- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-09
- Bylos Nr.
- ATP-818-487/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-03-3-01297-2012-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Čepukėnienė
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutarimo, kuriuo K. I. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. 3 000 Lt bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. I. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. už tai, kad jis, būdamas darbdavio įgaliotu asmeniu, UAB „H“ (duomenys pakeisti) direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso nuostatas, kadangi nesiėmė jokių priemonių tam, kad būtų įforminti darbo teisiniai santykiai su darbuotoju A. C., kuris 2012-04-26 apie 14:15 val., VDI Vilniaus skyriaus vyr. darbo inspektorių M. I., J. V., V. D. inspektavimo metu dirbo statybos objekte, 6 aukšte, adresu Mindaugo g. 27, Vilniuje. Darbo sutartis su A. C. patikrinimo metu nebuvo sudaryta, apie jo įdarbinimą SODROS teritoriniam skyriui nepranešta. Šiais savo veiksmais K. I. pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.
Šalies argumentai
K. I. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-05-14 nutarimą.
Nurodo, kad jis neturėjo jokio tikslo kokiu nors būdu nei nuslėpti A. C. darbo fakto, nei nesumokėti mokesčių į valstybės biudžetą. Pažymi, jog A. C., neinformavęs apelianto bei darbų vykdytojo, atvyko į bendrovę, neturėdamas nei spec. drabužių, nei įrankių, bei savo iniciatyva, naudodamasis savais įrankiais, šlifavo plytelę. Pažymi, jog tiek institucija, surašiusi administracinio pažeidimo protokolą, tiek apylinkės teismas nesiaiškino svarbių bylai aplinkybių, neapklausė nei vieno darbuotojo liudytojais. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad 2012-04-24 A. C. įmonei pateikė prašymą dėl įdarbinimo, o darbo sutartis su pastaruoju buvo pasirašyta darbui nuo 2012-05-01, tačiau ši aplinkybė nepagrįstai nebuvo įvertinta Institucijos. Nurodo, kad į statybos objektus patenkančių asmenų nėra galimybės kontroliuoti, kadangi statybos objektai yra atviri.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad A. C., neinformavęs nei apelianto, nei darbų vykdytojo, į statybos objektą atvyko, kadangi, prieš priimant į darbą, ketino susipažinti su darbo specifika, darbo sąlygomis. Pažymi, kad apelianto kaltės dėl šio įvykio nėra. Nurodo, jog apylinkės teismas, priimdamas nutarimą, nepagrįstai rėmėsi A. C. paaiškinimais, neva jis tarėsi su vadovu dirbti, nepasirašius darbo sutarties, jų pagrįstumo teismas posėdyje nepatikrino. Pasak apelianto, teismas netyrė, ar jo veiksmuose yra nelegalaus darbo sudėtis. A. C. nebuvo pradėjęs realiai dirbti, t. y. nevykdė jokių darbo funkcijų. Be to, tarp A. C. ir jo nebuvo jokio susitarimo dėl darbo.
Anot K. I., apylinkės teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, padarė neteisingą išvadą dėl jo kaltės, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41 ³ str. 1 d.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius (toliau – Vilniaus skyrius) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog K. I. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.
K. I. apeliacinis skundas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog K. I. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.
Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. įtvirtinta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1-2 p. (2009-07-22 įstatymo Nr. XI-394 redakcija) reglamentuoja, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2358/2009, N575-745/2012). Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui - rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).
Iš 2012-04-27 nelegalaus darbo tyrimo akto matyti, kad 2012-04-26 apie 14:15 val., patikrinimo metu statybos objekte, esančiame adresu Mindaugo g. 27, Vilniuje, paskutiniame aukšte, balkone, plyteles šlifavo UAB „H“ (duomenys pakeisti) darbuotojas A. C., kuris paaiškino, kad 2012-04-24 susitarė su įmonės vadovu Kostu, kad dirbs po 8 valandas per dieną ir jam mokės darbo užmokestį pagal išdirbio normą (b.l. 4).
Byloje esančiame 2012-04-26 A. C. paaiškinime užfiksuotos iš esmės analogiškos aplinkybės, kur nurodyta, kad A. C. nuo 2012-04-25 dirba UAB „H“ (duomenys pakeisti) , pareigos - plytelių klojėjas, susitartas darbo užmokestis – priklausomai nuo kvadratūros, darbo laikas – 8 valandos per dieną nuo 08,00 val. iki 17,00 val. , darbo sutartis – nesudaryta (b.l. 3) .
Apygardos teismas, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutarimą, pagrįstai rėmėsi būtent rašytiniame A. C. paaiškinime užfiksuotomis aplinkybėmis, kurias patvirtina kita rašytinė bylos medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių A. C. būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti K. I..
2012-04-26 Sodros duomenimis UAB „H“ (duomenys pakeisti) darbuotojų sąraše A. C. nėra nurodytas (b.l. 5).
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, jog apylinkės teismas neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių ir nepilnai surinko įrodymus, kadangi teismo posėdyje nebuvo liudytoju apklaustas A. C. bei kiti liudytojai. Šis skundo argumentas atmestinas. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog apylinkės teismas bylą išnagrinėjo, dalyvaujant K. I. ir jo atstovei, teismo posėdžio metu K. I. galėjo pasinaudoti savo teisėmis - turėti atstovą, duoti paaiškinimus ir išsakyti savo nuomonę visais klausimais, susijusiais tiek su faktinių aplinkybių vertinimu, tiek ir su teisės normų taikymu, teikti teismui jam žinomus įrodymus ar prašyti teismo juos išreikalauti. Prašymas pirmos instancijos teismui apklausti A. C. ar kitus liudytojus nebuvo pateiktas, priešingai, teismo posėdyje, sprendžiant klausimą dėl A. C. kvietimo į teismo posėdį, K. I. atstovė kategoriškai nurodė, jog A. C. apklausti netikslinga (b.l. 25). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, procesinių pažeidimų nepadarė.
Kaip jau paminėta, byloje nustatyta, jog A. C. 2012-04-26 dirbo konkretų darbą UAB „H“ (duomenys pakeisti). Tai, kad byloje yra jo 2012-04-23 prašymo kopija dėl priėmimo dirbti į darbą UAB „H“ (duomenys pakeisti) nuo 2012-05-01 plytelių klojėjo pareigoms (b.l. 7), nepaneigia padarytos išvados dėl patikrinimo metu buvusių darbo teisinių santykių.
Apeliacinio skundo argumentas, kad A. C., be bendrovės įgalioto darbdavio leidimo, nežinant K. I., savarankiškai ir savanoriškai nuėjo į statybos objektą ir atliko darbines funkcijas (šlifavo plytelę), atmestinas, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.
Nors nenustatyta, dėl kokio darbo užmokesčio buvo susitarę K. I. ir A. C., tačiau pažymėtina, kad asmuo, faktiškai dirbdamas darbdavio naudai, turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką, kvalifikuojant pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-3202/2011, N575-520/2012). Byloje nėra įrodymų, kad A. C. inkriminuotu laiku dirbo minėtą darbą UAB „H“ (duomenys pakeisti), sudaręs darbo sutartį. Atsižvelgiant į tai, K. I. veiksmai, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. įtvirtinto teisės pažeidimo sudėtį.
Administracinio teisės pažeidimo byloje taip pat nustatyta, kad, įdarbinant A. C., nebuvo laikytasi pranešimo apie asmens įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui tvarkos, kas irgi yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, naikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-05-14 nutarimą K. I. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutarimą nepakeistą ir K. I. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.