Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prašymą dėl jam paskirtos bausmės sušvelninimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas N. G. prašymas, kuriame prašoma nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) pakeitimams, sušvelninti jam Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Nors nuteistasis N. G. prašo sušvelninti jam tik paskutiniu, Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, teismas, remdamasis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, pasisakys dėl visų N. G. priimtų įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų, kuriais paskirtos bausmės įtakoja nuteistajam paskirtos galutinės, šiuo metu vykdomos, laisvės atėmimo bausmės dydį.

Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad N. G. yra nuteistas ir neatliko bausmių pagal šiuos įsiteisėjusius jam priimtus teismų procesinius sprendimus:

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo N. G. prašymas tenkintinas iš dalies

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad paduodant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi BK 3 straipsnio nuostatomis.

BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas (toliau – Įstatymas). Nuteistasis pagrįstai nurodo, kad šio Įstatymo nuostatos tam tikra dalimi lengvina jo teisinę padėtį.

Įvertinęs pirmiau aptartus N. G. teistumo duomenis, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržiūrėti kaltinamajam priimtų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuris priimtas panaikinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. išteisinamąjį nuosprendį, nes Įstatymu nebuvo pakeisti BK straipsniai, pagal kuriuos šiais teismų nuosprendžiais N. G. buvo pripažintas kaltu, šių veikų baudžiamumas, už jų padarymą skirtinos bausmės ir (ar) pan. taip pat nesikeitė, tad perkvalifikuoti nuteistojo įvykdytas nusikalstamas veikas ir švelninti N. G. šiais teismų nuosprendžiais paskirtas bausmes nėra teisinio pagrindo.

Dėl nuteistojo veikų perkvalifikavimo ir jam paskirtų bausmių švelninimo

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. baudžiamuoju įsakymu N. G. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį už pasikėsinimą pagrobti svetimą turtą įsibrovus į transporto priemonę automobilį, už šios veikos padarymą nuteistajam, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 30 parų arešto bausmė.

Naujos nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančios redakcijos BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už: 1) atvirą svetimo turto pagrobimą, 2) svetimo turto pagrobimą viešoje vietoje iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), 3) svetimo turto pagrobimą įsibrovus į transporto priemonę. Nustatytos galimos bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Pažymėtina, kad iki aptariamų BK pakeitimų įsigaliojimo už šiuos neteisėtus, tarp jų ir už svetimo turto pagrobimą įsibrovus į automobilį, būdavo baudžiami bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Taigi, šiuo metu už tokio pobūdžio nusikaltimų padarymą įstatymų leidėjas numato galimybę skirti kaltininkams švelnesnes bausmes. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad Įstatymas švelnina nuteistojo teisinę padėtį, taigi taikytinas atgal perkvalifikuojant jo nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad naujos baudžiamojo įstatymo redakcijos įsigaliojimas ir veikos perkvalifikavimas savaime nesudaro pagrindo švelninti ar kitaip keisti nuteistajam paskirtos bausmės. Skirdamas N. G. bausmę už šios nusikalstamos veikos padarymą, teismas įvertino visas šiam klausimui spręsti reikšmės turinčias aplinkybes ir paskyrė nuteistajam už jo įvykdytą nusikaltimą arešto bausmę, kuri yra mažesnė nei įstatyme nustatytas šios bausmės vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis). Iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusioje BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje taip pat buvo numatytos alternatyvios – baudos, laisvės apribojimo, arešto ir terminuoto laisvės atėmimo – bausmės, tačiau baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas N. G. nusprendė skirti vieną griežtesnių bausmių – arešto bausmę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad keisti nuteistajam už šio nusikaltimo padarymą paskirtos bausmės nėra pagrindo.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu N. G. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 165 straipsnio 1 dalį 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 187 straipsnio 1 dalį 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pažymėtina, kad BK 140 straipsnio, 165 straipsnio nuostatos Įstatymu nebuvo pakeistos, šių veikų baudžiamumas, už jų padarymą skirtinos bausmės ir (ar) pan. taip pat nesikeitė, tad švelninti N. G. už šiuos nusikaltimus paskirtas bausmes nėra teisinio pagrindo.

Pasisakydamas dėl N. G. nuteisimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, teismas pažymi, kad šiuo atveju yra reikšmingi BK 190 straipsnio pakeitimai, įsigalioję nuo 2023 m. birželio 1 d. Antai, pagal nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusią BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją, turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, t. y. 150 Eur, dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL, t. y. 500 Eur, dydžio sumos. Prieš tai galiojusioje teisės normoje buvo nustatyta, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, t. y. 150 Eur, bet neviršija 5 MGL, t. y. 250 Eur, dydžio sumos. Taigi, šiuo metu galiojančioje BK 190 straipsnio 1 dalyje nustatyta didesnė riba, iki kurios turtas laikomas atitinkančiu nedidelės vertės požymį.

Teikimo nagrinėjimui surinkta medžiaga nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį N. G. buvo nuteistas už svetimo, 430 Eur vertės, turto sugadinimą. Įvertinus tai, kad sugadinto turto vertė nagrinėjamu atveju neviršija 10 MGL sumos, vadovaujantis pirmiau aptartais argumentais dėl BK 190 straipsnio nuostatų pakeitimų, ši nuteistojo įvykdyta veika perkvalifikuotina iš BK 187 straipsnio 1 dalies (2003 m. balandžio 10 d. įstatymas Nr. IX-1495) į BK 187 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į teismo nuosprendyje nurodytas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, nuteistajam už šios veikos padarymą skirtina 45 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šia nutartimi pagal BK 187 straipsnio 3 dalį N. G. paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu, bendrintina su jam Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 165 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis prie griežtesnės bausmės (10 mėnesių laisvės atėmimo) pridedant švelnesnių bausmių dalis ir paskiriant N. G. subendrintą 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu N. G. paskirta ir neatlikta 1 metų laisvės atėmimo bausme, paskiriant N. G. 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. nuosprendžiu N. G. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nuteistas už bendros 900 Eur vertės svetimo turto pagrobimą. Taigi nuteistojo pagrobtas turtas viršijo 10 MGL, t. y. 500 Eur, dydį, todėl BK pakeitimai, įsigalioję nuo 2023 m. birželio 1 d. jo teisinės padėties dėl šios nusikalstamos veikos padarymo nešvelnina, tad perkvalifikuoti šį nusikaltimą ir švelninti už jį teismo paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo.

Dėl nuteistajam nustatytinos galutinės bausmės

Įvertinus pirmiau teismo nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad, vadovaujantis BPK 362¹ straipsnio nuostatomis perkvalifikavus nuteistojo nusikalstamas veikas ir paskyrus jam švelnesnę bausmę, sumažėjo tik jam Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės bausmės dydis, t. y., vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, subendrinus šia nutartimi nuteistajam pagal BK 187 straipsnio 3 dalį paskirtą bausmę su kitomis Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu nuteistajam pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 165 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis ir paskyrus 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o vėliau šią bausmę subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu N. G. paskirta ir neatlikta 1 metų laisvės atėmimo bausme, nuteistajam paskirta 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (iki šios nutarties priėmimo 2019 m. gruodžio 23 d. teismo nuosprendžiu nuteistajam buvo paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė).

Atsižvelgiant į tai, kad vėliau Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirta minėta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė (sušvelninus nuteistajam paskirtą bausmę – 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė), vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, buvo subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 18 d nuosprendžiu nuteistajam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme, o ši subendrinta bausmė savo ruožtu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, buvo dar kartą subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 27 d. nuosprendžiu N. G. paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme, jam Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės dydis proporcingai mažintinas, nustatant galutinę subendrintą bausmę – 4 metus 7 mėnesius laisvės atėmimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio 4, 5 ir 6 dalimis, 364 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo N. G. prašymą tenkinti iš dalies.

Perkvalifikuoti N. G. įvykdytą nusikaltimą, už kurio padarymą jis yra nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. baudžiamuoju įsakymu iš BK 22 straipsnio 1 dalies ir 178 straipsnio 2 dalies (2013 m. liepos 2 d. įstatymas Nr. XII-500) į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį. Paskirtos bausmės nekeisti.

Perkvalifikuoti N. G. įvykdytą nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymas Nr. IX-1495) į BK 187 straipsnio 3 dalį ir paskirti naują bausmę – 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šia nutartimi pagal BK 187 straipsnio 3 dalį N. G. paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu, subendrinti su jam Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 165 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis prie griežtesnės bausmės (10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo) pridedant švelnesnių bausmių dalis ir N. G. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalies nuostatomis, paskirtą 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu N. G. paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, ir paskirti N. G. 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Nustatyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 27 d. nuosprendžiu N. G. paskirtos galutinės bausmės dydis – 4 (ketveri) metai 7 (septyni) mėnesiai laisvės atėmimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.