Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės, Arvydo Martinavičiaus ir Rasos Milvydaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Gitanai Katkauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. Š. prašymą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas E. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašymu, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK) viršininko 2024 m. kovo 4 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Įsakymas) ir įpareigoji išmokėti pareiškėjui butpinigių nepriemoką, susidariusią dėl skundžiamo Įsakymo, už laikotarpį nuo 2024 m. kovo 4 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba iki gyvenamųjų patalpų nuomos 2022 m. liepos 15 d. sutarties ir 2023 m. rugsėjo 3 d. susitarimo pratęsti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį nutraukimo dienos.

2. Pareiškėjas prašyme ir teismo posėdžio metu nurodė dirbantis Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjo pareigose, kreipęsis į darbdavį prašymu dėl butpinigių skyrimo, kuris buvo patenkintas – Vilniaus AVPK viršininko 2023 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui paskyrus mokėti 500 Eur dydžio kasmėnesinius butpinigius. Paaiškino, jog minėti butpinigiai jam buvo atsakovo mokėti iki 2024 m. kovo 4 d., kuomet skundžiamu Įsakymu butpinigių pareiškėjui mokėjimas nuo Įsakymo įsigaliojimo dienos buvo nutrauktas, o Vilniaus AVPK viršininko 2023 m. lapkričio 14 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas netekusiu galios.

3. Nurodė dar 2020 m. lapkričio mėn., iki tarnybos vidaus reikalų sistemoje (kurioje pradėjo dirbti nuo (duomenys neskelbtini)), sudaręs gyvenamųjų patalpų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį (toliau – Nuomos sutartis) su artimu asmeniu – sutuoktinės tėvu K. Č. ir vėliau – 2023 m. rugsėjo 3 d. – ją pratęsęs. Nuomos sutartimi ir jos pratęsimo susitarimu buvo sutarta dėl minėtų gyvenamųjų patalpų nuomos už 500 Eur nuomos mokestį, kuris, pareiškėjo prašymu, ir buvo apmokamas iš Vilniaus AVPK 2023 m. lapkričio 14 d. paskirtų 500 Eur dydžio butpinigių. Paaiškino, jog už buto nuomą buvo atsiskaitoma su nuomotoju tiesiogiai grynais pinigais, išskyrus pavienį atvejį 2024 m. balandžio mėn. – kuomet nuomotojas paprašė nuomos mokestį už 2024 m. kovo mėn. pareiškėjo atlikti bankiniu pavedimu. Šias aplinkybes įrodinėjo į bylą pateiktu 2024 m. balandžio 3 d. mokėjimo nurodymu bei Mokėjimų už buto nuomą lentele.

4. Tvirtino, jog Įsakymas neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi buvo priimtas formaliai, grindžiant ne įrodymais, tačiau Vilniaus AVPK darbuotojų prašymų dėl butpinigių mokėjimo ir tarnybinių butų bei priemokų skyrimo nagrinėti komisijos (toliau – Komisijos) prielaidomis ir abejonėmis, todėl neatitinkantis Lietuvos Respublikos (toliau – LR) viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų pagal 10 straipsnio 5 dalį. Pabrėžė, jog LR viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatomis keliami reikalavimai pareigūnui turi būti susiję būtent su pareigūno tarnybinių pareigų atlikimu, o ne kaip nagrinėjamu atveju, teise į butpinigius, t. y. socialine garantija. Tvirtino, jog policijos pareigūnai turi teisę į butpinigius pagal LR vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) nuostatas, o 2023 m. lapkričio 27 d. Policijos departamente prie LR vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) gautas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2023 m. lapkričio 24 d. raštas Nr. S-2023/1520-(2.5 E) ,,Dėl rekomendacijų pateikimo“ (toliau – VTEK, VTEK rekomendacijos) bei Policijos departamento 2023 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. 5-S-30089 ,,Dėl teisės aktų nuostatų ir vienodos praktikos taikymo“ (toliau – Policijos departamento raštas) pateiktos Policijos generalinio komisaro rekomendacijos dėl butpinigių mokėjimo nesukuria teisės neskirti pareigūnui butpinigių, jei pareigūno pateikti reikalingi dokumentai atitinka šiuose teisės aktuose įtvirtintas sąlygas. Manė, jog atsakovas, priėmęs Įsakymą vadovaujantis Statute nenumatytu draudimu, užsiėmė jo kompetencijai nepriskirta teisėkūra ir pažeidė materialinės teisės normas, nes LR Konstitucinis Teismas, vertindamas įstatymo ir poįstatyminio akto santykį, nekartą konstatavo, kad poįstatyminiu teisės aktu realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios savo galia konkuruotų su įstatymo normomis.

5. Teigė, jog šiuo atveju nėra jokios grėsmės dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto, nes pareiškėjas Nuomos sutartį sudarė sąžiningai ir atvirai, laikydamasis teisės aktų reikalavimų, nieko neslėpė, nepadarė jokių teisės aktų pažeidimų. Patvirtino ir šiuo metu tebesinuomojantis tą pačią gyvenamąją patapą. Šį būstą pasirinkęs dėl jo patogumo, geros lokalizacijos ir gyvenimo sąlygų, kadangi jis augina šunis, o šiame būste yra kiemas ir kt. patogumai. Tvirtino žiūrėjęs nuomojamų būstų skelbimus, tačiau realiai kito būsto nuomai neieškojęs, nes mano, jog kito būsto tokiomis pačiomis komfortiškomis sąlygomis už analogišką 500 Eur nuomos kainą niekur nerastų. Taip pat teigė, jog šiuo atveju buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, kadangi Komisija pareiškėjo atveju atliko tyrimą itin formaliai, neatliko pareiškėjo individualios situacijos analizės bei vertinimo ir Įsakymą priėmė standartinį kaip visiems kitiems, tokioje pačioje situacijoje atsidūrusiems, policijos pareigūnams, pasiremiant analogiškais motyvais, savo subjektyviais samprotavimais, pamąstymais, pagalvojimais, nesurinkus ir nepateikus įrodymų apie atliktą tyrimą.

6. Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į prašymą ir atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nesutiko su pareiškėjo argumentais, t. y. jog Įsakymas priimtas neteisėtai, remiantis Komisijos prielaidomis ir abejonėmis, neatsižvelgiant į esamas aplinkybes, nenustačius jokių teisės aktų pažeidimų, o vadovaujantis Statute nenumatytu draudimu pareigūnui nuomotis gyvenamąją patalpą iš artimo asmens – VTEK rekomendacijomis ir jog tokiu būdu buvo pažeistos materialinės teisės normos ir viršyta kompetencija. Manė, jog Įsakymas priimtas pagrįstai ir teisėtai, todėl prašė pareiškėjo prašymą atmesti, kaip nepagrįstą.

7. Paaiškino, jog 2023 m. spalio 26 d. tarnybiniu prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus AVPK viršininką, prašydamas aprūpinti tarnybiniu butu ar skirti butpinigius, nes 2023 m. rugsėjo 3 d. su K. Č. sudarė susitarimą dėl Nuomos sutarties pratęsimo iki 2025 m. rugsėjo 1 d. Atsižvelgus į Vilniaus AVPK Komisijos 2023 m. lapkričio 10 d. posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktą siūlymą, Vilniaus AVPK viršininkas 2023 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui skyrė 500,00 Eur dydžio kasmėnesinius butpinigius, kurie pareiškėjui buvo mokami. 2023 m. lapkričio 27 d. Policijos departamente prie LR vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) gautos VTEK 2023 m. lapkričio 24 d. rekomendacijos, kuriose VTEK, kaip LR viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) įgyvendinimo priežiūrą atliekanti institucija, pateikė siūlymus dėl pareigūnams skiriamų gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensavimo procedūrų. Policijos departamentas 2023 m. gruodžio 5 d. raštu policijos įstaigoms pateikė VTEK rekomendacijas, siūlymus dėl pareigūnams skiriamų gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensavimo procedūrų, bei atkreipė dėmesį, kad nagrinėjant policijos pareigūnų prašymus, pateiktus remiantis Statuto 64 straipsniu dėl gyvenamųjų patalpų nuomos išlaidų kompensavimo (butpinigių skyrimo), turi būti atsižvelgiama ne tik į Statuto, bet ir į kitų teisės aktų nuostatas, jog būtina užtikrinti, kad priimant sprendimus policijos įstaigų ir policijos darbuotojų veikloje pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, užkirstas kelias interesų konfliktams kilti ir kitiems galimiems teisės aktų pažeidimams bei rizikos veiksniams atsirasti. Atsižvelgdamas į aukščiau minimų raštų nuostatas bei siekdamas, kad gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensavimo procedūros būtų atliekamos nesudarant prielaidų viešųjų ir privačių interesų konfliktui, neskaidraus paramos lėšų panaudojimo rizikoms rastis ar kelti grėsmę institucijos reputacijai ir siekdamas išvengti tokių rizikų kuomet gyvenamosios patalpos arba jos dalies nuomos sutartys sudaromos su pareigūnams artimais asmenimis ir kitais fiziniais ar juridiniais asmenimis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, Vilniaus AVPK viršininkas 2023 m. gruodžio 20 d. tarnybiniu pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareigūnų, gaunančių butpinigius, tame tarpe ir pareiškėją, paprašė raštu pateikti informaciją ar gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis nėra sudaryta su artimu asmeniu ir pateikti argumentus, kodėl gyvenamąjį būstą nuomojasi būtent iš šio asmens. Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 17 d. pateikė tarnybinį pranešimą (toliau – Tarnybinis pranešimas), kuriame nurodė, kad: gyvenamųjų patalpų, adresu: (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis sudaryta su žmonos tėvu K. Č.; už patalpų nuomą yra mokami pinigai patalpų savininkui, kuris už nuomos pajamas moka pajamų mokestį; asmeninės naudos iš šio susitarimo pareigūnas negauna; viešieji ir privatūs interesai nėra pažeidžiami; tokiu būdu vykdoma LR civilinio kodekso (toliau – CK) 3.205 straipsnyje numatyta pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti savo tėvus, t. y. prisidedama prie žmonos tėvo, kuris yra pensininkas, išlaikymo.

8. Komisija 2024 m. vasario 21 d. posėdžio metu vertino pareiškėjo Tarnybiniame pranešime pateiktus argumentus dėl gyvenamojo būsto nuomos iš artimo asmens, patikrino duomenis internete apie buto nuomos pasiūlą (duomenys neskelbtini) ir nenustatė jokių išimtinų aplinkybių, dėl kurių E. Š. būtų priverstas nuomotis gyvenamąjį būstą iš jam artimo asmens, todėl atsižvelgdama į Policijos departamento raštą bei VTEK rekomendacijas, siekiant išvengti grėsmių institucijos reputacijai, galimam neskaidriam butpinigių panaudojimui, taip pat galimiems Įstatymo pažeidimams ir nutarė siūlyti Vilniaus AVPK viršininkui nutraukti butpinigių mokėjimą pareiškėjui nuo įsakymo priėmimo dienos. Nurodė, jog toks siūlymas buvo priimtas ne dėl ekonominio aspekto, tačiau pareiškėjo, kaip policijos pareigūno, viešųjų ir privačių interesų derinimo prevenciniu tikslu, kadangi pareiškėjas neįrodė jokių išskirtinių aplinkybių ar priežasčių, kurios pagrįstų butpinigių skyrimo pareiškėjui būtinumo, o Vilniaus AVPK viršininkas, atsižvelgdamas į Komisijos 2024 m. vasario 21 d. protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisijos protokolas), VTEK rekomendacijas bei Policijos departamento raštą, Įsakymu nutraukė butpinigių mokėjimą pareiškėjui nuo jo priėmimo dienos.

9. Paaiškino, kad pareiškėjui butpinigiai buvo paskirti 2023 m. lapkričio 14 d. vadovaujantis tuo metu galiojusiomis Statuto 64 straipsnio 4 dalies (2018 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-1381 redakcija) nuostatomis, kad pareigūnui, kuris neaprūpintas tarnybiniu butu šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka <...>, šių gyvenamųjų patalpų tarnybos vietovėje išlaikymo išlaidoms kompensuoti iš ministerijai ar centrinei statutinei įstaigai skirtų lėšų mokami Vyriausybės nustatyto dydžio butpinigiai. Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje Statuto 65 straipsnio 4 dalies redakcijoje įtvirtinti nuostatų pakeitimai, kad tarnybiniu butu (tarnybine gyvenamąja patalpa) šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka <...> neaprūpintam pareigūnui gali būti mokami butpinigiai gyvenamosios patalpos tarnybos vietovėje nuomos išlaidoms ar jų daliai kompensuoti <...>. Taigi, pagal Įsakymo priėmimo metu galiojusias ir šiuo metu galiojančias Statuto 65 straipsnio 4 dalies nuostatas nenumatytas imperatyvus nurodymas policijos įstaigai visais atvejais mokėti butpinigius pareigūnui, atitinkančiam Statuto 65 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas.

10. Nurodė, kad pareiškėjas, būdamas valstybės pareigūnu, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra ir nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas). Tuo tarpu policijos pareigūnų teisė į ginčo socialinę garantiją – butpinigius – nėra absoliuti, nes Statute nenumatytas imperatyvus nurodymas visais atvejais mokėti butpinigius pareigūnui, atitinkančiam Statuto 65 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas. Taigi tai yra policijos įstaigos vadovo diskrecijos teisė.

11. Nurodė, jog, priešingai pareiškėjo atstovės teiginiams, Komisija individualiai vertino pareiškėjo situaciją ir sprendė, kad šiuo policijos įstaigos vadovo sprendimu nebus pažeistas proporcingumo ir objektyvumo principas. Kritiškai vertino pareiškėjo poziciją, kad nuomodamasis butą iš pensinio amžiaus žmonos tėvo yra vykdoma CK 3.205 straipsnyje numatyta pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti savo tėvus, nes šią pareigą (jei tėvai nedarbingi ar jiems reikalinga parama) turi / gali atlikti duktė (pareiškėjo sutuoktinė) savo asmeninėmis lėšomis, o ne statutinio pareigūno vykdantis žentas / pareiškėjas iš Statute nustatyta tvarka valstybės jam skirtų butpinigių. Taip pat atkreipė dėmesį, kad buto savininkas/nuomotojas K. Č. yra tik (duomenys neskelbtini) amžiaus. Taigi nėra pensinio amžiaus pagal LR valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą. Taip pat atkreipė dėmesį į pareiškėjo pateiktoje mokėjimų lentelėje padarytas klaidas bei aplinkybę, jog šiame būste nuo 2022 m. kovo 18 d. gyveno ir buto savininko duktė A. Č., (duomenys neskelbtini) tapusi pareiškėjo sutuoktine, taigi iš butpinigių taip pat buvo sumokama ir nuomotojo dukters gyvenimą šiame būste. Tvirtino, jog teismui parengto pareiškėjo prašymo dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus surašymo dieną (2024 m. balandžio 3 d. ) nuomotojui pareiškėjo atliktas 500 Eur bankinis pavedimas, kaip mokestis už kovo mėnesio nuomą (2024 m. balandžio 3 d. Swedbank mokėjimo nurodymas), neįrodo buvusių realių atsiskaitymų už ankstesnį nuomos laikotarpį. Atsakovo vertinimu, taip siekiama sukurti Sutarties dėl gyvenamųjų patalpų nuomos iš artimo asmens atlygintinumo regimybę. Teigė, jog šios aplinkybės sudaro pagrindą manymui, jog šiuo atveju buvo suinteresuotumas pareiškėjui gauti sau ar artimiems asmenims naudą iš valstybės.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

12. Ginčas byloje kilo dėl Vilniaus AVPK viršininko 2024 m. kovo 4 d. priimto Įsakymo, kuriuo nutrauktas butpinigių mokėjimas pareiškėjui, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. liepos 15 d. sudarė, 2023 m. spalio 17 d. Nekilnojamojo turto registre įregistravo Nuomos sutartį bei 2023 m. rugsėjo 3 d. Susitarimą pratęsti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuriais pareiškėjas nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. rugsėjo 1 d. iš nuomotojo K. Č., gim. (duomenys neskelbtini), išsinuomojo 31,90 kv. m. ploto butą, adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už kasmėnesinį 470 Eur dydžio, o nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. – už 500 Eur dydžio nuomos mokestį. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas ginčo butą nuomojosi iš artimo asmens – sutuoktinės tėvo K. Č., kaip tai apibrėžia Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis (Artimi asmenys – deklaruojančio asmens sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, taip pat jų ir deklaruojančio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai).

14. Vilniaus AVPK viršininko 2023 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 1 punktu buvo nurodyta Policijos departamento Finansų valdybai nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjo pareigas einančiam pareiškėjui mokėti 500 Eur dydžio butpinigius per mėnesį iki 2025 m. rugsėjo 1 d.

15. VTEK, Įstatymo įgyvendinimo priežiūrą atliekanti institucija, 2023 m. lapkričio 27 d. VTEK rekomendacijomis LR vidaus reikalų ministerijai pateikė siūlymus dėl pareigūnams skiriamų gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensavimo procedūrų. VTEK nuomone, gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensavimo procedūros turi būti atliekamos, nesudarant prielaidų viešųjų ir privačių interesų konflikto, neskaidraus paramos lėšų panaudojimo rizikoms rastis ar kelti grėsmę institucijos reputacijai. Rekomendacijoje nurodyta, kad gyvenamosios patalpos arba jos dalies nuomos sutartys neturėtų būti sudaromos su pareigūnams artimais asmenimis (kaip jie apibrėžiami Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje) ir kitais fiziniais ar juridiniais asmenimis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas. Tokio pobūdžio sandoriai, sudaromi su institucijos darbuotojų (ypač vadovų) artimais asmenimis, visuomenei visuomet kels abejonių dėl jų skaidrumo ir pagrįstumo, todėl, VTEK nuomone, yra galimi tik esant ypatingoms aplinkybėms (pvz., nesant kitų alternatyvų). Remiantis šiomis rekomendacijomis policijos įstaigų pareigūnai, gaunantys butpinigius, buvo informuoti, kad jeigu jų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys yra sudarytos su artimais asmenimis ar kitais interesų konfliktą keliančiais fiziniais ar juridiniais asmenimis, apie tai jie turi nedelsdami, bet ne vėliau kaip per įstaigos nustatytą protingą terminą pranešti policijos įstaigai. Pareigūnams paaiškinta, kad, pateikdami šią informaciją, jie turi teisę nurodyti objektyvias ir pagrįstas tokio sprendimo (nuomoti patalpas iš artimų asmenų) priežastis, kurios bus vertinamos atskirai. Tokių priežasčių nenurodžius, dėl tolesnio butpinigių mokėjimo ir nutraukimo bus sprendžiama pagal turimus duomenis.

16. 2023 m. gruodžio 6 d. Policijos departamento rašte Policijos generalinio komisaro pavaduotojo S. T. nurodyta, kad nagrinėjant policijos pareigūnų prašymus dėl gyvenamųjų patalpų nuomos išlaidų kompensavimo (butpinigių skyrimo), turi būti atsižvelgiama ne tik į Statuto, bet ir į kitų teisės aktų nuostatas ir būtina užtikrinti, kad priimant sprendimus policijos įstaigų ir policijos darbuotojų veikloje pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, užkirstas kelias interesų konfliktams kilti ir kitiems galimiems teisės aktų pažeidimams bei rizikos veiksniams atsirasti. Policijos departamento raštu policijos įstaigoms buvo persiųstos VTEK rekomendacijos pareigūnų supažindinimui ir jų įgyvendinimui. Policijos įstaigų vadovams paskirti Policijos generalinio komisaro pavaduotojo pavedimai: informuoti pareigūnus, gaunančius butpinigius, kad jie per įstaigos nustatytą protingą terminą praneštų policijos įstaigai, jeigu jų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys yra sudarytos su artimais asmenimis Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme ar kitais interesų konfliktą keliančiais fiziniais ar juridiniais asmenimis, pateikdami šią informaciją ir nuodydami objektyvias ir pagrįstas tokio sprendimo nuomoti patalpas iš artimų asmenų priežastis; užtikrinti ir organizuoti, kad: į policijos įstaigų sudarytų komisijų sudėtį būtų įtraukti Policijos departamento Imuniteto valdybos deleguoti atstovai (jeigu nėra įtraukti), o tose policijos įstaigose, kuriose nėra nurodyto padalinio, įtraukti už viešųjų ir privačių interesų konfliktų priežiūrą ir kontrolę atsakingą asmenį arba kitą įstaigos darbuotoją, kuris pagal kompetenciją galėtų pasisakyti dėl atitikties Įstatymo, VTEK rekomendacijų nuostatoms, konkrečių situacijų bei galimų rizikų valdymo aptariamoje srityje; pareigūnai, teikiantys prašymus dėl butpinigių skyrimo, kartu su pateikiamais dokumentais (duomenimis) raštu teiktų patvirtinimus, kad tarp būsto savininko (nuomotojo) ir pareigūno nėra artimo ryšio ar privataus intereso, t. y. būsto savininkas pareigūnui nėra artimas asmuo, kaip tai apibrėžta Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, ar kitas interesų konfliktą keliantis fizinis ar juridinis asmuo bei, esant poreikiui, pateiktų kitus komisijos prašomus duomenis ar paaiškinimus; pareigūnui pateikus informaciją, kad nuomos sutartis sudaryta su jam artimu asmeniu, ir pateiktus tokio sprendimo argumentus, nurodytas, vertinant jų objektyvumą ir pagrįstumą, papildomai įvertinti ir kitos aplinkybes, pavyzdžiui, kur iki prašymo pateikimo gyveno pareigūnas (ar buvo registruotas), jeigu pas tėvus (ar kitą artimą asmenį) – ar buvo sudaryta nuomos sutartis, ar ji buvo registruota Registrų centre, koks buvo mokamas nuomos mokestis ir kt.; pareigūnams, gaunantiems butpinigius pagal sutartis, sudarytas su artimais asmenimis, nepateikus anksčiau nurodytos informacijos arba ją pateikus, tačiau ją įvertinus ir jos nepripažinus, kaip sudarančios ypatingas aplinkybes, būtų sprendžiama dėl butpinigių mokėjimo nutraukimo; komisijų darbas būtų organizuojamas taip, kad jose nedalyvautų prašymą kompensuoti nuomos išlaidas pateikęs asmuo (taip pat jam pavaldūs asmenys). Konstatuota, jog, siekiant išvengti prielaidų viešųjų ir privačių interesų konfliktams, grėsmių institucijos reputacijai ar galimam neskaidriam butpinigių panaudojimui, taip pat galimiems Interesų derinimo įstatymo pažeidimams, pareigūnų sudarytų nuomos sutarčių su artimais (ar kitais interesų konfliktą keliančiais) asmenimis pagrindu butpinigiai iš policijos biudžeto neturi būti mokami. Nuoma iš artimų asmenų gali būti svarstoma ir pagrįsta tik esant objektyvioms aplinkybėms ir (ar) ekonominiams kriterijams, išskirtiniais pavieniais ir individualizuotais atvejais, įvertinus iš to kylančias rizikas.

17. 2023 m. gruodžio 20 d. Komisijos pirmininko M. P. tarnybiniu pranešimu Nr. 10-PR2-25815 „Dėl informacijos apie sudarytas nuomos sutartis su artimais asmenimis pateikimo“ Komisija, vadovaudamasi Policijos departamento raštu, paprašė visų butpinigius gaunančių Vilniaus AVPK pareigūnų tarnybiniais pranešimais iki 2024 m. sausio 5 d. informuoti ar jų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis yra sudaryta su artimais asmenimis, kaip jie apibrėžiami Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, ar su kitais interesų konfliktą keliančiais fiziniais ar juridiniais asmenimis ir pateikiant informaciją nurodyti priimti sprendimo nuomoti patalpas iš artimų asmenų priežastis ir konkrečius argumentus, pateikti papildomą informaciją, kuri leistų įvertinti tokios nuomos objektyvumą ir pagrįstumą. Šiuo raštu taip pat pareigūnams buvo pateikta informacija, jog Komisija jų pateiktus duomenis įvertins bei Vilniaus AVPK viršininkui pateiks vertinimą, ar nėra pažeidžiamos Įstatymo nuostatos ir siūlymą dėl butpinigių tolimesnio mokėjimo ar nutraukimo.

18. 2023 m. gruodžio 17 d. Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjo E. Š. Tarnybinis pranešimas patvirtina faktinę aplinkybę, jog pareiškėjas buvo Komisijos paprašytas pateikti rašytinius paaiškinimus dėl butpinigių jam mokėjimo pagal su artimu asmeniu sudarytą Nuomos sutartį ir juos pateikė, nurodydamas, jog: yra sudaręs ginčo patalpų Nuomos sutartį su artimu asmeniu pagal Įstatymo 2 straipsnį – žmonos tėvu K. Č.; teigė, jog privatūs interesai nėra pažeidžiami, kadangi už patalpų nuomą yra mokami pinigai patalpų savininkui, kuris už nuomos pajamas moka pajamų mokestį; pareiškėjas asmeninės naudos iš susitarimo negauna; minėtas gyvenamąsias patalpas nuomojasi nuo 2020 m. lapkričio mėn.; tarnybą vidaus reikalų sistemoje pradėjo (duomenys neskelbtini), o santuoką sudarė (duomenys neskelbtini); atkreipė dėmesį į CK 3.205 straipsnyje nustatytą pilnamečių vaikų pareigą išlaikyti savo tėvus bei tai, jog sudarius Nuomos sutartį ir mokant už ją patalpų savininkui nuomą vykdo šią pareigą, t. y. prisideda prie žmonos tėvo, kuris yra pensininkas, išlaikymo.

19. 2024 m. vasario 21 d. Komisijos protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina aplinkybes, jog 2024 m vasario 21 d. įvykusiame Komisijos posėdyje, vykdant Policijos departamento 2023 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. 5-S-30089 policijos įstaigoms pateiktas rekomendacijas bei deleguotas išvadas, Komisija nagrinėjo pareiškėjo Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjo pareigas einančio pareiškėjo Tarnybinį pranešimą ir nutarė, siekiant išvengti prielaidų viešųjų ir privačių interesų konfliktams, grėsmių institucijos reputacijai ar galimam neskaidriam butpinigių naudojimui, taip pat galimiems Įstatymo pažeidimams, siūlyti Vilniaus AVPK viršininkui butpinigių mokėjimą pareiškėjui nutraukti nuo Įsakymo įsigaliojimo dienos. Komisijos protokole įvertinusi visumą pateiktų duomenų, pareigūno galimybes išsinuomoti gyvenamąsias patalpas tarnybos vietoje ne iš artimo asmens, gyvenamųjų patalpų nuomos rinkos pasiūlos kiekybinius ir kokybinius kriterijus, o taip pat patikrinusi viešai internete prieinamus duomenis apie butų nuomos (duomenys neskelbtini) mieste pasiūlą (www.aruodas.lt) ir nustačiusi, kad (duomenys neskelbtini) būsto nuomos rinka didelė, yra nemažai butų už panašų nuomos mokestį, kiek didesnes, mažesnes mainas, taigi kokybės ir kainos atžvilgiu yra galimybė išsinuomoti tinkamas gyventi, gerai įrengtas patalpas ir tokiu būdu išvengti viešųjų ir privačių interesų konflikto rizikų bei regimybės, Komisija pripažino, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pateikta / nurodyta objektyvių ypatingas aplinkybes pagrindžiančių duomenų, kurie pagal Įstatymo nuostatas galėtų būti laikomi išimtiniu atveju, pateisinančiu būsto nuomą iš artimo asmens (žmonos tėvo).

20. Vilniaus AVPK viršininkas 2024 m. kovo 4 d. Įsakymu, vadovaudamasis Statuto 65 straipsnio 4 dalimi, įgyvendindamas Maksimalių butpinigių vidaus tarnybos sistemos pareigūnams dydžių aprašo, patvirtinto LR Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1300, reikalavimus, vykdydamas Policijos pareigūnų aprūpinimo tarnybiniu butu (tarnybine gyvenamąja patalpa) ir butpinigių skyrimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisariato 2019 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 5-V-493, nuostatas ir atsižvelgdamas į Komisijos protokolą, nurodė Policijos departamento Finansų valdybai nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos nutraukti butpinigių mokėjimą pareiškėjui, einančiam Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjo pareigas, ir pripažino netekusiu galios Vilniaus AVPK viršininko 2023 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini).

21. Iš 2024 m. balandžio 3 d. mokėjimo nurodymo matyti, jog pareiškėjas K. Č. 2024 m. balandžio 3 d. sumokėjo 500 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodymas – už kovo mėn. nuomą.

22. Į bylą taip pat pateikta Mokėjimų už buto nuomą lentelė, kurioje atlikti įrašai apie buto nuomos mokesčio mokėjimus už 2022 m. rugsėjo mėn. – 2024 m. rugsėjo mėn., kuria pareiškėjas įrodinėja Nuomos sutarties vykdymo faktą.

23. Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog administracinę procedūrą dėl pareiškėjui skirtų butpinigių peržiūrėjimo atsakovas atliko savo iniciatyva, įgyvendindamas VTEK rekomendacijas bei Policijos departamento raštu Generalinio komisaro pavaduoto rekomendacijas ir pavedimus, 2024 m. vasario 21 d. Komisijos posėdyje ir ją užbaigė Vilniaus AVPK viršininko 2024 m. kovo 4 d. Įsakymu, todėl ginčo atveju taikomos šios administracinės procedūros metu galioję teisės aktai, o būtent: Statuto (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. liepos 1 d.) 65 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, kad tarnybiniu butu (tarnybine gyvenamąja patalpa) šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (kai pareigūnas gyvena vienas arba jo šeimos nariai, nurodyti Statuto 33 straipsnio 7 dalyje, negali persikelti į pareigūno tarnybos vietovę – atskira tarnybine gyvenamąja patalpa) neaprūpintam pareigūnui gali būti mokami butpinigiai gyvenamosios patalpos tarnybos vietovėje nuomos išlaidoms ar jų daliai kompensuoti (toliau – butpinigiai) iš ministerijai ar centrinei statutinei įstaigai skirtų lėšų. Maksimalius butpinigių dydžius, priklausančius nuo tarnybos vietovės, taip pat nuo kartu su pareigūnu gyvenančių šeimos narių skaičiaus, atsižvelgdama į gyvenamųjų patalpų nuomos rinkos kainas, tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Butpinigių rekomenduojamus dydžius, butpinigių skyrimo ir mokėjimo sąlygas ir tvarką, taip pat butpinigių skyrimo ir mokėjimo kontrolės tvarką, suderinęs su teisingumo ir finansų ministrais, nustato vidaus reikalų ministras. Pareigūnui taikomą butpinigių dydį pagal pareigūno ir nuomotojo rašytinėje sutartyje nustatytą nuomos mokesčio dydį nustato pareigūną į pareigas skiriantis asmuo, neviršydamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintų maksimalių butpinigių dydžių ir atsižvelgdamas į vidaus reikalų ministro nustatytus ir su teisingumo ir finansų ministrais suderintus butpinigių rekomenduojamus dydžius. Butpinigiai gali būti mokami ne ilgiau kaip 5 metus per visą pareigūno vidaus tarnybos laiką, išskyrus Statuto 70 straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus.

24. Iš aptarto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad įstatymo leidėjo prioritetas teikiamas pareigūno aprūpinimui gyvenamosios patalpomis ir tik tokios galimybės nesant, kai pareigūnas neturi nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo būsto ar jo dalies, jam gali būti mokami LR Vyriausybės nustatyto dydžio butpinigiai. Pabrėžtina, jog Įsakymo priėmimo metu galiojusiosios redakcijos Statuto 65 straipsnio nuostatose įtvirtinta teisė, o ne prievolė nuo 2024 m. sausio 1 d. mokėti butpinigius tarnybiniu butu (tarnybine gyvenamąja patalpa) neaprūpintam pareigūnui. Taigi šioje teisės normoje nėra imperatyvo policijos įstaigai mokėti pareigūnui, atitinkančiam šios teisės normoje nurodytas sąlygas, butpinigius ir / ar neatsižvelgti į kitų teisės aktų reikalavimus.

25. Šiuo atveju ginčo dėl to, kad pareiškėjas atitinka minėtame Statuto straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. jog pareiškėjas, kaip policijos pareigūnas, nėra aprūpintas tarnybiniu butu ir ginčo laikotarpiu teisiškai įregistruotos Nuomos sutarties pagrindu nuomojosi butą iš artimo asmens, nėra. Ginčo taip pat nėra ir dėl faktinių aplinkybių, jog pareiškėjui 2023 m. lapkričio 14 d. paskirtų butpinigių peržiūrėjimo klausimas buvo inicijuotas ir Vilniaus AVPK viršininko sudarytos Komisijos svarstytas VTEK rekomendacijų ir Policijos departamento rašto pagrindu. Taigi iš esmės viešųjų ir privačių interesų derinimo prevenciniais tikslais: siekiant išvengti prielaidų viešųjų ir privačių interesų konfliktams, grėsmių institucijos reputacijai ar galimam neskaidriam butpinigių panaudojimui, taip pat galimiems Įstatymo pažeidimams.

26. Įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, jog šio Įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atskleisti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų ir šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų (visi kartu toliau – deklaruojantys asmenys) privačius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktams bei plisti korupcijai. Pažymėtina, kad ši nuostata reiškia ir tai, jog institucija, priimdama vienokį ar kitokį sprendimą galimam interesų konflikto kilimui, neprivalo konstatuoti, jog tam tikru atveju viešieji ir privatūs interesai jau buvo supainioti. Įstatymas be kita ko skirtas ir tokios galimybės užkardymui. Įstatymo 3 straipsnyje yra įtvirtintos valstybės tarnyboje dirbančių asmenų pareigos, tarp kurių yra numatyta, kad privalu „vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra bei nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti. Šis Įstatymas savo esme yra prevencinis ir jo tikslas yra įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti keli atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje, skatinti žmonių pasitikėjimą valdžios įstaigomis bei jų administraciniais gebėjimais.

27. Minėta, Policijos departamento rašte Policijos generalinio komisaro pavaduotojas nurodė, kad pareigūnui pateikus informaciją, kad nuomos sutartis sudaryta su jam artimu asmeniu, ir pateiktus tokio sprendimo argumentus, vertinant jų objektyvumą ir pagrįstumą, būtų papildomai įvertintos ir kitos aplinkybės, pavyzdžiui, kur iki prašymo pateikimo gyveno pareigūnas (ar buvo registruotas), jeigu pas tėvus (ar kitą artimą asmenį) - ar buvo sudaryta nuomos sutartis, ar ji buvo registruota Registrų centre, koks buvo mokamas nuomos mokestis ir kt. Pareigūnams, gaunantiems butpinigius pagal sutartis, sudarytas su artimais asmenimis, nepateikus anksčiau nurodytos informacijos arba ją pateikus, tačiau ją įvertinus ir jos nepripažinus, kaip sudarančios ypatingas aplinkybes, būtų sprendžiama dėl butpinigių mokėjimo nutraukimo. Siekiant išvengti prielaidų viešųjų ir privačių interesų konfliktams, grėsmių institucijos reputacijai ar galimam neskaidriam butpinigių panaudojimui, taip pat galimiems Interesų derinimo įstatymo pažeidimams, pareigūnų sudarytų nuomos sutarčių su artimais (ar kitais interesų konfliktą keliančiais) asmenimis pagrindu butpinigiai iš policijos biudžeto neturi būti mokami. Nuoma iš artimų asmenų gali būti svarstoma ir pagrįsta tik esant objektyvioms aplinkybėms ir (ar) ekonominiams kriterijams, išskirtiniais pavieniais ir individualizuotais atvejais, įvertinus iš to kylančias rizikas.

28. Pareiškėjas savo Tarnybiniame pranešime nurodė, kad: yra sudaręs ginčo patalpų Nuomos sutartį su artimu asmeniu pagal Įstatymo 2 straipsnį – žmonos tėvu K. Č.; teigė, jog privatūs interesai nėra pažeidžiami, kadangi už patalpų nuomą yra mokami pinigai patalpų savininkui, kuris už nuomos pajamas moka pajamų mokestį; pareiškėjas asmeninės naudos iš susitarimo negauna; minėtas gyvenamąsias patalpas nuomojasi nuo 2020 m. lapkričio mėn.; tarnybą vidaus reikalų sistemoje pradėjo (duomenys neskelbtini)., o santuoką sudarė (duomenys neskelbtini); atkreipė dėmesį į CK 3.205 straipsnyje nustatytą pilnamečių vaikų pareigą išlaikyti savo tėvus bei tai, jog sudarius Nuomos sutartį r mokant už ją patalpų savininkui nuomą vykdo šią pareigą, t. y. prisideda prie žmonos tėvo, kuris yra pensininkas, išlaikymo.

29. VTEK rekomendacijose akcentuoja, kad gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensavimo procedūros turi būti atliekamos nesudarant prielaidų viešųjų ir privačių interesų konflikto, neskaidraus paramos lėšų panaudojimo rizikoms rastis ar kelti grėsmę institucijos reputacijai. Siekiant išvengti tokių rizikų, gyvenamosios patalpos arba jos dalies nuomos sutartys neturėtų būti sudaromos su pareigūnams artimais asmenimis (kaip jie apibrėžiami Interesų derinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje) ir kitais fiziniais ar juridiniais asmenimis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas. Tokio pobūdžio sandoriai, sudaromi su institucijos darbuotojų (ypač vadovų) artimais asmenimis, visuomenei visuomet kels abejonių dėl jų skaidrumo ir pagrįstumo, todėl, VTEK nuomone, yra galimi tik esant ypatingoms aplinkybėms (pvz., nesant kitų alternatyvų).

30. Teismas pažymi, kad pareiškėjo Tarnybiniame pranešime ir kituose jo pateiktuose dokumentuose esantys duomenys apie sudarytą buto Nuomos sutartį su žmonos tėvu (uošviu) pagrįstai leidžia teigti, jog šis sandoris nepriskirtinas prie sandorio sudaryto esant ypatingoms aplinkybėms, nesant kitų alternatyvų. Komisijos posėdžio protokole nurodyta, kad Komisija, atlikdama pareiškėjo situacijos vertinimą, internete patikrino viešai skelbiamą informaciją apie (duomenys neskelbtini) mieste esančių gyvenamųjų būtų nuomos pasiūlą (www.aruodas.lt) ir nustatė, kad (duomenys neskelbtini) būsto nuomos rinka didelė, yra nemažai butų už panašų nuomos mokestį, kiek didesnes, mažesnes mainas, taigi kokybės ir kainos atžvilgiu yra galimybė išsinuomoti tinkamas gyventi, gerai įrengtas patalpas ir tokiu būdu išvengti viešųjų ir privačių interesų konflikto rizikų. Be to, iš esmės ir pats pareiškėjas pripažino neieškojęs kitų gyvenamojo būsto nuomojimosi alternatyvų ir realiai neketinęs gyventi kitame būste, nei nuomojamas iš žmonos uošvio. Jokių kitų objektyvių aplinkybių, išskirtinių sąlygų, argumentų, kodėl būtent aptariamą butą pareiškėjas nuomojasi (pigiau nei rinkos kaina, ar arčiau darbovietės nėra nuomojamų būstų pasiūlos už atitinkamą kainą ir pan.), pateikta nebuvo. Nors pareiškėjas tvirtino nuomojęsis minėtą gyvenamąjį būstą pigiau, nei rinkos kaina, tačiau šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikė, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

31. Šiuo teismas taip pat atkreipia dėmesį į Tarnybiniame pranešime pareiškėjo nurodytą butpinigių poreikio tikslą – butpinigiais padengti nuomos mokestį pagal su artimu asmeniu sudarytą Nuomos sutartį ir tokiu būdu prisidėti prie žmonos tėvo išlaikymo, kas ne tik sudaro galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto regimybę, tačiau rodo, jog butpinigiais galimai buvo siekiama finansinės naudos pareiškėjo artimam asmeniui (žmonos tėvui). O taip pat į tai, jog pareiškėjas Nuomos sutartį su artimu asmeniu (žmonos tėvu) sudarė tik 2022 m. liepos 15 d., t. y., kaip nurodė atsakovo atstovė, tik po to, kai nuo 2022 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja butpinigių dydžių ir butpinigių apskaičiavimo tvarka, numatyta LR Vyriausybės 2021 m. gruodžio 1 d. nutarime Nr. 1006 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. 1300 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo“ ir, pakeitus butpinigių apskaičiavimo tvarką, butpinigių dydis ženkliai išaugo. Nors pareiškėjas tikino ginčo patalpas nuomojęsis nuo 2020 m. lapkričio mėn., tačiau šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikė. Be to, į bylą paties pareiškėjo pateikti duomenys apie nuomos mokesčio kasmėnesinius mokėjimus taip pat patvirtina aplinkybę, jog nuomos santykiai prasidėjo tik 2022 m. rugsėjo mėn., o ne 2020 m. lapkričio mėn., todėl pareiškėjo teiginiai dėl nuo 2020 m. lapkričio mėn. besitęsiančių ginčo buto nuomos santykių atmestini kaip nepagrįsti.

32. Byloje ištirtų įrodymų visuma nustatytos aplinkybės, jog Nuomos sutartį pareiškėjas su artimu asmeniu sudarė būtent tada, kai pasikeitė teisės aktai, numatantys galimybę gauti didesnius butpinigius, bet ne didesnius, nei numatyta Nuomos sutartyje, o taip pat tai, jog į bylą nebuvo pateikta patikimų įrodymų, jog pareiškėjo gauti butpinigiai realiai buvo naudojami pagal jų tikslinę paskirtį, kelia pagrįstas abejones dėl sudarytos ginčo buto Nuomos sutarties skaidrumo ir pagrįstumo. Remiantis nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis, ginčą reglamentuojančiomis teisės normomis, darytina išvada, kad Komisija, įvertinusi pateiktus duomenis ir argumentus dėl Nuomos sutarties sudarytos su artimu asmeniu, pagrįstai pripažino, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pateikta / nurodyta objektyvių ypatingas aplinkybes pagrindžiančių duomenų, kurie pagal Įstatymo nuostatas galėtų būti laikomi išimtiniu atveju, pateisinančiu būsto nuomą iš artimo asmens (žmonos tėvo).

33. Pareiškėjas nepaneigė aplinkybės, jog Nuomos sutarties pagrindu gyvenamąjį būstą ginčo laikotarpiu nuomojosi iš artimo asmens ir nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų Komisijos posėdžio protokole, kuriuo rėmėsi Vilniaus AVPK viršininkas priimdamas ginčo Įsakymą, Komisijos padarytas išvadas dėl pareiškėjo individualios situacijos, t. y. įrodymų, kurie įrodytų, jog pareiškėjo individuali situacija ginčo laikotarpiu buvo itin išskirtinė ekonominiais ar kitais aspektais, įvertinus iš su artimu asmeniu sudaryto gyvenamojo būsto nuomos galinčias kilti viešųjų ir privačių interesų derinimo rizikas, ir jog jis neturėjo jokių kitų gyvenamojo būsto nuomos alternatyvų.

34. Minėta, jog Statuto 65 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pareigūnui, atitinkančiam nurodytas sąlygas, gali būti mokami butpinigiai gyvenamosios patalpos tarnybos vietovėje nuomos išlaidoms ar jų daliai kompensuoti. Taigi šioje teisės normoje nėra imperatyvo policijos įstaigai mokėti pareigūnui, atitinkančiam šios teisės normoje nurodytas sąlygas, butpinigius ir / ar neatsižvelgti į kitų teisės aktų reikalavimus. Šiuo atveju ginčo dėl to, kad pareiškėjas atitinka minėtame Statuto straipsnyje nustatytas sąlygas, nėra. Tačiau, kaip nurodyta VTEK rekomendacijoje, siekiant išvengti prielaidų viešųjų ir privačių interesų konfliktams, grėsmių institucijos reputacijai ar galimam neskaidriam butpinigių panaudojimui, taip pat galimiems Įstatymo pažeidimams, pareigūnų sudarytų nuomos sutarčių su artimais (ar kitais interesų konfliktą keliančiais) asmenimis pagrindu butpinigiai iš policijos biudžeto neturi būti mokami.

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktą medžiagą, sprendžia, kad pareiškėjo Tarnybiniame pranešime ir kituose pateiktuose dokumentuose esantys duomenys apie sudarytą ginčo buto Nuomos sutartį su artimu asmeniu pagrįstai leidžia teigti, jog šis sandoris nėra sudarytas esant ypatingoms aplinkybėms ir nesant jokių kitų alternatyvų. Pareiškėjas nenurodė objektyvių, pagrįstų, išimtinių aplinkybių, dėl kurių jis turėjo nuomotis ginčo butą būtent iš šio artimo asmens ir nepaneigė šios Nuomos sutarties keliamų viešųjų ir privačių interesų derinimo rizikų pagal Įstatymą, todėl Vilniaus AVPK viršininko Įsakymas, siekiant išvengti prielaidų privačių interesų konfliktui, grėsmių atsakovo reputacijai dėl galimai neskaidraus butpinigių panaudojimo, taip pat galimiems įstatymo pažeidimams, buvo priimtas pagrįstai. Be to, teisės aktai, reglamentuojantys tarnybinių patalpų, butpinigių skyrimą, nesieja šių pareigūnų socialinių garantijų su pareigūno ar jo šeimos narių pageidavimais dėl būsto buvimo vietos ir / ar kitų poreikių patenkinimo, todėl pareiškėjo argumentai dėl ginčo nuomojamo buto buvimo vietos ir pareiškėjo šioje gyvenamojoje vietoje turimų patogumų atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir neturintys jokios įtakos dėl ginčo dalyko.

36. Taip pat nesutiktina ir su pareiškėjo ir jo atstovės argumentais, kad skundžiamas Įsakymas priimtas formaliai, remiantis tik prielaidomis, samprotavimais ir poįstatyminiais aktais (VTEK ir Policijos departamento rašte pateiktomis Policijos generalinio komisaro pavaduotojo rekomendacijos), tačiau nesant draudimo Statute, t. y. tokiu būdu pažeidus materialinės teisės normas. Kadangi, iš Įsakymo preambulės matyti, jog jis buvo priimtas ne tik vadovaujantis poįstatyminiais aktais bei Komisijos posėdžio protokolu, tačiau ir Statuto 65 straipsnio 4 dalimi. Be to, kaip buvo minėta, Statuto 65 straipsnio 4 dalies nuostatose nėra imperatyvo policijos įstaigai mokėti pareigūnui, atitinkančiam šios teisės normoje nurodytas sąlygas, butpinigius ir /ar neatsižvelgti į kitų teisės aktų reikalavimus. Tai yra policijos įstaigos diskrecijos teisė – kompensuoti pareigūnui gyvenamojo būsto nuomos išlaidas ar jų dalį iš įstaigai skirtų lėšų, ar nekompensuoti.

37. Teismo vertinimu, skundžiamo atsakovo Įsakymo motyvai yra iš esmės aiškūs, skundžiamas Įsakymas pagrįstas priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Teismas nenustatė kitų LR administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų Įsakymo panaikinimo pagrindų. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjo prašyme nurodytais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas). Netenkinus reikalavimo panaikinti Įsakymą, netenkintinas ir išvestinis reikalavimas – įpareigoti išmokėti pareiškėjui butpinigių nepriemoką, susidariusią dėl skundžiamo Įsakymo, už laikotarpį nuo 2024 m. kovo 4 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba iki gyvenamųjų patalpų nuomos 2022 m. liepos 15 d. sutarties ir 2023 m. rugsėjo 3 d. susitarimo pratęsti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį nutraukimo dienos.

38. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo E. Š. prašymą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismą.