Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Asta Matulevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. J. atstovo advokato Gedimino Lukausko prašymą dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-473-586/2016,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos rajono apylinkės teisme buvo išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6-473-586/2016 ir 2016-05-25 nutarimu A. J. už Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą skirta administracinė nuobauda – 289,00 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu vienerių metų laikotarpiui.

2016-12-06 teisme gautas A. J. prašymas sutrumpinti jam paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Nurodo, jog labai gailisi dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, baudą sumokėjo ir mano, jog jau yra pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Nurodė, jog nepragyvena iš paskirtos valstybinės pensijos, todėl siekia įsidarbinti UAB „Šildymo sprendimai“, neturint teisės vairuoti negali tikėtis darbo pasiūlymo įmonėje.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Pažymėtina, jog ATPK 329 straipsnio nuostatos suponuoja teismo teisę, bet ne pareigą, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, sutrumpinti vairavimo teisės atėmimo terminą. Teismas, spręsdamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, privalo įvertinti visas administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybes: padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo elgesį iki administracinio teisės pažeidimo padarymo, jo darymo metu ir po jo padarymo, taip pat pažeidėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis ir tik įvertinęs šių aplinkybių visetą spręsti, ar iš tikrųjų jau yra pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos paskyrimo tikslai. Būtent įvertinimas, ar paskirtos nuobaudos tikslai jau gali būti laikomi pasiektais, paprastai yra pagrindinis materialusis kriterijus, sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad A. J. 2016-05-11 padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas neblaivumo laipsnis 1.1 prom. alkoholio. Nustatyta, jog jau yra suėję daugiau kaip pusė jam paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino. A. J. teismui pateikė vairuotojo sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą, sveikatos pažymas, darbo pasiūlymą. Iš Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos pateikto administracinių teisės pažeidimų registro išrašo apie A. J. registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, jog per specialiosios teisės atėmimo terminą pažeidimų nepadarė.

Nors A. J. įvykdė ATPK 329 straipsnyje nurodytas sąlygas, tačiau teismo nuomone, šios nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti ATPK 329 straipsnį ir sutrumpinti administracinės nuobaudos - specialiosios teisės atėmimo terminą.

Pažymėtina, jog A. J. padarytas pažeidimas - vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus - yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų kelių eismo srityje, sukeliantis pavojų ne tik visam eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei. A. J., žinodamas, kad vartojo alkoholį ir yra neblaivus, turėjo įvertinti savo būseną ir prie automobilio vairo nesėsti, tačiau nepaisant to jis sėdo prie transporto priemonės vairo, o tai rodo jo neatsakingą požiūrį į eismo bei visuomenės saugumą. Toks A. J. elgesys sukėlė realią grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta rimtesnių tokio pažeidėjo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių.

Taip pat svarbu įvertinti pažeidėjo elgesį iki administracinio teisės pažeidimo padarymo. Iš byloje pateikto administracinių teisės pažeidimų registro duomenų matyti, jog A. J. anksčiau daug kartų buvo baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat ir už tai, jog vairavo neblaivus, visi šie duomenys neigiamai charakterizuoja pažeidėjo asmenybę ir rodo, kad anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos neturi atitinkamo poveikio A. J., nesulaiko jo nuo naujų administracinių teisės pažeidimų darymo, jis linkęs nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms.

Asmens prašyme nurodytos aplinkybės, kad gailisi dėl padaryto pažeidimo, pasekmes suprato, vertinamos kaip jo siekis pasitaisyti, bet ne kaip pakankamas pagrindas paskirtos nuobaudos terminą sutrumpinti. Tai, jog A. J. sudėtinga, neturint teisės vairuoti transporto priemones, susirasti papildomą darbą ir taip prisidurti prie gaunamos pensijos, jis patyria nepatogumų, nepripažintinos esminėmis, sudarančiomis pagrindą sutrumpinti paskirtos specialiosios teisės atėmimo terminą. Atkreiptinas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens dėmesys į tai, jog įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą. Prevencinių priemonių taikymu ir pažeidėjo nubaudimu siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. A. J. dar prieš darydamas teisės pažeidimą galėjo ir privalėjo pats numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo padarymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. Taip pat akcentuotina ir tai, jog tam tikri asmens patiriami laikini nepatogumai yra natūralus administracinės atsakomybės taikymo rezultatas.

Įvertinęs šių aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad sutrumpinus administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo terminą, administracinės nuobaudos, kaip asmens atsakomybės priemonės, tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, nebus pasiekti, todėl tenkinti A. J. atstovo prašymo nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 329 straipsniu, teismas

nutaria:

A. J. atstovo advokato Gedimino Lukausko prašymo dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-473-586/2016, netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.