- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-17
- Bylos Nr.
- 1S-55-879/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daina Vaidachavičienė
- Suinteresuotas asmuo
- P. J.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,
Nedalyvaujant prokurorui, asmeniui, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė R. J., jo gynėjui advokatui I. R. ir suinteresuotam asmeniui P. J.,
neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė –R. J. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria jam buvo pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. R. J. priverčiamoji medicinos priemonė taikoma pagal Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartį, kuria jam nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 10 punkte, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje; Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. nutartimi – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pakeistas į stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje; to paties teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartimi- stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis pakeistą į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Skundžiama apylinkės teismo nutartimi R. J. buvo pratęstas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Apylinkės teismas skundžiamą nutartį motyvavo tuo, kad R. J. psichikos būklė išlieka nepakankami stabili, jo socialinis pavojingumas nesumažėjęs, todėl jo priverstinis gydymas stacionare turi būti tęsiamas.
3. R. J. kiek įmanoma suprasti iš jo skundo, prašo panaikinti taikomą priverčiamąją medicinos priemonę. Jis skunde dėsto, kad priverčiamoji medicinos priemonė jam yra taikoma penkerius metus, jis nepažeidė ligoninės tvarkos taisyklių, teigia, kad su gydytoja įvyko nesusipratimas, nes buvo pablogėjusi sveikata, turi socialinis ryšius, du sūnus, yra garbaus amžiaus, jo socialinis pavojingumas išnykęs, jei būtų paleistas tai prižiūrėtų 80 metų sulaukusią savo motiną.
4. Teismo posėdyje asmuo kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė R. J. dalyvauti nepageidavo, prokuroras, gynėjas ir suinteresuotas asmuo į posėdį, apie kurį pranešta, neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
5. Skundas atmetamas.
6. Iš skundo turinio galima suprasti, kad R. J. prašo dar kartą peržiūrėti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą – kokį sprendimą, jis skunde nenurodo. Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tokiu aspektu manydamas, kad R. J. skundu prašo panaikinti jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę. Apygardos teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą ir skundžiamą nutartį su tokiu reikalavimu neturi pagrindo sutikti ir pritaria Panevėžio apylinkės teismo išvadai, kad R. J. psichikos būklė šiuo momentu nėra pakankamai stabili, jis nėra kritiškas nei savo ligai, nei padarytai nusikalstamai veikai, todėl šiuo metu nėra jokios galimybės jo gydymą tęsti ambulatorinio stebėjimo sąlygomis ar priverstinį gydymą jam panaikinti. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas byloje esančių duomenų visumą įvertino pakankamai išsamiai, savo išvadas motyvavo ir pagrįstai nustatė, kad R. J. gydymas tomis sąlygomis, kurioms šiuo metu vykdomas yra būtinas.
7. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas.
8. Iš bylos matyti, kad R. J. diagnozuota (duomenys neskelbtini), šia liga jis serga jau daug metų. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo tikslingumo R. J. pagrįstai vadovavosi VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo (toliau – Komisija) 2023 m. kovo 10 d. medicininės apžiūros išvada Nr. 128, kurioje nurodoma, kad stebimuoju laikotarpiu R. J. dienotvarkės pažeidimų nenustatyta. Klinikiniame ligos vaizde (duomenys neskelbtini). Psichikos būklėje stebimas (duomenys neskelbtini), todėl Komisija rekomendavo pratęsti R. J. priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (2-4 b. l.). Duomenys, paneigiantys ar sukeliantys abejonių dėl minimos Komisijos išvados pagrįstumo nėra pateikti, todėl šiais bylos duomenimis nėra jokio pagrindo netikėti ar jais abejoti, išvada yra pateikta trijų komisijos narių, kurie turi specialių žinių įvertinti R. J. ligos kontrolės pokyčius.
9. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės rūšies taikymo ar jos panaikinimo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą. Be to, pagal BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, pakeisti asmeniui taikomą priverčiamąją medicinos priemonę į kitą teismas gali, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė, o jeigu jo būklė nepasikeitė – teismas jam pratęsia priverčiamosios medicinos priemonės taikymą. Tuo tarpu panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę teismas gali tik tuo atveju, jeigu asmuo pasveiksta ir išnyksta reikalas jam tokią priemonę taikyti (BPK 405 straipsnio 3 dalies 3 punktas).
10. Nagrinėjamu atveju skunde R. J. išsakyta nesavikritiška nuomonė apie jo psichikos būklę nepaneigia byloje esančių bei prieš tai jau aptartų duomenų ir nepatvirtina jo socialinio pavojingumo sumažėjimo ar išnykimo. Iš bylos matyti, kad R. J. savo ligos nepripažįsta, daug kartų priverstinai gydytas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje griežčiausiomis stebėjimo sąlygomis, kurios vėliau švelnintos, tačiau išrašytas priverstiniam ambulatoriniam stebėjimui vėl darė naujas nusikalstamas veikas, už kurias jam vėl buvo taikomas priverstinis gydymas. Tai rodo, kad gydomas ambulatoriškai vaistų nevartojo, pas gydytojus nesilankė, todėl jo gydymas ambulatorinėmis sąlygomis 2017- m. spalio 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi pakeistas į priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Gydymo metu jis su peiliu užpuolė gydytoją ir ją subadė, todėl gydymas bendro stebėjimo sąlygomis buvo pakeistas į gydymą griežto stebėjimo sąlygomis. Šiuo metu R. J. gydymas bendro stebėjimo sąlygomis tęsiamas tik pusę metų, kai 2022 m. spalio 11 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartimi jis buvo pakeistas iš gydymo sustiprinto stebėjimo sąlygomis, jo socialinis pavojingumas nėra sumažėjęs, nes nėra kritikos ligai ir padarytai nusikalstamai veikai. Šiuo atveju skundą nagrinėjantis apygardos teismas, įvertinęs skundo argumentus ir atsižvelgęs į Komisijos išvadą, sutinka su apylinkės teismu, kad R. J. psichikos būklė šiuo metu dar yra nepakankamai stabili ir jo socialinis pavojingumas neišnykęs, todėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, taikymas jam išties buvo pratęstas pagrįstai.
11. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, darytina išvada, kad R. J. priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis ar priverčiamosios medicinos priemonės jam panaikinimas kol kas yra negalimas ne tik dėl nepakankamai stabilios jo psichikos būklės, tačiau ir dėl neišnykusio jo socialinio pavojingumo. Tai leidžia teigti, kad gydant R. J. ambulatoriškai be jokios jo priežiūros iškiltų grėsmė jam vėl susidurti su faktoriais, didinančiais jo ligos paūmėjimą, todėl priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu jo nuolatinis stebėjimas bei gydymas stacionare yra reikalingas ir būtinas. Taigi, skundžiama apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, jos naikinti skunde išdėstytais argumentais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti asmens kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – R. J. skundą ir Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. balandžio 26 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.