Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-08-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-758-628/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-11
Bylos Nr.
1S-758-628/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Bieliauskienė
Nuteistasis
V. C.

Įžanginė dalis

Pranešėja Sigita Bieliauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1S–758-628/2014Teisėja Miroslavas Gvozdovičius Procesinio sprendimo kategorija:(S)2.5.14.; 2.5.19.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. rugpjūčio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. C. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. nutarties, kuria nuteistojo V. C. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 59-142 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistojo V. C. atžvilgiu, atmestas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistasis V. C. 2013 m. spalio 17 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 259 str. 1 d. ir 260 str. 1 d. ir, vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d. nuostatomis, jam skirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė, skiriant ją atlikti pataisos namuose.

Bausmės vykdymo pradžia – 2012 m. liepos 18 d.

Bausmės vykdymo pabaiga – 2015 m. liepos 18 d.

1/3 laisvės atėmimo bausmės faktiškai atliko 2013 m. liepos 18 d.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 59-142 nutarta netaikyti nuteistajam V. C. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Nesutikdamas su Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu, nuteistasis V. C. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2014 m. liepos 3 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė.

Skundu apygardos teismui V. C. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą pastarojo atžvilgiu.

Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo skundą išnagrinėjo atmestinai, neatsižvelgė į tai, kad ankstesni V. C. teistumai jau yra išnykę, šiuo metu jis jau atliko 2/3 2013 m. spalio 17 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, praeityje jo atžvilgiu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas taikytas 2 kartus, lygtinio paleidimo sąlygų jis nepažeidė.

V. C. teigimu, kaltę dėl įvykdytų nusikalstamų veikų jis pripažino, atpažįsta socialinius veiksnius, skatinančius jo nusikalstamumą, vengia situacijų, galinčių sukurti galimybę nusikalsti, turi susiformavęs aiškius ateities planus. Pasak nuteistojo, jis įvykdė individualios socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nors ir nedirbo, tačiau dalyvauja dailės būrelio veikloje, šia veikla yra patenkintas, dalyvavo įvairiose programose, darbą suvokia kaip privalumą, žino jo naudą. Turi vidurinį išsilavinimą bei šaltkalvio profesiją.

Skunde pažymima, kad nuteistasis palaiko socialinius ryšius su savo sugyventine, yra jos lankomas pasimatymų metu, turi pažymą dėl gyvenamosios vietos patikslinimo.

Nuteistojo skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t.y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, galima daryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tai reiškia, kad įstatymas neįpareigoja įgaliotų institucijų taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, tačiau pagal byloje surinktus duomenis, negalima padaryti išvados, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos.

Išnagrinėjus nuteistojo V. C. aukštesniajam teismui pateikto skundo argumentus bei skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, konstatuotina, jog V. C. atžvilgiu priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Tuo tarpu vien tai, kad skundžiama apylinkės teismo nutartimi buvo priimti nuteistojo netenkinantys sprendimai nesuteikia pagrindo teigti, jog teismo sprendimas nepakankamai teisiškai pagrįstas.

Įvertinus pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, konstatuotina, kad nors V. C. ir atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą – faktiškai atliko baudžiamojo įstatymo reikalaujamą bausmės dalį, taip pat įvykdė individualiame nuteistojo pataisos plane numatytas priemones, tačiau sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės.

Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, V. C. savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažįsta visiškai. Laisvės atėmimo vietoje jis dalyvavo adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę programose, įvykdė visas programose numatytas priemones, nors ir nedirba, tačiau yra motyvuotas prasmingam savo užimtumui – žiūri televizijos laidas, skaito. Išėjęs į laisvę nuteistasis ketina gyventi pas savo sugyventinę Kaišiadorių rajone, ką patvirtina byloje esanti 2014 m. vasario 20 d. pažyma Nr. 8-2534 dėl gyvenamosios vietos patikslinimo. Pažymėtina ir tai, kad 2014 m. balandžio 4 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 57-95 duomenimis, V. C. socialiniai ryšiai nėra nutrūkę, pasimatymų metu jis yra lankomas sugyventinės, neturi jokių skolų, kurios nėra lengvai įveikiamos, įstaiga neturi nuteistojo vardu išduotų vykdomųjų raštų, turi vidurinį išsilavinimą bei šaltkalvio – surinkėjo profesiją. Vertinant nuteistojo asmenines savybes, pažymėtina, kad V. C. nėra socialiai atsiskyręs, bendrauja su įvairiais lygiais, yra patenkintas tuo, kokia asmenybė yra, yra buvę emocinių sunkumų, kuriuos nuteistasis jaučiasi šiuo metu jau įveikęs, alkoholio nevartoja, išsako neigiamą nuostatą jo vartojimo atžvilgiu, ateityje planuoja vartoti retai ir saikingai. V. C. turi susiformavęs aiškius ateities planus, gailisi dėl savo paklydimų, praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės, suvokia, kad ši įtaka buvo vienas veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu, atpažįsta socialinius veiksnius, skatinančius jo nusikalstamą veiklą ir vengia situacijų, kurios gali sukurti galimybę nusikalsti.

Aukščiau aptartos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau, kaip jau minėta, taikant LR BVK 157 str. 1 d. ir sprendžiant dėl kiekvieno konkretaus nuteistojo lygtinio paleidimo galimybės, priešingai nei teigiama skunde apygardos teismui, vertinama ne tik tai, ar laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jų nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

Analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą matyti, kad V. C. praeityje teistas 5 kartus, keturis kartus - už nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, vieną kartą už pasikėsinimą įvykdyti nusikaltimą asmens seksualinio apsisprendimo laisvei. Du kartus nuteistojo atžvilgiu buvo taikytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas, 2 kartus – įstatymas dėl amnestijos. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad bausmės atlikimo metu V. C. yra pažeidęs režimo reikalavimus, vieną kartą buvo baustas. Iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, kad prieš suėmimą V. C. vartojo narkotines medžiagas – apie ketverius metus heroiną, kartais jo elgesyje pasitaiko impulsyvių poelgių, nuteistojo gyvenimo stiliuje nėra nuolatinių agresijos panaudojimo pavyzdžių, tačiau vieną ar daugiau kartų V. C. yra naudojęs agresiją siekdamas savo tikslų. Atlikus V. C. pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad pastarasis priklauso vidutinei rizikos grupei – 59 balai. Nuteistasis suvokia, kad turi problemų, tačiau negeba atskirti visų sričių, susijusių su jo nusikalstamumu, ne visuomet gebėdavo pasirinkti tinkamas sprendimų strategijas. Vertinant nuteistojo asmenybę, būtina pažymėti ir tai, kad kai kuriuos savo poelgius jis pateisina lygindamas juos su kitų asmenų nusižengimais. Šios aplinkybės neigiamai apibūdina nuteistąjį, parodo didesnį jo pavojingumą visuomenei, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo metu nėra pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę V. C. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis dar nėra pakankamai įvertinęs savo praeities, padaręs reikiamas išvadas, bei pasiruošęs tinkamu elgesiu įrodyti, jog pasitaisys. Siekiant asmeniui taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje turi pasižymėti tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti kaip ypatingai teigiamą, atspindėtų jo elgesio pokyčius, tačiau tokių išskirtinių aplinkybių apygardos teismas neįžvelgia. Atmetant V. C. skundo argumentus, akcentuotina, kad visos aplinkybės, turinčios reikšmės lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo sprendimui, turi būti analizuojamos kompleksiškai su nuteistojo asmeninėmis savybėmis bei jo elgesiu bausmės atlikimo metu. Svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, nes tik patenkinus šias sąlygas gali būti pasiekti LR BK 41 str. įtvirtinti bausmės tikslai ir paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už visuomenei pavojingą veiką, ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad nėra pagrindo manyti, jog LR BK 41 str. įtvirtinta bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos. Visi skunde nurodyti argumentai buvo tinkamai įvertinti apylinkės teismo nutartyje, todėl V. C. skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo V. C. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Sigita Bieliauskienė