- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-29
- Bylos Nr.
- eATP-412-843/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01968-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Bielskė
- Advokatai
- Liudvikas Ragauskis
- Kategorijos
- 3.26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Aušra Bielskė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi G. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-25 nutarties panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2017 m. balandžio 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus nutarimu buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl galimo pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) galiojusio iki 20017 m. sausio 1 d., 52² straipsnyje, nesant administracinio teisės pažeidimo požymių.
2017 m. gegužės 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Nacionalinės žemės tarnybos persiųstas G. R. skundas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. balandžio 5 d. nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-05-25 nutartimi G. R. skundą atsisakė priimti, savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad pareiškėjos skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną buvo priimtas 2017 m. balandžio 5 d. Šio nutarimo apskundimo terminas pasibaigė 2017 m. balandžio 26 d. Pareiškėjos skundas parašytas ir paduotas 2017 m. gegužės 2 d., institucijoje užregistruotas 2017 m. gegužės 3 d., t. y. akivaizdžiai praleidus įstatymo numatytą apskundimo terminą. Pareiškėja pateikdama skundą neprašė praleisto termino atnaujinti, termino praleidimą pateisinančių reikšmingų faktinių aplinkybių nenurodė.
Šalies argumentai
Nesutikdama su apylinkės teismo sprendimu G. R. atskiruoju skundu kreipėsi Vilniaus apygardos teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-25 nutartį ir skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.
Nurodė, kad skundžiamajame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus 2017-04-05 nutarime nebuvo nurodyta šio nutarimo apskundimo tvarka bei terminai, skundžiamą nutarimą jos atstovas gavo tik 2017-04-28, todėl ji objektyviai neturėjo galimybės paduoti skundą per ATPK 293 straipsnyje numatytą terminą. Nežinodama apie praleistą skundo padavimo terminą, ji nepateikė atskiro prašymo dėl termino atstatymo.
Teigia, jog teisėjas veikė nenuosekliai, nes iš skunde nurodytų aplinkybių jis turėjo matyti, kad skundžiamą nutartį ji gavo tik 2017-05-28, tačiau jai nepasiūlė pateikti prašymą dėl termino atstatymo ir, priėmęs skundžiamą nutartį, tokiu būdu pažeidė jos teisę, numatytą Teismų įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje bei Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
G. R. atskirasis skundas netenkintinas.
Visų pirma pažymėtina, kad apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869, kuriuo patvirtintas nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, 5 straipsnio, reglamentuojančio senaties terminų ir teisenos taikymą, 4 dalimi, byloje taiko iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame ATPK reglamentuotą teiseną (bylų nagrinėjimo tvarką). Ta pati teisena taikyta ir priimant 2017-04-06 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus nutarimą bei ginčijamą 2017-05-25 teismo nutartį.
Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla ir patikrinęs Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ATPK 293 straipsnio taikymo aspektu, konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas, atsisakydamas priimti G. R. skundą, teisės aktų reikalavimų nepažeidė.
ATPK 293 straipsnyje nustatyta, jog skundas dėl organo (pareigūno) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas. Apylinkės teismo nutartis atsisakyti atnaujinti nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo terminą per septynias darbo dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama apygardos teismui.
Tuo pačiu pažymėtina, jog ATPK 296 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad apylinkės teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti arba prašymas atnaujinti nustatytą skundo padavimo terminą nebuvo patenkintas. Dėl apylinkės teismo nutarties atsisakyti priimti skundą gali būti paduotas atskiras skundas.
Taigi, įstatymas numato ne tik apeliacinio skundo dėl organo (pareigūno) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje padavimo tvarką ir terminus, bet taip pat ir tvarką dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo.
Teismas tinkamai nustatė, jog pareiškėja skundą dėl 2017-04-06 nutarimo galėjo paduoti iki 2017-04-26 ir šiuo terminu skundas paduotas nebuvo. Jis datuotas 2017-05-02, Nacionalinėje žemės tarnyboje registruotas 2017-05-03, tai yra jau praleidus jo padavimo terminą. Skunde prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti nebuvo, o savo iniciatyva teismas šio klausimo spręsti negalėjo.
Pati pareiškėja nurodo, kad šioje byloje ji yra sudariusi atstovavimo sutartį su advokato padėjėju Liudviku Ragauskiu, kuris, preziumuojama, žino įstatymus, todėl jam turėjo būti žinoma apie būtinus procesinius veiksmus dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo. Teismas gi, proceso šalių teisiniais klausimais nekonsultuoja, nepatarinėja, nesiūlo elgesio ir konkrečių veiksmų variantų ir pan., nes priešingu atveju būtų pažeistas teismo nešališkumo principas, todėl pareiškėjos argumentai, kad teisėjas, susipažinęs su jos skundu, turėjo pasiūlyti jai pateikti prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo ir to nepadaręs pažeidė jos teisę, numatytą Teismų įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje bei Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad 2017-06-07 Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjos 2017-06-07 prašymas dėl skundo padavimo termino atnaujinimo. Byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teisme šis prašymas būtų išnagrinėtas ir dėl jo priimtas sprendimas, todėl aukštesnės instancijos teismas šiuo klausimu nepasisakys. Pakartotinai pažymėtina, kad jau minėtas ATPK 293 straipsnis prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti nagrinėjimą priskiria apylinkės teismo kompetencijai.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti atskirojo skundo argumentais nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu, teisėja
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.