Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rizgonys“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė miškų tarnyba, valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija, Kauno rajono savivaldybė, uždaroji akcinė bendrovė „GJ Magma“), dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Rizgonys“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) 2024 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. (30-2)-A4E-4126 „Dėl UAB „Rizgonys“ planuojamos ūkinės veiklos – išteklių gavybos Kvesų smėlio ir žvyro telkinio naujame plote poveikio aplinkai vertinimo) programos“ (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti Agentūrą per 5 darbo dienas nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo iš naujo išnagrinėti poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir PAV) programos rengėjo 2024 m. kovo 21 d. prašymą Nr. 047 ir patvirtinti PAV programą arba nurodyti motyvuotus reikalavimus PAV programos rengėjui papildyti ir pataisyti PAV programą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad UAB „Rizgonys“ 2023 m. balandžio 18 d. sudarė Kvesų smėlio ir žvyro telkinio naujo ploto įsisavinimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo sutartį Nr. 2347 su poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėju UAB „GJ Magma“ (toliau – ir PAV programos rengėjas) dėl Kauno rajono Kvesų smėlio ir žvyro telkinio naujo ploto, patenkančio į valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Valstybinių miškų urėdija panaudos teise valdomus žemės sklypus, esančius Kauno rajone, Batniavos sen., Kvesų kaime, planuojamos ūkinės veiklos (toliau – ir PŪV) poveikio aplinkai vertinimo programos (toliau – ir PAV programa) ir ataskaitos (toliau – ir PAV ataskaita) parengimo. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Lietuvos geologijos tarnyba) direktorius 2023 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 1-149 aprobavo pagal 2023 m. vasario 21 d. būklę Kauno rajono Kvesų smėlio ir žvyro telkinio naujo ploto detaliai išžvalgytus spėjamai vertingus išteklius (bendrame 29,16 ha plote). PAV programos rengėjas 2023 m. balandžio 17 d. raštu Nr. 048 EG kreipėsi į Lietuvos geologijos tarnybą su prašymu pateikti nenaudojamų detaliai išžvalgytų smėlio ir žvyro telkinių, esančių Kauno rajono savivaldybėje, ne miško žemėje, sąrašą, kad būtų galima įvertinti galimybę eksploatuoti naudinguosius smėlio ir žvyro išteklius Kvesų telkinio naujame plote. Lietuvos geologijos tarnyba 2023 m. balandžio 20 d. raštu Nr. (7)-1-7-1936 informavo PAV programos rengėją, kad Kauno rajono savivaldybės teritorijoje yra 2020 m. detaliai išžvalgytas nenaudojamas Virbaliūnų smėlio ir žvyro telkinys, kuriame smėlio ir žvyro ištekliai slūgso 26,20 ha plote, o jų kiekis – 7082 tūkst. kub. m. PAV programos rengėjas 2023 m. rugsėjo 20 d. parengė PAV programą. Apie PAV proceso pradžią buvo informuota Agentūra ir visuomenė. PAV programos rengėjas PAV programą, suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, PAV subjektų išvadas 2024 m. kovo 4 d. raštu Nr. 038 pateikė nagrinėti Agentūrai, kuri 2024 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. (30-2)-A4E-3438 pateikė motyvuotus reikalavimus PAV programos rengėjui papildyti ir pataisyti PAV programą. PAV programos rengėjas pagal pateiktas pastabas, pataisytą ir papildytą PAV programą, 2024 m. kovo 21 d. raštu Nr. 047 pateikė pakartotiniam nagrinėjimui. Pataisytoje PAV programoje, be kita ko, buvo sumažintas PŪV teritorijos plotas nuo 29,16 ha iki 18,50 ha, nurodant, kad smėlio ir žvyro gavyba bus vykdoma tik dalyje detaliai išžvalgyto ploto, kuris sumažėja dėl paliekamų neliečiamų miško bandomųjų želdinių bei sėklinių miško plantacijų, patenkančių į detaliai išžvalgyto telkinio teritoriją, kasybos darbų ribojimo vietinės reikšmės kelių apsaugos zonose ir karjero šlaito saugaus atitraukimo nuo supančios aplinkos. Pakartotinai išnagrinėjusi pataisytą ir papildytą PAV programą, skundžiamu Sprendimu Agentūra nusprendė, kad PAV programoje nurodytos PŪV PAV negali būti atliekamas, kadangi PŪV yra uždrausta įstatymais.

3. Pareiškėjo vertinimu, Agentūros Sprendimas priimtas ultra vires, nes specialiosios teisės normos suteikia įgalinimus Agentūrai PAV programos nagrinėjimo stadijoje priimti dvejopo pobūdžio sprendimus: patvirtinti PAV programą arba nurodyti reikalavimus ją papildyti ar pataisyti. Tačiau ginčijamu administraciniu aktu buvo priimtas Sprendimas, kurio priimti Agentūra neturi įgaliojimų.

4. Pirminis PAV programos rengėjo 2024 m. kovo 4 d. prašymas buvo išnagrinėtas ir atsakovas 2024 m. kovo 19 d. sprendimu pateikė motyvuotus reikalavimus PAV programos rengėjui papildyti ir pataisyti PAV programą, t. y. Agentūra nagrinėdama pirminį PAV programos rengėjo prašymą nesprendė, kad PŪV PAV negali būti atliekamas. Nors ginčijamame Sprendime nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veikos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir PŪVPAVĮ, Įstatymas) 3 straipsnio 6 dalis, Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punktas, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95 straipsnio 2 punktas, tačiau jis nėra pakankamas, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas administracinis sprendimas, būtų žinomi šio sprendimo priėmimo teisiniai bei faktiniai pagrindai, motyvai.

5. Vadovaujantis Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais, o miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką nustato Vyriausybė. Vienas tokių atvejų, kai miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, įtvirtintas Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte, t. y. naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje arba kai baigiamas eksploatuoti pradėtas naudoti telkinys ar jo dalis, dėl kurių yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas. Valstybinė miškų tarnyba savo 2024 m. kovo 1 d. rašte Nr. R2-893, kuriuo rėmėsi atsakovas, nurodė, jog miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis, nagrinėjamu atveju neatitinka Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų, kadangi Lietuvos geologijos tarnybos pateiktais duomenimis Kauno rajone yra nenaudojamas 2020 metais detaliai išžvalgytas Virbaliūnų smėlio ir žvyro telkinys, tačiau Kauno rajono savivaldybės taryba dar 2021 m. sausio 19 d. yra priėmusi sprendimą Nr. TS-1 „Dėl nepritarimo planuojamai ūkinei veiklai“, kuriuo nepritarta UAB „Benefaktor“ planuojamai vykdyti ūkinei veiklai – naujo smėlio ir žvyro karjero kasimui Virbaliūnų smėlio ir žvyro telkinyje. Lietuvos geologijos tarnybos 2024 m. kovo 21 d. rašte nurodoma, kad be nenaudojamo Virbaliūnų smėlio ir žvyro telkinio Kauno rajono savivaldybės teritorijoje ne miško žemėje yra 4 detaliai išžvalgyti smėlio ir žvyro telkiniai (Zapyškis III, Zapyškis IV, Drąseikiai, Kvesai), kurių dalys yra ne miško žemėje ir jiems neišduoti leidimai naudoti žemės gelmių išteklius, taip pat pateikiama informacija apie tris parengtinai išžvalgytus nenaudojamus naudingųjų iškasenų telkinius, esančius Kauno rajono savivaldybės teritorijoje ne miško žemėje. Lietuvos geologijos tarnybos 2024 m. kovo 21 d. rašte nurodytas telkinių ar jų dalių sąrašas pats savaime nepatvirtina galimybių vykdyti naudingųjų iškasenų gavybą juose, o atsakovas, darydamas išvadą, jog Kauno rajono savivaldybės teritorijoje yra galimybė vykdyti ne miško žemėje esančių naudingųjų iškasenų gavybą, jokio objektyvaus faktinių aplinkybių vertinimo dėl galimybių vykdyti naudingųjų iškasenų gavybą Lietuvos geologijos tarnybos 2024 m. kovo 21 d. rašte nurodytuose naudingųjų iškasenų telkiniuose buvimo, neatliko. To neleido padaryti ir PŪV organizatoriui, nurodydamas atitinkamai papildyti PAV programą ir pagal patvirtintą PAV programą leisdamas rengti PAV ataskaitą.

6. Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra numatyti du savarankiški pagrindai, kada išimtinais atvejais galima pakeisti miško žemės paskirtį į kitas naudmenas: (1) miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje; ir (2) miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis kai baigiamas eksploatuoti pradėtas naudoti (šiuo metu naudojamas) telkinys ar jo dalis, dėl kurių yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas. Pareiškėjas nuo 2021 metų ir šiuo metu naudoja Kvesų žvyro ir smėlio telkinį, esantį ne miško žemėje, Žėbiškių k., Batniavos sen., Kauno r. sav., kurį jau baigia eksploatuoti, todėl nagrinėjamu atveju yra kitas savarankiškas pagrindas miško žemę paversti kitomis naudmenomis naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, kurio Agentūra nevertino ir dėl jo nepasisakė.

7. Agentūra, Sprendimu PAV programos nagrinėjimo procedūrų metu nutraukusi galimybes tęsti PAV, pažeidė esmines procedūras, t. y. taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Kauno rajono savivaldybės meras, kaip PAV subjektas, yra priėmęs 2023 m. gruodžio 28 d. išvadą Nr. MSD-1021 „Dėl gautos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programos išvados“, kuria PAV programai pritarė. Tačiau PAV subjektas vėliau pakeitė savo poziciją ir PAV programos rengėjui bei Agentūrai 2024 m. sausio 16 d. pateikė išvadą Nr. MSD‑42, kurioje nurodė patikslinti (sumažinti) PŪV teritoriją, ją numatant ne miško žemėje, t. y., kad į PŪV teritoriją patektų tik žemės ūkio žemės plotas. Galimybės PAV subjektui keisti, naikinti, ar kažkaip kitaip tikslinti išvadą, kuria yra pritarta PAV programai – nenumato nei įstatymai, nei PAV procedūrų aprašas.

8. Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

9. Atsakovas paaiškino, kad gavo PAV dokumentų rengėjo UAB „GJ Magma“ 2024 m. kovo 4 d. raštu Nr. 038 pateiktą UAB „Rizgonys“ planuojamos ūkinės veiklos – išteklių gavybos Kvesų smėlio ir žvyro telkinio naujame plote – papildytą PAV programą. Atsakovas, įvertinęs tai, kad PŪV teritorija patenka į miško žemę, bei siekdamas išsiaiškinti, ar PŪV gali būti taikoma Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto išimtis, 2024 m. kovo 18 d. raštu Nr. (30-2)-A4E-3299 kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės administraciją dėl PŪV atitikimo Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniams bei 2024 m. kovo 18 d. raštu Nr. (30-2)-A4E-3298 kreipėsi į Lietuvos geologijos tarnybą dėl galimybės eksploatuoti naudinguosius iškasenų telkinius Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, esančius ne miško žemėje. Išnagrinėjęs pateiktą PAV programą, atsakovas 2024 m. kovo 19 d. raštu Nr. (30-2)-A4E-3438 „Dėl poveikio aplinkai vertinimo programos“ pateikė motyvuotus reikalavimus pataisyti ir papildyti PAV programą, t. y. pagrįsti, kaip PŪV atitinka Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kadangi PAV programoje nurodoma, kad miško žemė bus paverčiama kitomis naudmenomis, nes nėra galimybės eksploatuoti naudingųjų iškasenų Kauno rajono savivaldybėje ne miško žemėje.

10. Aplinkos apsaugos agentūra gavo UAB „GJ Magma“ 2024 m. kovo 21 d. raštu Nr. 047 papildytą PAV programą, kurioje nurodoma, kad miško žemė bus paverčiama kitomis naudmenomis, kadangi šiuo metu nėra galimybės eksploatuoti naudingųjų iškasenų Kauno rajono savivaldybėje ne miško žemėje. PAV programos nagrinėjimo metu buvo gautas Lietuvos geologijos tarnybos 2024 m. kovo 21 d. raštas Nr. (7)-1-7-1270, kuriame pateikta informacija, kad be nenaudojamo Virbaliūnų smėlio ir žvyro telkinio Kauno rajono savivaldybės teritorijoje ne miško žemėje yra 4 detaliai išžvalgyti smėlio ir žvyro telkiniai (Zapyškis III, Zapyškis IV, Drąseikiai, Kvesai), kurių dalys yra ne miško žemėje ir jiems neišduoti leidimai naudoti žemės gelmių išteklius, taip pat trys parengtinai išžvalgyti nenaudojami naudingųjų iškasenų telkiniai, esantys Kauno rajono savivaldybės teritorijoje ne miško žemėje. Be to, Valstybinė miškų tarnyba 2024 m. kovo 1 d. raštu Nr. R2-893 pateikė nuomonę, kad PŪV neatitinka Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų.

11. Atsakovas sprendimą, kad PAV programoje nurodytos PŪV PAV negali būti atliekamas, kadangi PŪV yra uždrausta įstatymais, priėmė įvertinęs faktines aplinkybes, PAV subjektų išvadas ir papildomai Lietuvos geologijos tarnybos gautą informaciją apie Kauno rajono savivaldybės teritorijoje ne miško žemėje esančius detaliai išžvalgytus smėlio ir žvyro telkinius, kas patvirtina galimybės buvimą eksploatuoti smėlio ir žvyro iškasenas savivaldybės teritorijoje ne miško žemėje ir Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos išimties taikymą. Agentūrai nuspręsti dėl PŪV vietos alternatyvų eksploatuoti naudingųjų išteklių telkinį ne miško žemėje pakanka vien to fakto, kad PŪV PAV procedūrų metu atsakovas gavo informaciją apie PŪV alternatyvų buvimą. Pareiškėjas baigia eksploatuoti Kvesų telkinio dalies plotą, kuriam išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas, tačiau, vadovaujantis Lietuvos geologijos tarnybos 2024 m. kovo 21 d. rašte Nr. (7)-1-7-1270 pateikta informacija, pareiškėjas turi galimybę tęsti Kvesų telkinio dalies, kuriam nėra išduoti leidimai naudoti naudingąsias iškasenas, eksploatavimą ne miško žemėje, todėl PŪV taip pat negali būti taikoma ir ši Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta išimtis.

12. PŪV programos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad PŪV žemės gelmių išteklių gavyba pasirinktoje teritorijoje draudžiama pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95 straipsnio 2 punktą, kadangi, įvertinus sprendimo priėmimo metu surinktus bei įvertintus faktinius duomenis, nagrinėjamu atveju negali būti taikomos Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos išimtys. Vadovaujantis PŪVPAVĮ 3 straipsnio 6 dalimi, nesant Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų išimčių, PŪV įgyvendinimas pasirinktoje teritorijoje miško žemėje prieštarautų Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95 straipsnio 2 punktui, todėl PAV programoje nurodytos PŪV PAV negali būti atliekamas. Aplinkos apsaugos agentūra, būdama PAV proceso dalyvė ir atsakinga institucija, koordinuojanti PAV procesą ir vykdanti kitas PŪVPAVĮ nustatytas funkcijas, turi sprendimo priėmimo prerogatyvą ir vertindama, ar planuojama ūkinė veikla, įvertinus jos pobūdį, mastą, vietą ir (ar) poveikį aplinkai, atitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės saugos ir civilinės saugos teisės aktų reikalavimus, veikė savo kompetencijos ribose.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybė atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo skundo reikalavimų pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.

14. Kauno rajono savivaldybė paaiškino, kad 2023 m. spalio 11 d. Kauno rajono savivaldybė gavo PAV rengėjo UAB „GJ Magma“ parengtą UAB ,,Rizgonys“ planuojamos ūkinės veiklos Kvesų smėlio ir žvyro telkinio naujo ploto Kauno rajono savivaldybėje poveikio aplinkai vertinimo programą. Pagal kompetenciją išnagrinėjusi PAV rengėjo planuojamos ūkinės veiklos Kauno rajono savivaldybėje poveikio aplinkai vertinimo programą, 2023 m. spalio 24 d. raštu ir 2023 m. gruodžio 13 d. raštu (toliau – ir Raštai), adresuotais PAV rengėjui UAB „GJ Magma“ ir atsakovui, Kauno rajono savivaldybė nurodė PŪV turinį papildyti jos raštuose pateiktomis pastabomis. PAV rengėjui papildžius PŪV PAV programą, Kauno rajono savivaldybė 2023 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. MSD-1021 informavo PAV rengėją ir Agentūrą, kad pritaria papildytai PAV rengėjo UAB „Rizgonys“ planuojamos ūkinės veiklos Kvesų smėlio ir žvyro telkinio naujo ploto Kauno rajono savivaldybėje poveikio aplinkai vertinimo programai. Iki 2023 m. gruodžio 28 d., t. y. iki Kauno rajono savivaldybės, kaip poveikio aplinkai vertinimo subjekto, išvados apie pritarimą papildytai PAV rengėjo PŪV PAV programai, priėmimo dienos Kauno rajono savivaldybė nesulaukė nei iš suinteresuotos visuomenės, nei iš suinteresuotų asmenų jokių prieštaravimų dėl parengtos, patikslintos PŪV PAV programos. Tačiau, Kauno rajono savivaldybei išreiškus pritarimą papildytai PAV programai, paaiškėjo naujos svarbios aplinkybės – buvo gauti Lietuvos miškų ūkio rūmų ir miškininkų senjorų klubo „Giriūnai“ kreipimaisi dėl Pakarklės miško išsaugojimo. Atsižvelgusi į tai, kad Kauno rajono savivaldybė jau buvo išreiškusi pritarimą PAV programai, tačiau Agentūra dar nebuvo priėmusi sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, skubos tvarka 2024 m. sausio 16 d. buvo parengtas raštas Nr. MSD-42, adresuotas PAV rengėjui ir atsakovui, kuriame Kauno rajono savivaldybė pateikė savo patikslintą poziciją ir tuo pačiu papildomą pastabą dėl UAB „Rizgonys“ planuojamos ūkinės veiklos Kvesų smėlio ir žvyro telkinio naujo ploto Kauno rajono savivaldybėje poveikio aplinkai vertinimo, prašydama patikslinti (sumažinti) PŪV teritoriją, ją numatant ne miško žemėje, t. y. kad į PŪV teritoriją patektų tik žemės ūkio žemės plotas.

15. Kauno rajono savivaldybė, kaip poveikio aplinkai vertinimo subjektas, jau yra išnagrinėjusi PAV programą ir įvertinusi pateiktą informaciją bei pateikusi motyvuotas išvadas, todėl šioje planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso stadijoje neturi teisėto pagrindo ir procedūrinės galimybės panaikinti savo priimtų sprendimų bei sugrįžti į PŪVPAVĮ 8 straipsnio 6 dalies proceso įgyvendinimą, t. y. kreiptis į Kauno rajono savivaldybės tarybą dėl neigiamo sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos geologijos tarnyba atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.

17. Lietuvos geologijos tarnyba 2021 m. lapkričio 10 d. išdavė leidimą Nr. KN-21-45, kuriuo pareiškėjui leidžiama naudoti Kauno apskrities Kauno rajono Kvesų smėlio ir žvyro telkinio žvyro išteklių dalį. Lietuvos geologijos tarnybos direktorius 2023 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 1-149 aprobavo Kauno rajono Kvesų smėlio ir žvyro telkinio naujo ploto detaliai išžvalgytus spėjamai vertingus išteklius (bendrame 29,16 ha plote), kurie buvo įrašyti Žemės gelmių registre. UAB „GJ Magma“ 2023 m. balandžio 17 d. raštu Nr. 048 EG kreipėsi į Lietuvos geologijos tarnybą su prašymu pateikti Kauno rajono savivaldybėje esančių nenaudojamų detaliai išžvalgytų smėlio ir žvyro telkinių, kurie yra ne miško žemėje, sąrašą, kad būtų galima įvertinti galimybę eksploatuoti naudinguosius smėlio ir žvyro išteklius Kvesų telkinio naujame plote. Lietuvos geologijos tarnybos 2023 m. balandžio 20 d. raštu Nr. (7)-1-7-1936 „Dėl informacijos apie detaliai išžvalgytus nenaudojamus smėlio ir žvyro telkinius Kauno rajone“ informavo UAB „GJ Magma“, kad Kauno rajono savivaldybės teritorijoje yra 2020 m. detaliai išžvalgytas nenaudojamas Virbaliūnų smėlio ir žvyro telkinys, kuriame smėlio ir žvyro ištekliai yra 26,20 ha plote, o jų kiekis – 7082 tūkst. kub. m. Agentūra 2024 m. kovo 18 d. raštu Nr. (30.2)-A4E-3298 „Dėl tarnybinės pagalbos“ kreipėsi į Lietuvos geologijos tarnybą, prašydama pateikti informaciją apie parengtinai ir (ar) detaliai išžvalgytus Kauno rajono savivaldybės teritorijoje ne miško žemėje esančius naudingųjų iškasenų telkinius ar jų dalis, dėl kurių dar neišduoti leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes. Lietuvos geologijos tarnyba 2024 m. kovo 21 d. raštu Nr. (7)-1-7-1270 „Dėl informacijos suteikimo“ atsakovui pateikė prašomą informaciją nurodydama, jog Kauno rajono savivaldybės teritorijoje yra 2020 m. detaliai išžvalgytas nenaudojamas Virbaliūnų smėlio ir žvyro telkinys, kuriame smėlio ir žvyro ištekliai slūgso 26,2 ha plote, o jų kiekis – 7082 tūkst. kub. m, ir yra 4 naudojami detaliai išžvalgyti smėlio ir žvyro telkiniai, kurių dalys yra ne miške ir joms neišduoti leidimai naudoti žemės gelmių išteklius.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Valstybinių miškų urėdija atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

19. VĮ Valstybinių miškų urėdija nurodė, kad Valstybinė miškų tarnyba 2024 m. kovo 1 d. raštu Nr. R2-893 pateikė nuomonę, kad pareiškėjo planuojama ūkinė veikla neatitinka Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų. Valstybinių miškų urėdija taip pat nurodė, kad ne tik visa nurodyta valstybinio medelyno teritorija, bet ir šalia esančios teritorijos, dėl jų didžiulės reikšmės Lietuvos miškų atkūrimui ir naujų veisimui, moksliniams tyrimams ir miško medžių selekcijai, privalo būti apsaugotos nuo bet kokio kasybos darbų poveikio. Pakarklės miške UAB „Rizgonys“ užsakymu buvo detaliai išžvalgytas Kvesų smėlio ir žvyro telkinio naujas plotas, kurio dalis patenka ir į VĮ Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomų miškų žemės sklypus, planuojamos ūkinės veiklos teritorija patenka į valstybinės reikšmės miško plotą. Nuspręsti dėl PŪV vietos alternatyvų eksploatuoti naudingųjų išteklių telkinį ne miško žemėje pakanka vien to fakto, kad PŪV PAV procedūrų metu yra gauta informacija apie PŪV alternatyvų buvimą. Kadangi Kauno rajono savivaldybės teritorijoje ne miško žemėje yra 4 detaliai išžvalgyti smėlio ir žvyro telkiniai, atsakovui pakanka vien šio fakto nuspręsti, ar gali būti taikoma Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata. Nors pareiškėjas baigia eksploatuoti Kvesų telkinio dalies plotą, kuriam išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas, vadovaujantis Lietuvos geologijos tarnybos 2024 m. kovo 21 d. rašte Nr. (7)-1-7-1270 pateikta informacija, pareiškėjas turi galimybę tęsti Kvesų telkinio dalies, kuriam nėra išduoti leidimai naudoti naudingąsias iškasenas, eksploatavimą ne miško žemėje, todėl PŪV taip pat negali būti taikoma Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta išimtis. Pakarklės miške yra miškų atkūrimui ir selekcijai svarbių miško plotų, kurių apsaugą užtikrina Miškų įstatymas ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Ten esančios sėklinės plantacijos veistos bandomųjų želdinių pagrindu, daugelį metų atliekant atranką, tyrimus, investicijos yra didžiulės. Minimi plotai priskirti valstybiniams miško medelynams – konkretus jo plotas 34,93 ha. Tiek medelynai, tiek sėklinė plantacija, bandomieji želdiniai veisiami už valstybės pinigus ir skirti valstybės visų nuosavybės teisių miškų poreikiams tenkinti. Vykdant Genetinių miško medžių išteklių išsaugojimo ir selekcijos plėtros 2021–2023 m. programą, atliekami kiti svarbūs selekcijos tyrimai. Visa nurodyta valstybinio medelyno teritorija dėl jos didžiulės reikšmės Lietuvos miškų atkūrimui, moksliniams tyrimams ir selekcijai privalo būti apsaugota nuo bet kokio poveikio.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „GJ Magma“ atsiliepime su pareiškėjo skundu sutiko, palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundo reikalavimus tenkinti.

II.

21. Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 12 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Rizgonys“ skundą patenkino ir panaikino Agentūros Sprendimą ir įpareigojo Agentūrą per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iš naujo išnagrinėti PAV programos rengėjo 2024 m. kovo 21 d. prašymą Nr. 047 ir patvirtinti PAV programą arba nurodyti motyvuotus reikalavimus PAV programos rengėjui papildyti ir pataisyti PAV programą. Pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui UAB „Rizgonys“ iš atsakovo Agentūros 4022,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

22.1. UAB „Rizgonys“ 2023 m. balandžio 18 d. sudarė Kvesų smėlio ir žvyro telkinio naujo ploto įsisavinimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo sutartį Nr. 2347 su poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėju UAB „GJ Magma“ dėl Kauno rajono Kvesų smėlio ir žvyro telkinio naujo ploto, patenkančio į VĮ Valstybinių miškų urėdija panaudos teise valdomus žemės sklypus, kurių kadastriniai Nr. 5207/0001:180 ir Nr. 5207/0001:181, esančius Kauno rajone, Batniavos sen., Kvesų kaime, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos parengimo. Lietuvos geologijos tarnybos direktorius 2023 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 1-149 „Dėl Kauno rajono Kvesų smėlio ir žvyro telkinio naujo ploto išteklių aprobavimo ir įrašymo žemės gelmių registro žemės gelmių išteklių dalyje“ aprobavo pagal 2023 m. vasario 21 d. būklę Kauno rajono Kvesų smėlio ir žvyro telkinio naujo ploto detaliai išžvalgytus spėjamai vertingus išteklius (bendrame 29,16 ha plote, identifikavimo kodas 331): smėlio 26,02 ha plote – 1977 tūkst. kub. m ir žvyro 14,97 ha plote – 672 tūkst. kub. m. 2023 m. rugsėjo 20 d. UAB „GJ Magma“ parengė PAV programą, apie PAV proceso pradžią buvo informuota Agentūra ir visuomenė, PAV programa buvo pateikta PAV subjektams išvadoms gauti. PAV programos rengėjas PAV programą, suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, PAV subjektų išvadas 2024 m. kovo 4 d. raštu Nr. 038 pateikė nagrinėti Agentūrai, kuri 2024 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. (30-2)-A4E-3438 „Dėl poveikio aplinkai vertinimo programos“, vadovaudamasi PŪVPAVĮ 8 straipsnio 10 dalimi, pateikė motyvuotus reikalavimus PAV programos rengėjui papildyti ir pataisyti PAV programą. PAV programos rengėjas pagal pateiktas pastabas pataisytą ir papildytą PAV programą 2024 m. kovo 21 d. pateikė pakartotiniam nagrinėjimui. Atsakovas, pakartotinai išnagrinėjęs pataisytą ir papildytą PAV programą, skundžiamu Sprendimu nusprendė, kad PAV programoje nurodytos PŪV PAV negali būti atliekamas, kadangi PŪV yra uždrausta įstatymais.

22.2. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja PŪVPAVĮ bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. D1-885 patvirtintas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūrų vykdymo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas).

23. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju Kauno rajono savivaldybės taryba nepasinaudojo PŪVPAVĮ 8 straipsnio 6 dalies jai suteikta teise priimti neigiamą motyvuotą sprendimą dėl UAB „Rizgonys“ planuojamos ūkinės veikos poveikio aplinkai vertinimo galimybių. Iš Kauno rajono savivaldybės mero 2023 m. gruodžio 28 d. rašto Nr. MSD-1021,,Dėl gautos planuojamos ūkinės veiklos poveikio vertinimo programos išvados“ matyti, jog išnagrinėjusi papildytą UAB ,,Rizgonys“ planuojamos ūkinės veiklos Kvesų smėlio ir žvyro telkinio naujo ploto Kauno rajono savivaldybėje poveikio aplinkai vertinimo programą, Kauno rajono savivaldybė jai pritarė. Vėlesnis Kauno rajono savivaldybės mero 2024 m. sausio 16 d. raštas Nr. MSD-42 „Dėl planuojamos ūkinės veiklos – Kvesų smėlio ir žvyro telkinio naujo ploto, poveikio aplinkai vertinimo programos patikslinimo“, kuriuo Kauno rajono savivaldybė patikslino savo poziciją, nurodydama papildomą pastabą PAV rengėjui (patikslinti (sumažinti) PŪV teritoriją, ją numatant ne miško žemėje, t. y. kad į PŪV teritoriją patektų tik žemės ūkio žemės plotas), negali būti laikomas motyvuotu neigiamu sprendimu PŪVPAVĮ 8 straipsnio 6 dalies prasme jau vien dėl to, kad kompetencija priimti tokį sprendimą suteikta ne Kauno rajono savivaldybės merui, o Kauno rajono savivaldybės tarybai. Tuo tarpu atsakingajai institucijai – Agentūrai, teisę priimti teigiamą ar neigiamą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai PŪVPAVĮ suteikia tik parengus PAV ataskaitą.

24. Teismas darė išvadą, kad priimdama Sprendimą Agentūra nesilaikė PŪVPAVĮ įtvirtintos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros eigos ir viršijo jai suteiktus įgaliojimus, tokiu būdu pažeisdama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau- ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintus įstatymo viršenybės (administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais) bei nepiktnaudžiavimo valdžia (viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų) principus. Toks administracinis aktas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme negali būti laikomas teisėtu, todėl naikintinas.

25. Pripažinus neteisėtu skundžiamą Sprendimą, tenkintinas ir išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus – iš naujo išnagrinėti PAV programos rengėjo 2024 m. kovo 21 d. prašymą Nr. 047 ir patvirtinti PAV programą arba nurodyti motyvuotus reikalavimus PAV programos rengėjui papildyti ir pataisyti PAV programą. PŪVPAVĮ 8 straipsnio 11 dalis numato atsakingajai institucijai 5 darbo dienų terminą pataisytai ar papildytai programai įvertinti, todėl pareiškėjo prašymas įpareigoti Agentūrą šiuos veiksmus atlikti per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo taip pat laikytinas pagrįstu.

26. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, tačiau atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, įvertinus byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį ir darbo laiko sąnaudas teikiant teisines paslaugas byloje, ginčo sudėtingumą, atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo eigoje iš esmės nebuvo nurodyta naujų argumentų, nei skunde išdėstyti, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, pareiškėjo prašoma priteisti atstovimo išlaidų suma mažintina ir pareiškėjui iš atsakovo priteistina 4000 Eur atstovavimo išlaidų. Be to, pareiškėjas patyrė išlaidas žyminio mokesčio sumokėjimui, todėl iš atsakovo taip pat priteistina 22,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio suma.

III.

27. Atsakovas Agentūra apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

28. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia argumentais, nurodytais atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui, taip pat nurodo, kad Agentūra Sprendime įvertino Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytų išimtinių atvejų taikymo galimybes, atsižvelgė ir išnagrinėjo PAV subjektų Valstybinės miškų tarnybos, Lietuvos geologijos tarnybos, Kauno rajono savivaldybės išvadas bei informaciją.

29. Agentūra turėjo įgaliojimus priimti ginčijamą Sprendimą. Teismas nevertino Agentūros atsiliepime išdėstytų argumentų ir motyvų bei į juos neatsižvelgė, teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl Agentūros įgaliojimų nebuvimo, nepagrįstai nesigilino į Agentūros Sprendimo turinį ir teisės aktų nuostatas, nepagrįstai konstatuodamas, kad Agentūra viršijo įgaliojimus, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos teismų praktikos, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

30. Pareiškėjas UAB ,,Rizgonys“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovo.

31. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepatvirtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo padaryti procesinės ar materialinės teisės normų pažeidimai, kurie sudarytų pagrindą panaikinti teismo sprendimą. Agentūros apeliaciniame skunde pasisakoma ne dėl to, kurias konkrečias materialinės teisės normas susijusias su Agentūros kompetencija teismas netinkamai taikė ar aiškino ir kaip, o nurodomi argumentai susiję su administracinio akto turiniu, kai pirmosios instancijos teismas administracinio akto turinio teisėtumo nevertino nustatęs, kad administracinis sprendimas naikintinas kitu teisinius pagrindu – kaip priimtas ultra vires (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

32. Pareiškėjos nuomone, apeliacinio skundo argumentai yra ne dėl pirmosios instancijos teismo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Agentūra apeliaciniu skundu siekia pakartotinio bylos nagrinėjimo, nes apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pačiais argumentais, kaip ir buvo grindžiamas atsiliepimas į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teisme. Teismo sprendimą panaikinti yra prašoma tik dėl to, jog apeliantas nesutinka su jam nepalankiu teismo sprendimu.

33. Atsakovas apeliaciniame skunde tik abstrakčiai nurodo, kad nesutinka su teismo atliktu faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu ir laikosi pozicijos, kad teismas priėmė sprendimą remdamasis tik pareiškėjo poziciją pagrindžiančiais argumentais bei įrodymais, nevertino Agentūros pateiktų argumentų ir motyvų, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas. Tačiau tokių argumentų Agentūra apeliaciniame skunde nepagrindė.

34. Specialiosios teisės normos suteikia įgalinimus Agentūrai PAV programos nagrinėjimo stadijoje priimti dvejopo pobūdžio sprendimus: patvirtinti PAV programą arba nurodyti reikalavimus ją papildyti ar pataisyti. Tačiau Agentūra priėmė Sprendimą neatitinkantį PŪVPAVĮ 8 straipsnio 10 dalies ir Tvarkos aprašo 20-22 punktų nuostatų – nusprendė, kad PŪV PAV negali būti atliekama, be kita ko, Sprendime net nenurodydama konkretų teisinį santykį reguliuojančiose specialiosios teisės normose įtvirtinto teisinio pagrindo, suteikiančio įgaliojimus Agentūrai priimti tokio pobūdžio sprendimą.

35. Agentūra pažeisdama esmines PŪV PAV procedūras, nesilaikydama jų eigos ir viršydama teisės aktais suteiktus įgalinimus PAV programos nagrinėjimo metu priėmė objektyviais faktiniais duomenimis nepagrįstą sprendimą, kad pareiškėjas PŪV nepatenka į Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytus išimtinius atvejus.

36. Agentūra 2024 m. kovo 28 d. sprendimu nutraukdama tolimesnes PAV procedūras užkirto kelią PAV organizatoriui ir PAV dokumentų rengėjui vertinti, ar pagal Lietuvos geologijos tarnybos 2024 m. kovo 21 d. rašte nurodytas faktines aplinkybes, objektyvai egzistuoja galimybė iškasenas eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje.

37. Agentūra priimdama Sprendimą nepagrįstai rėmėsi Lietuvos geologijos tarnybos 2024 m. kovo 21 d. rašte nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, nepagrįstai šiame rašte nurodytas faktines aplinkybes vertino kaip leidžiančias nustatyti galimybę naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritoriją formuoti ne miško žemėje, taip pat nepagrįstai visas Lietuvos geologijos tarnybos 2024 m. kovo 21 d. rašte nurodytas alternatyvas vertino kaip lygiavertes galimybes. PAV procedūrų metu turi būti vertinamos objektyvios galimybės, o ne kito telkinio buvimo faktas.

38. Pareiškėjo vertinimu, Agentūros apeliacinis skundas neatitinka ABTĮ 134 straipsnyje nustatytų apeliacinio skundo turinio reikalavimų, kadangi jame iš esmės nėra apeliacinio skundo dalyko. Agentūra apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, tačiau nenurodo, kokį naują sprendimą yra prašoma priimti. Pareiškėjo skundas buvo iš kelių reikalavimų. Teismas du skundo reikalavimus patenkino pilna apimtimi, trečiąjį (dėl bylinėjimosi išlaidų) tenkino iš dalies. Todėl iš apeliacinio skundo dalyko, nėra aišku, kuria apimtimi yra prašoma panaikinti teismo sprendimą, kuria apimtimi ir kokį naują sprendimą yra prašoma priimti. Toks apeliacinio skundo dalykas, užkerta kelią pareiškėjui tinkamai suformuluoti atsikirtimus į apeliacinį skundą.

39. Pareiškėjo įsitikinimų, pirmosios instancijos teisme sprendžiant apeliacinio skundo priėmimo klausimą, apeliantui turėjo būti nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti arba atsisakoma apeliacinį skundą priimti. Kadangi šioje proceso stadijoje nėra galimas trūkumų šalinimas, todėl dar ir dėl šios priežasties apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, nes apeliacinio skundo juridinis pagrindas negali būti pripažįstamas kaip pagrindžiantis apeliacinio skundo dalyką. Apeliacinio skundo dalykas nėra aiškus, galimos tik prielaidos dėl dalyko konkrečios apimties.

40. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos geologijos tarnyba atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo sprendimą dėl Agentūros apeliacinio skundo priimti teismo nuožiūra.

41. Tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinė miškų tarnyba, valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija, Kauno rajono savivaldybė, uždaroji akcinė bendrovė „GJ Magma“ atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

42. Byloje nagrinėjimas ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos agentūros 2024 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. (30-2)-A4E-4126 „Dėl UAB „Rizgonys“ planuojamos ūkinės veiklos – išteklių gavybos Kvesų smėlio ir žvyro telkinio naujame plote poveikio aplinkai vertinimo programos“ teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Aplinkos apsaugos agentūrą per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iš naujo išnagrinėti PAV programos rengėjo 2024 m. kovo 21 d. prašymą Nr. 047 ir patvirtinti PAV programą arba nurodyti motyvuotus reikalavimus PAV programos rengėjui papildyti ir pataisyti PAV programą pagrįstumo.

43. Bylos duomenimis, Aplinkos apsaugos agentūra, išnagrinėjusi UAB „GJ Magma“ parengtą UAB „Rizgonys“ planuojamos ūkinės veiklos – išteklių gavybos Kvesų smėlio ir žvyro telkinio naujame plote – papildytą PAV programą, ginčijamu Sprendimu, vadovaudamasi Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 6 dalimi, Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punktu, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95 straipsnio 2 punktu, įvertinusi PAV programoje nurodytus faktinius duomenis ir LGT rašte pateiktą informaciją, Valstybinės miškų tarnybos 2024 m. kovo 1 d. raštą Nr. R2-893, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijai formuoti ir naudoti PŪV teritorijoje neatitinka Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyto išimtinių atvejų, informavo, kad PAV programoje nurodytos planuojamos ūkinės veiklos PAV negali būti atliekamas, kadangi planuojama ūkinė veikla yra uždrausta įstatymais.

44. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą, kuris, be kita ko, buvo grindžiamas argumentais, kad atsakovo Sprendimas priimtas ultra vires, nes specialiosios teisės normos suteikia įgalinimus Aplinkos apsaugos agentūrai PAV programos nagrinėjimo stadijoje priimti dvejopo pobūdžio sprendimus – patvirtinti PAV programą arba nurodyti reikalavimus ją papildyti ar pataisyti, tenkino, motyvuodamas, kad:

44.1 atsižvelgiant į aptartų Įstatymo normų (....) visumą, spręstina, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, prasidėjęs informacijos apie programą gavimo atsakingojoje institucijoje dieną (Įstatymo 8 straipsnio 4 dalis), yra baigiamas sprendimu dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai; teisės aktų leidėjas Įstatymu teisę priimti tokį sprendimą suteikė dviem institucijoms – savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, tarybai ir atsakingajai institucijai. Pirmu atveju, toks sprendimas priimamas PAV programos rengimo etape, savivaldybės tarybai priėmus neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, tokiu būdu užbaigiant poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Antru atveju, atsakingoji institucija, galutiniame planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo etape, išnagrinėjusi suinteresuotos visuomenės pasiūlymus ir šių pasiūlymų įvertinimą, įvertinusi ataskaitą, remdamasi poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadomis dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, priima teigiamą arba neigiamą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos. Vadinasi, teisės aktu šioms institucijoms priskirtos konkrečios funkcijos yra vykdomos tam tikru eiliškumu, t. y. nors galutinį sprendimą, įvertinusi ataskaitą, priima Aplinkos apsaugos agentūra kaip atsakingoji institucija, tačiau jau programos rengimo etape savivaldybės taryba, nusprendusi, jog savivaldybės teritorijoje nėra galimybių vykdyti planuojamos ūkinės veiklos, gali sustabdyti / užbaigti poveikio aplinkai vertinimo procedūras;

44.2 nagrinėjamu atveju Kauno rajono savivaldybės taryba nepasinaudojo Įstatymo 8 straipsnio 6 dalies jai suteikta teise priimti neigiamą motyvuotą sprendimą dėl UAB „Rizgonys“ planuojamos ūkinės veikos poveikio aplinkai vertinimo galimybių;

44.3 Įstatymo 3 straipsnio 6 dalies taikymas ginčo situacijoje nėra galimas, nes pareiškėjos planuojama ūkinė veikla – išteklių gavyba / kasyba – nėra uždrausta įstatymais, o šalys iš esmės nesutaria tik dėl teritorijos, kurioje tą veiklą vykdyti. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo 11 straipsnio nuostatos PAV ataskaitos rengimo etape dar leidžia ataskaitą tiek iš esmės keisti, tiek iš esmės taisyti (pvz. keisti ūkinės veiklos mastą, planuoti naujas technologines ir (ar) vietos alternatyvas);

44.4 Aplinkos apsaugos agentūra nesilaikė Įstatyme įtvirtintos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros eigos ir viršijo Įstatymo jai suteiktus įgaliojimus, tokiu būdu pažeisdama Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus įstatymo viršenybės bei nepiktnaudžiavimo valdžia principus, dėl ko toks administracinis aktas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme negali būti laikomas teisėtu.

45. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), nesutinka su dalimi teismo išvadų: nagrinėjamo ginčo kontekste, visų pirma, pažymėtina, kad nagrinėjimas ginčas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių miško žemėje, patenkančioje į valstybinės reikšmės mišką, yra susijęs su viešuoju interesu, dėl ko teismas, spręsdamas ginčą, nėra saistomas šalių procesiniuose dokumentuose nurydytais reikalavimų ir atsikirtimų į juos pagrindais (ABTĮ 80 str. 2 d.).

46. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas yra planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio aplinkai nustatymo, apibūdinimo ir išvadų teikimo procesas, kuris apima: 1) poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo atliekamą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, poveikio aplinkai vertinimo programos, jeigu poveikio aplinkai vertinimo programa rengiama šio įstatymo nustatyta tvarka, ir poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos parengimą; 2) poveikio aplinkai vertinimo subjektų atliekamą poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ir suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, taip pat suinteresuotos visuomenės pasiūlymų nagrinėjimą ir išvadų dėl poveikio aplinkai vertinimo programos ir poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos bei planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai parengimą; 3) visuomenės informavimą, suinteresuotos visuomenės dalyvavimą poveikio aplinkai vertinimo procese, kai atliekamas tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimas, – ir konsultacijas su kitomis valstybėmis; 4) atsakingosios institucijos atliekamą poveikio aplinkai vertinimo dokumentų nagrinėjimą ir įvertinimą, suinteresuotos visuomenės pasiūlymų nagrinėjimą ir įvertinimą, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus pateiktos papildomos informacijos nagrinėjimą ir įvertinimą, atsižvelgiant į poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl poveikio aplinkai vertinimo programos, poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, į tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo, jeigu toks atliktas, rezultatus; 5) atsakingosios institucijos sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priėmimą ir jo viešinimą (Įstatymo (ginčui taikytina Įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2023 m. birželio 23 d. iki 2025 m. birželio 19 d.) 2 str. 8 d. ).

47. Pažymėtina, kad šis procesas, kaip ir planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procesas (Įstatymo 2 str. 6 d.), yra skirtas tam, kad būtų pasiekti Įstatyme apibrėžti tikslai, nurodyti Įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Įstatymo 3 straipsnyje apibrėžiami ne tik atvejai, kada atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, kurios tikslas – nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, ir kada planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas turi būti atliekamas, bet ir atvejai, kada tokie procesai negali būti atliekami: Įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais) nustatyta, kad kai planuojama ūkinė veikla uždrausta įstatymais, tokios planuojamos ūkinės veiklos atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimas negali būti atliekami, t. y. atvejus, kada tokie procesai, kurie, kaip minėta, nėra savitiksliai, negali būti vykdomi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakinga institucija sprendimą, kuriuo konstatuojama, kad poveikio aplinkai vertinimas negali būti atliekamas, gali priimti poveikio aplinkai vertinimo programos rengimo etape, kadangi akivaizdu, kad tolesnis planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesas būtų beprasmis. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad specialiosios teisės normos suteikia įgalinimus Agentūrai PAV programos nagrinėjimo stadijoje priimti tik dvejopo pobūdžio sprendimus – patvirtinti PAV programą arba nurodyti reikalavimus ją papildyti ar pataisyti, nėra pagrįsta.

48. Taip pat nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo Įstatymo 3 straipsnio 6 dalies taikymo aiškinimu: nėra pagrindo manyti, minėta įstatymo nuostata apima tik veiklas, kurios įstatymais yra draudžiamos kaip tokios, t. y. iš esmės tik veiklos rūšis, nesiejant su jos (veiklos) vykdymo konkrečia vieta, gretimybėmis ir pan., kadangi tokia blanketinė nuostata teisės akte, reglamentuojančiame planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, kurio tikslas – nustatyti, ar planuojama ūkinė veikla leistina pasirinktoje vietoje, nebūtų prasminga.

49. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo pastaba, kad Įstatymo 11 straipsnio nuostatos PAV ataskaitos rengimo etape dar leidžia ataskaitą tiek iš esmės keisti, tiek iš esmės taisyti (pvz. keisti ūkinės veiklos mastą, planuoti naujas technologines ir (ar) vietos alternatyvas) nėra reikšminga, kadangi UAB ,,Rizgonys“ planuojamos ūkinės veiklos – Kvesų smėlio ir žvyro telkinio naujo ploto eksploatacija – galima detaliai išžvalgytoje telkinio vietoje, kuri (detaliai išžvalgyta telkinio vieta) visa yra žemės sklypuose, kurių paskirtis – miško žemė.

50. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio, reglamentuojančio žemės savininkų teises ir pareigas, 1 punktas nustato, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (2023 m. gruodžio 12 d. įstatymo Nr. XIV-2323 redakcija) 95 straipsnio, reglamentuojančio specialiąsias žemės naudojimo sąlygas miško žemėje, 2 punktas nustato, kad miško žemėje draudžiama paversti miško žemę kitomis žemės naudmenomis, išskyrus Miškų įstatyme nustatytus atvejus.

51. Ginčui aktualios redakcijos Miškų įstatymo 11 straipsnis (2014 m. sausio 23 įstatymo Nr. XII-761 redakcija su pakeitimais iki 2026 m. sausio 1 d.), reglamentuojantis miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, be kita ko, nustato: miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką nustato Vyriausybė. Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais, nurodytais šio straipsnio 1 dalies 1-9 punktuose, iš jų – ir 4 punkte (miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje arba kai baigiamas eksploatuoti pradėtas naudoti telkinys ar jo dalis, dėl kurių yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas) (Miškų įstatymo 11 str. 1 d.); paversti miško žemę kitomis naudmenomis draudžiama: 1) I grupės miškuose; 2) II grupės – ekosistemų apsaugos miškuose, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 5, 7 ir 9 punktuose nustatytus atvejus; 3) III grupės – draustinių miškuose ir valstybinių rezervatų apsaugos zonų miškuose, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 5, 7 ir 9 punktuose nustatytus atvejus; 4) kituose miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, II grupės rekreaciniuose miškuose ir III grupės vandens telkinių apsaugos zonų, laukų apsauginiuose ir valstybinių parkų apsaugos zonų miškuose, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 7, 8, 9 punktuose nurodytus atvejus ir šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą atvejį, kai baigiama eksploatuoti šiuo metu naudojamo telkinio dalis, dėl kurios yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas, ir nėra galimybės tęsti telkinio eksploatavimo ne miško žemėje, jeigu atitinkamų objektų statyba ar atitinkamų teritorijų formavimas numatytas bendruosiuose planuose ar valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentuose arba šių saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose. Šiame punkte nustatyti draudimai ir apribojimai netaikomi miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu atveju (Miškų įstatymo 11 str. 2 d.); šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytuose miškuose miško žemę paversti kitomis naudmenomis leidžiama, jeigu šio straipsnio 1 dalies 1–6, 8 punktuose nurodyti atvejai yra numatyti bendruosiuose planuose ar valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentuose (Miškų įstatymo 11 str. 4 d.); miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis turi būti suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose, arba žemės valdos projektuose (Miškų įstatymo 11 str. 5 d.); miško žemę paversti kitomis naudmenomis valstybinės reikšmės miškuose galima tik po to, kai miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose ir Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų (Miškų įstatymo 11 str. 6 d.).

52. Taigi miško žemė, esanti II grupės rekreaciniuose miškuose ir priskirta valstybinės reikšmės miškui, gali būti paverčiama naudmenomis naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti tik vienu iš Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte aptartų atvejų – kai baigiama eksploatuoti šiuo metu naudojamo telkinio dalis, dėl kurios yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas, ir nėra galimybės tęsti telkinio eksploatavimo ne miško žemėje, jeigu tokios teritorijos – naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti – formavimas numatytas bendruosiuose planuose ar valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentuose arba saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose; miško žemę paversti kitomis naudmenomis galima tik po to, kai Vyriausybė priima nutarimą dėl šių valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų.

53. Bylos duomenimis, kuriuos patvirtina ir viešai prieinami Valstybinės miškų tarnybos internetinėje prieigoje M-GIS pateikiami duomenys (informacija apie taksacinius sklypus, miškų administracinis suskirstymas, leidimų kirsti mišką geografinė ir aprašomoji informacija, miškų priskyrimas miškų grupėms bei valstybės reikšmės miškų plotai), UAB ,,Rizgonys“ planuojamos ūkinės veiklos Kvesų smėlio ir žvyro telkinio naujo ploto Kauno rajono savivaldybėje poveikio aplinkai vertinimo programoje numatyta 18,5 ha vieta yra žemės sklypuose, kurių paskirtis – miško žemė; minėtas 18,5 ha plotas miško žemės yra II grupės rekreaciniuose miškuose ir priskirtas valstybinės reikšmės miškui; jokių pareiškėjo ar kitų ūkio subjektų naudojamų smėlio ir (ar) žvyro telkinio dalių, dėl kurių yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas, UAB ,,Rizgonys“ planuojamos ūkinės veiklos Kvesų smėlio ir žvyro telkinio naujo ploto (18,5 ha) gretimybėje nėra.

54. Aptarto teisinio reguliavimo (šios nutarties 51-52 p.) kontekste įvertinus minėtus faktinius duomenis (šios nutarties 53 p.), apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria ginčijamo Agentūros Sprendimo išvadai, kad PAV programoje nurodytos planuojamos ūkinės veiklos PAV negali būti atliekamas, kadangi planuojama ūkinė veikla šioje vietoje yra uždrausta įstatymais: UAB ,,Rizgonys“ planuojamos ūkinės veiklos Kvesų smėlio ir žvyro telkinio naujo ploto Kauno rajono savivaldybėje poveikio aplinkai vertinimo programoje numatyta 18,5 ha vieta yra žemės sklypuose, kurių paskirtis – miško žemė, esanti II grupės rekreaciniuose miškuose, PAV vieta nesiriboja su jokia naudojama Kvesų smėlio ir žvyro telkinio dalimi, dėl kurios yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas. Šiame kontekste pažymėtina, kad Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostata – „baigiama eksploatuoti šiuo metu naudojamo telkinio dalis, dėl kurios yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas, ir nėra galimybės tęsti telkinio eksploatavimo ne miško žemėje“, atsižvelgiant teisės aktais nustatytą miško žemės konversijos ekstraordinarumą, aiškintina siaurai, t. y. kaip apimanti tik atvejus, kai telkinio, kurio daliai yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas ir kuri (telkinio dalis) baigiama eksploatuoti, eksploatavimą galima tęsti tik miško žemėje, besiribojančioje su baigiama eksploatuoti telkinio dalimi.

55. Konstatavus teisinio reguliavimo reikšmingus aspektus ir nustatytas faktines aplinkybes, kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingas išvadas.

56. Kadangi pirmosios instancijos teismas sprendimas yra priimtas netinkamai aiškinus ir taikius ginčo teisinius reglamentuojančias materialines teisės normas, jis yra naikinamas ir, atsižvelgiant į konstatuotas aplinkybes (nutarties 54 p.), priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas yra atmetamas kaip nepagrįstas.

57. Kadangi sprendimas byloje priimamas ne pareiškėjo naudai, bylinėjimosi išlaidas jam nėra priteisiamos (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo Aplinkos apsaugos agentūros apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 12 d. sprendimą panaikinti.

Uždarosios akcinės bendrovės „Rizgonys“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.