Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Asta Jakučiūnienė, sekretoriaujant N. Č., dalyvaujant prokurorui A. J., advokatui A. K., nukentėjusiajai S. A., teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., gimęs (duomenys neskelbtini) Alytuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2014-07-10 pagal BK 140 str. 2 d, 64 ¹ str. laisvės apribojimu 4 mėnesiams; 2015-03-31 pagal BK 140 str. 3 d. laisvės atėmimu 4 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 138 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. 2015-02-18 apie 3 val. 45 min. namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio konflikto su sugyventine S. A. metu, tyčia suimdamas rankomis jai už kaklo, keliu prispaudęs kaklą, ją smaugė, po to pargriovė ant žemės ir rankomis suko dešinės kojos pėdą, tuo nukentėjusiajai S. A. dėl poodinės kraujosruvos kakle, apatinio žandikaulio dešinėje pusėje, dešiniame dilbyje, dešinės pėdos raiščių plyšimo, krūtinkaulio sumušimo sveikatą sutrikdė ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą.

Apklaustas kaltinamuoju, A. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusioji S. A. buvo jo sugyventinė. Įvykio metu 2015-02-18 kartu jie jau negyveno. Dieną iki įvykio, vasario 17 dieną, buvo atvykę pas advokatą į Alytų, po to grįžo į jo motinai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Alytuje, kur anksčiau kartu gyveno. Sekančią dieną jie turėjo eiti į teismo posėdį, kur buvo nagrinėjama byla dėl jo smurtavimo prieš Simonos vaiką. Grįžus iš advokato, jie pradėjo vartoti alkoholį-gėrė alų, jo išgėrė nemažai. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, nukentėjusioji pradėjo rėkti, o jis ją norėjo stabdyti. Tuo momentu nukentėjusiosios jis neišleido iš namų, nes ji buvo neblaivi, jis ramino, kad ji nieko neprotingo nedarytų. S. jį stumdė, jis ją bandydavo sulaikyti. Jai einant iš virtuvės, jis pasitraukė, o ji griuvo ant žemės. Jam moterį bandant kelti, ši rėkė. Nurodo, kad ranka už kaklo nukentėjusiajai nesuėmė, nebuvo prispaudęs keliu kaklo, nepargriovė ir nesuko pėdos. Kraujosruvos jos kakle atsirado tada, kai jis bandė ją pakelti nuo žemės. Nežino, iš kur atsirado kraujosruvos žandikaulyje, dilbyje bei sužalojimas krūtinkaulyje. Telefono neatėmė ir nesudaužė, tą buvo padaręs anksčiau prieš šį įvykį. Kai moteriai trūko pėdos raiščiai, jie kartu nuėjo į kitą kambarį, jis pats pasiūlė kviesti greitąją pagalbą, nes koja ištino, bet S. atsisakė. Jie vėl pradėjo aiškintis, konfliktuoti, S. vėl pradėjo rėkti. Šis konfliktas truko keletą valandų. Kaimynai, išgirdę triukšmą, iškvietė policiją. Kai atvyko pareigūnai, jis gulėjo kitame kambaryje. Jis buvo apdraskytas nukentėjusiosios, apie tai sakė pareigūnams, bet jie nepriėmė pareiškimo ir sakė, kad jis vėliau galės parašyti pareiškimą.

Nukentėjusioji S. A. parodė, kad kaltinamasis buvo jos sugyventinis, jie kartu gyveno Statybininkų gatvėje esančiame bute. Vasario 17 d. abu grįžo iš advokato, nes buvo nagrinėjama byla dėl kaltinamojo smurtavimo jos vaiko atžvilgiu. Kaltinamasis pasiūlė nusipirkti alaus. Grįžę išgėrė alų, nukentėjusioji iki konflikto išgėrė tris-keturias pintas alaus, kaltinamasis išgėrė dar prieš einant pas advokatą, paskui gėrė ir namuose. Ji nuėjo gulti į kitą kambarį. Apie 20-21 val. kaltinamasis atėjo į kambarį, pradėjo priekaištauti, kabinėtis. Kaltinamasis ją išsitraukė iš lovos, nutempė ant grindų. Ji gulėjo ant grindų ant pilvo, kaltinamasis jai pėda prispaudė dešinę pėdą ir pradėjo koją sukti į priešingą pusę, pasigirdo trakštelėjimas. Ji kaltinamajam pasakė, kad lūžo koja, tuomet jis išsigando, atnešė ledo. Ji prašė kaltinamojo, kad šis iškviestų greitąją pagalbą. Durys buvo užrakintos, jos raktai, buvo pas kaltinamąjį kažkur drabužiuose. Ji prašė, kad jis atrakintų duris ir ją išleistų, kad ji paskambins mamai ar broliui. Kai nukentėjusioji norėjo išsikviesti greitąją, kaltinamasis atėmė jos telefoną. Taip praėjo dar maždaug valanda, kaltinamasis neleido kviestis greitosios, ji kentėjo skausmą. Kaltinamasis atnešė išgerti alaus, sakė, tai numalšins skausmą. Kadangi jai labai skaudėjo, ji pradėjo šaukti. Kaltinamasis ją tildė, nes bijojo, kad kaimynai iškvies policiją-jis šoko ant jos, įrėmė alkūnę į kaklą, į krūtinkaulį įrėmė kelienį, pradėjo ją smaugti. Ji gynėsi rankomis. Tuo metu atvyko pareigūnai. Nurodo, kad nuo konflikto pradžios iki pareigūnų atvykimo praėjo trys-keturios valandos. Kaltinamąjį jie išvedė į virtuvę, jai iškvietė greitąją pagalbą. Gydymosi laikotarpiu ji apie dvi savaites nedirbo, nes buvo sužalota.

Policijos pareigūnas liudytojas D. B. parodė, kad naktį gavo iškvietimą, jog Statybininkų gatvėje esančiame bute moteris šaukiasi pagalbos. Nuvykus nurodytu adresu, beldė į duris, skambino, bet niekas neatidarė durų. K. J. pabandė atidaryti duris, jos buvo atrakintos. Įėjus į kambarį, rado verkiančią moterį. Ji paaiškino, kad sužalota jos koja. Pareigūnas J. iškvietė medicininę pagalbą. Patikrinus kitus kambarius, viename jų rado kaltinamąjį, jis aiškino, kad moteris yra su psichine negalia, kažką pasakojo, bet paaiškinti, dėl ko sužalota koja, negalėjo. Paklausus pas moterį, kaip buvo sužalota koja, ji paaiškino, kad sužalojo kaltinamasis. Nukentėjusioji aiškino, kad ją užpuolė kaltinamasis, smaugė, kažkokiu būdu užsuko koją. Ji nesakė, kad koją išsisuko bėgdama. Kitų asmenų tame bute nebuvo. Nurodo, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji buvo neblaivūs. Ar kaltinamasis pareigūnams skundėsi dėl sužalojimų, nepamena, tačiau liudytojas sužalojimų jo veide nematė. Kaltinamasis neprašė rašyti pareiškimo dėl jo sužalojimo. Buvo iškviesti tyrėjai, todėl kaltinamasis galėjo bet kada parašyti.

Policijos pareigūnas liudytojas V. J. parodė, kad vasario 18 dieną buvo gautas kaimyno pranešimas, kad moteris šaukiasi pagalbos. Skambinant į duris durų niekas neatidarė, bet durys buvo neužrakintos. Įėjus išgirdo, kad kambaryje verkia moteris. Moteris paaiškino, kad vyras ją sumušė, smaugė, ant jos kaklo buvo smaugimo žymės. Moters kojos pėda buvo ištinusi, ji sakė, kad kaltinamasis jai suko pėdą. Nukentėjusioji pasakojo, kad buvo atimtas ir sudaužytas jos telefonas. Kaltinamąjį rado kitame kambaryje, jis gulėjo ir kažką neadekvačiai šnekėjo. Kaltinamasis nesakė, kad jis nori rašyti pareiškimą dėl jo sužalojimo.

Liudytojas G. K. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis gyvena šiame name. Liudytojas vasario 18 naktį skambino policijai, nes iš kaltinamojo buto sklido triukšmas, nedavė ilsėtis. Apie 4 valandą ryte buvo girdėti moters balsas.

Specialistas L. U. paaiškino, kad nukentėjusiajai diagnozuotas raiščių plyšimas paprastai įvyksta esant fiksuotai kojai ir blauzdai-einant, koją palenkiant į kurią nors pusę. Sukant koją, ji nebūna fiksuota. Daugiau tikėtina, kad raiščiai plyšta einant ir pasukant pėdą. Tokie sužalojimai nustatomi daugiausiai diagnozuojami esant fiksuotai kojai, bet nagrinėjamu atvėju pilnai atmesti nukentėjusiosios sužalojimo mechanizmo negali.

2015-02-18 Alytaus apskrities VPK tyrėjos G. A. tarnybiniu pranešimu nurodoma, kad 2015-02-18 d. apie 3.45 val. Alytuje, Statybininkų g. 28-3, neblaivus A. V. sumušė neblaivią sugyventinę S. A. (b. l. 4).

2015-02-18 Alytaus GMP telefoniniame pranešime nurodyta, kad 2015-02-18 apie 3.45 val. Alytuje, Statybininkų g. 28-3 sugyventinio buvo sumušta S. A. (b. l. 5).

2015-02-18 įvykio vietos apžiūros metu buvo apžiūrėta įvykio vieta-butas, Alytuje, Statybininkų g. 28-3, tai fiksuota šio proceso veiksmo protokole (b. l. 6-9).

2015-02-18 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto konstatuotas smurtas prieš S. A. (b. l. 12-15).

2015-04-20 specialisto išvadoje Nr. G170/15 (06) nurodyta, kad S. A. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 24-25), poodinės kraujosruvos kakle, apatinio žandikaulio dešinėje pusėje, dešiniame dilbyje, dešinės pėdos raiščių plyšimas, krūtinkaulio sumušimas galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje nemažiau devyniais trauminiais poveikiais, sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl pėdos raiščių plyšimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, likusieji sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 21-22).

Kaltinamojo A. V. veika ikiteisminio bylos tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal LR BK 138 str. 2d. 3 p. Teisme ištyrus ir patikrinus bylos įrodymus, nustatyta, kad ši jo veikos kvalifikacija teisinga. A. V. nepripažino, kad jis suko pėdą nuūkentėjusiajai S. A. ir dėl to įvyko pėdos raiščių plyšimas. Jis nurodė, kad raiščiai plyšo nukentėjusiajai nugriuvus. Tokie kaltinamojo parodymai vertintini kritiškai, nes bylos įrodymai įrodo, kad šis sužalojimas S. A. padarytas būtent kaltinamojo A. V. veiksmais.

Nukentėjusioji S. A. atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad koją jai sužalojo būtent kaltinamasis. Liudytojas policijos pareigūnas D. B. patvirtino šį nukentėjusiosios parodymą nurodydamas, kad jiems atvykus, moteris skundėsi skaudančia koja, koja buvo patinusi, moteris paaiškino, kad koją sužalojo būtent kaltinamasis smurtaudamas, kažkaip užsukdamas jai koją. Ji nesakė, kad koją išsisuko bėgdama. Liudytojas policijos pareigūnas V. J. taip pat nurodė, kad jiems moteris paaiškino, kad kaltinamasis jai suko pėdą, moters kojos pėda buvo ištinusi. Nukentėjusioji teisme pasakojo, kad kaltinamasis jai suko pėdą tol, kol trakštelėjo. Tokio sužalojimo faktą patvirtina tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto fiksuoti duomenys (bylos lapas Nr. 12-13), kur policijos pareigūnai atvykę į įvykį fiksuoja, jog jiems nukentėjusioji pranešė, kad kaltinamasis jai (cituojama) „ suko dešinę pėdą, kol trakštelėjo“, šiame pranešime fiksuota ir sužalojimo loklalizacija ir vaizdas-sužalojimo vieta sutinusi, „įtariama išnirimas arba lūžimas“. Teismo medikas nustatė S. A. dešinės pėdos raiščių plyšimą, teisme specialistas nurodė, kad toks sužalojimas dėl nefiksuotos kojos ir bauzdos sukimo mažai tikėtinas, tačiau kategoriškai tokio sužalojimo mechanizmo neatmetė. Taigi kompleksiškai įvertinus visus bylos įrodymus, pasitvirtino, kad kaltinamasis A. V. nukentėjusiajai S. A. nesunkiai sutrikdė sveikatą, tarp kaltinamojo aktyvių tyčinių veiksmų ir atsiradusių pasekmių- nukentėjusiajai padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo-yra priežastinis ryšys. Kaltinamasis ir nukentėjusioji–buvę sugyventiniai, taigi A. V. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 tr. 2 d. 3 p.

Vadovaujantis išdėstytu, įrodyta, kad A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 3 p.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę A. V., atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

Kaltinamasis padarė vieną baigtą, tyčinę nusikalstamą veiką, kuri įstatymo priskiriama prie apysunkių (BK 11 str. 4 d.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o atsakomybę sunkina tai, kad kaltinamasis nusikalstamos veikos metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 2,41 prom. girtumas, b.l. 50) ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1d. 9 p.). A. V. anksčiau teistas už tokio paties pobūdžio smurtines veikas. A. V. baustas administracine tvarka, nedirba. Teistumų skaičius rodo, kad jis išvadų iš to nedaro ir vėl nusikalsta, dėl to jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra kitų neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų, jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, skiriant griežtus įpareigojimus.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 3 p. ir nuteisti terminuotu laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1d., 4 d., 9 d., paskirtą bausmę subendrinti su 2015-03-31 teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir galutinę bausmę A. V. paskirti terminuotą laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 75 str, terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. V. atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

A. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemones-nemokamus darbus, įpareigojant per 3 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose bei 3 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose

A. V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.