- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-23
- Bylos Nr.
- 1S-228-768/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Donatas Jatužis
- Advokatai
- Raimondas Kurklietis
išnagrinėjęs E. G. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019-11-28 nutarties, kuria E. G. pratęsta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018-12-05 nutartimi vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 392 - 403 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 98 str., E. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 236 str. 1 d., taikant priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarų stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.
2. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019-11-28 nutartimi stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis E. G. buvo pratęsta.
Šalies argumentai
3. E. G. skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019-11-28 nutartimi pratęstą E. G. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę pakeisti į ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis. Skunde nurodoma, kad E. G. psichinė būsena yra pasikeitusi, gerėjanti ir stabili, jis laikosi nustatytų taisyklių, medicinos personalo nurodymų. Impulsyvių reakcijų, konfliktų, agresijos, destruktyvaus elgesio ir aktyvios psichopatologijos nestebėta. Taigi E. G. nuomone, jo socialinis pavojingumas yra išnykęs, todėl yra pagrindas pakeisti taikomą priverčiamąją medicinos priemonę, kaip asmeniui, kurio psichikos būklė visiškai pagerėjo. Be to, E. G. nurodo, kad juo rūpintųsi mama I. G., kuri kontroliuotų jo elgesį, kad nenusikalstų, vartotų medikamentus, lankytųsi pas psichiatrą, vengtų alkoholio.
4. Skundo nagrinėjime dalyvavęs E. G. gynėjas advokatas prašė skundą tenkinti, prokurorė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
5. Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019-11-28 nutartimi pagrįstai E. G. pratęsta taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, todėl tenkinti skundą nėra pagrindo.
5.1. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 405 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 str.), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.
5.2. Vertindamas asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį socialinį pavojingumą, pirmos instancijos teismas klaidos nepadarė ir priėmė bylos duomenimis pagrįstą sprendimą. Visuma byloje esančių duomenų patvirtina, jog E. G. psichinė būsena yra pasikeitusi, tačiau dar nepakankamai stabili. Ir iš tiesų, kaip teisingai teigia E. G., gydytojų psichiatrų komisija nustatė, kad E. G. kliedesinė simptomatika blėsta, tačiau jos atžvilgiu kritika išlieka formali, vaistų vartojimo teigiamo poveikio vis dar nėra.
5.3. Taip pat teismas vertindamas bylos aplinkybes privalo patikrinti ir kitas aplinkybes, turinčias esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo (BPK 400, 405 str.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu sprendimą priėmusiam teismui viena iš esminę reikšmę turėjusių aplinkybių sprendžiant priverčiamosios medicinos priemonės taikymo klausimą, visų pirma buvo E. G. psichinės būklės įvertinimas bei jo turimi socialiniai ryšiai, šiuo atveju ryšys su mama, kurios pagalba, tikėtina, būtų siekiama padėti užtikrinti E. G. ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Pažymėtina ir tai, kad BPK nekeliama sąlyga kokiu nors būdu užtikrinti taikomą ambulatorinį stebėjimą, tai yra visų pirma paties besigydančio asmens pareiga nustatytu laiku kreiptis į pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigą ir reguliariai vartoti medikamentus, todėl esant arba atsiradus priešiškiems santykiams, arba esant kitoms nenumatytoms aplinkybėms tarp E. G. ir jo mamos I. G., dėl E. G. nustatyto psichikos sutrikimo, galimai nebūtų įmanoma užtikrinti jo ambulatorinio stebėjimo, o tai gali kelti pavojų visuomenei. Be to, byloje nėra patikimų duomenų (įrodymų), kurių pagrindu būtų galima daryti atitinkamas išvadas apie aplinką į kurią E. G. grįžtų, jeigu taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas ir gydymas sustiprinto stebėjimo sąlygomis būtų pakeista į ambulatorinį stebėjimą.
6. Tokiu būdu išvada, kad pagal dabartinę E. G. sveikatos būklę dar reikalingas jo stacionarinis stebėjimas ir gydymas dėl išliekančio socialinio pavojingumo, laikytina pagrįsta, jo gydymą galima užtikrinti tik stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – E. G. skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019-11-28 nutartį.
Nutartis neskundžiama.