Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2020-03-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-306-831/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-03-05
Bylos Nr.
1-306-831/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02742-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
Ž. L.
Nukentėjusysis
J. G.
Baudžiamoji byla Nr. 1-306-831/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02742-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.9; 1.2.5.4.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 5 d.Vilkaviškis
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas V. K.,sekretoriaujant G. B.,dalyvaujant prokurorui K. G.,kaltinamajam Ž. L.,kaltinamojo gynėjui advokatui D. G.,nukentėjusiajai J. G.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, Ž. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r., Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis privačioje įmonėje, teistas: 2015-05-28 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 138 str. 1 d., galutine 9 mėn. laisvės apribojimo bausme, 2016-04-04 išregistruotas iš prabuojamų asmens duomenų registro, teistumas išnykęs

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. L. 2020-01-18 d. 14:45 val. gyvenamosios sodybos kieme, adresu (duomenys neskelbtini). į namus atėjęs neblaivus Ž. L., kuris su savimi turėdamas peilį, grasino nužudyti, pil. J. G., tokiais savo veiksmais sukeldamas jai baimę, taip pat minėtu peiliu įdūrė į namo lango lauko palangę, ko pasekoje ją apgadino, t.y. padarė veiką numatytą BK 145 str. 1 d.

Kaltinamasis Ž. L. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad nuėjo pas J. G., ten buvo jo buvusi žmona. Nuėjo, kad ji atiduotų jam namo dokumentus, kad vaikams alimentus pradėtų mokėti, bendrauti pradėtų nes net iš „Facebook“ išmetusi. Tai buvo 2020 m. sausio 18 dieną, dienos metas, buvo neblaivus, stipriai girtas. Turėjo su savimi darbinį peilį. Tikrai nenorėjo nei žudyti, nei ką. Kai atėjo neįsileido jo į vidų, pamatė, kad filmuoja tai ir suvaidino tą filmą, ir įsmeigė tą peilį į palangę ir kažką gal sakė, gal kokių piktų žodžių. Po to išėjo, atvyko policija ir išsivežė. Blaivus taip nebūtų pasielgęs. Gydymas nereikalingas jam tikrai. Išgeria sykį į savaitę arba ne, negali daug gerti nes vienas vaikus du augina. Netoli nukentėjusios gyvena. Jau prieš tai buvo nuėjęs pas nukentėjusiąją.

Dabar atsiprašė nukentėjusios, kardomoji priemonė skirta nesiartinti, neina ir daugiau neis jis prie jų. Pinigus už palangę sumokės, tuos 15 Eurų gali dabar sumokėti (paduodami pinigai).

Šalies argumentai

Ėjo dėl vaikų alimentų, vienam 19 metų, bus 20 metų, o kitam 15 metų. Jų mama E. L., buvusi žmona. Vaikas kreipėsi į teismą dėl išlaikymo, kad ji mokėtų, bet ji nemokėjo, o po šito žygdarbio paskambino vaikui ir dabar jau mokės, jai jau ir skola užaugusi. Pradėjo dabar bendrauti. Anksčiau irgi buvęs konfliktas, bet byla nutraukta.

Gailisi dėl to ką padarė, tikrai pažada, kad tai paskutinis kartas.

Kai jis ten nuėjo ir įsmeigė peilį į palangę, visi buvo viduje, o ji buvo lauke, į vidų nelindo. Suvokė, kad žmonės dėl jo poelgio galėjo išsigąsti. Jei pas jį taip ateitų jis irgi išsigąstų, kiekvienas išsigąstų aišku. Ką konkrečiai kalbėjo po tuo langu negali pasakyti. (b.l. 140-141)

Kaltinamajam Ž. L. prisipažinus kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei davus paaiškinimus ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, bei esant aiškioms nusikalstamos veikos aplinkybėms, ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorui, gynybai, kaltinamajam, nukentėjusiajai toliau teisme įrodymai tirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Be paties kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta nukentėjusios ir liudininkų parodymais, byloje surinktais rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais:

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal J. G. pareiškimą, kad 2020-01-18 d.14:45 val. būnant su svečiais namuose adresu (duomenys neskelbtini). į namus atėjo neblaivus kaimynas Ž. L., kuris pasiėmęs peilį grasino, kad juos visus papjaus, ko pasekoje ji labai išsigando. Ž. L. minėtu peilių įdūrė į palangę, ko pasekoje ją apgadino. Dėl apgadintos palangės, padaryta 15 eurų žala (b.l.6).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu fiksuota, kad Ž. L. pateikė peilį (b.l.42).

Nukentėjusiosios J. G. apklausos protokole užfiksuota, kad 2020-01-18 d. apie 14:44 val. į vyro mob. telefoną paskambino Ž. L. pasakė, kad dingtų visi iš kiemo, nes ateis ir visus išpjaus. Praėjus maždaug 15 min., būnant su svečiais namuose adresu (duomenys neskelbtini) į namus atėjo neblaivus kaimynas Ž. L., kuris pasiėmęs peilį geltonom kriaunim grasino, kad juos visus papjaus, ko pasekoje ji labai išsigando. Taip pat minėtu peilių įdūrė į palangę, ko pasekoje ją apgadino. Minėtas asmuo jiems grasina nebe pirmą kartą, dėl jo veiksmų jau buvo parašytas pareiškimas. Ž. L. 2020-01-18 d. elgėsi agresyviai. Dėl apgadintos palangės, žala padaryta 15 eurų. Civilinio ieškinio nereikš, tiesiog nori, kad asmuo būtų nubaustas dėl grasinimo (b.l.20).

2020-01-18 d. 15.34 val. alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARAJ-0012 patikros Nr. 1203269 Ž. L. nustatytas 2,38 prom. girtumas (b.l.70).

Apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrint gyvenamąjį namą iš lauko pusės nustatyta, kad šalia lauko durų esančioje skardinėje palangėje matyti galimai peiliu įdurta ertmė, kurios matmenys yra 30 mm. (b.l.14).

Liudytojos E. L. apklausos protokole užfiksuota, kad ji yra Ž. L. buvusi žmona. 2020-01-18 d. apie 14:45 val. buvo adresu (duomenys neskelbtini). pas savo draugo R. G. tėvus su D. K., A. K., J. G. ir R. G.. Tada R. G. paskambino E. G. ir pasakė, kad jų ieško vienas asmuo ir baigė pokalbį. Minutės bėgyje iš E. G. telefono paskambino Ž. L. ir pasakė, kad jiems ruoštis, nesirodyti ant kiemo, nes pastarasis ateis ir išpjaus visus. Šio pokalbio metu buvo įjungtas garsiakalbis, visi girdėjo šį jo grasinimą. Po 15 min Ž. L. kartu su E. G. atėjo prie kiemo vartų ir iš už vidinės priekinės striukės kišenės išsitraukė nemažą geltonom kriaunim peilį. Tada patraukė link namo, kuriame visi buvo, priėjo lauko durų, jas traukė, kelis kartus trenkė kumščiu į duris, kadangi durys buvo užrakintos, tada priėjo prie namo lango, taip pat trenkė kumščiu į langą kokius tris kartus ir tada smeigė peilį į palangę. Tada A. K. savo telefonu nufilmavo šį įvykį, tada Ž. L. pastebėjo, kad yra filmuojamas, pasakė, ką daro, kad neturi jokio peilio, ištraukė peilį iš palangės ir pasislėpė už nugaros. Tada J. G. iškvietė policiją ir Ž. L. jiems nespėjus atvykti pasišalino iš įvykio vietos, peilį išsinešė su savimi. E. G. nieko nedarė, tiesiog stovėjo kieme. Tai yra ne pirmas kartas, kada jos draugo šeima sulaukia grasinimų iš Ž. L.. Jis taip pradėjo elgtis po jų skyrybų (b.l.30).

Liudytojos D. K. apklausos protokole užfiksuota, kad 2020-01-18 d. apie 14:45 val. buvo adresu (duomenys neskelbtini). pas savo tėvus R. G. ir J. G.. Taip pat buvo jos brolis R. G. su drauge E. L., jos vyras A. K.. Tada jos tėčiui R. G. paskambino tėčio brolis E. G. į telefoną ir pasakė, kad jų ieško vienas asmuo ir baigė pokalbį. Minutės bėgyje iš E. G. telefono paskambino Ž. L., jos tėtis įjungė garsiakalbį, Ž. L. pasakė, kad jiems ruoštis, nesirodyti ant kiemo, nes pastarasis ateis ir išpjaus visus. Visi girdėjo šį jo grasinimą. Po 15-20 min Ž. L. kartu su E. G. atėjo prie kiemo vartų ir iš už vidinės priekinės striukės kišenės išsitraukė geltonom kriaunom peilį. Tada patraukė link namo, kuriame visi buvo, priėjo prie lauko durų, kurios buvo užrakintos, jas traukė, kelis kartus trenkė kumčiu į duris, Tada priėjo prie namo virtuvės lango, taip pat trenkė kumčiu 2-3 kartus į langą ir rėkė jiems, kad jį įsileistų, atidarytų duris, ji tuo momentu buvo kitame kambaryje ir atėjęs jos vyras pasakė, kad Ž. L. įsmeigė peilį į palangę. Tada jos vyras A. K. savo telefonu nufilmavo šį įvykį, po to kai jau peilis buvo įsmeigtas į palangę. Ž. L. pastebėjo, kad yra filmuojamas, paklausė, kodėl filmuoja, kad neturi jokio peilio, ištraukė peilį iš palangės ir pasislėpė už nugaros. E. G. nieko nedarė, tiesiog atėjo su Ž. L.. Tai yra ne pirmas kartas, kada jos mama sulaukia iš Ž. L. grasinimų (b.l.36).

J. G. pateikė vaizdo įrašą, iš kurio matyti kaip prie lango (iš lauko pusės) stovi vyriškis, kuris laiko pakeltą dešinę ranką. Matyti kaip vyriškis nuo lauko palangės ištraukia peilį, pasisuka ir nešdamas peilį dešinėje rankoje nueina tolyn. Viso vaizdo įrašo metu matyti, kad kieme už vyriškio stovi kitas vyras, tačiau jis prie pat namo neprieina (b.l.52).

Atlikta peilio apžiūra, kurios metu nustatyta, kad peilis yra su geltonos spalvos plastmasinėmis vientisomis kriaunomis. Peilis nėra priskiriamas prie lenktinių peilių. Bendras peilio ilgis (peilio geležtė ir kriaunos) yra 26,5 cm. ilgio. Peilio geležtės ilgis ilgiausioje vietoje yra 14,5 cm. Peilio geležtė yra išgaląsta iš vienos pusės, peilis vienašmenis. Peilio geležtės plotis (plačiausioje vietoje) 3 cm. Vienoje peilio geležtės pusėje yra įspaustas užrašas "Mantvilė" (b.l.45).

Bendrojo pagalvos centro (toliau - BPC) pateiktame 2020-01-18 d. 14.49 val. pokalbio įraše fiksuota, kad pranešėja (J. G.) nurodė, jog sūnaus draugės buvęs vyras Ž. L. grasina papjauti, grasinimai išreiškiami ne pirmą kartą, bijo išeiti į kiemą (b.l.63).

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK LR BK 145 str. 1 d. atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Teismo vertinimu, Ž. L. kaltė padarius BK 145 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką minėtuose epizode visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu apklausti nukentėjusioji, liudytojai bei pateiktas vaizdo įrašas, savanoriško daiktų pateikimo protokolas bei daikto apžiūros protokolas ir kita bylos medžiaga. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog Ž. L. grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą.

Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 str. 1 d.

Teismas daro išvadą, kad visi šie teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka patikrinti faktiniai bylos duomenys yra pripažįstami kaltinamojo aktyvių nusikalstamų veiksmų faktinio ir kalto atlikimo (įvykdymo) įrodymais, jie yra neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visuma yra pakankama teismui konstatuoti, kad kaltinamasis anksčiau aprašytomis aplinkybėmis, tyčia ir sąmoningai neteisėtai grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą.

Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t.y. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis nusikalto ir teismo teisiamas jau ne pirmą kartą, tačiau ankstesni jo teistumai yra išnykę.. Padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad jis pripažino padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)

Už šią nusikalstamą veiką kaltinamajam gali būti skiriamos bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Ž. L. neteistas (teistumas išnykęs), dirbantis, gauna pastovias pajamas. Su juo gyvena vienas nepilnametis vaikas ir vienas pilnametis, tačiau dar besimokantis vaikas.

Ž. L. laikinai sulaikytas 2020-01-18 15.35 val., paleistas iš laikino sulaikymo 2020-01-19 10.28 val. (b.l. 97).

Šių aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam turi būti skiriama laisvės apribojimo bausmė.

Nustatant baudos dydį, teismas atsižvelgia, į tai, kad kaltinamojo ankstesnio teistumai išnykę, nustatyta tiek atsakomybę lengvinanti tiek ir sunkinanti aplinkybė, padaryta veika nebuvo šiukšti, tai rodo mažesnį veikos pavojingumą. Kaltinamasis administracinėmis nuobaudomis nebaustas, nusikalstama veika vertintina kaip daugiau atsitiktinio pobūdžio, o ne dėsningai išplaukianti iš kaltinamojo elgesio visumoje. Todėl nėra pagrindo laisvės apribojimo bausmės dydį nustatyti didesnį vidurkis.

Bylą išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltę kaltinamasis pripažino visiškai, todėl kad taikytinas BK 64-1 str. ir skirtina bausmė mažintina 1/3.

Be to, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes yra pagrindas skirti jam baudžiamojo poveikio priemonę numatytą BK 67 str. 2 d. 8 p. - įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46 str. 1 d. nustato, kad nuosprendis, kuriuo paskirtas laisvės apribojimas, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Todėl bausmės atlikimo pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnybos skyriuje dienos.

Ž. L. skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l.101), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nebuvo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilis, saugomas Marijampolės AVPK Vilkaviškio r. PK (b.l.49), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas kaip nusikaltimo padarymo priemonė ir sunaikintinas (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys, BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ž. L., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę Ž. L. mažinti 1/3, paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. į paskirtą bausmę įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme – nuo 2020-01-18 15.35 val. iki 2020-01-19 10.28 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Skirti Ž. L. įpareigojimus - nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį, dirbti arba be pažeidimų būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Skirti Ž. L. baudžiamojo poveikio priemonę numatytą BK 71-1 str. 1 d.- skirti įpareigojimą 7 (septynis) mėnesius nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei 100 m. (vieno šimto metrų) atstumu.

Išaiškinti Ž. L., kad paskyrus įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, iki teismo nustatyto termino pabaigos kaltininkui draudžiama bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiu asmeniu, lankytis nurodytose vietose, kuriose būna nukentėjęs asmuo.

Ž. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti – panaikinti.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnybos skyriuje dienos.

Nuteistajam išaiškintina, kad laisvės apribojimo laikotarpiu jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Jeigu jis vengs atlikti laisvės apribojimo bausmę, nevykdys paskirtų įpareigojimų ir draudimų, laisvės apribojimo bausmė gali būti pakeista areštu.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilis, saugomas Marijampolės AVPK Vilkaviškio r. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas kaip nusikaltimo padarymo priemonė ir sunaikintinas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas V. K.