Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. S., jo atstovui advokatui Viktorui Preikšui,

nukentėjusiojo daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkei L. S. ir atstovui advokato padėjėjui Tomui Petrauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens P. S. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos S. B. 2021 m. sausio 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 26-ANR_N-26-2021, ROIK: 20123968677.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau ir – Institucija) vyriausiosios tyrėjos S. B. 2021 m. sausio 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 26-ANR_N-26-2021 (toliau ir – nutarimas, skundžiamas nutarimas), P. S. (toliau ir – pareiškėjas) už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta 38 Eur dydžio bauda už tai, kad jis 2020 m. spalio 2 d. 23.49 val. savavališkai įsigijo kelio atitvaro pultelį nuo įvažiavimo į gretimo namo kiemą adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kur statė savo naudojamą automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (namo sklypas yra nuomojamas namo adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, gyventojų), pulteliu naudodamasis naudojo namo gyventojų elektros energiją, didino eksploatacines išlaidas. Tokiais savavališkais veiksmais namo gyventojams padarė turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

ANK 518 straipsnis numato, kad savavaldžiavimas – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, t. y. traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų asmenų teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.

Byloje P. S. administracinio nusižengimo protokolas surašytas bei nutarimas priimtas už tai, kad jis 2020 m. spalio 2 d. 23.49 val. savavališkai įsigijo kelio atitvaro pultelį nuo įvažiavimo į gretimo namo kiemą adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kur statė savo naudojamą automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (namo sklypas yra nuomojamas namo adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, gyventojų), pulteliu naudodamasis naudojo namo gyventojų elektros energiją, didino eksploatacines išlaidas. Tokiais savavališkais veiksmais namo gyventojams padarė turtinę žalą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, (toliau ir – žemės sklypas) suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2017 m. spalio 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 8SK-728-(14.8.100.) pagrindu, žemės sklypo savininkas – Lietuvos Respublika, nuo 2018 m. sausio 17 d. žemės sklypas išnuomotas bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 41–43). Iš byloje esančios 2018 m. sausio 17 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 8SŽN-11-(14.8.55.) (toliau – valstybinės žemės nuomos sutartis) (administracinė byla Nr. 20123968677, b. l. 3–4) 8 punkto matyti, kad bendrija išsinuomojo valstybinį žemės sklypą (tarnaujantis daiktas) su jame nustatytais dviem kelio servitutais, suteikiančiais teisę naudotis pėsčiųjų taku (0,0023 ha servitutas ir 0,0057 ha servitutas). Būtent šie kelio servitutai, suteikiantys teisę naudotis pėsčiųjų taku, yra įregistruoti ir Nekilojamojo turto registre – kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, žemės sklype nėra nustatytas (b. l. 41–43). Iš valstybinės žemės nuomos sutarties 9 punkto matyti, kad žemės sklypo nuomos mokestis skaičiuojamas nuo žemės sklypo vertės, kuri valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo metu buvo 151 000 Eur (administracinė byla Nr. 20123968677, b. l. 3–4). Teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino, kad jam buvo žinomos bendrijos valdomo žemės sklypo ribos, kadangi jos buvo pažymėtos kuoleliais. Žemės sklypo ribos buvo paženklintos 2017 m. gegužės 28 d. (b. l. 37–38), atitinkamai, jau nuo 2017 m. pareiškėjui buvo žinoma, kad prie namo (duomenys neskelbtini), Kaune, yra suformuotas žemės sklypas, o taip pat buvo žinomos ir šio sklypo ribos. Pareiškėjo teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai apie tai, kad į bendriją dėl leidimo važiuoti bendrijos valdomu sklypu nesikreipė, nes jau daug kartų yra neleidę privažiuoti, darydavo visokias kliūtis, kad iki pulteliu valdomo kelio atitvaro įrengimo, anksčiau buvo įrengtas metalinis atitvaras, leidžia daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjui buvo žinoma ir tai, jog bendrijos valdomame žemės sklype privažiavimas iki jo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Kaune, nėra numatytas. Pareiškėjas neginčijo aplinkybės, jog pultelį iš UAB „Vartonas“ įsigijo tikslingai, kad galėtų per bendrijos valdomą žemės sklypą automobiliu patekti iki savo daugiabučio. Taip pat neginčijo aplinkybės, kad įsigytą pultelį panaudojo bendrijos įrengto kelio atitvaro pakėlimui ir kad automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo bendrijos valdomu žemės sklypu iki savo daugiabučio (duomenys neskelbtini), Kaune. Pareiškėjas neneigė, kad ir nutarime nurodytu laiku jis automobilį prie savo daugiabučio buvo pastatęs prieš tai pravažiavęs pro bendrijos pakeliamą kelio atitvarą ir važiuodamas bendrijos valdomu žemės sklypu.

Kritiškai vertintini skundo motyvai, kad pareiškėjas kelio atitvaro pultelį nuo įvažiavimo į gretimo (duomenys neskelbtini) namo kiemą, pravažiavimui iki savo namo įsigijo iš UAB „Vartonas“ teisėtai, įgydamas pultelį savo asmenybės neslėpė, melagingų žinių nepateikė ir už pultelį apmokėjo nurodytą kainą, t. y. jokių apgaulės veiksmų neatliko. Visų pirma, pultelį pareiškėjas įsigijo apie tai neinformavęs kelio atitvaro, kuriam pakelti skirtas pultelis, savininko. Visų antra, net jei įsigydamas pultelį pareiškėjas paviešino savo tapatybę bei tai, kad jis nėra bendrijos narys, vien tik pultelio įsigijimo faktas nesuteikė pareiškėjui teisės naudotis bendrijai nuosavybės teise priklausančiu pakeliamu kelio atitvaru patekimui į svetimą sklypą. Pareiškėjui buvo žinoma, kad jis nėra kelio atitvaro, kuriuo naudotis ketino įsigytu pulteliu, savininkas ir kad UAB „Vartonas“, į kurią jis kreipėsi dėl pultelio įsigijimo, buvo tiek pultelio, tiek ir pakeliamo kelio atitvaro pardavėjas, t. y. taip pat ne savininkas. Esant nustatytoms aplinkybėms, pripažintina, kad pareiškėjas suprato, jog iš UAB „Vartonas“ įsigytu pulteliu naudojasi svetimu kitam savininkui priklausančiu pakeliamu kelio atitvaru be savininko žinios ir sutikimo patekimui į svetimą žemės sklypą, ir norėjo taip veikti. Tokiais savo veiksmais P. S. nesilaikė CK 4.37 straipsnio 2 dalies, numatančios kad savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teises, reikalavimų. ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis buvo realizuota pultelio įsigijimu, turint tikslą pultelio pagalba naudotis kelio atitvaru, nors kelio atitvaro savininkas jam tokios teisės nebuvo suteikęs.

Nagrinėjamu atveju ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis buvo realizuota ir tuo, kad pareiškėjas pasinaudojęs pulteliu pakelti bendrijos kelio atitvarą važiavo automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bendrijos išsinuomotu ir jos valdomu žemės sklypu iki savo daugiabučio žinodamas, kad žemės sklype nėra numatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis. Kaip jau buvo minėta aukščiau, teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, jog į bendriją dėl leidimo važiuoti bendrijos valdomu sklypu nesikreipė, nes jau daug kartų yra neleidę privažiuoti, darydavo visokias kliūtis. Matyti, kad pareiškėjas į bendriją dėl naudojimosi žemės sklype esančiu pravažiavimu nesikreipė dėl subjektyvių išimtinai nuo jo valios priklausančių priežasčių, nors turėjo ir galėjo kreiptis į bendriją, kaip žemės sklypo nuomininką, valdytoją, kad išsiaiškinti, ar bendrija leistų jam naudotis žemės sklypu tikslu pravažiuoti iki daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Kaune, ir kokiomis sąlygomis tokį leidimą sutiktų duoti. Pažymėtina, kad nuomininkas yra atsakingas už kitų asmenų, kuriems jis suteikia teisę ar galimybę naudotis išsinuomotu daiktu, veiksmus (CK 6.489 straipsnio 3 dalis) – ši nuostata leidžia daryti išvadą, kad būtent nuomininkas turi teisę spręsti, kam ir kokia apimtimi suteikti teisę ar galimybę naudotis išsinuomotu daiktu.

Tuo pačiu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, todėl pareiškėjas, manydamas, kad žemės sklype turėtų būti nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėms, pirmiausia turėjo kreiptis į žemės sklypo savininką (šiuo konkrečiu atveju į valstybinės žemės patikėtinį). Žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žemės servitutai nustatomi CK nustatytais pagrindais, o servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje. Administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje reglamentuojami atvejai, kada servitutai nustatomi administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius. Tuo tarpu Žemės įstatymo 23 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad valstybinės žemės patikėtiniai turi teisę sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės servitutų tais atvejais, kai servitutai negali būti nustatyti administraciniu aktu. Tačiau pareiškėjas P. S. vietoje to, kad inicijuotų kelio servituto, suteikiančio teisę važiuoti transporto priemonėms valstybei priklausančiu žemės sklypu nustatymą Žemės įstatymo 23 straipsnyje numatyta tvarka, savo tariamą teisę važiuoti automobiliu per žemės sklypą nutarė įgyvendinti savavališkai naudodamasi bendrijos įsirengtu kelio atitvaru (panaudodamas tuo tikslu slapta nuo bendrijos įsigytą pultelį) ir automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas bendrijos valdomu žemės sklypu, kuriame, jo įsitikinimu, turėtų būti pravažiavimas daugiabučio (duomenys neskelbtini) gyventojams. Pareiškėjas veikė teisingumo ir protingumo principų visiškai neatitinkančiu būdu, nors galėjo pasirinkti ir kitokį veikimo būdą – dėl reikalingumo nustatyti pravažiavimą per bendrijos išsinuomotą valstybinės žemės sklypą kreiptis į valstybinės žemės patikėtinį – Nacionalinę žemės tarnybą (Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškėjas nepagrįstai įgyvendindamas savo tariamą teisę važiuoti per žemės sklypą demonstratyviai ignoravo bei pažeidė tiek žemės sklypo nuomininko, tiek žemės sklypo savininko teises ir teisėtus interesus.

Kaip nepagrįstą teismas vertina skundo argumentą, kad nutarime nenurodyta, kokią žalą, kuri nutarime įvardinta kaip turtinė, savo tariamai savavališkais veiksmais padarė P. S., naudodamasis tariamai savavališkai įsigytu pulteliu, nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių šios tariamai padarytos žalos dydį. Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį turi būti nustatyta, kad savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarė esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Įstatymas nereikalauja, jog taikant ANK 518 straipsnį būtų nustatytas konkretus nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos dydis – svarbu, kad būtų nustatyta, jog neteisėtais veiksmais padaryta žala nėra didelė, t. y. nelaikytina esmine. Be žemės sklypo savininko ir valdytojo sutikimo slapta nuo bendrijos įsigyto pultelio pagalba savavališkai naudodamasis žemės sklypu, už kurį nuomos mokestį moka bendrija, savavališkai naudodamasis bendrijai priklausančiu pakeliamu kelio atitvaru, naudojančiu elektros energiją, už kurią sumoka bendrijos nariai, pareiškėjas neabejotinai padarė žalos nukentėjusiajam. Byloje iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad buvo padaryta nedidelė žala – su tuo sutiko nukentėjusysis, pats pareiškėjas pripažino, kad naudodamasis įsigytu pulteliu pro bendrijos valdomą žemės sklypą važiavo tik kelis kartus, kadangi pultelis buvo greitai perprogramuotas.

Skundo motyvai, kad Institucijos pareigūnai nesuteikė pareiškėjui teisės pateikti paaiškinimus dėl inkriminuojamo administracinio nusižengimo, kad nepagrįstai vadovavosi tik L. S. pateiktu pareiškimu bei jos apklausos protokolu, kad nebuvo apklaustas UAB „Vartonas“ atstovas, nebuvo apžiūrėta įvykio vieta, neapklausti kiti asmenys, nesiimta jokių priemonių nustatyti, ar galėjo būti padaryta kokia nors žala namo (duomenys neskelbtini), Kaune, gyventojams, teismo vertinimu, taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo nutarimo. Pareiškėjas teikė paaiškinimus nagrinėjant šią bylą teismo posėdyje – pareiškėjo paaiškinimai yra vertinami kartu su kitais teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais sprendžiant dėl skundžiamo nutarimo teisėtumo bei pagrįstumo. Bylą nagrinėjant teisme buvo ne tik įgyvendinta pareiškėjo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teisė duoti paaiškinimus, bet ir sudarytos galimybės gauti įrodymus, kurie, pareiškėjo nuomone, buvo reikalingi vertinant nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą ir kurių nebuvo ištyrusi skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo posėdžio metu paklausus, ar bus prašymų papildyti įrodymų tyrimą, nei pareiškėjas, nei jo atstovas nereiškė prašymų apklausti liudytoju UAB „Vartonas“ atstovą ar kitus asmenis, taip pat nereiškė prašymų surinkti kokius nors kitus įrodymus, t. y. pats pareiškėjas ir jo atstovas buvo tos nuomonės, kad byloje pakanka įrodymų skundui išnagrinėti ir sprendimui dėl nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo priimti. Nesutiktina ir su pareiškėjo atstovo nuostata, kad tarp šalių yra susiklostę galimai civiliniai teisiniai santykiai, bręsta civilinis ginčas dėl servituto. Pažymėtina, kad pareiškėjo ir bendrijos jokie civiliniai santykiai nesieja, į bylą nepateikta jokių objektyvių duomenų ne tik apie civilinį ginčą dėl servituto, bet ir apie tai, kad būtų pradėtos servituto nustatymo procedūros.

Apibendrinant darytina išvada, kad P. S. veiksmuose pagrįstai nustatyti savavaldžiavimo požymiai, todėl jis pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį nubaustas pagrįstai.

Byloje P. S. buvo inkriminuota ir tai, kad jis gretimo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, statė savo naudojamą automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tačiau automobilio statymo bendrijos valdomame žemės sklype aplinkybė, teismo vertinimu, neįrodyta ir nenustatyta. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pasinaudodamas įsigytu pulteliu tik važiavo žemės sklypu (duomenys neskelbtini), Kaune, iki daugiabučio (duomenys neskelbtini), Kaune, kur laiko savo automobilį. Bendrijos pirmininkė pripažino, kad dalis automobilių stovėjimo aikštelės nepatenka į bendrijos valdomo žemės sklypo ribas. Iš fiksuojant administracinį nusižengimą darytos fotonuotraukos (administracinė byla Nr. 20123968677, b. l. 7) nėra aišku, ar pareiškėjo automobilis stovi būtent bendrijos valdomo žemės sklypo ribose, tuo tarpu iš nukentėjusiojo atstovo į bylą pateiktos fotonuotraukos (b. l. 44) matyti, kad pareiškėjo automobilis iš tiesų priparkuotas ne aikštelėje, o prie daugiabučio namo, kaip ir nurodė pareiškėjas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš nutarimo šalintina aplinkybė, kad pareiškėjas savo naudojamą automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) statė adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ir nurodytina, jog pareiškėjas gretimo namo kiemu, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, važiavo savo naudojamu automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kitoje dalyje nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ir administracinio nusižengimo teisenos bylą nutraukti nėra pagrindo.

Nukentėjusiojo atstovas pateikė teismui prašymą priteisti iš pareiškėjo nukentėjusiojo naudai 544,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 45).

ANK 666 straipsnis numato, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 103 straipsnio 6 punktas numato, kad proceso išlaidas sudaro išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 104 straipsnio 2 dalis numato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų, tačiau gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Į bylą pateiktas 2021 m. kovo 4 d. mokėjimo nurodymas Nr. 223 (b. l. 27) patvirtina, kad už teisines paslaugas nukentėjusysis advokatų profesinei bendrijai sumokėjo 544,50 Eur. Į bylą pateiktoje Advokatų profesinės bendrijos „Martovičius ir Damušis“ 2021 m. kovo 4 d. ataskaitoje dėl suteiktų teisinių paslaugų (b. l. 26) detalizuojama, kad už susipažinimą su ginčo situaciją ir už rašytinių paaiškinimų pateikimą nukentėjusysis advokatų profesinei bendrijai sumokėjo 250 Eur ir PVM nuo šios sumos, o už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir už atstovavimą teismo posėdyje – 200 Eur ir PVM nuo šios sumos. Vadovaujantis aukščiau minėta BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostata, nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato bei advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti teismas pripažįsta proceso išlaidomis, laiko jas proporcingomis atliktam darbui ir priteisia jas iš pareiškėjo P. S..

Vadovaujantis BPK nuostatomis, proceso išlaidų kaltinamajam (šiuo atveju – administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui) atlyginimo klausimas sprendžiamas tik tuomet, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas. Šiuo konkrečiu atveju nutarimas, kuriuo pareiškėjas traukiamas administracinėn atsakomybės, paliekamas galioti, todėl jau vien šis faktas sudaro pagrindą netenkinti pareiškėjo prašymo priteisti 300 Eur turėtų advokato išlaidų (b. l. 46).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

P. S. atstovo advokato Viktoro Preikšo skundo netenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos S. B. 2021 m. sausio 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 26-ANR_N-26-2021 palikti galioti, pašalinant iš jo aplinkybę, kad P. S. savo naudojamą automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) statė namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ir nurodant, kad P. S. gretimo namo kiemu, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, važiavo savo naudojamu automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato ir advokato padėjėjo teisinei pagalbai byloje apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš administracinėn atsakomybės traukiamo asmens P. S. nukentėjusiojo daugiabučio namo savininkų bendrijos „Ąžuolynas“ naudai 544,50 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 50 ct) turėtoms advokato ir advokato padėjėjo teisinių paslaugų teikimo išlaidoms padengti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.