Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aloyzas Kruopys,

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs nuteistojo A. M. gynėjo advokato Valentino Baltrūno skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 23 d. nutarties, kuria nutarta perduoti Lietuvos Respublikos pilietį A. M. Prancūzijos Respublikai pagal Paryžiaus apeliacinio teismo, Kretej (Creteil) didžiosios instancijos teismo Respublikos prokurorės Helen Langliua (Helene Langlois) 2008 m. gegužės 23 d. išduotą Europos arešto orderį (bylos Nr. 0226200513, nuosprendžio Nr. 754/08) nuosprendžiu paskirtai, bet neatliktai 2 metų laisvės atėmimo bausmei už jos teritorijoje įvykdytus nusikaltimus, numatytus Prancūzijos Respublikos baudžiamojo kodekso 311, 441 ir 450 straipsniuose, atlikti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo gautas Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pranešimas, kad Šengeno informacinėje sistemoje SIS 1 + SIRENE Prancūzijos nacionalinis biuras yra paskelbęs Lietuvos Respublikos piliečio A. M. , gimusio 1971-02-01, paiešką pagal Prancūzijos Respublikos kompetentingos teisminės institucijos išduotą Europos arešto orderį (EAO), (bylos Nr.0226200513, nuosprendžio Nr.754/08) dėl Lietuvos Respublikos piliečio A. M. suėmimo ir perdavimo Prancūzijos Respublikai nuosprendžiu paskirtai, bet neatliktai 2 metų laisvės atėmimo bausmei atlikti.

2009 m. vasario 5 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo gautas Prancūzijos Respublikos kompetentingos teisminės institucijos - Paryžiaus apeliacinio teismo, Kretej (Creteil) didžiosios instancijos teismo Respublikos prokurorės Helen Langliua (Helene Langlois) 2008 m. gegužės 23 d. išduotas Europos arešto orderis, kuriame nurodyta, kad A. M. , gimęs 1971 m. vasario 1 d., gyvenantis (duomenys neskelbtini), 2008 m. birželio 30 d. Prancūzijos Respublikos Kretej (Creteil) baudžiamųjų bylų teismo sprendimu nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme pagal Prancūzijos Respublikos baudžiamojo kodekso 311, 441 ir 450 straipsnius už tai, kad nuo 2002 m. sausio mėn. iki 2003 m. kovo mėn. kartu su kitais nusikalstamos organizuotos grupės, veikusios Prancūzijoje, Ispanijoje, Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje bei Lietuvoje, nariais vykdė automobilių vagystes, pakeisdavo pavogtų automobilių registracijos numerius lietuviškais, pagamindavo minėtiems automobiliams registracijos dokumentus bei draudimo polisus ir išgabendavo šiuos automobilius iš šalies.

Siekiant užtikrinti A. M. perdavimą, 2009 m. vasario 3 d. jis buvo sulaikytas ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė - suėmimas vienam mėnesiui. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. vasario 27 d. nutartimi suėmimas pratęstas dar vienam mėnesiui. Tas pats teismas 2009 m. balandžio 2 d. suėmimo terminą pratęsė dar vienam mėnesiui, skaičiuojant jį nuo 2009 m. balandžio 3 d.

2009 m. vasario 18 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje susipažinęs su Europos arešto orderio turiniu ir išaiškinus supaprastintą perdavimo tvarką bei teisines pasekmes, A. M. nesutiko būti perduotas supaprastinta tvarka už Europos arešto orderyje nurodytus nusikaltimus.

Paryžiaus apeliacinis teismas šių duomenų nepateikė. Prancūzijos prokuroro pavaduotoja Helene Langlois atsiųstame rašte nurodė, kad A. M. tapatybę patvirtino kiti įtariamieji, kurie nurodė, kad jo vardas Aldas. Be to, jo tapatybė buvo nustatyta ikiteisminio tyrimo metu klausantis telefoninių pokalbių.

Skunde pažymima, kad Lietuvos Respublikos BK 9 straipsnis numato teisę, bet ne pareigą išduoti asmenį. Spręsdamas klausimą dėl asmens perdavimo kitai valstybei, teismas neturi besąlygiškai vadovautis išduotu Europos arešto orderiu, taip pat jis privalo laikytis ir Lietuvos Respublikos įstatymų, reglamentuojančių asmenų perdavimo pagal Europos arešto orderį tvarką bei 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (2002/584/TVR) 8 straipsnio 1 dalies a) papunkčio reikalavimų, kuriuose įtvirtinta, jog Europos arešto orderyje nurodoma prašomo perduoti asmens tapatybė (asmens nuotrauka) ir pirštų antspaudai. Tarybos pagrindų sprendimo 28 straipsnio 1 dalies a) papunktyje nurodoma, jog Vykdančioji teisminė institucija sutinka su perdavimu kitai valstybei narei, jeigu prašymas duoti sutikimą pateikiamas pagal 9 straipsnį kartu su informacija, minėta 8 straipsnio 1 dalyje. Advokato manymu, Prancūzijos Respublikai nepateikus prašomos informacijos, Vilniaus apygardos teismas turėjo pakartotinai įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Tarptautinių ryšių ir teisinės pagalbos skyriaus prokurorę pateikti prašomus duomenis, arba, nesant tokių duomenų, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pareiškimą dėl A. M. perdavimo Prancūzijos Respublikai atmesti. Šiuo atveju, V. Baltrūno teigimu, liko neįvykdyta teismo priimta protokolinė nutartis.

Vilniaus apygardos teismas nutaręs perduoti Lietuvos Respublikos pilietį A. M. Prancūzijos Respublikai pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 5 straipsnio 1 dalį.

Remdamasis šiomis aplinkybėms, advokatas teigia, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pareiškimas turėjo būti nepatenkintas, nurodant, jog Europos arešto orderį išdavusi valstybė neįvykdė Tarybos pagrindų sprendimo 8 straipsnio 1 dalies a) papunkčio reikalavimo - nepateikė Europos arešto orderyje nurodomo prašomo perduoti asmens A. M. tapatybę patvirtinančio dokumento (asmens nuotraukos) ir pirštų atspaudų. Šios aplinkybės laikytinos esminėmis, kadangi asmens tapatybės nenustatymas reikštų, kad tiek Europos arešto orderį išdavusi Prancūzijos Respublikos teisminė institucija, tiek Lietuvos Respublikos vykdančioji institucija sutinka, jog nusikaltimus, už kuriuos yra nuteistas A. M. , padarė kitas asmuo.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą patenkinti, o prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo nutartis paliekama galioti.

Vilniaus apygardos teismas, priimdamas nutartį dėl A. M. perdavimo Prancūzijos Respublikai nuosprendžiu paskirtai, bet neatliktai 2 metų laisvės atėmimo bausmei atlikti, nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 9(1) straipsnio, Lietuvos Respublikos BPK 71(1) ir 73 straipsnių, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 dalies bei Europos Sąjungos Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir valstybių narių tarpusavio perdavimo procedūrų nustatytų reikalavimų ir pagrįstai konstatavo, kad nenustatyta jokių privalomo ar neprivalomo Europos arešto orderio nevykdymo pagrindų, kurie neleistų Europos arešto orderį išdavusiai Prancūzijos Respublikai perduoti A. M. paskirtai bausmei atlikti už šios valstybės teritorijoje padarytas nusikalstamas veikas.

Šio proceso (A. M. gynėjo advokato Valentino Baltrūno skundo nagrinėjimo) metu teismas A. M. Prancūzijos Respublikoje priimto nuosprendžio pagrįstumo netikrina. Pažymėtina tik tai, kad Vilniaus apygardos teismas teisingai nustatė, jog veikose, dėl kurių A. M. nuteistas, yra nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, požymių. Už atitinkamas nusikalstamas veikas baudžiama tiek pagal Lietuvos Respublikos, tiek pagal prašančios perduoti asmenį valstybės įstatymus didesne nei vienerių metų laisvės atėmimo bausme.

Gynėjo skunde minimo Tarybos pagrindų sprendimo dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (2002/584/TVR) 8 straipsnio, reglamentuojančio Europos arešto orderio turinį ir formą, 1 dalies a) papunktis numato, kad Europos arešto orderio priede nurodoma prašomo perduoti asmens tapatybė ir pilietybė, o ne kaip klaidingai teigia gynėjas – asmens tapatybė (asmens nuotrauka) ir pirštų antspaudai. To paties Tarybos pagrindų sprendimo priedo (Europos arešto orderis) a punkte, kuriame nurodoma informacija apie prašomo išduoti asmens tapatybę, nurodyta, jog prašomo perduoti asmens nuotrauka ir pirštų antspaudai perduodami jei jie yra ir gali būti perduodami. Taigi, tokia informacija pateikiama tuo atveju, jei ji yra žinoma prašančiajai valstybei. Iš byloje esančių Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Tarptautinių ryšių ir teisinės pagalbos Vyriausiojo prokuroro padėjėjos Irmos Petraškienės bei Paryžiaus apeliacinio teismo, Kretej didžiosios instancijos teismo Respublikos prokurorės Helen Langliua susirašinėjimo matyti, kad prašančioji valstybė neturi nuteistojo A. M. pirštų antspaudų bei jo tapatybę patvirtinančių dokumentų. Jo kaltė padarius inkriminuotus nusikaltimus grindžiama kitais įrodymais – kitų kaltinamųjų parodymais bei bei telefoninių pokalbių įrašais. Nagrinėjant V. Baltrūno skundą Lietuvos apeliaciniame teisme, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė taip pat patvirtino, kad 2004 m. liepos 5 d. nutartis skirti suėmimą priimta nedalyvaujant asmeniui, realiai niekas nebuvo suimtas. Iš šių paaiškinimų matyti, jog Prancūzijos Respublikoje kaip A. M. nebuvo suimtas joks kitas asmuo, jo pirštų antspaudų ar tapatybę patvirtinančių dokumentų, kuriuos būtų galima palyginti su A. M. pirštų antspaudais ar asmens tapatybės dokumentų, Prancūzijos Respublikos kompetentinga institucija neturi, todėl pagal Vilniaus apygardos teismo protokolinę nutartį, negalėjo pateikti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai. A. M. yra garantuota teisė apskųsti 2008 m. birželio 30 d. Prancūzijos Respublikos Kretej (Creteil) baudžiamųjų bylų teismo sprendimą ir tik nagrinėjant skundą bus galima išsiaiškinti, ar A. M. pagrįstai nurodytas kaip nusikalstamas veikas Prancūzijos Respublikoje padaręs asmuo, kiek pagrįsti nuteistojo gynėjo teiginiai apie tai, kad 2000 m. pamestas nuteistojo A. M. Lietuvos Respublikos piliečio pasas buvo suklastotas pakeičiant fotonuotrauką ir kad kažkoks baltarusis galėjo naudotis šiuo pasu, prisistatydamas A. M. vardu.

Nėra pagrindo sutikti ir su skundo argumentu, kad Vilniaus apygardos teismas nutaręs perduoti Lietuvos Respublikos pilietį A. M. Prancūzijos Respublikai pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 5 straipsnio 1 dalį. Šis straipsnis gina kiekvieno žmogaus teisę į laisvę ir saugumą. Tačiau šiame straipsnyje numatyti ir pagrindai, kada šios teisės gali būti ribojamos ar varžomos. Vienas iš tokių pagrindų yra kai asmuo teisėtai sulaikomas ar suimamas, kad būtų pristatytas kompetentingai teismo institucijai, pagrįstai įtariant jį padarius nusikaltimą. Būtent tokiu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijoje numatytu pagrindu ir sulaikytas A. M. , todėl jo teisės suvaržytos nepažeidžiant šios konvencijos 5 straipsnio nuostatų.

Šie duomenys duoda pagrindą padaryti išvadai, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl gynėjo advokato V. Baltrūno skundas negali būti patenkintas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 74 straipsnio 2 dalimi, teisėjas

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 23 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.