Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2020-07-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1804-1109/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-07-09
Bylos Nr.
1-1804-1109/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Ramonienė
Kaltinamasis
V. S.
Kategorijos
FBaudžiamoji byla Nr. 1-1804-1109/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12023-2020-5
klatProcesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2;

1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.1; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.20.13; 1.2.25.4.3; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 9 d.

KaunasKauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Leškevičienei,dalyvaujant prokurorui M. Š.,kaltinamajai V. S.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, gyvenanti ir gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, teista Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinta bausme – 37 MGL, t. y. 1700 eurų, dydžio bauda, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta trejus metus naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, konfiskuota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 4099 eurų,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I Nusikalstamų veikų aplinkybės

V. S. 2020 m. kovo 24 d. apie 09.35 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), kryptimi link (duomenys neskelbtini) g. vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „R. S.“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini)būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas – alkoholio matuokliu jai nustatyta 2,19 promilių neblaivumas.

Šiais veiksmais V. S.padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Be to, V. S. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: žinodama, kad 2019 m. rugsėjo 23 d. Kauno apylinkės Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu ji pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas trejus metus naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, tyčia 2020 m. kovo 24 d. 9.35 val., Kaune, važiavo iš (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini), kryptimi link (duomenys neskelbtini) g.

Šiais veiksmais V. S.padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje.

II Įrodymai

Kaltinamoji V. S. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad ji 2020 m. kovo 24 d. ryte dėl masinio streso, žiniasklaidoje eskaluojant pandemiją dėl koronaviruso, išgėrė degtinės, dezinfekcinio skysčio ir nutarė važiuoti pas seserį, gyvenančią netoliese, pasikalbėti, kad šiek tiek atlėgtų stresas. Šiaip ji negali gerti alkoholio dėl encefalito, skydliaukės problemų, nes alkoholis ją labai stipriai paveikia, bet būna gyvenime lūžiai, kai išgeria. Tą dieną važiuojant posūkyje ją apakino saulė ir ji nuvažiavo į griovį. Kaimynas iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai nustatė jos neblaivumo laipsnį, su kuriuo sutinka – prietaisai nemeluoja. Ji suvokė, žinojo, kad negali vairuoti neblaivi, tačiau tuo metu gal dėl streso apsvaigimo nejautė. Taip pat žinojo ir suvokė, kad jai yra uždrausta vairuoti transporto priemones. Probacijos tarnyboje jai buvo išaiškintos pasekmės, jeigu ji vairuos transporto priemonę. Iki to laiko ji nevažiavo su automobiliu, nes jis skirtas sūnui. Supranta, kad pasielgė blogai, gailisi. Anksčiau paskirtą baudą moka, šiandien arba rytoj planuoja padengti visą baudą.

Iš Policijos registruojamų įvykių suvestinės matyti, jog pranešėjas V. S. telefonu pranešė apie tai, kad 2020 m. kovo 24 d. apie 9.35 val. sankryžoje su (duomenys neskelbtini) moteris su automobiliu „Renault“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė, vairuotoja neblaivi (1 t., b. l. 5).

Iš Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio T. V. tarnybinio pranešimo Dėl neblaivios vairuotojos matyti, kad patrulis vykdydamas pareigas apie 9.45 val. gavo pranešimą iš budėtojo, kad Kaune, (duomenys neskelbtini), sankryžoje su (duomenys neskelbtini) g., moteris su automobiliu „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvažiavo nuo kelio, vairuotoja neblaivi, GMP nereikalinga. Atvykus į vietą, pastebėjo minėtą transporto priemonę griovyje, netoliese stovinčius tris vyriškius bei akivaizdžiai neblaivią moterį, kuri, pasak buvusių vyriškių, bandė šalintis iš įvykio vietos. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo kurios sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Paklausta apie įvykį, moteris prisipažino, kad jai nepavyko „išimti“ posūkio ir nuslydo nuo kelio. Įvykį matė V. S., kuris paaiškino, kad važiuodamas automobiliu „Toyota“ (duomenys neskelbtini) g. pastebėjo kaip iš minėtos gatvės į (duomenys neskelbtini) sankryžoje kryptimi link Domeikavos automobilis „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bandė sukti į kairę ir nuvažiavo į griovį. Sustojęs pastebėjo, kad už vairo sėdi neblaivi moteris, kuri po įvykio bandė šalintis, tačiau V. S. kartu su T. T. ir T. J. ją sulaikė. Vyrai paaiškino, kad iki atvykstant policijai, moteris jokių skysčių nevartojo. V. S. teigė, kad alkoholio vartojo prieš dvi valandas. Patikrinus alkotesteriu jai buvo nustatytas 2,19 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu – 2,23 promilių girtumas (1 t., b. l. 4).

Iš Kauno apskrities VPK kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyriausiosios patrulės I. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, jog 2020 m. kovo 24 d. apie 9.35 val. Kaune, automobilis „R. S.“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) vairuojamas neblaivios (2,19 promilių girtumas), neturinčios teisės vairuoti V. S., gim. (duomenys neskelbtini), sukdamas iš (duomenys neskelbtini) g. į kairę pusę, į Vandžiogalos pl., nesuvaldžius automobilio nuvažiavo į dešinę pusę. Įvykio metu apgadintas automobilis „R. S.“, kuris nutransportuotas į saugomą aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 10).

Iš 2020 m. kovo 24 d. Eismo įvykio vietos plano matyti, kad užfiksuota transporto priemonės padėtis po eismo įvykio. Nurodyta, jog su planu vairuotoja V. S. sutinka (1 t., b. l. 11).

Iš 2020 m. kovo 24 d. Transporto priemonės pridavimo-priėmimo akto matyti, kad automobilis „R. S.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) perduotas saugoti į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Aprašyti automobilio apgadinimai (1 t., b. l. 16).

Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilio „R. S.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas nuo 2020 m. sausio 25 d. yra V. S.. (1 t., b. l. 18).

Iš 2020 m. kovo 24 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta (1 t., b. l. 19).

Iš 2020 m. kovo 24 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad eismo įvykio vietoje apžiūrėta transporto priemonė „R. S.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) užfiksuoti transporto priemonės apgadinimai ir techninė būklė. Fotografuota (1 t., b. l. 21–25).

Iš Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus pranešimo matyti, kad vykdant 2019 m. rugsėjo 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamąjį įsakymą, 2019 m. spalio 18 d. V. S. buvo įrašyta į Lietuvos probacijos tarnybos registrą. V. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 3 (trejus) metus uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. Baudžiamojo poveikio priemonės pabaiga – 2022 m. rugsėjo 5 d. 2019 m. lapkričio 4 d. ji atvyko į Probacijos tarnybą, kur buvo pasirašytinai supažindinta su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą. Nuo 2019 m. spalio 18 d. iki 2020 m. kovo 24 d. pažeidimų, susijusių su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymu, nebuvo nustatyta. 2020 m. balandžio 2 d. patikrinus Administracinių nusižengimų registro išrašą apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus, nustatyta, kad 2020 m. kovo 24 d. V. S. padarė administracinius nusižengimus numatytus Administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnio 1 dalyje (1 t., b. l. 29).

Iš Bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano matyti, kad V. S. 2019 m. lapkričio 4 d. supažindinta su šiuo planu, vengimo vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę teisinėmis pasekmėmis, įsipareigojo laikytis baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų (1 t., b. l. 30–33).

Iš Alkotesterio panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad V. S. 2020 m. kovo 24 d. 09.58 val. nustatytas 2.19 promilių neblaivumas, o 10.15 val. – 2.23 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

III Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl laikoma baigta, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Objektyviai šis baudžiamasis nusižengimas pasireiškia aktyviais veiksmais ar neveikimu, o jo turinį nulemia tai, kokią paskirtą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę atlikti stengiasi išvengti kaltininkas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai V. S. vairavus transporto priemonę esant neblaiviai, kai neblaivumas viršijo 1,51 promiles, ir vengus atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, pasitvirtino.

Byloje ištirtais kaltinamosios parodymais, tarnybiniu pranešimu dėl neblaivios vairuotojos, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, alkotesterio žurnalo duomenimis nustatyta ir įrodyta, kad kaltinamoji V. S. 2020 m. kovo 24 d. apie 9.35 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) kryptimi link Taurupio g. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį, būdama neblaivi, kai jos neblaivumas viršijo 1,51 promiles – nustatytas 2,19 promilių girtumas. Kaltinamoji parodė, jog ryte iš streso išgėrė degtinės, dezinfekcinio skysčio ir nusprendė važiuoti pas netoliese gyvenančią seserį. Nurodė, kad dėl ligos alkoholis ją labai stipriai veikia. Visa tai patvirtina, jog kaltinamoji suvokė, kad, išgėrusi alkoholio, ji neabejotinai yra apsvaigusi, neblaivi ir dėl to negali vairuoti transporto priemonės. Kaltinamoji neginčijo alkotesterio rodmenų. Pažymėtina, jog alkotesterio pagalba kaltinamajai nustatytas 2,19 promilių neblaivumas. Be to, iš policijos registruojamų įvykių suvestinėje užfiksuotų duomenų, tarnybinio pranešimo matyti, kad tiek pareigūnui, tiek ir pašaliniam asmeniui, važiavusiam pro šalį, pranešusiam apie įvykį ir iš karto po eismo įvykio mačiusiam kaltinamąją, abejonių dėl moters apsvaigimo nuo alkoholio nekilo, nustatyti akivaizdūs neblaivumo požymiai – nerišli kalba, sklindantis alkoholio kvapas.

Visa tai patvirtina, jog V. S. veikoje nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji nurodytos nusikalstamos veikos požymiai – tyčia, kadangi ji transporto priemonę vairavo išgėrusi stipraus alkoholio ir žinodama, kad ją alkoholis labai stipriai veikia. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog kaltinamosios veika teisėtai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Byloje taip pat kaltinamosios parodymais, Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus pranešimu, Bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plane užfiksuotomis aplinkybėmis nustatyta ir įrodyta, kad V. S. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, nes 2020 m. kovo 24 d. apie 9.35 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) kryptimi link Taurupio g. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį, būdama neblaivi. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad Vilma S. K. apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. baudžiamuoju įsakymu nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinta bausme – 37 MGL, t. y. 1700 eurų, dydžio bauda, jai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta trejus metus naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones bei konfiskuota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 4099 eurų. Šis baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2019 m. spalio 12 d. Kaltinamoji parodė, jog ji žinojo, kad jai uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones, jai probacijos tarnyboje buvo išaiškinta atsakomybė už šios baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą. Tai patvirtina ir Bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plane užfiksuoti duomenys, kad V. S. su šiuo planu supažindinta pasirašytinai 2019 m. lapkričio 4 d. Iš šio dokumento taip pat matyti, kad kaltinamoji supažindinta su vengimo vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę teisinėmis pasekmėmis, t. y. ji žinojo, jog nustačius, kad nevykdoma teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, jai gali būti skirta bausmė pagal BK 243 straipsnį, savo parašu patvirtino, jog įsipareigoja laikytis baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog kaltinamajai buvo žinomos vengimo vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę pasekmės, nepaisant to, ji nusprendė vairuoti transporto priemonę būdama neblaivi, kai jos neblaivumas užtraukia netgi baudžiamąją atsakomybę. Tai patvirtina, jog kaltinamoji šią nusikalstamą veiką padarė tyčia, t. y. suvokdama jos esmę ir pavojingumą.

Pažymėtina ir tai, jog šiuo atveju neteisėtas transporto priemonės vairavimas buvo itin pavojingas, nes kaltinamoji vairavo neblaivi, be to, sukėlė eismo įvykį – nesuvaldžiusi automobilio nuvažiavo nuo kelio, apgadino savo transporto priemonę ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nebuvo sužaloti kiti asmenys ar padaryta žala kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai, gyvybei. Vertinant šiuo atveju veikos pavojingumą, o kartu ir kaltinamosios asmenybės pavojingumą būtina atsižvelgti taip pat į tai, kad kaltinamoji 2019 m. yra nubausta administracine tvarka už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdama teisės vairuoti, kai tokia teisė buvo atimta ir pasibaigus terminui neįvykdė susigrąžinimo sąlygų, be to, vengė pasitikrinti, ar nėra apsvaigusi nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų (1 t., b. l. 43). 2019 m. rugsėjo 23 d. baudžiamuoju įsakymu ji taip pat nuteista už tai, kad vairavo neblaivi ir vengė neblaivumo patikrinimo. Kartu su bausme jai buvo uždrausta trejus metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Visa tai leidžia teismui daryti neabejotiną išvadą, jog kaltinamoji tyčia vairavo transporto priemonę, žinodama, kad ji to negali daryti, kad jai uždrausta šia teise naudotis. Tokiu būdu kaltinamosios veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę požymiai, todėl jos veiksmai teisėtai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 243 straipsnį.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad naują tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo už tyčinį nusikaltimą, t. y. būdama recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), o baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje – būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

IV Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę, į jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

BK 281¹ straipsnio 1 dalis už šios veikos padarymą numato alternatyvias bausmes: baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.

BK 243 straipsnyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas.

Kaltinamoji padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, kurie sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, nes padaryti tuo pačiu metu, tomis pačiomis aplinkybėmis, tais pačiais veiksmais. Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai galisi, atsakomybę sunkina tai, kad naują tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė būdama recidyvistė, o baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje – būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Vertinant kaltinamosios asmenybę atsižvelgtina į tai, kad ji priklausomybės ligų centre, psichiatrinio gydymo įskaitoje neregistruota (b. l. 37, 39), nedirba, linkusi pažeidinėti įstatymus – bausta administracine tvarka (b. l. 40–45), teista (b. l. 33–35). Pažymėtina ir tai, kad praeityje kaltinamoji teista už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką (BK 281¹ straipsnio 1 dalį), naują nusikalstamą veiką padarė neįvykdžius anksčiau paskirtos bausmės, pažeisdama teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Naujos nusikalstamos veikos padarytos nepraėjus nei pusei metų po to, kai įsiteisėjo ankstesnis sprendimas. Be to, kaip jau buvo aptarta anksčiau, praeityje kaltinamoji taip pat bausta administracine tvarka už tai, kad vengė pasitikrinti neblaivumą, apsvaigimą nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, vairavo transporto priemonę neturėdama teisės, kai teisė vairuoti buvo atimta ir pasibaigus atėmimo terminui kaltinamoji neįvykdė šios teisės susigrąžinimo sąlygų. Už tai jai buvo skirta bauda ir transporto priemonės konfiskavimas. Vėliau tais pačiais metais kaltinamoji padarė naują teisės pažeidimą – vairavo neblaivi ir vengė neblaivumo patikrinimo, už ką nubausta baudžiamuoju įsakymu 1700 eurų dydžio bauda, uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metams bei konfiskuota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. Nors kaltinamoji iki nuosprendžio priėmimo pateikė teismui duomenis, kad ji sumokėjo konfiskuotino turto vertę, tačiau naujos nusikalstamos veikos padarytos neįvykdžius bausmių, nesumokėjus baudų ir neįvykdžius baudžiamojo poveikio priemonių. Dėl to darytina išvada, kad baudos nėra efektyvios poveikio priemonės. Be to, atsižvelgtina taip pat ir į tai, kad kaltinamoji nedirba, todėl baudos bausmės paskyrimas nebūtų efektyvus, jokio realaus poveikio jai neturėtų ir kaltinamoji neturėtų realių galimybių ją įvykdyti. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad bauda yra neefektyvi poveikio priemonė kaltinamajai ir ją skirti netikslinga. Siekiant prevencinių, auklėjamojo pobūdžio tikslų, nubaudimo, kaltinamajai už padarytas nusikalstamas veikas skirtinos arešto bausmės. Įvertinus kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančias aplinkybes, kaltinamosios asmenybę ir padarytas veikas, jų pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, V. S. skirtinos arešto bausmės, artimos šios bausmės, skirtinos už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus, vidurkiui: pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 45 paros arešto, pagal BK 243 straipsnį – 20 parų arešto.

Kadangi kaltinamosios padarytos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, subendrinamos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir skiriant subendrintą bausmę – 45 paras arešto.

Kadangi kaltinamoji kaltę pripažino, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažintina 1/3 ir skirtina sumažinta bausmė – 30 parų arešto. Kadangi iki priimant šį nuosprendį kaltinamoji ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą sumokėjo, t. y. bausmę įvykdę, šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė su ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme nebendrinamos.

Kaltinamajai arešto bausmė skiriama pirmą kartą, todėl vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, galiojančiomis nuosprendžio priėmimo dieną ir numatančiomis arešto bausmės vykdymo atidėjimo galimybę, privaloma svarstyti bausmės vykdymo atidėjimo klausimą.

Pagrindinė sąlyga BK 75 straipsnio nuostatų taikymui yra teismo išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl sprendžiant, ar asmeniui gali būti atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, turi būti įvertinta, ar, atidėjus bausmės vykdymą, asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Byloje esantys duomenys rodo, jog kaltinamoji linkusi daryti teisės pažeidimus, susijusius su kelių eismo transporto priemonių vairavimu – per metus laiko padarė du tokio paties pobūdžio nusikaltimus bei baudžiamąjį nusižengimą, anksčiau taip pat bausta administracine tvarka už tai, kad vairavo neturėdama teisės, kai jos nesusigrąžino ir vengė neblaivumo patikrinimo, tačiau atsižvelgtina taip pat į tai, kad V. S. kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, yra išsituokusi, augina nepilnametį vaiką. Be to, bausme siekiama ne tik nubausti asmenį, bet ir jį perauklėti, paveikti taip, kad jis nebedarytų naujų nusikalstamų veikų ir laikytųsi įstatymų.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog arešto bausmės vykdymas gali būti atidėtas nuo trijų mėnesių iki vienerių metų, be to, privaloma skirti intensyvią priežiūrą, numatyta galimybė skirti ir kitus draudimus bei įpareigojimus, kurie padėtų asmeniui pakeisti savo elgesį. Įvertinus kaltinamosios asmenybę, jos padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, darytina išvada, jog galima užtikrinti kaltinamosios elgesio korekciją, prevencinius bei nubaudimo tikslus, atidedant arešto bausmės vykdymą, skiriant intensyvią priežiūrą ir paskiriant draudimus bei ribojimus, numatytus BK 75 straipsnio 5 dalies 5,7,8,10 punktuose, t. y. įpareigojimą pradėti dirbti, dirbti ar būti registruotai Užimtumo tarnyboje, nuo 22 val. iki 7 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Darytina išvada, jog atidėjus paskirtos bausmės vykdymą bei paskyrus įpareigojimus, asmuo būtų prižiūrimas, sudrausmintas, kontroliuojamas ir taip užtikrinama jo elgesio bei pažiūrų korekcija.

Pažymėtina, jog pažeidus teismo skirtus įpareigojimus ar padarius naujus teisės pažeidimus, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Tokiu būdu bausmės vykdymo atidėjimas nepašalina pačios bausmės ir savaime neatleidžia nuo paskirtos bausmės vykdymo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas teisingumo principo nepažeidžia. Priešingai, bet kuriuo bausmės vykdymo atidėjimo metu asmeniui pažeidus probacijos sąlygas, jis gali būti pasiųstas atlikti visą jam skirtą bausmę. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, atidėjus kaltinamajai paskirtos bausmės vykdymą, paskyrus intensyvią priežiūrą ir skyrus draudimus bei įpareigojimus, kurie padėtų pasitaisyti, yra pagrindas manyti, kad ji nedarys naujų teisės apžeidimų ir nusikaltimų.

Įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes V. S. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 8 mėnesiams, skiriant kaltinamajai intensyvią priežiūrą bei įpareigojant viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti, dirbti ar būti registruotai Užimtumo tarnyboje, nuo 22 val. iki 7 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Nustatytinos šios intensyvios priežiūros sąlygos: kaltinamoji intensyvios priežiūros metu nuo 22 val. iki 7 val. negali pasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurių paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Šio straipsnio trečiojoje dalyje numatyta, kad kartu su bausme gali būti skiriamas ir uždraudimas naudotis specialia teise. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis yra padėti užtikrinti ir įgyvendinti bausmės paskirtį, priimant sprendimą dėl jų skyrimo taip pat vadovaujamasi ir bausmės paskirtimi, įvertinamos ir kitos bausmės ir baudžiamosios atsakomybės individualizavimui reikšmingos aplinkybės, apibūdinančios tiek padarytą nusikalstamą veiką, tiek ir kaltinamojo asmenybę. Įvertinus tai, kad padarytas vienas tyčinis nusikaltimas ir vienas baudžiamasis nusižengimas, kurie susiję su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones panaudojimu, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdama Kelių eismo taisykles, buvo kilęs realus pavojus kitiems eismo dalyviams, padaryta žala, kaltinamoji naujas tyčines nusikalstamas veikas padarė nepaisydama anksčiau teismo skirto draudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, kuris buvo skirtas trejiems metams, darytina išvada, jog yra pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones maksimaliam – penkerių metų laikotarpiui.

Byloje nustatyta, kad V. S. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodama automobilį „R. S.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. BK 72 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kadangi kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė jai nuosavybės teise priklausančiu automobiliu, po to kai jau buvo bausta už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką ir iš jos buvo nuspręsta konfiskuoti transporto priemonės vertę ir tai nesulaikė kaltinamosios nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, darytina išvada, jog siekiant apriboti kaltinamajai daryti naujas nusikalstamas veikas yra pagrindas taikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir konfiskuoti automobilį „R. S.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

V Kiti klausimai

V. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas, taikomas 2020 m. kovo 26 d. prokuroro nutarimu į V. S. priklausančią transporto priemonę – automobilį „R. S.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilis „R. S.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 45 paras arešto.

V. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jai 20 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir skirti V. S. subendrintą bausmę – 45 paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti galutinę bausmę – 30 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5,7,8,10 punktais, atidėti arešto bausmės vykdymą 8 mėnesiams, įpareigojant V. S. viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti, dirbti ar būti registruotai Užimtumo tarnyboje, nuo 22 val. iki 7 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. V. S. skirti intensyvią priežiūrą, uždraudžiant intensyvios priežiūros metu nuo 22 val. iki 7 val. pasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, V. S. skirti baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro, vandens transporto priemones 5 metams;

- konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį „R. S.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į V. S. priklausantį automobilį „R. S.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą, skunde nurodant, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.

Teisėja Jolanta Ramonienė