Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-11-20 · Byla Nr. ATP-1152-648/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2014-09-19Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-11-20Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-20
Bylos Nr.
ATP-1152-648/2014
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00800-2014-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Artūras Pažarskis
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1152-648/2014Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00800-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2.; 79.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. lapkričio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarimo, kuriuo A. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 186 straipsnį 400 litų (115 eurų) bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. nubaustas pagal ATPK 186 straipsnį už tai, kad 2014 m. balandžio 21 d., 20.40 val., (duomenys neskelbtini), paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu 112, žinomai melagingai iškvietė specialiąją tarnybą - policiją, pranešdamas apie nebūtą įvykį, t.y. apie smurtą artimoje aplinkoje.

Šalies argumentai

A. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarimą. Nurodo, kad 2014 m. balandžio 21 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), jo žmona V. S. grįžo namo akivaizdžiai neblaivi. Jis sėdėjo virtuvėje ir pajuokavo, kad ji „pasipuošusi“ žmona. Tada prasidėjo žodinis konfliktas, žmona jam grasino susidoroti, t.y. paimti taburetę ir trenkti per galvą. Kadangi jis buvo išgėręs ir baustas administracine tvarka, nenorėjo turėti problemų, todėl kvietėsi pagalbą. Atvykus pareigūnams nurodė priežastį, kas atsitiko. Pasitikrinti blaivumą jie nesiūlė, o į jo prašymą patikrinti žmonos blaivumą, nereagavo. Atvykę pareigūnai nusprendė, kad nieko nevyksta, niekas nesumuštas, nėra kraujo ir surašė protokolą. Apeliantui atsisakius pasirašyti, išsivedė jo žmoną į kitą kambarį ir kažką rašė. Kadangi žmona yra Baltarusijos pilietė, lietuviškai nevisiškai supranta ir dėl to, kad buvo išgėrusi, pasirašė pareigūnų surašytame paaiškinime. Teisme liudytoju apklaustas pareigūnas Z. R. netiksliai nurodė prieš penkis mėnesius įvykusio įvykio aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad pareigūnai per budėjimą turi ne vieną iškvietimą, akivaizdu, kad dalis parodymų yra išgalvoti jų pačių naudai.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Maišiagalos policijos nuovados vyriausiasis tyrėjas J. D. prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, visapusiškai ir objektyviai įvertino surinktus įrodymus, o apeliantas skunde remiasi ne faktinėmis aplinkybėmis, bet prielaidomis.

Motyvuojamoji dalis

A. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis sutinka. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog A. Š. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 186 straipsnyje.

Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Š. nurodo iš esmės tas pačias aplinkybės, kaip ir duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, savaip interpretuoja liudytojo Z. R. parodymus, nepagrįstai tvirtindamas, kad jie nėra objektyvūs. Iš teisme duotų šio liudytoju apklausto policijos pareigūno Z. R. parodymų matyti, kad jis davė išsamius parodymus, detaliai nurodė įvykio aplinkybes (b.l. 39-40), kurios sutampa su jo 2014-04-21 tarnybiniame pranešime (b.l. 4) užfiksuotomis aplinkybėmis. Teismas neturėjo ir neturi pagrindo abejoti šio liudytojo parodymais, kadangi jis nėra suinteresuotas bylos baigtimi, byloje nėra jokių įrodymų, kad su apeliantu jį sieja artimi ryšiai ar dėl kitų priežasčių jis galėtų apeliantą melagingai apkalbėti. Apeliantas taip pat nenurodė jokių objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima suabejoti minėto asmens parodymų teisingumu. Tai, kad nuo įvykio dienos iki liudytojo Z. R. apklausos teisme praėjo daugiau kaip keturi mėnesiai, šio asmens parodymų objektyvumo nepaneigia.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. Š. kaltę grindė ne tik liudytojo Z. R. parodymais, jo tarnybiniu pranešimu, informacija apie pagalbos iškvietimą, bet ir V. S. (V. S.) 2014-04-21 rašytiniu paaiškinimu. Būtent, šiame paaiškinime nurodyta, kad V. S. apie 20 val. grįžusi namo rado savo vyrą A. Š. geriantį degtinę virtuvėje. Jis pradėjo ją įžeidinėti, provokavo muštynes. Tuomet sūnus D. paprašė tėvą nurimti. Tada A. Š. paėmė telefoną ir pasakė, kad dabar juos apkaltins, kad jie jį sumušė, nors niekas jokio smurto jo atžvilgiu nenaudojo. Paskambinęs „112“ vyras iškvietė žinomai melagingai policijos pareigūnus, nors dėl girtumo nesuvokė ką daro. Iš šio V. S. paaiškinimo matyti, kad jį iš pastarosios žodžių surašė į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas Z. R., o pastaroji paaiškinime užfiksuotas aplinkybes patvirtino savo parašu ir žodžiais: „parašyta teisingai“. Apeliacinio skundo argumentas, kad V. S. yra Baltarusijos pilietė, lietuviškai nevisiškai supranta ir dėl to, kad buvo išgėrusi, pasirašė pareigūnų surašytame paaiškinime, nėra pagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, todėl atmetamas kaip nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje teisingai nustatyta, jog A. Š. atžvilgiu fizinis smurtas artimoje aplinkoje nebuvo naudojamas, realios grėsmės jo sveikatai ar gyvybei taip pat nebuvo. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas A. Š. į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams negalėjo paaiškinti, kodėl iškvietė specialiąją tarnybą – policiją, o atitinkamai teisme negalėjo paaiškinti, kodėl pranešė policijai, kad vaikai prieš jį vartoja smurtą. Patvirtino, kad įvykio dieną fizinio smurto prieš jį nebuvo.

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad A. Š. melagingai iškvietė specialiąją tarnybą - policiją, pranešdamas apie nebūtą įvykį, t.y. apie smurtą artimoje aplinkoje, dėl ko skundžiamu nutarimu jis pagrįstai nubaustas pagal ATPK 186 straipsnį.

Pabrėžtina, kad apelianto nesutikimas su teismo padarytomis išvadomis dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo savaime neleidžia teigti, kad jis nepagrįstai nubaustas už minėto teisės pažeidimo padarymą.

Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, panaikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Artūras Pažarskis