- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-27
- Bylos Nr.
- e2A-988-372/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00486-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Birutė Simonaitienė, Vytautas Kursevičius
- Atsakovas
- J. G.
- Ieškovas
- R. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Raseinių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius
susidedanti iš teisėjų: Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. G. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-124-476/2015 pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei J. G. dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, ir atsakovės J. G. priešieškinį dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, suinteresuoti asmenys Raseinių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius ir Panevėžio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
I. R. K. patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti faktą, kad jo nepilnametis sūnus E. K., gim. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2014-02-05 iki 2014-11-06 gyveno kartu su ieškovu (vaiko tėvu) (duomenys neskelbtini) ir buvo jo išlaikomas; priteisti iš atsakovės J. G. materialinio išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui E. K. po 116,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-02-05 iki 2014-11-06; išlaikymo įsiskolinimą uzufrukto teisėmis pavesti tvarkyti ieškovą; priteisti iš atsakovės 231,70 eurų bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2014 m. vasario mėn. jis gavo pranešimą iš Panevėžio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus, kad sprendžiamas klausimas dėl jo nepilnamečio sūnaus E. patalpinimo į globos namus, nes jo atžvilgiu smurtavo mama. Jis nenorėjo, kad vaikas pateiktų į globos namus, todėl skubiai važiavo į Vaiko teisių tarnybą ir sūnų E. parsivežė į savo namus. Jis sūnumi rūpinosi, leido į mokyklą, taip pat ir į muzikos mokyklą. 2014 m. lapkričio 6 d. J. G. sūnų E. išsivežė į savo namus. Su tokiu vaiko ir atsakovės apsisprendimu jis sutiko. Per tą laikotarpį jis sūnumi rūpinosi, pirko jam būtiniausius reikmenis. Per šį laikotarpį atsakovė prie sūnaus išlaikymo neprisidėjo. Prašė už tą laikotarpį, kai sūnus E. buvo su juo, priteisti po 116,00 Eur per mėnesį ir jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
A. J. G. su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo R. K. jos turėtas advokato atstovavimo civilinėje byloje Nr. 2-4088-223/2013 463.39 Eur išlaidas; padidinti išlaikymą sūnui E. K., priteisiant iš R. K. išlaikymą nepilnamečiui vaikui periodinėmis piniginėmis išmokomis po 300 Eur kiekvieną mėnesį; priteisti iš R. K. atsakovės patirtą turtinę žalą - lėktuvo bilietas, kelionės (Raseinių mieste teismo posėdžiai, prokuratūra, policija, vykimas į Kauną dėl psichologinės-psichiatrinės ekspertizės atlikimo), korespondencijos siuntimų išlaidas, sūnaus pilno apipirkimo išlaidos, viso 2446,37 Eur; priteisti iš R. K. atsakovės ir mažamečio sūnaus E. patirtą neturtinę žalą - 1000 Eur; priteisti iš R. K. 290 Eur atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad sūnus gyveno kartu su tėvu jo gyvenamojoje vietoje tik per prievartą. Atsakovė žalingų įpročių neturi, o jos liga yra sielos liga dėl patiriamų išgyvenimų, tik dėl nepaliaujamo smurtavimo ir terorizavimo tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Depresija jai nekliudo auginti ir rūpintis savo vaikais. R. K. savo vaikus išlaikyti turi didesnes (slepiamas) finansines galimybes, nes jo turtinė padėtis yra žymiai geresnė. Jis gavo didelę pinigų sumą iš atsakovės, neturi kreditų ar kitų piniginių įsipareigojimų, oficialiai dirba pedagogu (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, (duomenys neskelbtini), taip gauna pastovius darbo užmokesčius, taip pat nelegaliai dirba Raseinių kultūros centre, papildomai groja renginiuose, pobūviuose. Ieškovo gyvenamojo buto išlaikymo sąnaudos yra ženkliai mažesnės negu atsakovės namo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Raseinių rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino, o priešieškinį atmetė. Nustatė, kad nepilnametis vaikas E. K. laikotarpiu nuo 2014-02-05 iki 2014-11-06 (nurodyta 2015-11-06) gyveno kartu su ieškovu (duomenys neskelbtini), ir buvo jo išlaikomas. Priteisė iš atsakovės J. G. ieškovui (nurodyta atsakovui) R. K. materialinį išlaikymą už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 5 d. iki 2014 m. lapkričio 11 d. po 116,00 Eur periodinių išmokų mokamų kas mėnesį, kas sudaro 1044,00 Eur. Iš atsakovės J. G. priteisė 231,70 Eur ieškovui R. K., jo patirtų išlaidų advokato pagalbai. Iš atsakovės J. G. priteisė 31,00 Eur žyminio mokesčio valstybei.
Teismas nurodė, kad 2013 m. rugsėjo 26 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtina J. G. ir R. K. taikos sutartis dėl nepilnamečių vaikų materialinio išlaikymo ir gyvenamosios vietos nustatymo. Nepilnamečio E. K. gyvenamoji vieta nustatyta su motina J. G. ir iš R. K. priteistas 450,00 Lt. išlaikymas. Pažymėjo, kad iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nepilnametis vaikas E. K. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo paimtas iš motinos ir perduotas auginti tėvui nuo 2014-02-05. Šis sprendimas buvo priimtas institucijos, nes buvo siekiama apsaugoti nepilnamečio E. K. interesus. (duomenys neskelbtini) mokyklos pažyma patvirtina, kad E. K. mokėsi šioje mokykloje nuo 2014-02-11 iki 2014-11-06. Raseinių rajono VTAS išvada patvirtina, kad su nepilnamečiu E. K. buvo kalbėtasi 2014-11-06, tą pačią dieną jis parašė paaiškinimą, kad nori gyventi su motina. Teismas konstatavo, kad vaiko perdavimas auginti tėvui, vaiko motiną įpareigoja tuo laikotarpiu rūpintis vaiko išlaikymu, būtų nesąžininga, kad tėvas rūpintųsi vaiko išlaikymu, o pagal teismo sprendimą priteistą išlaikymą mokėtų vaiko motinai. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nurodė, jog vaiko išlaikymui per mėnesį skyrė 232,00 Eur, todėl sprendė, kad ieškovo prašoma iš atsakovės priteisti 116,00 Eur suma pakankama vaiko poreikiams patenkinti, nurodydamas, kad išlaikymas priteistinas už laikotarpį nuo 2014-02-05 iki 2014-11-06 (9 mėnesiai), kas sudaro 1044,00 Eur.
Pasisakydamas dėl priešieškinio reikalavimų teismas nurodė, kad atsakovė J. G. prašė priteisti jos turėtas advokato R. G. 463,39 Eur išlaidas, turėtas civilinėje byloje Nr. 2-4088-223/2013, todėl konstatavo, kad dėl jų priteisimo turėjo būti sprendžiama toje byloje, todėl nėra teisinio pagrindo šias išlaidas priteisti.
Teismas nurodė, kad priteistas materialinis išlaikymas gali būti padidintas dėl išaugusių vaiko poreikių, ar papildomų vaiko priežiūros išlaidų, dėl šalių turtinės padėties pasikeitimo (CK 3.201 str.). Pažymėjo, kad J. G. duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė, nurodė, kad jos gaunama pareigūno pensija skirta jos poreikiams ir ji nesiruošia jos viešinti, patvirtino, kad būtiniausiems sūnaus E. poreikiams pakanka 700,00 Lt (202 Eur) per mėnesį. Teismas nurodė, kad nuo taikos sutarties patvirtinimo teisme dienos iki šio posėdžio duomenų apie išaugusius nepilnamečio sūnaus E. poreikius atsakovė nepateikė, taip pat nepateikė ir gydymo įstaigų pažymų, todėl sprendė, kad taikos sutartimi patvirtintą ir teismo priteistą materialinio išlaikymo sumą 450,00 Lt (130,00 Eur) per mėnesį dididinti iki 300,00 Eur nėra pagrindo.
Teismas nurodė, kad pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir atlikti ekspertizę J. G. vyko ne dėl R. K. kaltės, buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, todėl visos atsakovės patirtos išlaidos nėra susijusios su šios bylos nagrinėjimu. Dėl nepilnamečio E. apipirkimo teismas sprendė, kad būtiniausioms išlaidoms padengti skirtas materialinis išlaikymas, o bylos medžiagoje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tėvas taikos sutartimi priteistą materialinį išlaikymą sūnui E. K. mokėjo, todėl nėra pagrindo priteisti 2446,37 Eur žalą.
Teismas nurodė, kad atsakovė prašė priteisti jos ir sūnaus E. patirtą neturtinę žalą – 1000,00 Eur. Nustatė, kad nepilnametis E. K. buvo perduotas tėvui R. K. P. Vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimu, Raseinių Vaiko teisių apsaugos skyrius nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad tėvas būtų netinkamai vykdęs savo pareigas nepilnamečio sūnaus atžvilgiu. Nurodė, kad neturtinei žalai priteisti būtina išsiaiškinti neteisėtus veiksmus, jų pasekmės, priežastinį ryšį ir pasekmes, tačiua byloje šios aplinkybės nenustatytos. Dėl šių priežasčių konstatavo, kad nėra pagrindo priteisti neturtinę žalą.
Teismas konstatavo, kad atsakovė J. G. prašydama priteisti 290,00 Eur jos patirtas išlaidas už advokatės V. K. teisinę pagalbą šioje byloje, neįrodė, kad pinigai sumokėti už teisinę pagalbą būtent šioje byloje.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Apeliaciniu skundu atsakovė J. G. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio12 d. sprendimą. Priteisti J. G. išlaikymą dėl buvusio sutuoktinio ligos, 60 proc. (netekto darbingumo) minimalaus darbo užmokesčio - 190 Eur iš buvusio sutuoktinio R. K. nuo 2014-06-04, kai buvo nustatytas 2 gr. neįgalumas ir netekto darbingumo lygis, mokant kas mėnesį periodinėmis piniginėmis išmokomis. Priteisti J. G. turėtas kelionės - 150 Eur ir kitas patirtas bylinėjimosi - 290 Eur advokatės teisinės pagalbos išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
1. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartimi buvo patvirtino taikos sutartis civilinėje byloje Nr. 2-4088-223/2013 pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei J. G. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, o civilinė byla nutraukta. CPK 294 str. 2 d. numato, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti ieškovo R. K. ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 4 p.).
2. I. R. K. neteisėtai laikydamas sūnų prieš sūnaus valią savo gyvenamajame bute ir nevykdydamas įsiteisėjusios Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nutarties, sugadino nepilnamečio vaiko tinkamą mokslą Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, iškreipė supratimą apie tikras vertybes, dorą tėvų elgesį bei pavyzdį, auklėjimą, idealias gyvenimo sąlygas, visapusiškai teisingą bei normalų psichologinį vystymąsi.
3. Nepilnamečio vaiko E. K. gyvenamoji vieta nustatyta su jo motina J. G. ir jo išlaikymas priteistas iš tėvo R. K., mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės jau 2010-05-21 civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, pakartotinai Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-09-26 nutartimi. Nepilnametis vaikas lankė ir lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją, tai patvirtina ir civilinėje byloje pateikta pažyma iš mokymo įstaigos. Taip pat sūnus priregistruotas ir lankosi iki šiol VšĮ Panevėžio rajono poliklinikoje pas vaikų gydytoją, odontologą ir kt. gydytojus. Kitokios nutarties nėra ir nebuvo. S. E. tėvas pavogė ir išvežė iš mokymo įstaigos pamokos metu, bet apeliantė vaiką išlaikė aš ir tuo metu, kai jis laikinai gyveno Raseiniuose pas tėvą, t. y. apipirko visais reikiamais rūbais, apatiniu trikotažu, avalyne, mokyklinėmis reikmėmis, higieninėmis reikmėmis, vaistais, vitaminais, be to, su savimi vaikas išsivežė žaislus, žaidimus, naują mobilaus ryšio aparatą. Tačiau atgal nieko nepilnametis vaikas neatgavo, nes tėvas neleido pasiimti ir iki šiol neatiduoda jokių sūnaus daiktų, o kiti yra vertingi.
4. Reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo, todėl atsakovė pareiškė priešieškinį, kurio reikalavimus papildė žodinio teismo iš esmės nagrinėjimo metu (yra garso įrašas). Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva) (CK 1.78 str. 5 d.). Be to, CK 6.66 str. nuostatomis, pirmosios instancijos teismas reikalavimą dėl 1044,00 Eur mokėjimo turėjo vertinti kaip perteklinį. 2015 m. balandžio 21 d. atsakovė sumokėjo 1042,67 Eur už dukters A. K., gim. (duomenys neskelbtini),, išlaikymą ieškovui R. K. ir tokie nesibaigiantys teismuose teikiami R. K. ieškiniai komplikuoja atsakovės išlaikomo nepilnamečio vaiko E. išlaikymą ir atsakovės teisėtus interesus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas R. K. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti ieškovui iš atsakovės 200,00 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese už advokatės paslaugas.
1. CK 3.169 str. 3 d. numato galimybę vienam iš tėvų reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškovo pareikšto ieškinio dalykas buvo nepilnamečio sūnaus E. K. gyvenamosios vietos nustatymas pasikeitus aplinkybėms (vaikas faktiškai gyveno pas ieškovą ir buvo jo išlaikomas nuo 2014-02-05 iki 2014-11-06) ir išlaikymo priteisimas, kuris yra neatsiejamai susijęs su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, t. y. išlaikymas vaikui priteisiamas iš skyrium nuo vaiko gyvenančio tėvo ar motinos. Dėl pasikeitusių aplinkybių (vaikas vėl pradėjo gyventi su atsakove), bylos eigoje ieškinys buvo patikslintas ir ieškovas atsisakė reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir prašė teismo nustatyti faktą, kad sūnus E. laikotarpiu nuo 2014-02-02 iki 2014-11-06 gyveno kartu su ieškovu ir buvo jo išlaikomas, taip pat prašė priteisti išlaikymą vaikui už šį laikotarpį. Ieškovo reikalavimų esmė išliko susijusi su vaiko gyvenamąją vieta ir išlaikymu atitinkamu laikotarpiu ir gali būti nagrinėjama teisme.
2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, pagrįstai priteisė iš atsakovės 1044,00 Eur išlaikymą už tą laikotarpį, kai vaikas gyveno kartu su ieškovu ir buvo jo išlaikomas. Teismo posėdžio metu atsakovė pripažino, kad vaikas minėtu laikotarpiu gyveno kartu su ieškovu, o ji prie vaiko išlaikymo neprisidėjo. Atsakovės nuomone, vaikas gyveno su ieškovu per prievartą, tačiau byloje nėra pateikta jokių tai patvirtinančių įrodymų. Vaikas pas ieškovą gyveno ne prievarta, kaip teigia atsakovė, o remiantis Panevėžio miesto vaiko teisių apsaugos tarnybos 2014-02-05 vaiko paėmimo ir laikinojo apgyvendinimo aktu. Ši aplinkybė taip pat buvo nustatyta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-11-03 įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1109-488/2014.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo priteisti jai išlaikymą iš ieškovo, kaip iš buvusio sutuoktinio, po 190,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kaip iš buvusio sutuoktinio, nuo 2014-06-04, kai jai buvo nustatytas 2 gr. neįgalumas. Šis atsakovės apeliacinio skundo reikalavimas nebuvo pareikštas ir nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, tai matyti iš atsakovės priešieškinyje galutinai suformuluotų reikalavimų, kurie nebuvo tikslinti nei raštu, nei žodžiu. Atsakovė apeliaciniame skunde kelia naują reikalavimą, kas yra draudžiama įstatymo (CPK 312 str.), todėl turėtų būti atmestas.
4. Atsakovės apeliacinio skundo reikalavimas priteisti kelionės išlaidas ir išlaidas už advokatės paslaugas sudaro bylinėjimosi išlaidas (CPK 88 str.). Bylinėjimosi išlaidų priteisimas yra procesinio pobūdžio, teismas priteisia bylinėjimosi išlaidas šaliai, kurios naudai buvo priimtas sprendimas (CPK 93 str. 1 d.) arba paskirstomos tarp šalių, jei ieškinys patenkintas iš dalies (CPK 93 str. 2 d.). Šioje byloje ieškinys buvo patenkintas visiškai, atsakovės priešieškinis atmestas. Vadovaujantis minėtomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė bylinėjimosi išlaidas ieškovui iš atsakovės, o atsakovei jos patirtos išlaidos nepriteistos, nes jos priešieškinis buvo atmestas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.
Byloje nustatyta, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 21 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-164-674/2010, abiejų šalių bendru sutikimu buvo nutraukta ieškovo R. K. ir atsakovės J. G. (buvusi pavardė „K.“) santuoka, nustatyta nepilnamečių vaikų A. K. ir E. K. gyvenamoji vieta su motina J. K., iš R. K. nepilnamečių vaikų išlaikymui priteista kiekvienam po 130,33 Eur (450 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nustatyta bendravimo su vaikais tvarka, padalintas santuokoje įgytas turtas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartimi, išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-4088-223/2013 dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo jiems priteisimo, patvirtina ieškovo R. K. ir atsakovės J. G. sudaryta taikos sutartis, pagal kurią nepilnametės A. K. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu R. K., iš atsakovės priteista dukters išlaikymui po 115,85 Eur (400 Lt) per mėnesį, o nepilnamečio E. K. gyvenamoji vieta nustatyta su motina J. G., iš ieškovo priteista sūnaus išlaikymui po 130,33 Eur (450 Lt) kas mėnesį, civilinė bylą nutraukta.
Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1109-488/2014, išnagrinėjus atsakovo R. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui R. K. dėl nepilnamečiam šalių vaikui E. K. išlaikymo dydžio pakeitimo, buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė - iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nustatyta E. K. gyvenamoji vieta su tėvu R. K.. Minėtoje Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje nustatyta, kad „... vaikas paimtas iš motinos iš perduotas auginti tėvui 2014-02-05, nustačius motinos smurtą nepilnamečio vaiko atžvilgiu ir konstatavus vaikui nesaugias gyvenimo sąlygas su motina J. G., šiuo metu vaikas gyvena su tėvu Raseiniuose, ten lanko mokyklą, yra prižiūrimas, konstatuota, jog šiuo metu faktinė E. K. gyvenamoji vieta yra su tėvu R. K., sūnus yra jo išlaikomas...“. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1109-488/2014, ieškovės J. G. ieškinys atmestas. Iš Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių skyriaus 2014-12-03 rašto matyti, kad nepilnametis E. K. su tėvu gyveno iki 2014-11-06, t. y. iš karto po minėto Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimo priėmimo vaikas vėl grįžo gyventi pas motiną, kaip ir buvo nutarta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartimi, išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-4088-223/2013.
Šios nustatytos aplinkybės suteikia pagrindo išvadai, jog faktinės aplinkybės, jog nepilnametis E. K. nuo 2014-02-05 iki 2014-11-06 laikinai gyveno su tėvu, buvo nustatytos įsiteisėjusia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1109-488/2014, todėl papildomai jų įrodinėti nereikėjo (CPK 182 str. 2 p.). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kurioje nustatyta, kad nepilnametis vaikas E. K. laikotarpiu nuo 2014-02-05 iki 2014-11-06 (nurodyta 2015-11-06) gyveno kartu su ieškovu R. K., (duomenys neskelbtini),, ir buvo jo išlaikomas, panaikintinas ir civilinė byla šioje dalyje nutrauktina.
Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas R. K., prašydamas Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1109-488/2014 taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su tėvu R. K., priteisti laikino išlaikymo sūnui neprašė (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.), tokio reikalavimo jis nereiškė ir po to, kai teismas 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi nustatė sūnaus E. K. gyvenamą vietą su tėvu iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, konstatuodamas, kad vaikas yra tėvo išlaikomas, nors teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1109-488/2014 priimtas tik 2014 m. lapkričio 3 d. (CK 3.196 str. 2 d.). Svarbus aspektas byloje yra ir tai, kad nuo 2014 m. lapkričio 6 d. iki šiol nepilnametis E. K. gyvena su motina J. G. (šio fakto šalys neginčija), tai reiškia, kad nepilnamečio E. K. gyvenamojo vieta yra ten, kur ji nustatyta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartimi, išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-4088-223/2013, ir ieškovas R. K., o ne atsakovė J. G., turi pareigą teikti priteistą išlaikymą sūnui. Minėta teismo nutartis yra įsiteisėjusi, todėl privalo būti vykdoma (CPK 18 str.). Iš patikslinto ieškinio matyti, kad reikalavimo pakeisti šia teismo nutartimi priteistą išlaikymą ieškovas nereiškė. Įstatymas nenumato galimybės reikalauti materialinio išlaikymo įsiskolinimo, jeigu išlaikymas nebuvo priteistas. Todėl nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nusprendė priteisti iš atsakovės J. G. išlaikymą sūnui E. K. už laikotarpį nuo 2014-02-05 iki 2014-11-06, kai yra galiojanti ir nepakeista Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4088-223/2013, pagal kurią nepilnamečiam sūnui E. K. išlaikymas yra priteistas iš jo tėvo.
Dėl išdėstyto, šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmestinas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvai turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o šie turi teisę į išlaikymą (CK 3.192 str.). Jeigu tėvai ar vienas iš jų prievolės nevykdo, tai atsiranda vaiko teisė į pažeistos teisės teisminį gynimą, pareiškiant ieškinį teisme. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisė gauti išlaikymą yra nepilnamečio vaiko, todėl materialine teisine prasme ieškovas yra nepilnametis vaikas, o jo procesinę teisę pareikšti ieškinį įgyvendina CK 3.194 str. 1 d. nurodyti asmenys ar įstatymų nustatyti kiti asmenys. Kai yra pagrindas, išlaikymas priteisiamas ieškovui nepilnamečiam vaikui. Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra vykdoma vaikui, o ne kitam sutuoktiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010). Kasacinis teismas šioje nutartyje taip pat nurodė, kad jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 str.). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 str. 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010, 2014 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2014). Todėl, esant nustatytam prejudiciniam faktui, jog nuo 2014-02-05 iki 2014-11-06 nepilnametis E. K. laikinai gyveno su tėvu ir buvo jo išlaikomas, ieškovas turi teisę reikšti reikalavimą atsakovei J. G. dėl nuostolių atlyginimo, pateikdamas įrodymus apie jų dydį (CK 6.50 str., 6.249 str.).
Kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Iš pateikto apeliacinio skundo matyti, kad atsakovė J. G. iš esmės ginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimą, dalyje, kuria buvo patenkintas ieškinys, o dėl atmesto priešieškinio apeliantė jokių argumentų nenurodė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, dalyje, kurioje atmestas atsakovės priešieškinis.
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo priteisti jai išlaikymą iš ieškovo, kaip iš buvusio sutuoktinio, po 190,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kaip iš buvusio sutuoktinio, nuo 2014-06-04, kai jai buvo nustatytas 2 gr. neįgalumas. Šis atsakovės apeliacinio skundo reikalavimas nebuvo pareikštas ir nagrinėtas pirmosios instancijos teisme, todėl dėl jo teisėjų kolegija nenagrinėja ir dėl jo nepasisako (CPK 312 str.).
Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju privalėjo atsisakyti priimti ieškovo ieškinį ir patikslintą ieškinį CPK 137 str. 2 d. 4 p. numatytu pagrindu, nes yra įsiteisėjusi teismo nutartis, priimta dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kuria civilinė bylą nutraukta, patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį.
Atkreiptinas dėmesys, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str. 1 d.). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 str. 2 d.). Teismas pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymą gali pakeisti priteisto išlaikymo formą (CK 3.201 str. 3 d.). Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169 str. 3 d.). Šiuo atveju ir pati atsakovė pateikė teismui priešieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, kurį teismas priėmė ir nagrinėjo iš esmės, nors Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartimi, išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-4088-223/2013 dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo jiems priteisimo, patvirtina ieškovo R. K. ir atsakovės J. G. sudaryta taikos sutartis, pagal kurią nepilnametės A. K. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu R. K., iš atsakovės priteista dukters išlaikymui po 115,85 Eur (400 Lt) per mėnesį, o nepilnamečio E. K. gyvenamoji vieta nustatyta su motina J. G., iš ieškovo priteista sūnaus išlaikymui po 130,33 Eur (450 Lt) kas mėnesį, civilinė bylą nutraukta.
Dėl išdėstyto, Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. sprendimas panaikintinas iš dalies ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys, dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmestinas, o byla, dalyje dėl laikinosios nepilnamečio E. K. gyvenamosios vietos fakto nustatymo, nutrauktina. Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. sprendimas dalyje, kurioje atmestas priešieškinis, paliktinas nepakeistu.
Ieškinį ir priešieškinį atmetus, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme vienai iš kitos nepriteistinos (CPK 93 str. 5 d.).
A. J. G. nepateikė įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jos iš ieškovo nepriteistinos (CPK 98 str.).
Ieškovas yra pateikęs įrodymus, jog jis turėjo 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas iš esmės yra patenkintas, todėl jos ieškovui iš atsakovo nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. sprendimą panaikinti iš dalies ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį, dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, atmesti, o bylą, dalyje dėl laikinosios nepilnamečio E. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos fakto nustatymo, nutraukti.
Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinis, palikti nepakeistą.