- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-15
- Bylos Nr.
- 1A-290/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svajūnas Knizleris (pirm.), Tomas Šeškauskas, Rūta Mickevičienė
- Nuteistasis
- A. R.
- Advokatai
- Jolanta Songailienė
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. gynėjos Jolantos Songailienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R. 2006 m. lapkričio 21 d. apie 23 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame J. M. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su L. K. metu, tyčia sudavė pastarajai rankomis ir koja ne mažiau dviejų smūgių į krūtinės kairę pusę, padarydamas krūtinės kairės pusės sumušimą, pasireiškusį kairiųjų VI, VII, VIII, IX šonkaulių lūžiais bei blužnies plyšimu, kuris komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu nuo ko nukentėjusioji mirė.
Šalies argumentai
Nuteistojo A. R. gynėja Jolanta Songailienė apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2007 m. kovo 28 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendį ir jos ginamajam paskirti švelnesnę bausmę.
Gynėja J. Songailienė nurodo, kad nors teismas nuosprendyje konstatavo, kad nuteistasis A. R. nusikaltimą padarė veikdamas netiesiogine tyčia, tačiau skirdamas bausmę į tai neatsižvelgė. Nuteistasis A. R. norėjo tik sumušti L. K. ir dėl to prisipažino. Nuteistasis nesitikėjo, kad jo keli suduoti smūgiai sukels L. K. mirtį. BK 129 str. 1 d. nenumato jokių išimčių tais atvejais, kai nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia, bet skiriant bausmę į tai turėtų būti atsižvelgta. Nevienoda yra kaltinamųjų padėtis, kuomet asmuo nužudo tyčia iš anksto apgalvojęs ir tokių pasekmių siekia bei kada kaltinamasis tokių tikslų neturėjo. Todėl, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus, nuteistajam A. R. turėjo būti paskirta žymiai švelnesnė bausmė nei sankcijoje numatytas vidurkis.
Be to, gynėja nurodo, kad teismas skirdamas bausmę atsižvelgė tik į vieną lengvinančią aplinkybę – kad nuteistasis A. R. prisipažino ir gailisi dėl jo padaryto nusikaltimo, tačiau neatsižvelgė į tai, jog nuteistasis, supratęs, kad dėl jo veiksmų L. K. nustojo kvėpuoti, ėmė ją gaivinti, o jai pradėjus kvėpuoti bėgo iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Nuteistojo A. R. pastangos išgelbėti gyvybę, turėtų būti pripažintos jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir į tai turėtų būti atsižvelgta skiriant bausmę.
Teismo posėdžio metu nuteistojo A. R. gynėja prašė jos apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo gynėjos apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. R. gynėjos apeliacinis skundas atmetamas.
Apygardos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam A. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisingai kvalifikavo jo nusikalstamą veiką pagal BK 129 str. 1 d. Nuteistojo A. R. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta liudytojų M. Z. , S. Š. , J. M. parodymais, paties nuteistojo parodymais, parodymų patikrinimo vietoje protokolu, teismo medicinos specialistų išvadomis bei kitais apygardos teismo nuosprendyje išsamiai aptartais įrodymais. Nuteistojo A. R. gynėja apeliaciniame skunde jos ginamojo kaltės bei veikos kvalifikavimo neginčija, todėl šie klausimai nesvarstomi.
Taip pat apygardos teismas nuteistajam A. R. paskyrė tinkamą bausmę, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde.
Apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. R. , atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nuteistojo asmenybę, taip pat jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, A. R. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų (BK 11 str.), bei sukėlė nepataisomas pasekmes – žmogaus mirtį. Nors nuteistasis iš anksto neplanavo ir nesiruošė atimti gyvybę nukentėjusiajai, tačiau suduodamas smūgius rankomis ir koja į gyvybiškai svarbią kūno vietą (krūtinę), suvokė, kad gali sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą ar atimti gyvybę, t.y. veikė netiesiogine tyčia. Kaip asmenybė nuteistasis A. R. charakterizuojamas patenkinamai, niekur nedirbo, neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, anksčiau ne kartą teistas, nors teistumai išnykę, baustas administracine tvarka. Nuteistojo A. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos padarant nusikalstamą veiką. Apygardos teismas, teisingai įvertinęs visas šias aplinkybes, nuteistajam A. R. paskyrė laisvės atėmimo bausmę mažesnę nei BK 129 str. 1 d. sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytas bausmės vidurkis.
Todėl nepagrįsti nuteistojo A. R. gynėjos apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nepakankamai atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, taip pat atsižvelgė ir į jo kaltės formą, kas išsamiai aptarta nuosprendyje, svarstant nuteistajam A. R. skirtinos laisvės atėmimo bausmės trukmę.
Taip pat, kolegijos manymu, nėra pagrindo pripažinti nuteistojo A. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis suteikė nukentėjusiajai pagalbą ar kitais aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkių padarinių (BK 59 str. 1 d. 1 p.), kas nurodoma nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde. Įstatymo prasme šios aplinkybės buvimui konstatuoti būtini aktyvūs kaltininko veiksmai, kuriais jis siekia įsiterpti į įvykių eigą taip, kad padarinių visai neatsirastų arba, jeigu jie iš dalies jau buvo atsiradę, jų nepadaugėtų. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, po to kai A. R. sumušė nukentėjusiąją, jis jokių aktyvių veiksmų, siekiant suteikti medicininę pagalbą, nesiėmė ir tik praėjus tam tikram laiko tarpui, pastebėjęs, jog nukentėjusioji nekvėpuoja ėmėsi jai daryti dirbtinį kvėpavimą, vėliau kvietė medicininę pagalbą.
Todėl šie nuteistojo veiksmai, kaip nurodoma gynėjos apeliaciniame skunde, nesuteikia pagrindo teigti, jog A. R. iš karto po panaudoto fizinio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu, rūpinosi jos sveikata. Tai nuteistasis padarė tik po to, kai praėjus laikui nukentėjusioji pasijuto blogai ir jai reikėjo skubios medicininės pagalbos. Todėl, kolegijos manymu, šiuo atveju nėra pagrindo taikyti nuteistajam A. R. BK 59 str. 1 d. 1 p. nuostatas.
Apygardos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau išvardintas aplinkybes ir paskirdamas A. R. aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54, 61 str.) nepažeidė, todėl kolegija neturi įstatyminio pagrindo švelninti nuteistajam paskirtos bausmės.
Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. R. gynėjos apeliacinį skundą atmesti.