Kauno apygardos teismo nutartis

2014-07-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-429-508-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-04
Bylos Nr.
1A-429-508-2014
Teisminio proceso Nr.
1-24-1-00037-2013-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Egidijus Jonas Grigaravičius (pirm.), Rimas Švirinas, Jūratė Jakubonienė
Nuteistasis
V. A., ir P
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1A-429-508-2014Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00037-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.2; 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Jūratės Jakubonienės, Rimo Švirino, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorei Džiuljetai Grigienei, nuteistajai V. A., jos gynėjui advokatui Alvidui Tamulioniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamosios sulaikymo dienos, įsiteisėjus nuosprendžiui. Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo (sulaikymo) laikas nuo 2013 m. sausio 10 d. iki 2013 m. sausio 11 d. Kardomąsias priemones – dokumento paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir P. B., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu neskundžiamas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. pagal BK 260 str. 1 d. nuteista už tai, kad neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo, laikė narkotinę medžiagą bei ją platino šiomis aplinkybėmis: 2013 m., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tikslesniu laiku UAB „Stoties turgus“ teritorijoje, esančioje M. K. Čiurlionio g. 25/ Vytauto pr. 6B, Kaune, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, už 120 Lt įgijo nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos – heroino, kurią iki 2013 m. sausio 10 d. 17.10 val. neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kai 2013 m. sausio 10 d., 11.00 val., dalį šios narkotinės medžiagos – apie 0,01 g heroino, už 30 litų pardavė P. B., o likusią dalį narkotinės medžiagos – 0,291 g heroino, laikė savo gyvenamojoje vietoje iki tos pačios dienos 17.10 val., kai ši narkotinės medžiagos dalis buvo rasta ir paimta kratos metu jos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnų.

Šalies argumentai

Nuteistoji V. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, pritaikius BK 62 str. 2 d. 2 p., paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Apeliantė skunde nurodo, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Ikiteisminio tyrimo metu pati policijos pareigūnams atidavė turėtus 25 pakelius su heroinu, neneigė savo kaltės ir nevengė atsakomybės. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojų K. K. bei G. A., dirbančių Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato tyrėjais, parodymai, kuriais jie nurodė, jog apeliantė savo noru kratos metu pareigūnams pateikė plastikinius maišelius su narkotinėmis medžiagomis bei neneigė savo kaltės. Liudytojas K. K. nurodė, kad apžiūrėjus gyvenamąsias ir pagalbines patalpas, daugiau narkotinių ar psichotropinių medžiagų rasta nebuvo.

Teismas pripažino esant BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą lengvinančią aplinkybę, tačiau, neatsižvelgė į tai, kad apeliantė turi nepilnametę dukrą K. B., gimusią 1998-06-08 bei, kad jos vyras A. A. šiuo metu yra nuteistas ir atlieka laisvės atėmimo bausmę. Teismas, paskirdamas jai laisvės atėmimo bausmę, paliktų dukrą be tėvų. Ji turi darbą, naujų nusikalstamų veikų daryti neketina, dėl šios nusikalstamos veikos padarymo nuoširdžiai gailisi.

Parduotos narkotinės medžiagos panaudotos nebuvo, nes nuteistojo P. B. bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato tyrėjų parodymai patvirtina, jog parduotos narkotinės medžiagos buvo išpiltos ant žemės ir nepanaudotos, dėl ko žala visuomeninei santvarkai ar asmens sveikatai nebuvo padaryta.

Skunde pateikiama nuoroda į BK 62 str. numatytus švelnesnės negu įstatymo numatytos bausmės skyrimo pagrindus, kurie turėjo būti taikomi apeliantės atžvilgiu, nes ji, atvykus pareigūnams pati, savanoriškai perdavė narkotines medžiagas, prisipažino padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 1 d., nuoširdžiai gailisi, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, davė teisingus, padedančius atskleisti bylą, parodymus, savo kaltės niekada neneigė, turtinė žala nebuvo padaryta, dėl to jos neatlygino. Teismas, remdamasis BK 62 str. 2 d., atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra BK 62 str. 2 d. 2 p. pagrindas – apeliantė išlaiko savo nepilnametę dukrą, kurios, dėl jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nebūtų kam prižiūrėti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąją ir gynėją, prašiusius apeliacinį skundą tenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistosios V. A. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistosios kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Kadangi nuteistoji iš esmės prašo tik paskirti jai švelnesnę bausmę, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką ir, skirdamas V. A. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. Teismas tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek padarytos veikos pavojingumą visuomenei, tiek ir nuteistosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Įvertinęs šias bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nuosprendį priėmęs teismas V. A. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 1 d., tinkamai paskyrė 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai bausmę, lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad ji prisipažino padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, tačiau atsižvelgė į tai, kad nuteistoji padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą, būdama keturis kartus teismo pripažinta kalta ir nuteista, tame tarpe ir už narkotikų platinimą, neišnykus teistumui. Šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad kitos, švelnesnės rūšies bausmės V. A. nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka. Teismas nemanė, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Šalies argumentai

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog viena išlaiko savo nepilnametę dukrą, kurios, dėl jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nebūtų kam prižiūrėti. Atkreiptinas dėmesys, jog pas V. A. buvo surasta net 25 vnt. - dozės draudžiamos medžiagos, pavojingos žmonių sveikatai, gyvybei. V. A. ir anksčiau atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, netgi kai duktė buvo jaunesnio amžiaus, šiuo metu dukrai jau 16m. V. A. teista, teistumas neišnykęs, ji nenutraukia nusikalstamų veikų darymo, sistemingai disponuoja draudžiamomis medžiagos, prisidengdama šeimine situacija.

BK 62 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu be to, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, teismas nustato ir tai, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, taip pat visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Tačiau išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų teismas gali tik išimtiniais atvejais. Vadinasi, teismas, vadovaudamasis BK 62 str. 1 d. nuostatomis, kaltininkui paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę gali tik nustatęs nurodytų sąlygų bei aplinkybių visumą. Tačiau šiuo atveju V. A. neatvyko į policijos nuovadą ar pati apie tai savo iniciatyva nepranešė, atitinkamai policijos pareigūnai atvyko daryti kratą ir vis tiek būtų radę draudžiamas medžiagas.

Pažymėtina, jog BK 62str.2d.2p. nuostata reikalauja ne nepilnamečio vaiko, bet mažamečių vaikų išlaikymo, kad dėl bausmės šių nebūtų kam prižiūrėti. Teismų praktika vaikų daugiskaitą prilygino vienaskaitai, tačiau išliko reikalavimas sąvokos būtent mažamečio vaiko, o mažametis vaikas tai iki 12m. amžiaus. Apeliantės dukrai jau 16m., todėl BK 62str.2d.2p. negali būti taikomas.

Aptartų aplinkybių pagrindu, kad tyčinį sunkų nusikaltimą ji padarė prieš tai keturis kartus teista, neišnykus teistumui, todėl darytina išvada, jog rūpinimasis nepilnamete dukra neįtakojo jos sprendimo gyventi nepažeidinėjant įstatymų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistosios V. A. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl jis atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nuosprendis nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistosios V. A. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Kolegijos pirmininkas Egidijus Jonas GrigaravičiusTeisėjai Jūratė JakubonienėRimas Švirinas