- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-06-04
- Bylos Nr.
- I-951-162/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00398-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Laimutė Jokubauskaitė, Dalia Gumuliauskienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
- Advokatai
- Leonidas Zubanovas
- Kategorijos
- 6.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės,
2014 m. gegužės 26 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. K. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. (23.45.)-SP13-2567 panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. K. kreipėsi į teismą (b. l. 4-5), prašydama:
1) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 21 d. įsakymą Nr. (23.45.)-SP13-2567 „Dėl piniginės socialinės paramos A. K. teikimo nutraukimo“;
2) įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją atnaujinti piniginės socialinės paramos teikimą nuo 2014 m. kovo 1 d.
Nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. SP1-1328 „Dėl piniginės socialinės paramos A. K. teikimo nutraukimo“ nuo 2014 m. kovo 1 d. jai nutrauktas socialinės pašalpos, būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijų teikimas, nurodant, jog 2014 m. kovo 18 d. buvo atliktas pareiškėjos buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad kartu su ja gyvena vyras.
Pareiškėja teigia, kad 2014 m. kovo 21 d. įsakymas Nr. (23.45.)-SP13-2567 visiškai nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), t. y. neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų. Įsakyme nebuvo nurodyta konkreti kompensacijų mokėjimo nutraukimo priežastis, todėl pareiškėja kreipėsi į atsakovą, prašydama paaiškinti kompensacijų mokėjimo nutraukimo priežastis bei leisti susipažinti su 2014 m. kovo 18 d. buities tyrimo aktu, kuris nurodytas skundžiamame įsakyme, tačiau atsakovas pareiškėjos su minėtu aktu nesupažindino.
Pabrėžia, jog atsakovas 2014 m. kovo 18 d. buities ir gyvenimo sąlygų tyrimo metu netinkamai ištyrė pareiškėjos gyvenimo sąlygas, kadangi tyrimo metu pas pareiškėją jokie savivaldybės darbuotojai nesilankė, pareiškėja patikrinime nedalyvavo, o apie 2014 m. kovo 18 d. buities tyrimo aktą pirmą kartą sužinojo tik 2014 m. kovo 27 d., gavusi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus laišką. Todėl teigia, kad 2014 m. kovo 21 d. įsakymas Nr. (23.45.)-SP13-2567 objektyviais duomenimis (faktais) nepagrįstas, o nurodytas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktas nepagrindžia priimto įsakymo. Teigia Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytą prievolę įvykdžiusi tinkamai, t. y. atsakovui pateikė visą ir teisingą informaciją. Pabrėžia, kad pareiškėja yra vieniša moteris ir jos bute joks vyras negyvena.
Pareiškėja A. K. ir jos atstovas advokatas Leonidas Zubanovas prašo skundą tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovė Odeta Garjonienė su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.
Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime (b. l. 15-17) nurodo, kad vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu bei atsižvelgiant į A. K. 2014 m. sausio 15 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyriui (toliau – ir savivaldybės Socialinių išmokų poskyris) pateiktą prašymą – paraišką piniginei socialinei paramai gauti Nr. SP23-2497, pareiškėjai nuo 2014 m. sausio 1 d. buvo teikiama piniginė socialinė parama (socialinė pašalpa ir būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos). Nurodo, kad 2014 m. kovo 17 d. savivaldybės Socialinių išmokų poskyris telefonu iš neprisistačiusio asmens gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), gyvenanti A. K. turi sugyventinį, taip pat prekiauja brangiais akmenimis. Vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, privalo, kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme – paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kurio pagrindu piniginė socialinė parama gali būti skiriama, neskiriama ar nutraukiamas jos mokėjimas.
Teigia, kad vienas iš piniginės socialinės paramos teikimo principų – socialinio teisingumo ir veiksmingumo – įpareigoja, teikiant piniginę socialinę paramą, sudaryti sąlygas gauti paramą tik tada, kada jos labiausiai reikia. Todėl, siekiant didinti socialinės paramos efektyvumą ir veiksmingumą bei mažinti piktnaudžiavimo pinigine socialine parama galimybes, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija visais atvejais tikrina iš fizinių ar juridinių asmenų gautą informaciją apie galimai piniginės socialinės paramos gavėjų pateiktus neteisingus duomenis ar piktnaudžiavimą pinigine socialine parama. Gautos informacijos ir (ar) pareiškėjų buities ir gyvenimo sąlygų tikrinimo būdas kiekvienu atveju pasirenkamas atsižvelgiant į aplinkybes, dėl kurių kilo įtarimai apie turimą (gautą) informaciją, kurią būtina patikrinti teisei į paramą nustatyti, todėl ne visais atvejais patekimas į pareiškėjo būstą ir gyvenimo sąlygų apibūdinimas yra reikalingas teisei į paramą nustatyti. Apibūdinant bendrai gyvenančius asmenis ar vieną gyvenantį asmenį bei jų gyvenimo ir buities sąlygas, gali būti atsižvelgiama į tikrinusių asmenų, vaiko teisių apsaugos specialistų, policijos, pedagogų, gydytojų išvadas bei kitų asmenų ar kitų institucijų nuomonę, pvz., tikrinant duomenis apie pajamas, kurių pareiškėjas galimai nenurodė pateikiant prašymą, renkama informacija iš įvairių šaltinių (interneto svetainės, kuriose skelbiama informacija apie pareiškėjo teikiamas paslaugas ir pan.), bendradarbiaujama su Darbo inspekcija, Valstybine mokesčių inspekcija, kitomis institucijomis.
Nurodo, kad savivaldybės Socialinių išmokų poskyrio specialistai 2014 m. kovo 18 d. nuvyko patikrinti A. K. gyvenimo sąlygas. Patikrinimo metu buto durų adresu (duomenys neskelbtini), niekas neatidarė, todėl buvo apklausti A. K. kaimynai iš 55 ir 47 butų. Buto Nr. 55 gyventojas patvirtino, kad 51 bute gyvena vidutinio amžiaus moteris su vyriškiu. Kaimyno teigimu, su 51 buto gyventojais jis yra bendravęs anksčiau dėl keliamo triukšmo. Jo manymu, kaimynai patikrinimo metu yra namuose, nes mašina „VW Lupo“ stovi aikštelėje, bet neįsileidžia į butą. Buto Nr. 47 gyventoja teigė, kad retsykiais girdėdavo vyriškų ir moteriškų balsų keliamą triukšmą, bet tikslesnės informacijos nepateikė. Patikrinimo metu gautos informacijos pagrindu 2014 m. kovo 18 d. buvo surašytas buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas. Nurodo, kad Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 20 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas yra vienas iš dokumentų teisei į piniginę socialinę paramą nustatyti. Taip pat, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2012 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. (15.8-35) SD-5857 pateikė savo nuomonę, kad pagrindas priimti sprendimą skirti ar neskirti piniginės socialinės paramos, nutraukti ar sustabdyti jos mokėjimą pagal gautą ir patikrintą (surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą) informaciją gali būti tikrinusių asmenų (socialinių darbuotojų, Socialinės paramos komisijos (tarybos) atstovų ir kitų asmenų) išvados ir rekomendacijos.
Vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu bei atsižvelgiant į 2014 m. kovo 18 d. buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kuriame užfiksuota patikrinimo metu gauta informacija apie su A. K. bendrai gyvenantį asmenį, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2014 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. SP1-1328 „Dėl piniginės socialinės paramos Al. K. teikinio nutraukimo“, A. K. nuo 2014 m. kovo 1 d. nutraukė socialinės pašalpos ir kompensacijų teikimą, nes ji pateikė netikslius duomenis apie bendrai gyvenančių asmenų sudėtį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. (23.45.)-SP13-2567 (toliau – ir skundžiamas Įsakymas, Įsakymas) „Dėl piniginės socialinės paramos A. K. teikimo nutraukimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus skundžiamą Įsakymą, pareiškėja taip pat prašo įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją atnaujinti piniginės socialinės paramos teikimą nuo 2014 m. kovo 1 d.
Dėl skundžiamo Įsakymo panaikinimo
Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (2003 m. liepos 1 d. Nr. IX-1675) nustato piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas (1 straipsnio 1 dalis). Įstatymo 2 straipsnyje pateikiamos pagrindinės šio įstatymo sąvokos. Nepasiturintys gyventojai – bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo, kurie, įvertinus jų turimą turtą ir pajamas, šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę gauti piniginę socialinę paramą (2 straipsnio 9 dalis). Bendrai gyvenantys asmenys – tai asmenys <...> neįregistravę santuokos ir bendrą ūkį tvarkantys pilnamečiai ar veiksniais pripažinti nepilnamečiai vyras ir moteris ir jų vaikai (įvaikiai) iki 18 metų (2 straipsnio 2 dalis), o vienas gyvenantis asmuo – vienas gyvenantis vyresnis kaip 18 metų asmuo arba veiksniu pripažintas nepilnametis, kuris yra nesusituokęs, taip pat susituokęs, tačiau teismo sprendimu gyvenantis skyrium <...> (2 straipsnio 15 punktas). Pajamų šaltinio pasikeitimas – įvairios prigimties pajamų, gautų iš fizinių ar juridinių asmenų, įgijimas ir (ar) netekimas (2 straipsnio 10 dalis). Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas įstatymo 6 straipsnyje reglamentuota teisė į socialinę pašalpą. Minėtoje teisės normoje nurodyta, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus: 1) bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo; 2) pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos pagal šio įstatymo 17 ir 18 straipsnius, yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui; 3) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą. Įstatymo 8 straipsnyje nustatytos sąlygos teisei į piniginę socialinę paramą gauti. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 20 straipsnyje nustatyta kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos tvarka bei pateikiamų dokumentų sąrašas, kurie įrodo teisę į socialinę paramą. Šio straipsnio 9 dalis nustatyta, kad buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas yra vienas iš dokumentų teisei į piniginę socialinę paramą nustatyti. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnyje nustatytos savivaldybės administracijos pareigos ir teisės teikiant piniginę socialinę paramą. Minėto straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtinta, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, privalo kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme – paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kurio pagrindu piniginė socialinė parama gali būti skiriama, neskiriama ar nutraukiamas jos mokėjimas. Įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje aptartos savivaldybės administracijos teisės teikiant piniginę socialinę paramą inter alia teisė, siekiant įvertinti piniginės socialinės paramos teikimo veiksmingumą, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka periodiškai tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą (12 punktas).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2014 m. sausio 15 d. A. K. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyriui pateikė prašymą – paraišką piniginei socialinei paramai (socialinę pašalpą, būsto šildymo išlaidų kompensaciją, karšto vandens išlaidų kompensaciją, geriamojo vandens išlaidų kompensaciją) gauti nuo 2014 m. sausio iki balandžio mėnesio (b. l. 18-19). Minėtame prašyme pareiškėja patvirtino, kad 2013 m. spalio 1 d. pateikta informacija piniginei socialinei paramai gauti nepasikeitė, jos tikslinti nereikia. Pareiškėja parašu patvirtino, kad jos pateikta informacija teisinga. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad atsižvelgiant į minėtą prašymą, pareiškėjai nuo 2014 m. sausio 1 d. buvo teikiama piniginė socialinė parama (socialinė pašalpa ir būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos). Atsakovas taip pat nurodė, kad 2014 m. kovo 17 d. gavo anoniminį pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini), gyvenanti A. K. turi sugyventinį, taip pat prekiauja brangiais akmenimis. Atsižvelgiant į tai bei remiantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, atsakovas patikrino gyvenimo ir buities sąlygas.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktas savivaldybės administracijai nustato ne tik teisę, bet ir pareigą, esant pagrįstų įtarimų dėl prašyme – paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kurio pagrindu piniginė socialinė parama gali būti skiriama, neskiriama ar nutraukiamas jos mokėjimas. Taigi, remiantis minėta įstatymo nuostata bei tai, kad buvo gautas pranešimas dėl to, jog pareiškėja turi kitų pajamų šaltinių, kurie atsakovui nėra žinomi, atsakovas ne tik turėjo teisę, tačiau ir privalėjo įsitikinti tokios informacijos pagrįstumu.
Bylos medžiaga nustatyta, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrio specialistams patikrinus buities ir gyvenimo sąlygas, 2014 m. kovo 18 d. buvo surašytas buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas (b. l. 20-21). Minėtame buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte nurodytos tokios faktinės aplinkybės. 2013 m. kovo 18 d. atliekant patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini), 51 buto durų niekas neatidarė, todėl buvo apklausti butų Nr. 47 ir 55 gyventojai. Buto Nr. 55 gyventojas, kuris šiame name gyvena apie 10 metų, paaiškino, kad 51 bute gyvena vidutinio amžiaus vyriškis ir moteris, o jų mašina „VW Lupo“ mėlynos spalvos stovi aikštelėje, kai pastarieji būna namuose. Teigė, jog anksčiau į kaimynus kreipėsi dėl keliamo triukšmo Nurodė, kad vyriškis 51 bute gyvena nuo namo pastatymo, o moteris atsikraustė gyventi pas vyrą maždaug prieš 4 metus. Iš minėto buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto taip pat matyti, kad buto Nr. 47 gyventoja nurodė nežinanti, kas gyvena 51 bute, tik retsykiais girdėdavo vyriškų ir moteriškų balsų keliamą triukšmą. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą 47 ir 55 buto gyventojai pasirašyti atsisakė, akte nėra nurodyti jokie jų asmens duomenys. Remiantis minėtais duomenimis, buvo padaryta išvada, kad 2014 m. 2013 m. kovo 17 d. gauta anoniminė informacija pasitvirtino.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. (23.45.)-SP13-2567 „Dėl piniginės socialinės paramos A. K. teikimo nutraukimo“, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. AD1-3293 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ 1.1.1 punktu bei atsižvelgiant į A. K. gyvenimo sąlygų patikrinimo metu 2014 m. kovo 18 d. surašytą buities tyrimo aktą, A. K. nutraukta socialinės pašalpos, būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijų teikimas nuo 2014 m. kovo 1 d. (b. l. 7).
Taigi, byloje esančiais duomenimis ir bylos šalių paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjai piniginės socialinės paramos teikimas nutrauktas iš esmės remiantis 2014 m. kovo 18 d. buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktu.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 1995 m. rugsėjo 28 d. priklauso A. K. (b. l. 25-26). Minėta, kad 2014 m. kovo 18 d. buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte pažymėta, jog buto Nr. 55 gyventojas teigė, kad bute adresu (duomenys neskelbtini), vyriškis gyvena nuo namo pastatymo, o moteris – virš 4 metų. Vertinant Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše esančius duomenis akivaizdu, kad buto Nr. 55 gyventojo pateikti paaiškinimai neatitinka rašytinių duomenų, t. y. butas nuo 1995 metų priklauso būtent pareiškėjai, todėl 55 buto gyventojo paaiškinimai, kad vyras minėtame bute gyvena nuo namo pastatymo, o moteris pas jį atsikraustė maždaug prieš 4 metus, neatitinka tikrovės. Minėto asmens paaiškinimas, kad pareiškėjos mėlynos spalvos automobilis „VW Lupo“ stovi kieme, neįrodo fakto, jog pareiškėja tuo metu, kai buvo atliekamas buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimas, buvo namuose. Pareiškėja teismo posėdžio metu paaiškino, kad automobiliu važinėja retai, nes naudojasi miesto transportu. Pažymėtina ta faktinė aplinkybė, kad buto Nr. 47 gyventoja nurodė nežinanti, kas gyvena 51 bute, o tik girdėjusi sklindančius vyriškus ir moteriškus balsus. Pareiškėjos paaiškinimu teismo posėdyje nustatyta, kad apklausti buvo ne vienoje su pareiškėja laiptų aikštelėje esančių butų gyventojai, tačiau gyvenantys aukštu žemiau ir aukščiau, nors toje pačioje laiptų aikštelėje yra butai, kurių numeriai 51-55.
Kaip ir minėta, Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, privalo kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme – paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kurio pagrindu piniginė socialinė parama gali būti skiriama, neskiriama ar nutraukiamas jos mokėjimas. Vertinant įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkto normą, akivaizdu, jog net ir nustačius, kad pareiškėją lanko ar kurį laiką pas ją gyvena vyras, dar neįrodo fakto, kad padidėjo pareiškėjos turtas ar gaunamos pajamos. Tik nustačius papildomą (-us) pajamų šaltinius ar nuslėptą turtą, būtų galima pagrįstai neskirti ar nutraukti piniginę socialinę paramą. Pažymėtina, kad patikrinimo metu nenustatyta pareiškėja gyvena viena ar su kitu asmeniu, kadangi 2014 m. kovo 18 d. buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte nurodytų kaimynų paaiškinimai yra abstraktūs bei netikslūs, o nenurodžius jų tapatybės, nėra galimybės patikrinti, ar paaiškinimus teikę asmenys tikrai yra pareiškėjos kaimynai, o ne pašaliniai asmenys. Šiuo atveju abstraktūs paaiškinimai negali būti vertinami kaip patikimi įrodymai, kurie paneigtų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriui pareiškėjos pateiktus rašytinius (oficialius dokumentus) įrodymus apie jos turtinę padėtį.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis nustato bendruosius reikalavimus individualaus administracinio akto turiniui. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytos nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Šių nuostatų svarba ir viešojo administravimo institucijoms pareiga jų laikytis yra ne kartą konstatuota ne vienoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. spalio 4 d. administracinėje byloje Nr. A502-134/2012 pabrėžė ir tai, jog viešojo administravimo subjektai yra saistomi gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai. Kitaip tariant, viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai privalo būti tikslūs, suprantami, nedviprasmiški, jų motyvų išdėstymas – adekvatus ir pakankamas, leidžiantis suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 21 d. įsakymas Nr. (23.45.)-SP13-2567 „Dėl piniginės socialinės paramos A. K. teikimo nutraukimo“ grindžiamas iš esmės tik 2014 m. kovo 18 d. buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktu, kurio duomenys yra abstraktūs netikslūs ir prieštaringi, todėl teismas sprendžia, jog toks Įsakymas neatitinka Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams 23 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų reikalavimų, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas. Prašymas dėl skundžiamo Įsakymo panaikinimo tenkintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl įpareigojimo atnaujinti piniginės socialinės paramos teikimą
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja taip pat prašo įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją atnaujinti piniginės socialinės paramos teikimą nuo 2014 m. kovo 1 d.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 92 straipsnyje nustatyta, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto akto galiojusio kito akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama.
Vadinasi, remiantis minėta įstatymo nuostata, panaikinus Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 21 d. įsakymą Nr. (23.45.)-SP13-2567 „Dėl piniginės socialinės paramos A. K. teikimo nutraukimo“ atstatoma pareiškėjos teisė į socialinę paramą, kurią ji turėjo iki skundžiamo akto priėmimo. Tačiau kartu pabrėžtina, jog remiantis ABTĮ 92 straipsniu, šioje byloje panaikinus Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 21 d. įsakymą Nr. (23.45.)-SP13-2567, kuriuo buvo pareiškėjai nutraukta piniginė socialinė parama, prieš tai galiojusio administracinio akto, kuriuo pareiškėjai tokia parama buvo suteikta, teisinė galia savaime neatkuriama. Taip pat pažymėtina, jog Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad socialinę pašalpą savivaldybės teikia vykdydamos savarankiškąją savivaldybių funkciją, kuri yra finansuojama iš savivaldybių biudžetų lėšų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vykdant savarankiškąją savivaldybių funkciją, socialinė pašalpa teikiama taikant šio įstatymo nuostatas tiek, kiek socialinės pašalpos teikimo nereglamentuoja šio straipsnio 1 dalies nuostatos. Be to, kaip ir minėta, Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnyje nustatytos atitinkamos savivaldybės administracijos pareigos ir teisės teikiant piniginę socialinę paramą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tik atsakovas, įvertinęs visus duomenis ir aplinkybes, kurių pagrindu skiriama socialinė pašalpa, gali nuspręsti, ar yra pagrindas pareiškėjai mokėti piniginę socialinę paramą. Todėl patenkinus pareiškėjos skundą ir panaikinus skundžiamą Įsakymą, atsakovas privalo išspręsti klausimą dėl socialinės pašalpos išmokėjimo pareiškėjai tuo laikotarpiu, kuriuo jai buvo ši socialinė pašalpa neišmokėta, dėl neteisėtai ir nepagrįstai priimto administracinio akto.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo
Administracinių bylų teisenos įstatymo 45¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 44 ir 45 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas priimant sprendimą išnagrinėjus bylą iš esmės, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojanti institucija turi teisę ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo pateikti teismui prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei. Šį prašymą teismas išnagrinėja šio įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 99 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. CPK 99 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1180/2013).
Iš Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPA-573-14 matyti, jog A. K. buvo suteikta 100 procentų apmokama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (b. l. 10-11). Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokatas Leonidas Zubanovas pateikė 2014 m. gegužės 23 d. pažymą Nr. 4.26.-TPI-491 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ (b. l. 28). Iš minėtos Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. gegužės 23 d. pažymos Nr. 4.26.-TPI-491 matyti, jog už advokato paslaugas sumokėta 580 Lt.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos skundas buvo tenkintinas iš dalies: panaikintas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 21 d. įsakymas Nr. (23.45.)-SP13-2567, o prašymas dėl įpareigojimo atsakovą atnaujinti piniginės socialinės paramos teikimą nuo 2014 m. kovo 1 d. netenkintas, tačiau teismas įpareigojo atsakovą išspręsti klausimą dėl pašalpos skyrimo, t. y. teismas tuo būdu iš esmės patenkino visus pareiškėjos reikalavimus. Todėl atsižvelgiant į tai, iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos į valstybės biudžetą priteistinas 580 Lt advokato užmokestis už pareiškėjai suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45¹ straipsniu, 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos A. K. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 21 d. įsakymą Nr. (23.45.)-SP13-2567.
Įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją išspręsti klausimą dėl nutrauktos socialinės pašalpos skyrimo laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 1 d.
Priteisti iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos į valstybės biudžetą 580 Lt (penkis šimtus aštuoniasdešimt litų) patirtų bylinėjimosi išlaidų. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swdbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.