Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2015-02-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-19-266/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-02-04
Bylos Nr.
1-19-266/2015
Teisminio proceso Nr.
1-53-1-00232-2014-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Zita Gavėnienė
Nukentėjusysis
A. N., E. N.
Atsakovas
„BTA I. C.“ SE
Kaltinamasis
D. A.
Advokatai
Eglė Katauskaitė
b. byla Nr. 1-19-266/2015
Proceso Nr. 1-53-1-00232-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.25.4.1;2.3.6.4.1
Anykščių rajono apylinkės teismasNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2015 m. vasario 4 d.Anykščiai
Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Zita Gavėnienė,sekretoriaujant Jūratei Kaušylienei,

dalyvaujant prokurorui Arvydui Miečiui , nukentėjusiesiems A. N. ir E. N., jų atstovei advokatei Eglei Katauskaitei- Petronienei,

nedalyvaujant atsakovo „BTA I. C.“ SE filialo Lietuvoje atstovui

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) , Anykščių r., Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, ūkininkas, gyvenantis Anykščių r., (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį ir ,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. A. 2014-06-07, apie 16 val., vairuodamas automobilį MB, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Anykščių rajono, (duomenys neskelbtini), įvažiavo į nelygiareikšmių kelių sankryžą pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (KET redakcija, galiojusi iki 2014m. spalio 11d.) 9, 28 ir 158 punktų reikalavimus, nes nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ir nesudarytų kliūčių eismui, įvažiuodamas į pagrindinį kelią (duomenys neskelbtini), 19 km., nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio E. N. vairuojamo automobilio „S. O.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu nukentėjo automobilio „S. O.“ keleivė A. N., kuriai dėl krūtinkaulio lūžio nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis D. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tą dieną jis, vairuodamas automobilį važiavo šalutiniu keliu , žvyrkeliu į (duomenys neskelbtini), . Privažiavęs sankryžą matė, kad pagrindiniu keliu , jam iš dešinės pusės , važiuoja automobiliai. Galvojo, jog dar toli ir įvažiavo į sankryžą ir, baigiant ją pervažiuoti, pajuto smūgį į dešinį automobilio šoną. Prieš įvažiuojant į sankryžą jis nebuvo sustojęs, tačiau jo greitis buvo visai nedidelis . Nuo smūgio jo automobilį nustūmė į šoną. Savo kaltę dėl autoįvykio pripažįsta visiškai, nes, iš šalutinio kelio įvažiuodamas į pagrindinį kelią nepraleido juo važiuojančių transporto priemonių ir tai yra priežastinis ryšys dėl ko įvyko avarija. Po įvykio jis įvertino matomumą iš jo vairuojamo automobilio ir mano, jog kažkuriuo momentu matomumą jam užstojo automobilio rėmo dalis , todėl jis kažkurį momentą ir nematė atvažiuojančio automobilio, kol nepajuto smūgio į automobilio dešinę pusę. Avarijos metu jam buvo sužalota dešinė ranka. Pareikšto civilinio ieškinio nepripažino. Nurodė, jog sutiktų sumokėti apie 1000 eurų. Ikiteisminio tyrimo metu buvo susitikęs su nukentėjusiaisiais ir tuo metu iš jo buvo prašoma 50 000 litų, kad būtų galima susitaikyti. Jam nesutikus mokėti tokios sumos su nukentėjusiais nesusitaikė. Mano, jog reikalaujama per didelės sumos . Jis supranta, jog pridarė žmonėms nepatogumų, sukėlė skausmą. Jo vairuojamas automobilis buvo apdraustas, todėl mano, jog neturtinę žalą gali atlyginti draudimo kompanija.

Nukentėjusysis E. N. parodė, kad tą dieną abu su žmona važiavo iš(duomenys neskelbtini), į namus. Artėdamas prie (duomenys neskelbtini), miestelio esančios sankryžos matė, kad lauko keliu link sankryžos artėja automobilis . Pagal keliamas kelio dulkes, mano, jog automobilis važiavo greitai . Prieš sankryžą nestabdė ir įvažiavo į sankryžą. Kadangi atstumas buvo per mažas, todėl jis nespėjo sustabdyti savo vairuojamo automobilio ir su juo susidūrė. Koks buvo atstumas iki sankryžos, kai jis pamatė automobilį , pasakyti negali. Po smūgio jo automobilį apsuko ir nustūmė nuo kelio. Nuo smūgio išsiskleidė oro pagalvės, salono viduje pasirodė dūmai. Jis greitai išlipo iš automobilio ir padėjo išlipti žmonai. Žmona skundėsi, jog jai sunku kvėpuoti, jog ji negali įkvėpti oro. Jis pats iškvietė žmonai greitąją pagalbą. Atvykusi greitoji pagalba pirma iš įvykio vietos išvežė kaltinamąjį. Žmoną į Anykščių ligoninę nuvežė važiavę iš paskos jos tėvai. Dėl avarijos metu patirtų sužalojimų žmona tapo nedarbinga, ji negalėjo pasirūpinti šeima, namais. Ir šiuo metu jos sveikata nėra gera, todėl civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos yra pagrįstas.

Nukentėjusioji A. N. parodė, kad tą dieną vyro vairuojamu automobiliu važiavo pagrindiniu keliu iš (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), . P. V. miestelio matė, kad šalutiniu keliu, jiems iš kairės pusės važiuoja automobilis. Ji mano, kad automobilis važiavo greitai, nes kilo kelio dulkės. Artėjant prie sankryžos tas automobilis nesustojo, o įvažiavo į sankryžą . Jos vyras nesuspėjo sustabdyti vairuojamo automobilio ir su juo susidūrė. Po susidūrimo jai skaudėjo krūtinę, buvo sunku kvėpuoti, todėl vyras iškvietė greitąją pagalbą. Atvykę medikai daugiau rūpinosi kaltinamuoju ir jį išvežė į ligoninę, o ją į ligoninę atvežė iš paskos važiavę jos tėvai. Avarijos metu jai lūžo krūtinkaulis, šonkaulis ir krūtinės slankstelis , visas kūnas buvo sumuštas. Ji gydėsi ambulatoriškai , negalėjo tuo metu dirbti, negalėjo rūpintis šeima, namais. Šiuo metu jos sveikata nėra gera. Ji greitai pavargsta, negali dirbti fizinių darbų, negali tvarkyti namų, ravėti daržų ir kita. Ji nežino kas bus ateityje, todėl ir pareiškė ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo. Draudimas prieš išmokėdamas jai neturtinę žalą turėjo visus jos dokumentus dėl sužalojimų ir paskyrė jai U. D. bendrovė pretenzijų dėl neturtinės žalos priteisimo neturi. Šiuo metu ji prašo neturtinę žalą priteisti iš kaltinamojo, nes jis pagal savo turtinę padėtį tokią sumą sumokėti išgalės. Nesutiko su jo siūloma 1000 eurų. Tokia siūloma suma ją tik žemina. Prašė jos ieškinį tenkinti.

Liudytoja G. P. parodė, jog ji tą dieną kartu su drauge T. N., jos vairuojamu automobiliu , važiavo iš (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), į kapines. Ta pačia kryptimi važiavo dar dvi mašinos priekyje jų. Jų automobilis buvo trečias. Važiavo greičiu apie 85-90 km/val. Važiuojant ji matė, kaip joms iš kairės pusės, nuo miško , šalutiniu keliu važiuoja automobilis. Kilo dulkių debesys, todėl ji suprato, kad tas automobilis važiuoja greitai. Ji dar draugei pasakė, jog vairuotojas nestabdo savo automobilio prieš sankryžą ir kažkas tai bus. Ir iš tikrųjų tas automobilis įvažiavo į sankryžą ir susidūrė su priekyje jų pirmu važiavusiu automobiliu. Smūgis buvo stiprus. Avarijos metu nukentėjo automobiliu važiavusi moteris, sakė, kad skauda krūtinę.

L. T. N. parodė, kad tuo laiku, ji vairuodama savo automobilį VW GOLF su drauge G. P., iš (duomenys neskelbtini), važiavo į (duomenys neskelbtini), . Priekyje jų važiavo du automobiliai . Jos greitis buvo apie 90 km/ val. Sankryžoje prie (duomenys neskelbtini), miestelio susidūrė kaltinamojo vairuojamas automobilis ir priekyje jų važiavęs pirmas automobilis. Kaltinamasis važiavo šalutiniu keliu. Ji mano, jog važiavo greitai, nes paskui jo automobilį kilo dulkių debesys ir įvažiuodamas į sankryžą automobilio nestabdė. Avarijos metu nukentėjo moteris, jai buvo sumušta krūtinė, ji sunkiai kvėpavo.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios 2014 m. birželio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti , kad apžiūrėta įvykio vieta –kelio (duomenys neskelbtini), 19 km. Nustatyta, kad prie sankryžos, esančios netoli (duomenys neskelbtini), miestelio, nuvažiavęs nuo kelio į pievą automobilis MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o 19,8m nuo jo link (duomenys neskelbtini), miestelio rastas automobilis “S. O.”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) K. P.- (duomenys neskelbtini), kairėje važiuojamojoje eismo juostoje matyti 43,5 m stabdymo ir 6,6 m ilgio šoninio slydimo žymės. (b. l. 7-16 ).

Iš byloje esančio s014 m. rugpjūčio 11 d. teismo medicinos specialisto išvados Nr. G (duomenys neskelbtini), ir 2014 m. spalio 29 d. papildomos išvados Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog A. N. nustatytas krūtinkaulio lūžis, XII-to krūtinės slankstelio kūno įspaustinis lūžis, kairės pusės 5-to šonkaulio lūžis, kas vertinama, kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. (b. l. 49,53 ).

Iš byloje esančios2014 06 11 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog kaltinamojo D. A. kraujyje, paimtame po įvykio 2014 06 07, etilo alkoholio nerasta.

Teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, daro išvadą, jog kaltinamojo D. A. kaltė , jog jis vairuodamas automobilį pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus , t.y. , važiuodamas šalutiniu keliu ir įvažiuodamas į pagrindinį kelią , nesilaikė visų atsargumo priemonių , kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ir nesudarytų kliūčių eismui, nepraleidęs pagrindiniu keliu važiavusio automobilio, įvažiavo į sankryžą ir su juo susidūrė, ko pasekmėje buvo nesunkiai sužalota kito automobilio keleivė A. N. , visiškai įrodyta. Tik kaltinime tikslintinas vienas nurodytas Kelių eismo taisyklių punktas, kurį pažeidė kaltinamasis D. A.. Kaltinime nurodytas KET 58 punktas, o turėtų būti 158 punktas. Tai traktuotina kaip rašymo klaida ir šio punkto patikslinimas nekeičia kaltinimo esmės. D. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR Baudžiamojo kodekso 281 straipsnį 1 dalį. Kaltinamasis D. A. savo kaltę pripažino visiškai . Be to, jo kaltę patvirtina nukentėjusiųjų , liudytojų parodymai , įvykio vietos apžiūros protokolas , schema, fotolentelės.

Kaltinamasis D. A. teisiamas pirmą kartą, padarė neatsargią nusikalstamą veiką, jo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi , atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nebaustas administracine tvarka , charakterizuojamas gerai, yra ūkininkas. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę padėtį , kaltinamajam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta bausmė – bauda

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji A. N. pateikė ieškinį ir prašė priteisti jai iš kaltinamojo D. A. 10 000 EUR neturtinei žalai atlyginti bei turėtas jos išlaidas advokatui 1500 litų.( b.l. 95-96,98) Teismo posėdžio metu savo ieškinį palaikė. Prašydama priteisti 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti, nurodė, jog avarijos metu ji buvo sužalota. Dėl lūžusio krūtinkaulio, šonkaulio bei krūtinės slankstelio kompresinio lūžio ji kentė skausmus, nepatogumus, buvo nedarbinga. Jų šeima gyvena nuosavuose namuose, turi du šiltnamius, turi sodybą , tačiau ji dėl sužalojimų negalėjo rūpintis namais, sodybą bei šeima. Teko samdyti žmonės, kad būtų atlikti darbai. Šiuo metu jos sveikata taip pat nėra gera, ji turi mankštintis, turi lankyti masažus. Procedūros yra brangios. Negana to, jog pasikeitė jos gyvenimas , ji nežino kaip jausis ateityje , todėl įvertinusi kaltinamojo turtinę padėtį ir prašo priteisti iš jo 10 000 EUR neturtinės žalos. Nukentėjusiosios atstovė prašydama tenkinti ieškinį nurodė, jog kaltinamojo didelį neatsargumą, neatidumą įvažiuojant į sankryžą, kad jis automobilio nestabdė . Be to, atstovė nurodė, jog būtina vertinti ir kaltinamojo elgesį po eismo įvykio. Jis nesidomėjo nukentėjusiosios sveikata, jos neatsiprašė. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo siūloma atlyginti žalą ir susitaikyti, tačiau jis nesutiko. Pateikdami ieškinį , jie pasidomėjo kaltinamojo turtinę padėtimi ir mano, jog patenkinus nukentėjusiosios ieškinį , kaltinamajam nebus per didelė našta tą sumą sumokėti. Kaltinamasis D. A. ieškinio dėl neturtinės žalos priteisimo nepripažino. Nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu iš jo buvo reikalaujama sumokėti 50 000Lt neturtinės žalos ir tuomet jie būtų susitaikę. Jam sutikus sumokėti tik 5000 litų, nukentėjusieji nesutiko . Mano, jog reikalauja per didelė suma. Jis pripažįsta, jog savo veiksmais sukėlė skausmą nukentėjusiajai, nepatogumų, tačiau ir jis buvo sužalotas, jam buvo sulaužyta dešinė ranka ir jis 8 mėnesius negalėjo nieko dirbti. Šiuo metu jis sutiktų sumokėti 1000 EUR neturtinės žalos.

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. (CK 6.250straipsnio 1 dalis) Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais , kurie sukelia kančias ir išgyvenimus . Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos , kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiais teismas. Neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. Neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas. Neturtinės žalos atlyginimo kriterijai yra numatyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į : 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai ar padaryta turtinė žala, jos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ;6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vienas pagrindinių kriterijų , nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui. Šioje byloje nustatyta, jog kaltinamojo D. A. nusikalstama veika nukentėjusiajai A. N. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl to ji patyrė skausmus, nepatogumus, išgyvenimus, todėl ji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nustatyta, jog dėl patirtų sužalojimų A. N. gydėsi ambulatoriškai, vartojo nuskausminamuosius vaistus, nešiojo korsetą . Šiuo metu gydymas baigtas, nukentėjusioji dirba. Ji teigia, jog dėl patirtos slankstelio traumos ji negalėjo dirbti fizinio darbo, ravėti daržų , rūpintis namais, jog ir šiuo metu negali dirbti , greitai pavargsta, kad jai toliau reikalingos mankštos, masažai, o tam reikia papildomų lėšų. Tokių savo teiginių nukentėjusioji nepagrindė jokiais medicininiais dokumentais. Teismas išreikalavo jos asmens sveikatos istorija iš poliklinikos. Iš joje esančių įrašų matyti, jog nukentėjusioji lankėsi poliklinikoje po traumos , jai 2014 metų spalio mėnesį buvo paskirta reabilitacija. Istorijoje nėra duomenų, jog nukentėjusioji negali dirbti fizinių darbų, jog jos sveikatos pakenkimai yra ilgalaikiai ir kita. Nukentėjusioji teigdama, jog mankštos ir masažo procedūros yra brangios, nepateikė teismui įrodymų kiek ir kokių masažų ar mankštos jai reikėtų ir kokios mankštos ir masažo kainos. Šioje byloje nukentėjusiajai turtinė žala nepadaryta ir dėl to ieškinio nėra. Atkreiptinas dėmesys į tai, kai neturtinė žala padaroma neatsargiais kaltininko veiksmais, t.y. kai nukentėjusiajai nesiekiama sukelti dvasinių išgyvenimų, fizinių kančių, padaroma mažesnė neturinė žala , nei tyčinės veikos atžvilgiu. Šioje byloje nukentėjusioji nukentėjo dėl neatsargių kaltinamojo veiksmų. Nėra byloje jokių duomenų, jog jis sąmoningai siekė sukelti jai dvasinius išgyvenimus , fizines kančias . Avarijos metu susižalojo ir pats kaltinamasis, jam lūžo dešinė ranka ir jis ilgą laiką buvo nedarbingas. Nukentėjusioji prašydama jos ieškinį tenkinti visiškai , kaip pagrindinį argumentą nurodė, jog kaltinamasis ūkininkauja, turi pakankamai turto ir tokios sumos sumokėjimas jam nesukels neigiamų pasekmių. Byloje pateikti įrodymai apie kaltinamojo turtinę padėtį leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis išgalėtų sumokėti visą prašomą nukentėjusiosios neturtinės žalos sumą, tačiau teismas , spręsdamas neturtinės žalos priteisimo klausimą vertina ne vien kaltinamojo turtinę padėtį, bet visas aukščiau išvardintas aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu draudimas, turėdamas visus duomenis apie nukentėjusiosios patirtus sužalojimus , bei jos sveikatą sprendė ir išmokėjo nukentėjusiajai 1000 eurų. Nukentėjusioji A. N. su draudimo bendrovės žalos dydžio paskaičiavimu sutiko, jį pripažino tinkamu ir pakankamu. Šiuo metu draudimo bendrovei pretenzijų neturi. Kaltinamasis D. A. ikiteisminio tyrimo metu sutiko nukentėjusiajai sumokėti 5000litų neturtinės žalos, tačiau jo toks pasiūlymas buvo atmestas. Teisme kaltinamasis nukentėjusiųjų atsiprašė ir sutiko mokėti 1000 EUR neturtinės žalos. Su tokio dydžio neturtine žala nukentėjusioji nesutiko, teigdama , jog tokia suma ją žemina. Įvertinus visas teismo aukščiau nustatytas ir konstatuotas aplinkybes , į tai, jog dalis neturtinės žalos nukentėjusiajai jau yra atlyginta ir vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, teismas mano, jog nukentėjusiosios A. N. ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo turi būti tenkintinas tenkintinas iš dalies ir jai priteistina iš kaltinamojo D. A. 1448.10 EUR (5000Lt) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys neturtinės priteisimo atmestinas. Atsakovas „BTA I. C.“ SE filialas Lietuvoje atleistinas nuo civilinės atsakomybės pagal nukentėjusiosios ieškinį.

Iš kaltinamojo D. A. priteistina nukentėjusiajai A. N. 434.43EUR (1500Lt ) išlaidų advokatei.(b.l. 98 ) LR (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini)305str., 307str,

nusprendžia:

D. A. pripažinti kaltu pagal LR Baudžiamojo kodekso 281 straipsnį 1 dalį ir paskirti jam 10 MGL( 380EUR ) dydžio baudą.

Baudą sumokėti į valstybės biudžetą per tris mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos . (sąskaita (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801) Sumokėjus baudą, kvitą pateikti į teismo raštinę.

A. N. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti jai iš D. A. 1448,10EUR (5000Lt) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovą „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje atleisti nuo civilinės atsakomybės pagal nukentėjusiosios ieškinį.

Priteisti A. N. iš D. A. 434,43 EUR ( 1500 litų) advokato išlaidų.

Nuosprendis per 20d. gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Teisėja(parašas)Nuorašas tikras:Teisėja Zita Gavėnienė