Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokuroro Armino Elijošiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ta pati, teistas 5 kartus, paskutinį kartą 2024-04-03 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 243 str. 20 MGL (1000 Eur) bauda,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B. 2024-09-07 apie 20:15 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo miegamojo kambaryje, žodinio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia abiem rankomis suėmęs nukentėjusiajam A. B. už kaklo, jį smaugė ir, pridėjęs nukentėjusiajam kairį kumštį prie veido, jį sukiojo į skirtingas puses, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam A. B. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. B. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

M. B. įtariamojo apklausos metu paaiškino, kad kaltu prisipažįsta visiškai ir paaiškino, kad jis su broliu A. B. gyvena jiems abiem priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Su A. sutaria gerai, tačiau kartais su broliu susipyksta, konfliktuoja. Visi konfliktai vyksta tuomet, kai abu išgeria alkoholio. Tada pradeda aiškintis santykius, vienas kitą įžeidinėti ir žeminti. 2024-09-07 abu su broliu A. buvo girti. M. B. grįžo iš bulviakasio, kur patalkio metu gėrė. Brolis A. B. gėrė vienas namuose. Jie abu susėdo išgerti alkoholio ir tada, kai jau abu buvo labai girti, pradėjo pyktis. Apie 20:15 val., miegamojo kambaryje, konflikto metu jis nesusivaldė ir pagriebė abejomis rankomis A. už kaklo bei jį smaugė. Po to prispaudęs kumštį jam prie veido, sukinėjo jį į skirtingas puses. Tiki, kad dėl tokių jo veiksmų broliui skaudėjo, jis patyrė fizinį skausmą. Kaltu dėl padaryto nusikaltimo prisipažįsta visiškai. Įvykio metu buvo dviese, niekas įvykio nematė. Vėliau jis brolio A. B. atsiprašė, šis jam atleido, pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia. Prašo procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 92-95).

Nukentėjusysis A. B. paaiškino, kad jis su broliu M. B. gyvena jiems priklausančiame name, kuris yra (duomenys neskelbtini). Kai abu yra blaivūs, jie sutaria gerai. Kai išgeria alkoholio, tarp jų prasideda pykčiai. 2024-09-07 jis visą dieną namuose vartojo alkoholį. Brolis M. vakare grįžo iš bulviakasio girtas. Po to jie abu dar išgėrė alkoholio. Tada girti su broliu pradėjo aiškintis santykius, konfliktuoti. Buvo apie 20:00 val., kai M. staiga abiem rankomis jam sugriebė už kaklo ir pradėjo jį smaugti. Dėl to juto fizinį skausmą, nes M. kaklą spaudė stipriai, dėl ko pradėjo dusti. Po to M. pridėjo savo kumštį jam prie dešinės veido pusės, arti akies, ir jį suko prispaudęs stipriai į skirtingas puses. Dėl to, jis taip pat patyrė fizinį skausmą. Kažkuriuo momentu jis išsivadavo, pabėgo ir iškvietė policijos pareigūnus. Turtinės žalos nepatyrė, civilinio ieškinio nereiškia. Pas med. ekspertų nevyks, šiuo metu jaučiasi gerai, paraudimai praėjo. Brolis M. jo atsiprašė, jis jam atleido, pretenzijų neturi. Įvykio metu buvo dviese, įvykio niekas nematė (b.l. 53-56).

Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota situacija įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu miegamajame kambaryje yra tuščių alkoholio butelių, girtavimo pėdsakų (b.l. 15-27).

Asmens apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota, kad nukentėjusiojo A. B. kakle yra paraudimas (b.l. 28-34).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad A. B. užfiksuotų minkštųjų audinių sužalojimų vieta - kakle. Kvietimo rezultatas: stebimas odos paraudimas kairėje kaklo pusėje (b.l. 44-45).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad nusikalstama veika visiškai įrodyta, kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį, nustačius aplinkybę, kad kaltinamasis M. B. 2024 m. rugsėjo 7 d., apie 20:15 val., smurtavo prieš A. B., tyčia abiem rankomis suėmęs nukentėjusiajam A. B. už kaklo, jį smaugė ir, pridėjęs nukentėjusiajam kairį kumštį prie veido, jį sukiojo į skirtingas puses, tokiu būdu sukeldamas jam fizinį skausmą.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, kaltinamosios atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas skirdamas bausmę įvertintina tai, kad kaltinamojo M. B. padarytas nusikaltimas yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarytas tyčia, kaltinamasis teistas.

Prokuroras siūlo M. B. už veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje skirti 60 parų bausmę, bausmės vykdymą atidėti 9 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. ryto būti namuose, vadovaujantis LR BK 72² str. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nustatant 9 mėnesių terminą jiems atlikti. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamasis M. B. neprieštaravo prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Kaltinamasis M. B. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą veiką, jo byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl jo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 60 parų arešto bausmę, vadovaujantis LR BK 75 str. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 9 mėnesiams, paskiriant šiam laikotarpiui intensyvią priežiūrą, įpareigojant nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant ją išklausyti per 9 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 40 parų arešto bausmę, vadovaujantis LR BK 75 str. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 9 mėnesiams, paskiriant šiam laikotarpiui intensyvią priežiūrą, įpareigojant nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant ją išklausyti per 9 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

M. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

1. Nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.