- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-09-14
- Bylos Nr.
- e1-554-1178/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22177-2022-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurga Jasmontienė
- Kaltinamasis
- A. R.
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Jurga Jasmontienė
išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Tauragė) prokuroro Mindaugo Stonkaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, turintis negalią, teistas 2018 m. liepos 23 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, 2019 m. liepos 12 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. R. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui, t. y.:
2022 m. birželio 17 d., apie 19 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), esančio buto kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia sugriebęs abiem rankom ant lovos sėdinčiam sūnui R. R. už kaklo, jį smaugė, taip sukeldamas nukentėjusiajam R. R. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.
Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Šios veikos padarymo aplinkybės nekelia teismui jokių abejonių, kadangi pats A. R., apklaustas įtariamuoju, visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2022 m. birželio 17 d., dienos metu tarp jo ir žmonos S. R. įvyko konfliktas. Tada jis buvo išgėręs, todėl ji pradėjo ieškoti visokių priekabių. Nenorėdamas jos klausytis, išėjo iš namų. Norėjo nueiti į mišką ir ten ramiai pabūti, tačiau žmona sekė jam iš paskos, vis jam priekaištavo. Po kiek laiko, ji ten jį paliko. Miške liko vienas, ten net pamiegojo. Galėjo būti apie 19 val. 30 min., kai grįžo į namus. Manė, kad žmona jau bus nurimusi, tačiau tarp jų vėl kilo konfliktas. Tada namuose buvo ir sūnus R. R.. Kai sūnus pamatė, kad jis su žmona pykstasi, tai puolė į tarpą tarp jų. Tada jis abiem rankom sugriebė sūnui R. už kaklo, nes norėjo jį nustumti. Gali būti, kad stumdamas suspaudė kaklą ir sukėlė sūnui skausmą. Po to jis vėl išėjo iš namų – nuėjo į miškelį. Kai vakare grįžo į namus, ten jau buvo policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė ir išvežė.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. R. kaltę be jo paties visiško prisipažinimo, patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai.
Iš 2022 m. birželio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančiame bute.
Iš specialisto išvados Nr. G 1276/2022(02) matyti, kad R. R. nustatyta kraujosruva kaklo kairėje, dėl to jam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopijos matyti, kad 2022 m. birželio 17 d. 23.34 val. A. R. nustatytas 2,28 promilių neblaivumas.
Nukentėjusysis R. R., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. birželio 17 d, penktadienio vakare, tėvas A. R., abiem rankomis suėmęs jam už kaklo jį smaugė. Tėvas norėjo iš jo atimti mobilaus ryšio telefoną, kad jis neiškviestų policijos. Dėl smaugimo jam ant kaklo atsirado kraujosruvos. Sužalojimus jis parodė mamai, kai ji įėjo į kambarį. Taip pat pasakė, jog tėtis jį smaugė. Visas konfliktas, jo smaugimas, vyko apie 19 val. 30 min., jo ir mamos kambaryje. Tėvas tuo metu buvo girtas. Mamos ir tėvo žodinio konflikto metu jis tik pasakė tėčiui, kad šis nusiramintų, nes iškvies policiją. Tačiau prieš tėvą, rankos nekėlė. Tėvas matė, kad jis rankoje turi mobilaus ryšio telefoną ir kad renka telefono numerį. Tada tėvas ir puolė – norėjo atimti iš jo telefoną. Mama tuo metu buvo išėjusi iš kambario ir ką jam padarė tėtis, nematė. Byloje civilinio ieškinio nereiškia.
Liudytoja S. R., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji su vyru A. R. ir sūnumi R. R. gyvena (duomenys neskelbtini). 2022 m. birželio 17 d., penktadienį, dienos metu, būnant namuose, tarp jos ir vyro A. kilo žodinis konfliktas. Tada vyras A. išėjo iš buto ir nuėjo į (duomenys neskelbtini) miškelį. Apie 19 val. 30 min., vyras A., būdamas girtas, sugrįžo namo. Tarp jų vėl kilo žodinis konfliktas. Visa tai vyko virtuvėje, kur jie buvo dviese. Po to ji nuėjo į savo ir sūnaus kambarį. Vyras A. atėjo jai iš paskos. Ten jie toliau žodžiu pykosi. Tuo metu sūnus R. buvo tame pačiame kambaryje, sėdėjo ant lovos, žiūrėjo televizorių. Pamačiusi, kad vyras A. įsiaudrino, ji liepė jam nenusiraminti, o jei ne, kvies policiją. Tuo metu sūnus R. atsistojo į tarpą tarp jos ir vyro A. Jis taip pat pasakė, jog skambins policijai. Tiek ji, tiek sūnus R. rankose turėjo mobilaus ryšio telefonus. Vyras A. tai matė. Dar vyrui nenurimus, ji išėjo į virtuvę atsigerti vandens. Kambaryje liko vyras A. ir sūnus R. su telefonu rankoje. Virtuvėje geriant vandenį, ji išgirdo bildesį, kuris sklido iš jos ir sūnaus R. kambario, kur buvo likęs vyras ir sūnus. Ji iš karto nubėgo į kambarį. Tuo metu iš kambario jau išeidinėjo vyras A. Sūnus R. sėdėjo ant lovos. Tik jai įėjus, sūnus R. pasakė, jog tėvas jį smaugė ir parodė ant kaklo atsiradusius paraudimus, kurie vėliau virto į kraujosruvas. Dėl ko vyras A. smaugė sūnų R , ji nežino. Sūnus R. jai nesakė, o ji pati to nematė. Pamačiusi ant sūnaus R. kaklo sužalojimus, iškvietė policiją.
BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau jo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.
Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo A. R. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, surinkti įrodymai patvirtina jo įvykdytą nusikalstamą veiką, kadangi jis smurtavo prieš šeimos narį – sūnų R. R., tai yra 2022 m. birželio 17 d., apie 19 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) esančio buto kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia sugriebęs abiem rankom ant lovos sėdinčiam sūnui R. R. už kaklo, jį smaugė.
Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti atsakomybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis A. R. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutiko su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi ir dydžiu.
Atsižvelgiant į BK 41 straipsnyje apibrėžtus bausmės tikslus, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę: praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, nedirba, A. R. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes sprendžia, kad yra pagrindas kaltinamajam skirti prokuroro siūlomą bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant 2 (du) mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 1 ir 2 dalys, 5 dalies 4 punktas).
Nagrinėjamu atveju taip pat tikslinga kaltinamajam skirti ir baudžiamajame įstatyme nenumatytą, tačiau A. R. teigiamą įtaką darysiantį ir padėsiantį užtikrinti tinkamą bausmės vykdymą įpareigojimą – 3 (tris) mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu (BK 48 straipsnio 6 dalis).
Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. R. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant 2 (du) mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įpareigojant 3 (tris) mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas – nuo 2022 m. birželio 17 d. iki 2022 m. birželio 19 d., t. y. dvi paros, jas prilyginant 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms.
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į kaltinamojo A. R. asmenybę, padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri turi būti įvykdyta per 9 (devynis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 3 dalis, 72² straipsnis).
A. R. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios paliktina galioti iki baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės vykdymo pradžios.
Civilinis ieškinys nėra pareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48, 64¹ straipsniu, 65 straipsniu, 72² straipsniu, 140 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant 2 (du) mėnesius nevartoti psichiką veikiančias medžiagas, įpareigojant 3 (tris) mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. R. galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant 2 (du) mėnesius nevartoti psichiką veikiančias medžiagas, įpareigojant 3 (tris) mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti A. R. laikinojo sulaikymo laiką – nuo 2022 m. birželio 17 d. iki 2022 m. birželio 19 d., t. y. dvi paras, jas prilyginant 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, A. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri turi būti įvykdyta per 9 (devynis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
A. R. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios palikti galioti iki baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės vykdymo pradžios.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo teismo įsakymo gavimo bausmės vykdymą prižiūrinčioje institucijoje dienos.
Išaiškinti A. R., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.