti su tėvu. Teigia, kad vaiko nenuteikinėja prieš motiną. Atsakovė slepia sūnaus telefono numerį nuo ieškovo. Mano, kad dėl bendravimo tvarkos patirs nemažai išlaidų, todėl norėtų su vaiku praleisti po dvi savaites iš eilės kas mėnesį, o ne kas antrą savaitę kaip siūlo atsakovė. Nesutiktų, kad išlaikymas būtų padidintas, kadangi minimalią algą iš individualios veiklos moka savo darbuotojams, moka išlaikymą, kreditą, turi dar vieną vaiką.

2015-09-23 teismo posėdžio metu atsakovė L. L. palaikė priešieškinį. Papildomai nurodė, kad nesutiktų, kad vaikas per atostogas praleistų tiek daug laiko su tėvu, kadangi vaikas nori praleisti laiką ir su senele. Motina klausė vaiko dėl kelionių pas tėvą, vaikas pasakė, kad pavargsta. Atsakovė norėtų, kad metines šventes sūnus praleistų su ja, taip kaip ir gimtadienius. Sutinka su bendravimo tvarka toje dalyje, kurioje ieškovas siūlo tėvo dieną sūnui praleisti su tėvu, o motinos – su motina. Vaiko poreikiai auga, vaikas yra apkūnus, lanko baseiną. Stengiasi, kad vaikas gyventų sveikesnį gyvenimą. Kai ji gyveno Norvegijoje, teigia, kad tėvas su sūnumi bendravo. Teigia, kad gyvena Vilniuje dėl sūnaus. Čia jo galimybės yra didesnės. Mano, kad išlaikymo dydžio pakeitimas nesuteiks ieškovui nepatogumų. Nenumatytais atvejais sutiktų jei vaikas namo būtų parvežtas traukiniu ar autobusu, tačiau su palyda.

2015-11-09 vykusio teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad vaikas vienareikšmiškai nori bendrauti su tėvu. Tėvo sudaryta aplinka jam yra priimtina. Nesutinka, kad bendravimo tvarka būtų nustatyta remiantis vaiko sutikimu. Tai pažeis paties nepilnamečio vaiko interesus. Skyrius prašo atkreipti dėmesį, kad buvo nustatytos laikinosios apsaugos priemonės, vaikas jau svečiavosi vasarą pas tėvą, todėl jų bendravimas yra užsimezgęs, vaikas žino aplinką, ten pat gyvena abu vaiko seneliai. Skyrius sutinka, kad būtų nustatyta maksimali tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka. Palaiko priešieškinį dalyje dėl išlaikymo dydžio padidinimo, nes tai atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Šalių sūnus turi specialiųjų poreikių, reikia pirkti vaistus, atsakovė persikraustė į Vilnių, nuomojasi butą dėl vaiko. Ieškovas turi prie to prisidėti, turi užtikrinti vaiko teisę į gyvenimo sąlygas. Tačiau svarbi aplinkybė, kad ieškovas taip pat turi nepilnametę dukrą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametis vaikas N. R., gim. 2002-12-18, yra ieškovo A. R. ir L. L. (santuokos metu – Rutkevičienė) sūnus (I tomas, e.b.l. 11). Šalių santuoka nutraukta Kretingos rajono apylinkės teismo 2008-02-20 sprendimu dėl abiejų sutuoktinių kaltės (I tomas, e.b.l. 12-15). Nepilnamečio vaiko N. R., gim. 2002-12-18, gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatyta su motina L. L.. Nurodytu teismo sprendimu nebuvo nustatyta nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka. Nurodyto teismo sprendimo pagrindu 2008-08-12 šalims išduotas ištuokos liudijimas, serija AA Nr. 249898 (I tomas, e.b.l. 16).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

1.1. A. R. bendrauja su sūnumi N. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį. A. R. turi teisę sūnų Ned. pasiimti iš jo buvimo vietos (tai gali būti ir mokymosi įstaiga) pasirinktinai arba penktadienį nuo 12 val. iki 18 val., arba šeštadienį nuo 10 val. iki 13 val. (iš anksto su L. L. ir mokymosi įstaiga sutartu laiku) ir grąžina sūnų motinai ar jos nurodytam asmeniui tos pačios savaitės sekmadienį iki 20 val. Jeigu sutampa taip, jog mėnesio pirmo ir trečio savaitgalio penktadienis yra nedarbo (šventinė) diena A. R. turi teisę sūnų Nedą pasiimti iš jo buvimo vietos penktadienį nuo 10 val. iki 15 val. Jeigu sutampa taip, jog po mėnesio pirmo ir trečio savaitgalio pirmadienis yra nedarbo (šventinė) diena A. R. grąžina sūnų motinai ar jos nurodytam asmeniui pirmadienį iki 20 val.

1.2. A. R. kiekvienais metais turi teisę praleisti su sūnumi ne mažiau kaip pusę sūnui suteikiamų rudens, žiemos (įskaitant ir šv. Kalėdų atostogas) ir pavasario mokyklinių atostogų laiko: neporiniais metais A. R. praleidžia su sūnumi pirmąją atostogų laiko dalį, poriniais metais – antrąją atostogų laiko dalį.

1.3. Sūnaus N. vasaros mokyklinių atostogų metu, tėvas A. R. turės teisę praleisti su sūnumi ne mažiau kaip pusę sūnui suteikiamų atostogų, t.y. kiekvienais metais vasaros atostogas sūnus N. praleidžia su tėvu nuo birželio 15 d. iki birželio 30 d., nuo liepos 15 d. iki liepos 30 d. ir nuo rugpjūčio 10 d. iki rugpjūčio 25 d.;

1.4. A. R. turi teisę pasiimti sūnų į savo ir artimiausių giminaičių, numatytų CK 3.133 str., 3.135 str. gimtadienius ar kitas dideles šventes (krikštynos, vestuvės ir kitos artimųjų šventės) apie tai informuodamas vaiko motiną ne mažiau kaip prieš 7 dienas;

1.5. L. L. suteikia galimybę tėvui A. R. pasveikinti vaiką gimtadienio proga tikrąją dieną, t.y. kiekvienų metų gruodžio 18 dieną, jei tą dieną vaikas praleidžia ne su tėvu.

1.6. A. R. turi teisę bendrauti su sūnumi pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena) nuo 10 val. ir grąžina vaiką motinai tą pačią dieną iki 20 val., jei tą savaitgalį praleidžia ne su vaiku;

1.7. Motinos dieną sūnus N. praleidžia su mama L. L.;

1.8. L. L. netrukdo tėvui A. R. bendrauti su vaiku telefonu neribotai, suteikti informaciją apie vaiko naudojamą telefono numerį bei įsipareigoja netrukdyti bendrauti kitomis ryšio priemonėmis (Skype ir pan.);

1.9. Abiem šalims iš anksto sutarus šioje bendravimo tvarkoje numatytas vaiko paėmimo iš motinos ar jo buvimo vietos ir grąžinimo motinai laikas gali būti keičiamas, taip pat nesant galimybei grąžinti vaiko motinai, vaikas grąžinamas į L. L. nurodytą vietą;

1.10. A. R. gali laiku negrąžinti sūnaus L. L., jei įvyksta nenumatytos aplinkybės (liga, blogos ir pavojingos oro sąlygos, automobilio gedimas ir pan.).

1.11. Vaikui vykstant pas tėvą A. R., L. L. įdeda jam rūbų, higienos priemonių ir kitų būtinų vaiko poreikiams asmeninių jo daiktų, vaiko dokumentus (asmens dokumentas, neįgaliojo pažymėjimas ir pan.), reikalingų buvimui ar išvykai su tėvu.

1.12. Abi šalys laiku ir tinkamai informuos viena kitą apie pasikeitusią savo gyvenamąją vietą, o L. L. A. R. ir apie vaiko pasikeitusią gyvenamąją vietą.

1) Tėvas turi teisę bendrauti su Vaiku kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10.00 val. iki 17.00 val. ir grąžinant Vaiką motinai sekmadienį iki 20.00 val. Tuo atveju, jei pirmasis ir trečiasis mėnesio savaitgaliai sutampa su prieš ar po jų einančia nedarbo diena, Tėvas turi teisę Vaiką paimti iš jo gyvenamosios nuo 10.00 val. iki 17.00 val. ir grąžinti Motinai iki 20.00 val. atitinkamą tenkančią nedarbo dieną (išskyrus savaitgalius mokyklinių vasaros atostogų metu, kurias Vaikas praleidžia su motina).

2) Tėvas kiekvienais metais turi teisę su vaiku praleisti pusę mokyklinių atostogų laiko, t.y. nelyginiais metais tėvas su vaiku praleidžia pirmąją kiekvienų tenkančių mokyklinių atostogų pusę; lyginiais metais tėvas su vaiku praleidžia antrąją mokyklinių atostogų pusę (išskyrus atskirai aptariamą vasaros atostogų praleidimo tvarką).

3) Tėvas turi teisę su vaiku kiekvienais metais praleisti vasaros atostogas tokia tvarka: Tėvas mokyklines vasaros atostogas su vaiku praleidžia kiekvieno vasaros mėnesio (birželis, liepa, rugpjūtis) pirmąją ir trečiąją savaitę.

4) Tėvas turi teisę su vaiku praleisti šv. Kalėdų ir šv. Velykų šventes tokia tvarka: Tėvas su vaiku turi teisę praleisti šv. Kūčių pirmąją dienos dalį, t.y. kiekvienų metų gruodžio 24 d. vaiką perduodamas motinai iki 16.00 valandos. Pirmąją kiekvienų metų šv. Kalėdų (t.y. gruodžio 25 d.) dieną Vaikas sutinka su motina L. L.. Tėvas turi teisę antrąją šv. Kalėdų dieną praleisti su vaiku nuo 10.00 val. ir iki 20.00 val., jei tą atostogų dalį vaikas praleidžia ne su tėvu; Kiekvienų metų pirmąją šv. Velykų dieną Vaikas praleidžia su motina. Tėvas turi teisę antrąją šv. Velykų dieną praleisti su Vaiku nuo 10.00 val. iki 20.00 val., jei tą atostogų dalį Vaikas praleidžia ne su Tėvu.

5) Kiekvienų metų gruodžio 18 d., t.y. N. R. tikrąją gimimo dieną vaikas praleidžia su motina. Tėvas A. R. turi teisę pasveikinti vaiką tikrąją jo gimimo dieną, t.y. kiekvienų metų gruodžio 18 d.

6) Tėvas A. R. pats padengia visas Vaiko paėmimo ar kelionės išlaidas, grąžinimo Motinai ir su tuo susijusias išlaidas, jei jų atsiranda ar, kai bendrauja su vaiku ne jo gyvenamojoje vietoje.

7) Tuo laikotarpiu, kurį Vaikas praleidžia su tėvu, A. R. įsipareigoja neriboti ir netrukdyti L. L. bendrauti telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis.

8) Tėvas, sutikus Vaikui, turi teisę paimti vaiką į savo ir artimųjų giminaičių (vadovaujantis CK 3.133 str. ir 3.135 str.) gimtadienius ar kitas dideles šventes (krikštynos, vestuvės ir kitos artimųjų šventės) apie tai informuodamas Motiną ne vėliau kaip prieš 7 dienas.

9) Visais šiame punkte nurodytais atvejais Tėvas Vaiką iš Motinos paima tik pačiam Vaikui sutinkant.

10) Tėvas privalo perduoti vaiką motinai tą pačią dieną, jei buvimo pas Tėvą laikotarpiu vaikas pareiškia norą grįžti pas motiną.

11) Visais atvejais prieš paimdamas vaiką A. R. apie vaiko paėmimo/grąžinimo laiką ir vietą praneša motinai L. L. ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki Vaiko paėmimo.

12) Tėvas turi pasirūpinti reikiamos medicininės pagalbos Vaikui suteikimu arba perduoti jį motinai ir nedelsiant jai atskleisti, kuo pasireiškė vaiko sveikatos pablogėjimas.

13) Tėvas turi teisę pasveikinti Vaiką jo tikrąją gimimo dieną, t.y. kiekvienų metų gruodžio 18 d., o Motina L. L. įsipareigoja netrukdyti Tėvui šią dieną pasveikinti vaiko, jei tą dieną Vaikas praleidžia ne su Tėvu.

14) Tėvas A. R. turi teisę bendrauti su Vaiku pirmąjį birželio sekmadienį - Tėvo dieną nuo 10.00 val. ir grąžindamas vaiką Motinai iki 20.00 val., jei tą savaitgalį praleidžia ne su Tėvu.

15) Motinos dieną vaikas praleidžia su Motina.

16) Tėvas turi teisę neribotai, kiek tai netrukdo Vaiko mokymosi ir dienos rėžimui, bendrauti su Vaiku telefonu, ir kitomis ryšio priemonėmis (Skype ir pan.), o L. L. įsipareigoja netrukdyti Tėvui bendrauti su Vaiku.

17) Šalys informuoja viena kitą apie pasikeitusią gyvenamąją vietą ir pasikeitusius telefono numerius, o Motina L. L. informuoja Tėvą A. R. apie pasikeitusią Vaiko gyvenamąją vietą, jei ji nesutampa su Motinos gyvenamąja vieta.

18) Šalys įsipareigoja nenuteikinėti Vaiko kito iš tėvų atžvilgiu, savo tėvų teisėmis nepiktnaudžiauti, jomis naudotis sąžiningai, nenaudoti tėvų valdžios priešingai Vaiko interesais.

19) Tarpusavio bendru sutarimu A. R. ir L. L. gali sutarti ir dėl kitokio tėvo susitikimų su vaiku laiko.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje įtvirtintas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje - teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio jų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai ne tik nėra kliudoma šiam bendravimui, bet ir pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, įvykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. CK 3.175 str. numatyta, kad vaiko tėvas gali kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui, negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.) jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti.

Nors tarp šalių susiklostė konfliktinė situacija, kurios neigiamus padarinius gali pajusti ir šalių nepilnamečiai vaikai, tačiau tėvų tarpusavio konfliktai yra tėvų problema, kurią tėvai ir privalo išspręsti. Vaiko bendravimas su tėvais yra jo teisė, kurios užtikrinimu privalo rūpintis abu tėvai. Atsakovės manymu, reikėtų leisti sūnui nuspręsti, kiek laiko nepertraukiamai jis norėtų būti pas tėvą, jei dėl ilgesnio buvimo pas ieškovą (su jo šeima) berniukui nekils sunkumų neturint atskiros asmeninės erdvės, t.y. atsakovė prašo teismo nustatyti tėvo ir nepilnamečio sūnaus bendravimą esant vaiko norui. Toks atsakovės prašymas prieštarauja tiek ieškovo, tiek nepilnamečio vaiko interesams. Vaiko nuomonės negalima sutapatinti su jo interesais. Vaiko interesų turinys – tai ne paties vaiko subjektyvus požiūris į tai, kas jam svarbu, reikšminga ir naudinga, be tai, kas lemia teigiamą vaiko vystymąsi, darnią raidą, o vaikų bendravimas su tėvais atitinka jų interesus.

Į bylą yra pateikta 2015-07-20 Pirminė psichologo vertinimo ir prognostinė išvada, kuri buvo duota po to, kai ieškovas A. R. kreipėsi į UAB „Tavo psichologas“ su tikslu įvertinti nepilnamečio vaiko N. R. savijautą dėl patiriamų tėvų tarpusavio nesutarimų bei išsiaiškinti nepilnamečio vaiko santykius su tėvais (I tomas, e.b.l. 149-152). Joje yra nustatyta, kad nepilnametis šalių sūnus patiria vidinę įtampą ir nenori vieno ar kito tėvo skaudinti dėl to, kad jo pasirinkimas būti su vienu ar kitu iš tėvų gali būti nesuprastas priešingos šalies. Tačiau jaučiasi abiejų tėvų vaikas, nė vieno neišskiria, abu myli vienodai. Nepilnametis vaikas išgyvena dviprasmišką būseną, jog motina neleidžia jam turėti savo nuomonės, nors pats nedrįsta jai jos išsakyti, žinodamas motinos nusistatymą tėvo atžvilgiu. Tačiau santykius su mama vertina kaip labai draugiškus ir rūpestingus. Problema kyla kai reikia spręsti sūnaus apsilankymą pas tėvą. Dėl nurodyto, teismo nuomone, tėvai privalo išsispręsti tarpusavio nesutarimus kuo greičiau ir abu pasirūpinti, kad vaikui išsiugdytų emocinis saugumas ir stabilumas. Todėl svarbu yra laikytis nuoseklaus ir sistemingo tėvų bendravimo su sūnumi tvarkos režimo palaikymo su abiem tėvais. Nepilnametis vaikas neturėtų jaustis kaltas, išsakydamas motinai savo norą vieną ar kitą savaitgalį ar, pavyzdžiui, šventinę dieną, praleisti su tėvu. Teismui nėra pagrindo abejoti, kad nepilnamečio vaiko gyvenime yra svarbūs abu tėvai, ryšys su kiekvienu iš tėvų yra stiprus, todėl stebint pastovius tarpusavio tėvų negatyvius nusistatymus vienas kito atžvilgiu, vaikui patiriamas stresas ir įtampa blokuoja asmeninio pasitikėjimo savimi jausmą.

Į bylą taip pat yra pateiktas Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro raštas dėl N. R. (I tomas, e.b.l. 14-15), kuriame yra nurodyta, kad 2015-04-17 į centrą atvyko vaiko tėvas iš anksto įspėjęs telefonu. Dėl mokinio vykimo pasisvečiuoti pas tėvą, motina paklausė nepilnamečio vaiko. Vaikas išsakė pageidavimą vykti su tėvu. Po viešnagės vaikas buvo patenkintas.

Nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes, tik atsižvelgiant į juos, gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina). Vaiko kompetencija priimti sprendimą, šiuo atveju – atsisakyti bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), ir už jį atsakyti paprastai didėja su amžiumi ir vaiko branda, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skyrybų atveju abu tėvai, tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. To siekdami vaiko tėvai turėtų kiek galima greičiau spręsti savo asmenines emocines problemas, kurios dažniausiai ir būna pagrindinė nesusitarimo dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tarp tėvų priežastis. Būtent nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą atsitraukti, dingti iš konflikto zonos, t. y. nebendrauti. Tačiau toks atsitraukimas neužtikrina vaiko interesų, todėl jei nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o tik vaiko prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką.

CK 3.3 str. įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 4 d.). CK 3.170 str. 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.

Analizuojant šalių pateiktus bendravimo tvarkos projektus nustatyta, kad pirmaisiais trimis punktais šalys iš esmės prašo nustatyti tapačią bendravimo tvarką, tačiau ieškovo punktas yra detalesnis. Kadangi šalys iš esmės neprieštaravo vienas kito pirmajam punktui, esant detalesniam ir aiškesniam ieškovo reikalavimui, teismas nustato, kad 1. Tėvas A. R. bendrauja su sūnumi N. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį. A. R. turi teisę sūnų Nedą pasiimti iš jo buvimo vietos (tai gali būti ir mokymosi įstaiga) pasirinktinai arba penktadienį nuo 12 val. iki 18 val., arba šeštadienį nuo 10 val. iki 13 val. (iš anksto su motina L. L. ir mokymosi įstaiga sutartu laiku) ir grąžina sūnų motinai ar jos nurodytam asmeniui tos pačios savaitės sekmadienį iki 20 val. Jeigu sutampa taip, jog mėnesio pirmo ir trečio savaitgalio penktadienis yra nedarbo (šventinė) diena A. R. turi teisę sūnų Nedą pasiimti iš jo buvimo vietos penktadienį nuo 10 val. iki 15 val. Jeigu sutampa taip, jog po mėnesio pirmo ir trečio savaitgalio pirmadienis yra nedarbo (šventinė) diena A. R. grąžina sūnų motinai ar jos nurodytam asmeniui pirmadienį iki 20 val. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko grąžinimas kitam asmeniui nepažeistų nepilnamečio vaiko interesų, kadangi ieškovas pabrėžia, kad jis grąžintų vaiką būtent motinos nurodytam asmeniui, esant situacijai, jog pavyzdžiui motina fiziškai negalėtų atsiimti vaiką iš tėvo. Be to, nepilnamečiam vaikui greitu laiku sukaks 13 metų, todėl jis nėra laikytinas mažamečiu.

Trečiuoju punktu šalys nusistatė tėvo ir sūnaus bendravimą vasaros atostogų metu. Iš esmės jų siūlomi bendravimo punktai skiriasi tuo, kad ieškovas pageidautų su nepilnamečiu vaiku praleisti dvi savaites iš eilės kiekvieną vasaros atostogų mėnesį, o atsakovė pageidautų, kad tėvas su vaiku praleistų kiekvieno vasaros mėnesio pirmąją ir trečiąją savaites. Ieškovas su tokiu atsakovės reikalavimu nesutiko. Kadangi jo nuomone, reikalavimas yra neekonomiškas, netikslingas ir neprotingas. Teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad dviejų savaičių terminas praleisti su tėvu nėra per ilgas. Kaip minėta vaikui ne už ilgo bus 13 metų. Be to, esant nustatytai laikinai bendravimo tvarkai, nepilnametis sūnus jau svečiavosi pas tėvą po dvi savaites iš eilės. Todėl teismas mano, kad tikslinga nustatyti, jog: 3. Sūnaus N. vasaros mokyklinių atostogų metu, tėvas A. R. turės teisę praleisti su sūnumi ne mažiau kaip pusę sūnui suteikiamų atostogų, t.y. kiekvienais metais vasaros atostogas sūnus N. praleidžia su tėvu nuo birželio 15 d. iki birželio 30 d., nuo liepos 15 d. iki liepos 30 d. ir nuo rugpjūčio 10 d. iki rugpjūčio 25 d.

Ketvirtuoju punktu ieškovas prašo nustatyti, kad 4. A. R. turi teisę pasiimti sūnų į savo ir artimiausių giminaičių, numatytų CK 3.133 str., 3.135 str., gimtadienius ar kitas dideles šventes (krikštynos, vestuvės ir kitos artimųjų šventės) apie tai informuodamas vaiko motiną ne mažiau kaip prieš 7 dienas. Teismas neturi pagrindo abejoti šio reikalavimo pagrįstumu, atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis vaikas turi teisę bendrauti ne tik su tėvais, bet ir su artimiausiais giminaičiais, pavyzdžiui, seneliais. Be to, atsakovė tokį patį punktą nusistatė savo pateiktame bendravimo tvarkos variante (8 punktas).

Atsakovė ketvirtuoju punktu gana detaliai nustatė ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimą didžiųjų metinių švenčių metu. Ieškovas su tokiu punktu nesutiko. Teismas mano, kad esant tokiam atstumų skirtumui (atsakovės gyvenamoji vieta yra Vilniuje, o ieškovo – Kretingos rajone), t.y. beveik 300 km, nėra tikslinga nustatinėti, kad ieškovas praleistų pirmąją ar antrąją dienos dalį per Kūčias, o vėliau, pavyzdžiui antrąją Kalėdų dieną praleistų su vaiku visą. Tokio punkto nustatymas reikštų ieškovui ne tik dideles kuro sąnaudas, tačiau ir laiko sąnaudas. Ieškovas turi ir kitą šeimą bei nepilnametį vaiką, su kuriuo taip pat turi teisę praleisti Kalėdas bei Velykas. Taip pat jis ne vieną valandą užtruktų kas antrą dieną važinėdamas į Vilnių ir grįždamas į Kretingą. Teismas nustatė tėvo ir vaiko bendravimo tvarką per vaikui suteikiamas mokyklines atostogas, tokiu būdu sūnus N. galės vienais metais šventes praleisti su tėvu, kitais – su motina. O tai atitinka nepilnamečio vaiko interesus bei jo tėvų interesus. Dėl nurodyto, šis atsakovės reikalavimas netenkintinas.

Penktuoju punktu ieškovas prašė nustatyti, kad L. L. suteikia galimybę tėvui A. R. pasveikinti vaiką gimtadienio proga tikrąją dieną, t.y. kiekvienų metų gruodžio 18 dieną, jei tą dieną vaikas praleidžia ne su tėvu. Atsakovė pareiškė tokiam punktui prieštaravimą, nurodydama, kad remiantis lygių teisių principu, motinai taip pat turi būti suteikta proga pasveikinti vaiką tikrąją dieną per gimtadienį. Su tokiais atsakovės argumentais sutiktina, tačiau tai nereiškia, kad ieškovas privalo vaiką grąžinti į Vilnių, kad motina jį pasveikintų. Teismas tenkina atsakovės prašymą ir nustato, kad A. R. suteikia galimybę motinai L. L. pasveikinti vaiką gimtadienio proga tikrąją dieną, t.y. kiekvienų metų gruodžio 18 dieną, jei tą dieną vaikas praleidžia ne su motina. Teismas išaiškina, kad atsakovė nepilnametį vaiką pasveikinti vyksta savo lėšomis, o ieškovas jo gyvenamojoje ar kitoje vaiko buvimo vietoje sudaro atsakovei galimybę su vaiku susitikti ir pasveikinti jį gimimo dienos proga. Atsakovė 5 ir 13 punktu prašė nustatyti, kad kiekvienų metų gruodžio 18 dieną sūnus praleidžia su motina. Nors atsakovė remiasi lygiateisiškumo principu, pati prašo teismo jį pažeisti, nustatant tokį bendravimo tvarkos punktą.

Šeštuoju ir septintuoju punktu ieškovas prašė nustatyti, kad tėvo dieną nepilnametis vaikas visada praleidžia su tėvu, o motinos dieną – su motina. Tokį reikalavimą kelia ir atsakovė (14 ir 15 punktas). Kadangi šis reikalavimas pilnai atitinka nepilnamečio vaiko ir jo tėvų interesus, teismas tenkina šalių prašymus šioje dalyje.

Aštuntuoju punktu ieškovas prašė nustatyti, kad L. L. netrukdo tėvui A. R. bendrauti su vaiku telefonu neribotai, suteikti informaciją apie vaiko naudojamą telefono numerį bei įsipareigoja netrukdyti bendrauti kitomis ryšio priemonėmis (Skype ir pan.). Atsakovė 16 punktu prašė nustatyti, kad tėvas turi teisę neribotai, kiek tai netrukdo Vaiko mokymosi ir dienos rėžimui, bendrauti su Vaiku telefonu, ir kitomis ryšio priemonėmis (Skype ir pan.), o L. L. įsipareigoja netrukdyti Tėvui bendrauti su Vaiku. Iš esmės šie punktai yra identiški ir neprieštaraujantys nepilnamečio vaiko interesui maksimaliai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Atsakovė 7 punktu prašė taip pat nustatyti, kad tuo laikotarpiu, kai vaikas praleidžia su tėvu, A. R. įsipareigoja neriboti ir netrukdyti motinai bendrauti telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis su sūnumi. Nors byloje nėra pateikta neginčijamų įrodymų apie tai, kad tėvas trukdytų sūnui bendrauti su motina, tuo metu kai sūnus leidžia laiką su tėvu, remiantis lygiateisiškumo principu, teismas tenkina atsakovės prašymą šioje dalyje.

9, 10 ir 11 punktu ieškovas prašo nustatyti tam tikrą elgesio modelį įvykus nenumatytoms aplinkybėms. Teismas išaiškina ieškovui, kad tokią nuostatą yra sunku vykdyti. Teismas negali priimti sąlyginių sprendimų. Taip pat teismas negali nustatyti tokios bendravimo tvarkos, kuri atitiktų visas gyvenimiškas šalių situacijas, todėl nepilnamečio vaiko tėvai bendru sutarimu turi spręsti tam tikras situacijas, kurios iškyla nenumatytu laiku. Ieškovas prašė nustatyti, kad šalys gali keisti nepilnamečio vaiko paėmimo vietą bei laiką. Ši nuostata taip pat yra perteklinė. Kadangi nustatyta teismo bendravimo tvarka nors ir privaloma laikytis ir vykdyti šalims, nepilnamečio vaiko tėvai yra laisvi ją pakeisti, susitarti tarpusavyje dėl kitokios bendravimo tvarkos, vietos, laiko, taip pat ją papildant naujais punktais. Ieškovo prašymas nustatyti, kad vaikui vykstant pas tėvą vaiko motina privalo įdėti pakankamą kiekį jo daiktų, higienos priemonių ir kitų būtinų daiktų, yra perteklinis. Kadangi motinai neįvykdžius nurodytos sąlygos, nukenčia nepilnamečio vaiko interesai ir kiltų klausimas dėl piktnaudžiavimo motinos valdžia ar jos panaudojimui priešingai nepilnamečio vaiko interesams. Kita vertus nustačius tokį punktą bendravimo tvarkoje, gali kilti sunkumų jį priverstinai vykdant. Dėl nurodyto, ieškovo prašymas šioje dalyje netenkintinas ir jo bendravimo tvarkos 9, 10 ir 11 punktas nenustatytini. Kadangi tokį patį prašymą reiškė ir atsakovė 19 punktu, jis atmestinas.

12 bendravimo tvarkos punktu ieškovas prašė nustatyti, kad abi šalys tinkamai ir laiku informuoja viena kitą apie pasikeitusią savo gyvenamąją vietą, o L. L. ieškovą informuoja apie pasikeitusią vaiko gyvenamąją vietą. Tokį pati prašymą pateikė ir atsakovė 17 punktu. Kadangi ieškovo prašomas nustatyti punktas suformuluotas sąlyginai ir ginčytinai, teismas laiko, kad tikslinga nustatyti, kad šalys informuoja viena kitą apie pasikeitusią gyvenamąją vietą bei telefono numerius, o L. L. tėvą informuoja apie pasikeitusią nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą, jei ji nesutampa su motinos gyvenamąja vieta.

6 bendravimo tvarkos punktu atsakovė prašė nustatyti, kad tėvas A. R. padengia visas vaiko paėmimo ar kelionės išlaidas, grąžinimo vaiko motinai ir su tuo susijusias išlaidas, jei jų atsiranda, arba kai tėvas bendrauja su sūnumi vaiko gyvenamojoje vietoje. Kadangi ieškovas sutiko su tokiu bendravimo tvarkos punktu, jis nustatytinas.

9 ir 10 punktu atsakovė prašė nustatyti, kad tėvas bendrauja su sūnumi pastarajam sutinkant. Teismas sprendime jau pasisakė, kad nepilnamečio vaiko interesų turinys ne visuomet atitinka nepilnamečio vaiko norą. Todėl šis punktas nenustatytinas.

11 punktu atsakovė prašė nustatyti, kad visais atvejais prieš paimdamas vaiką A. R. apie vaiko paėmimo/grąžinimo laiką ir vietą praneša motinai L. L. ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki vaiko paėmimo. Kadangi ieškovas šio punkto neginčijo, jis nustatytinas, tačiau teismas sprendžia, kad jį tikslinga papildyti nuostata – išskyrus atvejus, atskirai aptartus šioje bendravimo tvarkoje.

12 ir 18 punktu atsakovė prašė nustatyti, kad Šalys įsipareigoja nenuteikinėti Vaiko kito iš tėvų atžvilgiu, savo tėvų teisėmis nepiktnaudžiauti, jomis naudotis sąžiningai, nenaudoti tėvų valdžios priešingai Vaiko interesais; Tėvas turi pasirūpinti reikiamos medicininės pagalbos Vaikui suteikimu arba perduoti jį motinai ir nedelsiant jai atskleisti, kuo pasireiškė vaikų sveikatos pablogėjimas. Šios nuostatos yra perteklinės, todėl nenustatytinos. Teismas neturi pagrindo į bendravimo tvarką įtraukti punktus, kurių nuostatos suformuluotos remiantis imperatyviomis įstatymų nuostatomis.

Šalims išaiškintina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo bendravimo su vaiku būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Dėl išlaikymo padidinimo.

Byloje nustatyta, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2008-02-20 sprendimu, kurio šalių santuoka buvo nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteista po 115,85 Eur (400 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės.

Atsakovė priešieškiniu prašė padidinti tėvo teikiamo išlaikymo dydį iki 175 Eur per mėnesį. Ieškovas su tokiu išlaikymo dydžiu nesutiko, nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimas nesusidaręs, jis išlaikymą moka reguliariai, kartu apskaičiavus ir taikomą indeksaciją. Sutiktų nepilnamečio vaiko išlaikymui mokėti 151,50 Eur.

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 2 d.). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Remiantis rašytiniais byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ieškovas A. R. nuo 2010-07-01 vykdo individualią veiklą (I tomas, e.b.l. 123). Jo darbo pajamos sudaro 347,55 Eur neatskaičius mokesčių (I tomas, e.b.l. 124-125). Remiantis VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovo vardu yra įregistruota viena transporto priemonė VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (I tomas, e.b.l. 131). VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovo A. R. vardu yra įregistruotas žemės sklypas ir pastatas – gyvenamasis namas su komercinėmis patalpomis, esantys (duomenys neskelbtini). (I tomas, e.b.l. 133) ir turtinė teisė, sudaryta nuomos sutartis pastatui – maisto prekių parduotuvei, esančiai (duomenys neskelbtini). (I tomas, e.b.l. 135-136). Šiuo metu ieškovas yra sudaręs santuoką su R. R. ir jie turi nepilnametę dukrą U. R., gim. 2009-06-04 (I tomas, e.b.l. 148). Ieškovas ir AB DNB bankas (anksčiau – AB DNB NORD bankas sudarė 2008-10-08 kreditavimo sutartį Nr. K-1800-2008-363, remiantis kuria ieškovui yra suteiktas 110 000 Lt vartojimo kreditas, kurio grąžinimo terminas 2033-09-30 (I tomas, e.b.l. 154-156). Kredito mėnesio grąžinimo įmoka bankui sudaro 184,52 Eur (I tomas, e.b.l. 157).

Remiantis rašytiniais byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad atsakovė L. L. dirba grožio salone kirpėja. Nurodė gaunanti šalpos pensiją neįgaliam vaikui 230 Eur ir 300 Eur dydžio pašalpą (I tomas, e.b.l. 70). Pagal 2013-12-01 Gyvenamosios patalpos nuomos sutartį matoma, kad atsakovė gyvena nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Būsto nuomos kaina mėnesiui sudaro 246,18 Eur (850 Lt) (I tomas, e.b.l. 107-109). Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovė L. L. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (I tomas, e.b.l. 126). Jos darbo užmokestis sudaro 150 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių (I tomas, e.b.l. 127-129). VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovės vardu nėra įregistruotų nekilnojamojo turto objektų (I tomas, e.b.l. 130). Remiantis VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovės vardu yra įregistruotos dvi transporto priemonės RENAULT MEGANE, valstybinis NR. (duomenys neskelbtini)ir BMW 528, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (I tomas, e.b.l. 132).

Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimus, teismas turi atsižvelgti ir į asmens, iš kurio priteisiamas išlaikymas, pareigas išlaikyti kitus asmenis. Tačiau galiojantys teisės aktai išlaikytinio sampratą sieja tik su tais asmenimis, kurie turi teisę į išlaikymą, t.y. nepilnamečiai vaikai ar pilnametystės sulaukę vaikai nedarbingi dėl invalidumo (kuris nustatytas nepilnamečiui vaikui), sutuoktiniai, reikalingi išlaikymo (pvz. dėl sunkios ligos negalintys dirbti, reikalingi specialių brangiai kainuojančių medikamentų), tėvai, reikalingi išlaikymo, globotiniai (rūpintiniai), jei įstatymų nustatyta tvarka jiems nustatyta globa (rūpyba) ir kt. Nustatyta, kad ieškovas turi dar vieną išlaikytinį, nepilnametę dukrą iš kitos santuokos. Taip pat, atsakovė nepaneigė fakto, kad ieškovas tinkamai ir laiku nepilnamečiam sūnui moka išlaikymą.

Įstatymas nurodo, jog pakeisti išlaikymo dydį jį mažinant ar didinant yra pagrindas tuo atveju, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, atsirado papildomos vaikų priežiūros išlaidos, kitos – tiek objektyvios, tiek subjektyvios priežastys (CK 3.201 str.).

Nepilnametis šalių sūnus N. R., gim. 2002-12-18, yra neįgalus. Jam nustatytas sunkus neįgalumo lygis (I tomas, e.b.l. 48, II tomas, e.b.l. 12). Nepilnamečiam vaikui yra nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (II tomas, e.b.l. 13).

Analizuojant teismui pateiktus bei teismo surinktus rašytinius įrodymus, konstatuojama, jog po teismo sprendimo, kuriuo buvo išspręstas šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimas, situacija pasikeitė, kadangi nepilnametis vaikas paaugo. Jis mokosi Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre (I tomas, e.b.l. 53). Centro duomenimis nepilnametis vaikas du kartus per dieną gauna nemokamą maitinimą, negauna asmens higienos, mokymo priemonių drabužių. Nepilnametis vaikas po pamokų važiuoja į namus. Nepilnamečiam vaikui yra diagnozuota įgimta CMV infekcija (II tomas, e.b.l. 8). Yra būtina stebėti nepilnamečio vaiko mitybą dėl alergijų ir turimo viršsvorio, vartoti maisto papildus. Berniukas yra alergiškas namų dulkių erkėms, plunksnoms ir šunims (II tomas, e.b.l. 9). Po teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka praėjo beveik aštuoneri metai. Pasikeitė ne tik Lietuvos ekonominė ir finansinė padėtis, tačiau padidėjo ir nepilnamečio vaiko poreikiai. Todėl, teismas laiko, kad ieškovės prašymas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo atitinka protingumo ir teisingumo kriterijų (CK 1.5 str.). Tačiau pakeisdamas nustatyto išlaikymo dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovas tinkamai ir laiku vykdo išlaikymo prievoles, turi dar vieną nepilnametį vaiką bei į tai, kad atsakovė gauna šalpos pensiją neįgaliam vaikui, lygią 230 Eur.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2015-07-01 yra 325 EUR. Net ir esant abejonių dėl išlaikymo dydžio vaikams nustatymo, tokios abejonės turi būti vertinamos vaikų interesų naudai. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad priteistas išlaikymo dydis yra indeksuojamas ir šiandien dienai jis moka 151,50 Eur, todėl mano, kad didinti išlaikymo nėra pagrindo, kadangi vaikui jo teikiamos išlaikymo suma (kuri yra indeksuota) bei jo gaunamos pašalpos sudaro 530 Eur ir yra pakankamos. Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad atsakovas turi dar vieną nepilnametį išlaikytinį, iš atsakovo nepilnamečio vaiko N. R., gim. 2002-12-18, naudai priteistinas išlaikymas po 163 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra 2015-04-09, iki sūnaus pilnametystės (CK 3.201 str.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Sprendimas nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – 31 Eur žyminio mokesčio (I tomas, e.b.l. 9), 1 160 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (II tomas, e.b.l. 50-51) bei 300 Eur už advokato vykimą iš Gargždų į Vilnių (II tomas, b.l. 58-65).

Atsakovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – 45,75 Eur žyminio mokesčio (I tomas, e.b.l. 119), 400 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (II tomas, e.b.l. 67-69).

Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos yra patenkintas, bendravimo tvarka nustatyta, tačiau teismas kai kuriuos punktus pakoregavo, atsižvelgdamas į teismų praktiką bei į galiojančias teisės normas, bei nustatė kai kuriuos abiejų šalių prašomus bendravimo tvarkos punktus, žyminis mokestis už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymą šalims nėra kompensuojamas (CPK 93 str. 1 d.).

Atsakovė, paduodama priešieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), todėl jai grąžintina permokėta žyminio mokesčio suma –14,75 Eur (45,75 Eur – 31 Eur) (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Patenkinus priešieškinį dėl išlaikymo dydžio padidinimo, iš ieškovo priteisiamas 17 Eur (163 Eur –115,85 Eur = 47,15 x 12 mėn. x 3 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant priešieškinį, atsakovė buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 6 p., 96 str. 1 d.).

Lietuvos advokatų etikos kodekso 7.1 punkte nurodyta, kad advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydžio nustatymo, mokėjimo ir apskaitos tvarką nustato LR Advokatūros įstatymas ir kiti teisės aktai. LR Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintose rekomendacijose rekomenduojama nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį atsižvelgti į bylos sudėtingumą (2.1 p.), teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą (2.2 p.), ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje (2.3. p.), būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta (2.4. p.), ginčo sumos dydį (2.5. p.) ir kitas šioje rekomendacijoje išvardintas svarbias aplinkybes. Šios bylos medžiaga patvirtino, kad ieškovui buvo teikiamos šios teisinės paslaugos: procesinių dokumentų rengimas, atstovavimas teisme. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais (CPK 3 str.) darytina išvada, kad prašoma priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą suma yra nepagrįstai didelė, taip pat atsižvelgiant į tai, kad teismas gali nukrypti nuo rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (CPK 93 str. 4 d.), bei į tai, kad ši byla nėra laikoma sudėtinga ir nereikalauja specialiųjų teisinių žinių, ieškovo patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti mažintinos iki 700 Eur. Kadangi ieškovas prašė atlyginti 300 Eur už advokato vykimą iš Gargždų į Vilnių, laikytina, kad ieškovas patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Laikytina, kad ieškinys yra patenkintas 50 procentų, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 str. 1 d.)

Atsakovė priešieškiniu reiškė du reikalavimus dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo dydžio pakeitimo. Kadangi atsakovės priešieškinis yra patenkintas 53,68 procentų, jai iš ieškovo priteistina 214,72 Eur (400 Eur x 53,68 proc.) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad kiekviena šalis patyrė bylinėjimosi išlaidas, teismas laiko, kad tikslinga yra taikyti priteisiamų lėšų užskaitą ir ieškovui iš atsakovės priteisia 285,28 Eur (500 Eur – 214,72 Eur).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nesudaro 3,00 Eur kiekvienai bylos šaliai, todėl jos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, CPK 92 str.).

Sprendimui įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-04-10 nutartimi, naikintinos (CPK 150 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d., 150 str., 259 str., 260 str., 263-270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies, priešieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti tokią tėvo A. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi N. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 2002-12-18, tvarką:

Tėvas A. R. bendrauja su sūnumi N. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį. A. R. turi teisę sūnų Nedą pasiimti iš jo buvimo vietos (tai gali būti ir mokymosi įstaiga) pasirinktinai arba penktadienį nuo 12 val. iki 18 val., arba šeštadienį nuo 10 val. iki 13 val. (iš anksto su motina L. L. ir mokymosi įstaiga sutartu laiku) ir grąžina sūnų motinai ar jos nurodytam asmeniui tos pačios savaitės sekmadienį iki 20 val. Jeigu sutampa taip, jog mėnesio pirmo ir trečio savaitgalio penktadienis yra nedarbo (šventinė) diena A. R. turi teisę sūnų Nedą pasiimti iš jo buvimo vietos penktadienį nuo 10 val. iki 15 val. Jeigu sutampa taip, jog po mėnesio pirmo ir trečio savaitgalio pirmadienis yra nedarbo (šventinė) diena A. R. grąžina sūnų motinai ar jos nurodytam asmeniui pirmadienį iki 20 val.Tėvas A. R. kiekvienais metais turi teisę praleisti su sūnumi ne mažiau kaip pusę sūnui suteikiamų rudens, žiemos (įskaitant ir šv. Kalėdų atostogas) ir pavasario mokyklinių atostogų laiko: neporiniais metais tėvas praleidžia su sūnumi pirmąją atostogų laiko dalį, poriniais metais – antrąją atostogų laiko dalį. Sūnaus N. vasaros mokyklinių atostogų metu, tėvas A. R. turės teisę praleisti su sūnumi ne mažiau kaip pusę sūnui suteikiamų atostogų, t.y. kiekvienais metais vasaros atostogas sūnus N. praleidžia su tėvu nuo birželio 15 d. iki birželio 30 d., nuo liepos 15 d. iki liepos 30 d. ir nuo rugpjūčio 10 d. iki rugpjūčio 25 d. A. R. turi teisę pasiimti sūnų į savo ir artimiausių giminaičių, numatytų CK 3.133 str., 3.135 str., gimtadienius ar kitas dideles šventes (krikštynos, vestuvės ir kitos artimųjų šventės) apie tai informuodamas vaiko motiną ne mažiau kaip prieš 7 dienas.L. L. suteikia galimybę tėvui A. R. pasveikinti vaiką gimtadienio proga tikrąją dieną, t.y. kiekvienų metų gruodžio 18 dieną, jei tą dieną vaikas praleidžia ne su tėvu. A. R. suteikia galimybę motinai L. L. pasveikinti vaiką gimtadienio proga tikrąją dieną, t.y. kiekvienų metų gruodžio 18 dieną, jei tą dieną vaikas praleidžia ne su motina. A. R. turi teisę bendrauti su sūnumi pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena) nuo 10 val. ir grąžina vaiką motinai tą pačią dieną iki 20 val., jei tą savaitgalį praleidžia ne su vaiku.Motinos dieną sūnus N. praleidžia su mama L. L.;L. L. netrukdo tėvui A. R. bendrauti su vaiku telefonu neribotai, suteikti informaciją apie vaiko naudojamą telefono numerį bei įsipareigoja netrukdyti bendrauti kitomis ryšio priemonėmis (Skype ir pan.). O tuo laikotarpiu, kai vaikas praleidžia su tėvu, A. R. įsipareigoja neriboti ir netrukdyti motinai bendrausi telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis su sūnumi. Šalys informuoja viena kitą apie pasikeitusią gyvenamąją vietą bei telefono numerius, o L. L. tėvą informuoja apie pasikeitusią nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą, jei ji nesutampa su motinos gyvenamąja vieta. Tėvas A. R. padengia visas vaiko paėmimo ar kelionės išlaidas, grąžinimo vaiko motinai ir su tuo susijusias išlaidas, jei jų atsiranda, arba kai tėvas bendrauja su sūnumi vaiko gyvenamojoje vietoje. Visais atvejais prieš paimdamas vaiką A. R. apie vaiko paėmimo/ grąžinimo laiką ir vietą praneša motinai L. L. ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki vaiko paėmimo, išskyrus atvejus, atskirai aptartus šioje bendravimo tvarkoje.

Pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2008-02-20 sprendimu iš A. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui N. R., gim. 2002-12-18, dydį ir priteisti iš A. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui N. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 163 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt tris eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2015-04-09, iki N. R., gim. 2002-12-18, pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio vaiko motinai L. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nukreipti vykdyti skubiai.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Grąžinti L. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) 14,75 Eur (keturiolika eurų 75 euro centus) žyminio mokesčio, sumokėto 2015-04-09, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo sprendimu.

Priteisti iš A. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 17 Eur (septyniolika eurų) žyminio mokesčio, sumokant jį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš L. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) 285,28 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 28 euro centus) bylinėjimosi išlaidų A. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimui įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemones, pritaikytas Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-04-10 nutartimi, panaikinti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.