Kauno apygardos teismo nutartis

2015-11-11 · Civilinė byla Nr. 2A-2363-601/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-11
Bylos Nr.
2A-2363-601/2015
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-00230-2015-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Evaldas Burzdikas
Ieškovas
L. G.
Atsakovas
V. G.
Trečiasis asmuo
S. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-2363-601/2015Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00230-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.5.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. G. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui V. G., dalyvaujant trečiajam asmeniui S. G., institucijai, teikiančiai išvadą, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos VTAS dėl materialinio išlaikymo padidinimo.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama:

pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1302-336/2009 priteisto ir to paties teismo 2010-03-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-352-550/2010 patvirtinto išlaikymo dydį ir padidinti iš V. G. materialinį išlaikymą sūnui P. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) iki 224 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą – 144,70 Eur; išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; priteisti iš atsakovo V. G. bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė atsisakė reikalavimo dėl 144,70 Eur išlaikymo įsiskolinimo ir 79 Eur išlaikymo dydžio kas mėnesį priteisimo.

Šalies argumentai

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės nurodytos išlaidos sūnui per mėnesį neatitinka jo poreikių ne tik pagal amžių, bet ir pačios jos finansinių galimybių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu (t. 2, b. l. 13-16):

Priėmė ieškovės reikalavimų dėl 144,70 Eur išlaikymo įsiskolinimo ir 79 Eur išlaikymo kas mėnesį dydžio priteisimo atsisakymą ir šią bylos dalį nutraukė.Likusią ieškinio dalį tenkino visiškaiPakeitė Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1302-336/2009 nustatytą ir 2010-03-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-352-550/2010 patvirtintą išlaikymo dydį ir nuo 2015-02-02 (ieškinio padavimo teisme) nustatė, kad iš V. G. priteistas materialinis išlaikymas sūnui P. G. po 145 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymą pavesti tvarkyti vaiko motinai L. G..Priteisė ieškovei L. G. iš atsakovo V. G. 38,50 Eur, o atsakovui iš ieškovės – 189,00 Eur atstovavimo išlaidų. Įskaičiavo priteistas sumas ir nustatė, kad ieškovė turi sumokėti atsakovui 150,50 Eur advokato atstovavimo išlaidų.Priteisė valstybei iš ieškovės L. G. 9,29 Eur ir iš atsakovo V. G. 1,15 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, darė išvadą, kad 2009 m. nustatyta išlaikymo suma (400 Lt) nebeužtikrina šalių moksleivio sūnaus P. poreikių, atsižvelgiant ir į dabartines kainas. Teismas laikė, kad yra CK 3.201 str. 1 d., 2 d. numatytos abi sąlygos (pagerėjo tėvo turtinė padėtis ir padidėjo vaiko poreikiai) išlaikymo dydžio padidinimui, tačiau ieškovės prašomą 448 Eur išlaikymo dydį laikė neprotingu, nesąžiningu ir nepagrįstu. Teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką bylose dėl išlaikymo dydžio, šalių sūnaus amžių ir į tai, kad jis neturi kokių nors specialių poreikių, sprendė, jog sūnaus P. išlaikymui ir visapusiškam vystymuisi pakanka 290 Eur/mėn. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-03-10 nutartimi patvirtintą išlaikymo dydį pakeitė ir nuo 2015-02-02 nustatė, kad iš atsakovo priteistas materialinis išlaikymas sūnui po 145 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki pilnametystės. Teismas pažymėjo, kad ieškovė turėjo 350 Eur advokato atstovavimo išlaidų, o atsakovas – 210 Eur. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu atsisakė reikalavimų dėl 144,70 Eur išlaikymo įsiskolinimo ir 79 Eur išlaikymo dydžio priteisimo. Iš visos reikalavimų apimties ieškinys patenkintas 11 proc., todėl šalims atitinkamai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos: ieškovei iš atsakovo priteistina 38, 50 Eur, o atsakovui iš ieškovės – 189 Eur atstovavimo išlaidų. Įskaičius priteistinas sumas, nustatyta, kad ieškovė turi sumokėti atsakovui 150,50 Eur advokato atstovavimo išlaidų. Valstybė patyrė 10,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šias išlaidas priteisė iš ieškovės (89 proc.) ir iš atsakovo (11 proc.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą pakeisti – sprendimo dalį dėl atstovavimo išlaidų bei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu priteisimo, panaikinti. Priteisti iš atsakovo 350 Eur atstovavimo išlaidų ieškovei ir 10,44 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Kitą sprendimo dalį palikti galioti (t. 2, b. l. 22-23).

Motyvuose nurodė, kad teismo sprendimas iš esmės teisėtas ir pagrįstas, tačiau teismas netinkamai taikė CPK 93 str. 2 d. ir 98 str. nuostatas. Sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas nurodė, kad ieškovės atsisakymą nuo dalies ieškinio priima ir šioje dalyje bylą nutraukia, o likusią ieškinio dalį patenkino visiškai. Taigi, šiuo atveju teismas iš pralaimėjusios šalies turėjo priteisti visas atstovavimo išlaidas, taip pat – ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Ieškovė pasinaudojo CPK 42 sr. 1 dalyje numatyta teise, prašydama dalį bylos nutraukti. Pirminiai reikalavimai dėl 144,70 Eur išlaikymo įsiskolinimo ir 79 Eur išlaikymo priteisimo (padidinimo) nebuvo ieškinio dalykas ir jis nebuvo nagrinėjamas. Taikyti CPK 93 str. 2 d. teismas būtų galėjęs tik tuo atveju, jeigu būtų ieškinį tenkinęs iš dalies ir tai būtų padaryta tik 11 procentų, tačiau šiuo atveju ieškinys patenkintas 100 procentų. Šis ginčas išspręstas ieškovės naudai, ieškinio dalies dėl išlaikymo įsiskolinimo atsisakymas buvo pagrįstas ir teismas sprendimu tai pripažino. Atsakovas įrodinėjo, kad nuo 2014-12-01 turi mokėti tik po 300 Lt (86,88 Eur), teismas tai paneigė, tačiau atstovavimo išlaidas iš ieškovės priteisė atsakovui. Ieškinio dalies atsisakymą ir bylos šioje dalyje nutraukimą teismas nepagrįstai prilygino ieškinio atmetimui 89 procentų apimtyje, todėl neteisingai paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti (t. 2, b. l. 27-29).

Motyvuose nurodė, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, įvertino tai, kad ieškovės nurodomų sūnaus išlaikymui būtinų išlaidų dydis (448 Eur kas mėnesį) yra neprotingas, nesąžiningas ir nepagrįstas. Nors apeliantė teigia, kad jos ieškinys patenkintas 100 proc., tačiau pati pripažįsta, kad ieškinio dalies reikalavimų ji atsisakė tik bylos nagrinėjimo metu, todėl principas kai „pralaimėjęs moka“ šiuo atveju negali būti taikomas. Ieškovė nerūpestingai ir nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, ji vis apeliavo į tai, kad neva viena nuo 2014 m. gruodžio mėnesio pabaigos išlaiko pilnametę dukrą, tačiau dukra 2015 m. kovo mėn. buvo išbraukta iš studentų sąrašų dėl finansinių įsipareigojimų nevykdymo. Iki 2014 m. gruodžio dukra buvo pilnai išlaikoma iš atsakovo ir jo sutuoktinės pajamų, o ieškovė iki to laiko visiškai neprisidėjo prie išlaikymo. Apeliantė savo sąmoningais veiksmais sukėlė papildomų nuostolių, kurių galėjo ir nebūti. Teismas tinkamai ir objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus bei priėmė nešališką ir teisingą sprendimą, pripažindamas, kad iš visos ieškovės reikalavimų apimties, jos ieškinys yra patenkintas 11 proc., todėl šalims atitinkamai buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Apeliacinio skundo esmė – pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas ir bylinėjimosi išlaidas paskirstė vertinant, jog ieškinys patenkintas iš dalies, kai ieškinys buvo patenkintas visiškai. Apelianto teigimu, atsisakymas dalies ieškinio (reikalavimo priteisti įsiskotinimą ir sumažinant reikalavimą dalyje dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio) ir bylos nutraukimas šioje dalyje, negali būti prilyginta ieškinio atmetimui.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais.

Nustatyta, kad apeliantė 2015 m. vasario 2 d. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė padidinti priteisto iš atsakovo išlaikymo dydį iki 224 Eur ir priteisti 144,70 Eur išlaikymo įsiskolinimą. 2015 m. vasario 18 d. atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į šiuos apeliantės pareikštus reikalavimus, rinko ir teikė įrodymus savo atsikirtimams pagrįsti. 2015 m. kovo 3 d. ir balandžio 7 d. vyko parengiamieji teismo posėdžiai, 2015 m. balandžio 14 d. vyko teismo posėdis, kuriuose dalyvavo atsakovo atstovė advokatė, buvo renkami įrodymai, teikiami argumentai dėl ginčo esmės (pareikštų reikalavimų). 2015 m. gegužės 14 d. teismo posėdyje apeliantė atsisakė reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, o vėliau ir sumažino prašomo padidinti išlaikymo dydį iki 145 Eur (atsisakė reikalavimo padidinti išlaikymą iki 224 Eur). Pirmosios instancijos teismas civilinę bylą, reikalavimų dėl įsiskolinimo ir dėl išlaikymo padidinimo virš 145 Eur (iki 224 Eur), dalyje nutraukė.

CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinį patenkinus iš dalies, šiame straipsnyje numatytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kai apeliantei atsisakius dalies ieškinio reikalavimų, likusioje dalyje ieškinys buvo patenkintas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalys joms suteiktomis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai <...> (CPK 42 str. 5 d.), t. y. nereikšti nepagrįstų ieškinio reikalavimų, nes į kiekvieną ieškinio reikalavimą atsakovas turi rašyti atsiliepimą ir rinkti įrodymus savo atsikirtimams pagrįsti, kas neabejotinai didina šalies išlaidas advokato paslaugoms. Taip pat pažymėtina, kad civilinėje teisėje vyrauja principas, jog laimėjusi šalis neturi patirti išlaidų, jas turi apmokėti pralaimėjusi šalis, t. y. šalis, kuri nepagrįstai reiškė ieškinio reikalavimus (reikalavimai buvo atmesti ar bylos eigoje jų buvo atsisakyta paties ieškovo iniciatyva). Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai susidariusią situaciją vertino, kaip ieškinio patenkinimą iš dalies. Tai, kad apeliantė suskubo savo iniciatyva (ne dėl to, jog atsakovas juos patenkino ar pan.) atsisakyti ieškinio reikalavimų, nereiškia, kad jie nebuvo pareikšti ir dėl jų atsakovas neturėjo bylinėjimosi išlaidų (teikė atsiliepimą, rinko įrodymus dalyvavo advokatas teismo posėdžiuose ir pan.). Apeliantei atsisakius dalies ieškinio reikalavimų, laikytina, jog atsakovas yra laimėjusi šalis šioje reikalavimų dalyje, dėl ko jam turi būti atlygintos su šiais reikalavimais susijusios (patirtos) bylinėjimosi išlaidos.

Apeliantė nurodo, jog ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo atsisakymas buvo pagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas pripažino, jog 2010 m. kovo 10 d. nutartyje (taikos sutartyje) šalys sutarė būtent dėl 400 Lt išlaikymo dydžio, t. y. šį ginčą (ar 300 Lt, ar 400 Lt) išsprendė apeliantės naudai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantės argumentais. Nagrinėjamu atveju, byloje nebuvo sprendžiamas ginčas, koks išlaikymas buvo priteistas ankstesniais teismų sprendimais ir teismas šio ginčo neišsprendė ir negalėjo išspręsti, nes tai yra išspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi). Šiuo atveju teismas tik, vertindamas teismo sprendimą, sprendė, jog sprendime (nutartyje) nurodyta susitarta suma yra 400 Lt dydžio išlaikymas vaikui. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog, 2010 m. kovo 10 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi ir 2009 m. gegužės 4 d. sprendimu, atsakovo sūnui P. nustatytas 400 Lt išlaikymas. Kaip matyti iš 2010 m. kovo 10 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarties, šioje byloje buvo sprendžiamas dukros J. gyvenamosios vietos ir išlaikymo pakeitimo klausimai, bet ne sūnaus P. išlaikymo pakeitimo klausimas (išskyrus išlaikymo sustabdymą tam tikram laikui), todėl vien tai leidžia spręsti, jog šia nutartimi negalėjo ir nebuvo išlaikymo dydis, nustatytas 2009 m. gegužės 4 d. sprendimu, pakeistas. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. sprendimu priteistas išlaikymas yra ne 400 Lt, o 300 Lt, nes 2009 m. rugsėjo 17 d. Panevėžio apygardos teismas, pakeisdamas 2009 m. gegužės 4 d. teismo sprendimą, išlaikymo dydį nustatė 300 Lt. Taigi, pagal 2009 m. gegužės 4 d. teismo sprendimą, kuris yra įsiteisėjęs (galiojusiu 2010 m. kovo 10 d. nutarties priėmimo metu) ir galiojantis iki įsiteisės skundžiamas 2015 m. rugpjūčio 28 d. teismo sprendimas, išlaikymas sūnui P. yra nustatytas 300 Lt.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priimtas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalimi 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Evaldas Burzdikas