Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau VSDFV) Šiaulių skyriaus pareiškimą atsakovei S. S. įmonei dėl bankroto bylos iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo VSDFV Šiaulių skyriaus pareiškimas iškelti bankroto bylą netenkintinas.

Teismas pažymi, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme numatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti skolininko – bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai. Įvertinus įmonių bankroto instituto esmę, tikslus bei paskirtį, galima spręsti, jog bankroto procese siekiama apsaugoti ne tik finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios įmonės, kurios veikla sudaro galimybę sukurti darbo vietas, interesus. Bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, jog bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-599/2014). Paminėtina, kad bankroto bylų nagrinėjimas turi viešąjį interesą iš verslo rinkos pašalinti būtent realiai nemokias įmones, kuo efektyviau apginti kreditorių, o taip pat paties skolininko interesus – užkirsti kelią tolesniam tokios įmonės skolų didėjimui, todėl įmonės nemokumo klausimas turi būti sprendžiamas ne formaliai įvertinant finansinės atskaitomybės dokumentus, o vertinant visas aplinkybes, rodančias įmonės nemokumą ar galimybę sėkmingai veikti ir atsiskaityti su kreditoriais. Pradedant bankroto procesą, t. y. iškeliant bankroto bylą, yra svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar įmonė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant įmonę, kaip veikiantį rinkos dalyvį.

Įmonės mokumo klausimas turi būti vertinamas pagal naujausius įmonės buhalterinės apskaitos duomenis, todėl teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo atsakovui S. S. įmonei klausimą vadovaujasi atsakovo pateiktais duomenimis apie atsakovo turtinę ir finansinę padėtį: Metine pelno mokesčio deklaracija už 2015 metus, Metine pelno mokesčio deklaracija už 2016 metų devynis mėnesius, Trišale taikos sutartimi Nr. TAIK-2016-2974-00, Ilgalaikio turto apskaitos kortele, 2016-11-07 pažyma apie ilgalaikio turto balansinę vertę, skolas, įmonės finansinę veiklą 2014-2016 metais.

Į bylą pateikta atsakovo 2016-11-07 pažyma patvirtina, kad 2016-09-30 atsakovo ilgalaikis turtas sudaro 79 036,00 eurų, įmonės pradelstos skolos 34 518,37 Eur (71 b. l.). Įmonės nemokumas siejamas su pradelstais įmonės įsipareigojimais. Atsakovės S. S. įmonės kreditorių sąrašas patvirtina, jog atsakovo pradelstos skolos sudaro 34 518,37 eurų, o tai reiškia, jog pradelsti įmonės įsipareigojimai neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2015-10-15 nutartimi bankroto bylos iškėlimo S. S. įmonei klausimas buvo išspręstas atsisakant kelti bankroto bylą. Iš šioje byloje teismo analizuotų duomenų matyti, kad tuo metu S. S. įmonės pradelsti įsipareigojimai siekė 37 854,27 Eur, šiuo metu jie siekia 34 518,37 Eur, atsakovė padengė įsiskolinimą AB „Šiaulių energija“, tačiau jos įsipareigojimai VSDFV ir VMI padidėjo. Atsakovė pateikė Trišalę taikos sutartį, pasirašytą 2016-05-27 AB Šiaulių bankas, S. S. įmonės, įkeisto turto savininko, laiduotojo, kuria išspręsti 102 941,76 Eur skolos bankui mokėjimo terminų, delspinigių, sutarties pažeidimo pasekmių klausimai (61-69 b. l.). Atsiliepime atsakovė nurodo, kad kreditas yra mokamas, bankui pradelstos skolos nėra.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, siekiant išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę, kaip veikiantį rinkos dalyvį, būtina analizuoti duomenis apie įmonės ūkinę-komercinę veiklą.

Bylos duomenims, bendrovė realiai vykdo veiklą, nors ir susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais, 2015 metais turėjo 50279,00 eurų nuostolių (55-57 b. l.), 2016-09-30 duomenimis turėjo 297 Eur pelno (58-60 b. l.), yra išsaugojusi savo darbuotojus, turi turto, atsiskaitinėja su didžiausiu kreditoriumi AB „Šiaulių bankas“, kas liudija apie vykdomos veiklos tęstinumą.

Įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad nėra pakankamo pagrindo tenkinti pareiškėjo VSDFV Šiaulių skyriaus reikalavimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, kadangi atsakovė šiuo metu yra moki (LR ĮBĮ įstatymo 2 straipsnio 8 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi, 9 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

Atsisakyti kelti atsakovei S. S. įmonei (į. k. 144847546, buveinės adresas: Aido g. 25-25, Šiauliai) bankroto bylą.

Nutartis per 10 dienų gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.