Alytaus apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Laima Lubauskienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 233 straipsnio taisyklėmis, spręsdama klausimą dėl baudžiamosios bylos Nr.1-91-939/2014 (teisminio proceso Nr.1-79-1-00043-2014-2) perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį t.y., kad sistemingai, t.y. nuo 2013 m. gruodžio mėnesio 26 d. iki 2014 m. sausio 26 d., tyčia, terorizavo ne kartu su juo gyvenančią sutuoktinę S. T., skambindamas telefonu ir rašydamas grasinančio pobūdžio SMS pranešimus - grasindamas nukentėjusiąją nužudyti ar kitaip nutraukti jai gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, ir tokiu būdu sistemingai baugino nukentėjusiąją S. T. naudodamas psichinę prievartą.

Be to, kaltinamas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį t.y. tuo, kad 2014 m. sausio 26 d., apie 23.50 val., (duomenys neskelbtini), nuosavo namo kieme, tyčia, visuotinai pavojingu būdu, padegdamas sunaikino J. P. priklausantį automobilį Audi A3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 8000 litų vertės ir apgadino šalia stovėjusį nukentėjusiajam priklausantį automobilį Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padarydamas 800 litų turtinę žalą bei D. P. priklausantį ūkinį pastatą, padarydamas 1000 litų žalą, kurie apdegė, viso visuotinai pavojingu būdu sunaikino ir sugadino J. P. priklausančio turto už 8800 litų ir D. P. priklausančio turto už 1000 litų.

Teismo nuomone, toks nusikalstamos veikos aprašymas pagal BK 145 str.1 d. neatitinka BPK (toliau – BPK) ir BK reikalavimų, teismas kaltinamojo akto trūkumų ištaisyti neturėtų galimybės ir tai trukdytų išsamiai ir objektyviai išnagrinėti baudžiamąją bylą.

BPK 218 str. 1 d., 6 d. nurodyta, kad prokuroras, įsitikinęs, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo paskelbia įtariamajam, o jo gynėjui ir kitiems proceso dalyviams praneša, kad ikiteisminis tyrimas pabaigtas ir atlikus kitus šiame straipsnyje numatytus veiksmus, surašo kaltinamąjį aktą. Kaltinamasis aktas (BPK 219 str.) yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, todėl nuo jo tinkamo surašymo labai priklauso tolesnis bylos nagrinėjimas teisme. Pagal BPK 219 str. 3 p. reikalavimus kaltinamajame akte turi būti nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį, įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Pagal BPK 219 str. 5 p. reikalavimus kaltinamajame akte nurodomas Baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką.

Perskaičiuos kaltinamąjį aktą turi būti aišku, kas ir kuo remiantis yra kaltinamas. Kaltinamajame akte, be formalių turinio elementų (nurodytų BPK 219 str. 1, 2, 6, 7 p.) svarbiausia yra aiškiai aprašyti veiką, kurios padarymu yra kaltinama, taip pat tiksliai kvalifikuoti veiką, aiškiai nurodant, kokia BK norma ar kokios normos už veiką numato baudžiamąją atsakomybę. Surašius kaltinamąjį aktą įtariamasis tampa kaltinamuoju ir tik gavęs kaltinamąjį aktą kaltinamasis galutinai sužino, kuo jis yra kaltinamas, kokie kaltinimai bus nagrinėjami teisme ir kokiais duomenimis kaltinimai yra grindžiami. Tai suteikia galimybes kaltinamajam rengtis gynybai teismo proceso metu. Be to, kaltinamasis aktas nubrėžia bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas. Byla pirmosios instancijos teisme nagrinėjama pagal bylos parengimo nagrinėti teisme teismo priimtą nutartį perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 233 str.). Byla nagrinėjama tik dėl šioje nutartyje nurodytų kaltinamųjų ir veikų, BPK nenumato galimybės teismui šioje nutartyje nurodyti kitus kaltinamuosius ar kitas veikas nei tai yra nurodyta kaltinamajame akte.

Bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje teisėjas priima BPK 233 str. 1 d. numatytą nutartį bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje tik susipažinęs su byla ir nustatęs, kad nėra kliūčių tą bylą nagrinėti teisme. Tuo tarpu viena iš įstatyme numatytų kliūčių, neleidžiančių bylos nagrinėti teisme, yra kaltinamojo akto neatitikimas įstatymo reikalavimų. BPK 234 str. 2 d. yra nurodyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio kodekso 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. BPK 234 str. 2 d. numatytu pagrindu teismo iniciatyva dėl kaltinamojo akto trūkumų byla prokurorui perduodama esant dviems sąlygoms: 1) kai ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmės BPK 219 str. numatytų reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas; 2) pažeidimas (netinkamas kaltinamojo akto turinys) trukdo nagrinėti bylą teisme. Nustatyti kaltinamojo akto trūkumai turi būti esminiai.

BPK 1 str. reglamentuoja, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. garantuoja asmeniui vieną iš svarbiausių jo procesinių teisių – teisę į teisingą teismą. Sudėtinė asmens teisės į teisingą teismą dalis yra asmens teisė į gynybą, kurios veiksmingas įgyvendinimas neįmanomas be kitų BPK normų garantuotų teisių: teisės žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas (BPK 22 str. 3 d.), ir teisės pasirengti gynybai (BPK 44 str. 7 d.).

Asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, yra kaltinamajame akte išdėstytos pavojingos veikos faktinės aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas, t. y. veikos kvalifikavimas. Atsižvelgiant į tai, kad nuo kaltinamojo akto įteikimo kaltinamajam momento jis žino, kuo yra kaltinamas ir atitinkama apimtimi gali rengtis gynybai teisme, šis procesinis dokumentas turi būti surašytas išsamiai ir tiksliai, vadovaujantis įstatymų reikalavimais. Tai taikytina tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek ir jų teisiniam įvertinimui.

LR BK 145 str. 2 d. numatytas požymis sistemingas bauginimas suprantamas ir aiškinamas kaip ne mažiau kaip tris kartus pasikartojantys, atviri ar anonimiški įvairūs grasinimai siekiant sukelti stresą, nerimą, baimę žmogui.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje išdėstytas kaltinimas nėra konkretus, kaip minėta, baudžiamojoje byloje kaltinamajam pateiktas kaltinimas sistemingai bauginus žmogų panaudojant psichinę prievartą, tačiau prokurorė surašė LR BPK 219 str. 3 p. neatitinkantį kaltinamąjį aktą, nes jame nekonkretizuotos sistemingų bauginimų, panaudojant psichinę prievartą, aplinkybės, t. y. padarymo tikslus laikas, sistemingumo pasireiškimo būdas ir kitos aplinkybės. Byloje pareikštas kaltinimas V. T. nekonkretus, netikslus, neaiškus, nes nedetalizuota, nekonkretizuota kiekvienos nusikalstamos veikos, sudarančios sistemingumo požymį, faktinės aplinkybės. Esant šiems kaltinamojo akto trūkumams yra pažeista kaltinamojo (įtariamojo) teisė žinoti, kuo jis yra įtariamas ir duoti parodymus (LR BPK 21 str. 4 d.), žinoti, kuo yra kaltinamas (LR BPK 22 str. 3 d.), teisė pasirengti gynybai (LR BPK 44 str. 7 d.), nes esant tokiam įtarimui ir kaltinimui, suvaržoma kaltinamojo (įtariamojo) asmens teisė į gynybą, o tai trukdo pasiruošti efektyviai gintis teisiamajame posėdyje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 str., 232 3 p., 234 str. 2 d., 440 str. 2 d.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

kaltinamąjį aktą su baudžiamąja byla Nr. 79-1-00043-14 grąžinti Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorui nurodytiems trūkumams pašalinti, nustatant 20 dienų terminą po nutarties įsiteisėjimo.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.