Marijampolės apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Audriui Ažukui,

Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus atstovei Editai Matusevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus 2018 m. balandžio 16 d. teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo Nr. Š6-20.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyrius (toliau – Probacijos tarnyba) pateikė teismui teikimą, kuriuo siūlo panaikinti D. M. paskirtą bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistasis D. M. teismo posėdžio metu pripažino, kad pažeidė teismo paskirtą įpareigojimą nevartoti alkoholio, tačiau teigia, kad ateityje gali susilaikyti nuo alkoholio vartojimo, kadangi yra dirbantis, dirba kas trečią parą gyvulių prižiūrėtoju, gauna 650 eurų atlyginimą, namuose jį kontroliuoja sugyventinė, kuri nevartoja alkoholio, jis padeda išlaikyti sugyventinės vaikus.

Prokuroras teismo posėdžio metu nurodė, kad nuteistasis nesilaikė jam paskirtų įpareigojimų, todėl probacijos teikimas yra pagrįstas ir prašo jį tenkinti.

Gynėja prašo atmesti teikimą, kadangi nuteistasis nėra pavojingas visuomenei, yra dirbantis, išlaikantis sugyventinės vaikus.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas atmestinas.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme nurodyta, jog probacija, tai sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Už probacijos sąlygų (teismo ir įstatymo probuojamajam nustatytų pareigų, draudimų, auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemonių) nevykdymą arba netinkamą vykdymą probuojamajam numatytos tam tikros pasekmės, iš kurių griežčiausia – probacijos panaikinimas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. M. Marijampolės apylinkė teismo nuosprendžiu 2018 m. sausio 3 d. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Probacijos tarnyba nuteistojo D. M. priežiūrą vykdo nuo 2018 m. sausio 24 d., probuojamasis supažindintas su probacijos tvarka bei sąlygomis, nevykdymo pasekmėmis, sudarytas Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 17 straipsnyje numatytas individualus probuojamojo priežiūros planas, suplanuotas resocializacijos ir elgesio bei įpareigojimų vykdymo kontrolės priemonės, jų vykdymo terminai.

Nustatyta, kad probacijos laikotarpiu probuojamasis D. M. nevykdo vieno iš keturių jam paskirtų įpareigojimų, tai yra įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų: 2018 m. balandžio 9 d. jam nustatytas 1,32 promilių girtumas, be to 2018 m. balandžio 15 d. jam nustatytas 1,37 promilių girtumas. Dėl neišvykimo iš savo gyvenamosios vietos nuteistasis paaiškino, jog 2018 m. balandžio 12 d. jis buvo išvykęs aplankyti savo močiutę, gulinčią Kauno klinikose, tačiau į probacijos skyriaus atstovės skambutį telefonu jis atsiliepė ir paaiškino šias aplinkybes. Esant nurodytoms aplinkybėms, įpareigojimo per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo pažeidimas nelaikytinas piktybiniu ir sistemingu. Kitą teismo paskirtą įpareigojimą tęsti darbą probuojamasis vykdo sąžiningai, dirba Kidulių žemės ūkio bendrovėje gyvulių prižiūrėtoju, gauna 650 eurų atlyginimą. Teismo nuosprendžiu paskirtas dar vienas įpareigojimas – dalyvauti elgesio programoje, tačiau šis įpareigojimas dar nėra įvykdytas, kaip nurodo Probacijos tarnybos atstovė, kadangi dar nespėta to padaryti.

Teismo posėdžio metu nuteistasis D. M. pripažino, kad du kartus vartojo alkoholį ir kažkas anonimiškai pranešė apie šiuos atvejus, tačiau priklausomybės alkoholiui neturi, nes dirba, jį prižiūri kartu gyvenanti sugyventinė, kuri nevartoja alkoholio, todėl ateityje tokie atvejai nepasikartos.

Nurodyti pažeidimai leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo D. M. elgesys probacijos vykdymo metu ne visada buvo atsakingas ir tinkamas. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad nurodyti pažeidimai padaryti per trumpą laikotarpį, asmuo pažeidė tik vieną iš keturių jam paskirtų įpareigojimų, tai yra vartojo psichiką veikiančias medžiagas – alkoholį. Dėl trumpalaikio išvykimo į Kauną aplankyti ligoninėje gulinčios močiutės jis pateikė paaiškinimą, be to tą dieną probacijos skyriaus atstovei pavyko su juo susisiekti telefonu. Svarbu ir tai, kad probuojamasis dirba pakankamai atsakingą darbą – gyvulių prižiūrėtoju, gyvena šeimoje – kartu su sugyventine ir jos nepilnamečiais vaikais, kuriuos padeda išlaikyti, sugyventinė nevartoja alkoholio ir gali padaryti teigiamą įtaką jo elgesiui, todėl teismas mano, kad nuteistasis dar gali pasitaisyti neatlikdamas realios laisvės atėmimo bausmės. Be to iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis D. M. dar nedalyvavo elgesio pataisos programoje, todėl resocializacijos ir elgesio pakeitimo priemonės dar nėra pilnai įvykdytos, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika vidutinė (62 taškai). Nustatytų aplinkybių visuma, nuteistojo elgesys viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, jo požiūris į taikomą priežiūrą nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, kad jo atžvilgiu taikoma probacija iš esmės yra neefektyvi ir bausmės tikslai gali būti pasiekti tik realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę.

Taigi teismas sprendžia, kad šiuo atveju bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo taikymas būtų pernelyg griežta priemonė ir tokiu būtų pažeistas proporcingumo principas. Teismo nuomone, nuteistojo jaunas amžius, sveikatos būklė, pastovi gyvenamoji vieta, šeimyninė padėtis, darbas galėtų būti tie apsauginiai veiksniai, pagerinantys nuteistojo resocializaciją ir sumažinantys probuojamojo nusikalstamų veikų recidyvą.

Atsižvelgiant į visas byloje nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad D. M. nėra tiek pavojingas visuomenei, kad šiuo metu būtų būtina jį pasiųsti atlikti laisvės atėmimo bausmę ir izoliuoti nuo visuomenės, ir kad tik tokiu būdu bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje bei įgyvendintas teisingumo principas. Šiuo atveju tikėtina, kad D. M. gali pasitaisyti ir vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, todėl Probacijos tarnybos teikimas atmestinas. Teismo vertinimu, toks sprendimas bus socialiai teisingesnis ir naudingesnis visuomenei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus 2018 m. balandžio 16 d. teikimą dėl lygtinio paleidimo panaikinimo D. M. Nr. Š6-20 atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.