Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-12-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3372-836/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-12-09
Bylos Nr.
1-3372-836/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44947-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Henryta Gerdvilė
Kaltinamasis
R. K.
Advokatai
Antanas Jarašius
Baudžiamoji byla Nr. 1-3372-836/2019Proceso Nr. 1-01-1-44947-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.9.2; 1.2.25.6; 2.3.4.13; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.6; 2.4.1.3; 1.1.8.1.1; 2.1.10.1;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 9 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė,sekretoriaujant Reginai Leonavičienei, dalyvaujant:prokurorui Nerijui Gružauskui,kaltinamajam R. K., jo gynėjui advokatui Antanui Jarašiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, turintis neįgalumą (55 procentų darbingumas), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K., 2019 m. spalio 20 d., apie 19.00 val., Kėdainiuose, ties J. B. g. 15 namu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą – draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo motinai E. K. priklausantį automobilį „F. P.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio matuokliu ,,Alcotest 6810“, Nr. ARFM - 0396, patikros sertifikato numeris Nr. 1087853, buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas – 1,70 promilių girtumas.

Kaltinamasis R. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. spalio 20 d., apie 19 val., būdamas išgėręs, mamos automobiliu "F. P.", važiavo namo ir jį prie J. B. g. 15 sustabdė policijos pareigūnai. Gailisi, pergyvena, nes dėl sveikatos būklės reikalingas automobilis, mažai vaikšto. Turi stuburo išvaržą, pablogėjusi koordinacija. Materialinė padėtis labai sunki, nes gauna tik 122 Eur neįgalumo pašalpą. Gyvena pas mamą, kuri praktiškai jį išlaiko. Problemų dėl alkoholio vartojimo neturi. Vairuotą automobilį vertina 200 eurų. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant laiduotojos mamos E. K. atsakomybėn.

Pretendentė į laiduotojas E. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad buvo reabilitacijoje po klubo operacijos. Paskambino verkdamas sūnus ir prisipažino, kad neblaivus vairavo jos automobilį, kuris buvo paimtas. Prašo, jog sūnus R. K. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį jos atsakomybėn be užstato. To nedarytų, nes yra nenuolaidi ir mašinos sūnui būtų nepalikusi, jei juo būtų nepasitikėjusi. Sūnus neturi problemų dėl alkoholio vartojimo. Turi aukštąjį pedagoginį išsilavinimą, neteista, gali sūnui daryti įtaką, nes jis klauso jos nuomonės. Yra bausta administracine bauda, bet ne už savo pažeidimą, nes buvo paskolinusi automobilį, kuris turi farkopą ir kaimynas padarė pažeidimą, o ji nieko blogo nepagalvojusi, sumokėjo baudą jo pinigais. Dėl gaunamų pajamų dydžio prašo laidavimo be užstato.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalies tvarka ištirtais kitais įrodymais:

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2019 m. spalio 20 d. tarnybiniu pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2019 m. spalio 20 d., 18.57 val. Biliūno gatvėje, ties namu Nr. 15, Kauno AVPK KPV KPK 1-ojo būrio vyriausieji patruliai A. D. ir E. F. sustabdė patikrinimui automobilį „F. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojui R. K. nustatytas 1,70 promilių girtumas. R. K. įteiktas šaukimas atvykti į policijos komisariatą. Automobilis nuvežtas saugojimui į aikštelę (b. l. 13).

Iš įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Kėdainiuose, prie J. B. g. 15. Priešingoje gatvės pusėje stovi pilkos spalvos automobilis „F. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Daiktinėje guli dėklas su automobilio dokumentais, t. y. registracijos liudijimu, techninės apžiūros talonu, draudimo sutartimi, kurie iš įvykio vietos paimti. Automobilio bagažinėje guli dvi tuščios pakuotės - žalios spalvos skardinės nuo alaus (b. l. 16-25).

Iš Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulio A. D. 2019 m. spalio 20 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. spalio 20 d., 18.57 val. Biliūno gatvėje, ties namu Nr. 15, patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „F. P.“, v. n. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojui R. K. nustatytas 1,70 promilių girtumas (b. l. 33).

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad Kauno AVPK Kėdainių r. PK vyr. patrulis A. D. nustatė R. K. neblaivumo požymius: iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią elgseną, nerišlią kalbą, nekoordinuotus judesius. R. K. negalėjo eiti tiesia linija pėda po pėdos. Pirmu tikrinimu 2019 m. spalio 20 d., 18.57 val. R. K. alkotesteriu nustatytas 1,70 promilės neblaivumas, antru tikrinimu 19.15 val. nustatytas - 1,70 promilės neblaivumas (b. l. 35-36, 38).

Byloje yra alkotesterio „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0396, patikros sertifikatas (b. l. 37).

Byloje yra 2019 m. spalio 20 d. sprendimas R. K. nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 39-40).

Iš transporto priemonės perdavimo akto matyti, kad automobilis „F. P.“, valst. Nr. JDM

369, buvo perduotas saugoti UAB „Keleriškių metalistas“, adresu Kėdainiai, Respublikos g. 12A (b. l. 41).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad 2000 m. gamybos automobilio „F. P.“ kaina be PVM – 488 Eur (b. l. 45).

Iš VĮ „Regitra“ registracijos liudijimo matyti, kad automobilio „F. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra E. K. (b. l. 30).

Iš 2019 m. spalio 21 d. vyr. tyrėjos sprendimo matyti, kad automobilis su dokumentais 2019 m. spalio 21 d. pagal pakvitavimą buvo grąžintas savininkės E. K. įpareigotam asmeniui – R. P. (b. l. 48-50).

Liudytojas A. D. parodė, kad 2019 m. spalio 20 d. apie 18.50 val., pagal nustatytą maršrutą dirbo kartu su vyr. patruliu E. F.. Kėdainiuose, J. B. g. pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį „F. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį sustabdė įjungę švyturėlius. Nustatė, kad automobilį vairavo R. K., kuris svirduliavo, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Pasiūlius pasitikrinti blaivumą, pirmu tikrinimu 18.57 val., R. K. nustatė 1,70 promilių neblaivumą, antru tikrinimu, kuris vyko 19.15 val., jam buvo nustatytas 1,70 promilių neblaivumas (b. l. 53-55).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir kaltės

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas R. K. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo organizme buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. Kaltinamojo kaltė įrodyta jo paties, liudytojo parodymais, alkotesterio parodymais, kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga.

Kaltinamasis R. K. būdamas neblaivus, sąmoningai sėdo už automobilio vairo ir važiavo transporto priemone, kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Kaltinamasis pripažino, kad vartojo alkoholį, dėl savo poelgio gailisi. Kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims). Kaltinamasis tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Bylos nagrinėjimo metu, kaltinamasis pateikė teismui prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant mamos E. K. atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltu pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta, neteistas, kadangi teistumas išnykęs (b. l. 85-87), baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų nenustatyta (b. l. 81), VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos kabineto ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse nėra registruotas (b. l. 99), nedirbantis (b. l. 88-89), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 90), turi 55 proc. neįgalumą (b. l. 79). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis pripažino savo kaltę ir davė nuoseklius parodymus. Jis dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėjosi, savo veiksmus vertino kritiškai, teigė padaręs išvadas ir kad toks jo elgesys daugiau nepasikartos. Įvykdyta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė, jokia žala jo veiksmais nebuvo padaryta, civilinio ieškinio nėra. Nustatytos aplinkybės liudija, kad kaltinamajam nėra būdingas priešingas teisei elgesys, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, todėl spręstina, kad ateityje kaltinamasis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Kaip jau minėta, byloje yra pateiktas kaltinamojo mamos prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. K. neteista (Liteko duomenys), administracine tvarka už šiurkščius nusižengimus nebausta, pensininkė ( b. l. 130). Teisiamojo posėdžio metu pastaroji nurodė, kad prašo atiduoti sūnų jos atsakomybėn pagal laidavimą. Mano, kad jų ryšys glaudus, galėtų daryti įtaką. Nepateisinama sūnaus padaryta nusikalstama veika, mano, jog nepasikartos, tam tikrai ji turėtų įtakos.

Teismas, įvertinęs E. K. kaip laiduotojos charakterizuojančią medžiagą, jos artimus santykius su sūnumi, asmenines savybes, sprendžia, kad E. K. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir tinkama laiduotoja, turinti autoritetą R. K. ir galinti daryti jam teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato (atsižvelgiant į laiduotojos prašymą, į jos finansinę padėtį, gaunamų pajamų dydį) perduodant jį E. K. atsakomybei. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę, paties baudžiamojo proceso kaltinamajam padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas didesniam nei minimaliam laikotarpiui, tai yra 1 metų 6 mėnesių terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

Kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 1,70 promilių neblaivumas). Kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, kritiškai vertina padarytą veiką, savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, neteistas, turi sveikatos problemų, turi neįgalumą, todėl atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones didesniam nei minimaliam terminui 1 metams 6 mėnesiams.

Byloje nustatyta, kad R. K. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „F. P.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. VĮ ,,Regitra“ duomenimis, minėto automobilio savininkas yra E. K. (b. l. 30), taigi nusikaltimo padarymo priemonė – automobilis priklauso trečiajam asmeniui. Nenustačius aplinkybių, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Iš byloje esančių VšĮ ,,Emprekis“ pateiktų duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „F. P.“, (gamybos metai – 2000) kaina – 488 Eur be PVM (b. l. 45), nes priteisiant turto vertę šis turtas nėra apmokestinamas PVM mokesčiu. Kaltinamasis nurodė, jog automobilis senas, surūdijęs, todėl jį vertina 200 eurų. Byloje nėra dokumentų patvirtinančių tikrąją šio konkretaus automobilio vertę, VšĮ ,,Emprekis“ pateikia tik vidutinę tokio automobilio vertę, todėl atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes bei į kaltinamojo sunkią materialinę padėtį, į tai, jog pastarasis negali dirbti dėl sveikatos problemų, turi neįgalumą iš kaltinamojo priteistina vairuoto automobilio, VšĮ ,,Emprekis“ pažymoje nurodytos ½ vertės, tai yra 244 eurus. Kadangi kaltinamasis gauna pajamas, todėl nėra pagrindo spręsti, kad konfiskuotino turto vertės išieškojimas jam būtų nepakeliama finansinė našta, todėl nėra pagrindo dar mažinti priteistiną konfiskuotino turto vertę arba iš vis tokios baudžiamojo poveikio priemonės neskirti. Kaltinamojo gynėjo prašymas konfiskuoto turto vertę išdėstyti dalimis atmetamas, kadangi įstatymas nenumato tokios galimybės.

Dėl kitų procesinių klausimų

2019 m. spalio 31 d. prokuroro nutarimais paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti (b. l. 71-76).

Civilinio ieškinio – nėra. Proceso išlaidų nėra.

Laikinas nuosavybė apribojimas netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis bei jo dokumentai, grąžinti automobilio savininkei, nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai ir dokumentai paliktini E. K. žinioje.

2019 m. lapkričio 12 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skyriaus sprendimu nutarta teikti R. K. antrinę teisinę pagalbą šioje baudžiamojoje byloje. 2019 m. gruodžio 9 d. teisme gauta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, o išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl iš kaltinamojo nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl gynėjo dalyvavimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-305 straipsniais, 307 straipsnio 5 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu,

nusprendžia:

R. K. padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, BK 40 straipsnio pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoju paskiriant E. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir šią baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminą, termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti R. K., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai E. K., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, R. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, apie tai pranešti Valstybės įmonei „Regitra“. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo 2019 m. spalio 31 dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, R. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - konfiskuoti vairuoto automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 244,00 Eur (du šimtus keturiasdešimt keturis eurus) valstybės naudai.

R. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis bei jo dokumentai, grąžinti automobilio savininkei, nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai ir dokumentai paliktini E. K. žinioje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Henryta Gerdvilė