- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-30
- Bylos Nr.
- ATP-618-380/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-01163-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S. 2015 m. birželio 29 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2015 m. birželio 22 d., 22.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Peugeot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį pastatydama nepaliko saugaus atstumo iš šono ir kliudė stovintį automobilį, kurį apgadinusi iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešusi policijai, nenusibraižiusi eismo įvykio schemos ir neužpildžiusi eismo įvykio deklaracijos. Tokiais veiksmais R. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 9, 101, 220 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu R. S. administracinė byla dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukta.
Šalies argumentai
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, patraukiant R. S. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, paskiriant administracinę nuobaudą nuo 3000 iki 4000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Teigia, kad teismas netinkamai išaiškino faktines bylos aplinkybes ir klaidingai taikė administracinių bylų nagrinėjimo nuostatas. Skundžiamame nutarime konstatuojama, kad R. S. nepadarė pažeidimo, nes nėra duomenų, jog 2015 m. birželio iš 23 d. į 24 d. naktį automobilį vairavo R. S. ir vairuodama apgadino nukentėjusiojo automobilį. Teigia, kad administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta pakankamai duomenų, kad apgadinimai ant nukentėjusiojo automobilio buvo padaryti su automobiliu „Peugeot 406“. Ant automobilių esantys apgadinimai atitiko aukščius ir likę dažų pėdsakai. Nukentėjusysis nurodo, kad 2015 m. birželio 24 d., vakare grįžęs iš darbo apie 16.30 val., pastebėjo automobilį „Peugeot 406“, kuris stovėjo toje vietoje, kur nukentėjusiojo automobilis stovėjo ryte. Ant automobilio „Peugeot 406“ buvo nukentėjusiojo automobilio dažų liekanų. Apeliantas teigia, kad tai patvirtina, jog automobiliu „Peugeot 406“ 2015 m. birželio 24 d. buvo važiuota, nors R. S. nurodė, kad paskutinį kartą važiavo tik 2015 m. birželio 22 d. vakare.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas. Skundžiamame nutarime išdėstytų teismo išvadų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas faktines bylos aplinkybes ir objektyviai jas įvertino. R. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad ji 2015 m. birželio 22 d., 22.30 val., vairavo automobilį „Peugeot 406“, pastatydama automobilį nepaliko saugaus atstumo iš šono ir kliudė stovintį automobilį, kurį apgadinusi iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešusi policijai, nenusibraižiusi eismo įvykio schemos ir neužpildžiusi eismo įvykio deklaracijos. R. G. nurodė, kad 2015 m. birželio 23 d. vakare apie 20 val. aikštelėje pastatė automobilį, ant jo apgadinimų nebuvo. 2015 m. birželio 24 d. ryte 7.30 val., savo automobilį „Audi A6“ rado apgadintą. Apie pastebėtą automobilio apgadinimą policijai nepranešė. Tą pačią dieną grįžęs namo, pamatė jo automobilio stovėjimo vietoje stovintį automobilį „Peugeot 406“, ant kurio šono matėsi žalių dažų. Tada apie įvykį pranešė policijai (b. l. 44). Liudytojas M. T. teismo posėdžio metu parodė, kad nuvykus į eismo įvykio vietą, buvo rasti abu automobiliai „Audi A6“ ir „Peugeot 406“. Kontaktas buvo nustatytas, nes buvo likę dažų pėdsakai ir apgadinimo aukštis sutapo. Negalėjo nustatyti, kas vairavo automobilį „Peugeot 406“, nes savininkas nežinojo. Kas kam apgadino automobilį nustatė pagal įvykio pranešėją (b. l. 44). R. S. teismo posėdžio metu teigė, kad nuo birželio 22 d. iki 25 d. automobiliu nesinaudojo, vyras A. V. S. birželio 23 d. naktį dirbo ir grįžo tik birželio 24 d. Sūnus V. S. buvo išvažiavęs su draugais, namuose jo nebuvo (b. l. 43-44). A. V. S. paaiškinime nurodė, kad birželio 22 d. automobilį paliko stovėti aikštelėje. 2015 m. birželio 23 d. nuo 7.30 val. iki 2015 m. birželio 24 d. 7.30 val. dirbo (b. l. 6). V. S. paaiškinime nurodė, kad birželio 21-23 d. automobiliu nevažiavo (b. l. 20). Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad automobiliai „Audi A6“ ir „Peugeot 406“ buvo apgadinti (b. l. 7-11). Policijos pareigūnas apžiūrėjęs automobilius pastebėjo dažų pėdsakus. Tiek R. G., tiek pati R. S. patvirtina, kad ant automobilių buvo likę dažų likučiai. Taigi tai leidžia daryti išvadą, jog minėti automobiliai kontaktavo. R. G. nurodė, kad birželio 23 d. vakare jo automobilis apgadintas nebuvo, o birželio 24 d. ryte rado automobilį apgadintą. Taigi pagal nukentėjusiojo paaiškinimus automobiliai turėjo kontaktuoti iš birželio 23 d. į birželio 24 d. Tačiau R. S., A. V. S., V. S. neigia vairavę automobilį iš birželio 23 d. į birželio 24 d. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad R. S. iš birželio 23 d. į 24 d. vairavo automobilį „Peugeot 406“ ir pagadino R. G. priklausantį automobilį. Pažymėtina, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Įvertinus tai, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad byloje nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad R. S. iš birželio 23 d. į 24 d. vairavo automobilį „Peugeot 406“ ir apgadino R. G. priklausantį automobilį. Todėl administracinė byla dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukta pagrįstai. Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinio skundo netenkinti, palikti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.