Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Ulienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-25753-25, kurioje:

E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2025 m. liepos 21 d., apie 22.25 val., gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), bendrame kambaryje mušė kartu gyvenančią ir bendrą ūkį vedančią A. N., suduodamas nukentėjusiajai keletą smūgių kumščiu į veidą ir taip sukeldamas šeimos narei fizinį skausmą bei aiškiai matomus sužalojimus lūpoje ir kairėje ausyje.

2. Kaltinamasis E. R. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Parodė, kad 2025 m. liepos 21 d., apie 21.00-22.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jis kartu su sugyventine A. N., su kuria gyvena apie 10 metų, veda bendrą ūkį, pradėjo vartoti alkoholį, t. y. kartu gėrė brendį. Jis išgėrė apie 150 ml brendžio, tačiau jam labai nedaug reikia alkoholio, kad apgirstų, kadangi turi širdies problemų. Bevartojant alkoholį, tarp jo ir sugyventinės kilo žodinis konfliktas. Tiksliai nepamena, bet gali būti, kad kilus konfliktui jis mušė savo sugyventinę. Gali būti, kad kumščiu sudavė sugyventinei A. N. į veidą, bet negali pasakyti, kiek kartų sudavė. Visą tai jis atsimena kaip per miglą. Jei sugyventinė taip sako, tai tikrai jis taip pasielgė, nes A. N. pasitiki ir sugyventinė nėra melagė. Dėl savo poelgio labai gailisi. Nori sugyventinės atsiprašyti.

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo E. R. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

3.1. Nukentėjusiosios A. N. pareiškimu ir jos parodymais. Ji parodė, kad 2025 m. liepos 21 d. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ji kartu su sugyventiniu E. R. vakarojo, abu gėrė brendį. Apie 22.25 val. tarp jos ir E. R. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu sugyventinis tapo agresyvus, pradėjo stumdytis. Ji išbėgo į kiemą, kad konfliktas neperaugtų į smurtą. Tuo metu ji išgirdo, kad namuose E. R. triukšmauja. Išsigandusi, kad sugyventinis gali mušti šuniuką, ji grįžo į namus ir įbėgo į bendrą kambarį. Būnant prie lovos, E. R. kaire ranka stipriai laikė ją už rūbų, o dešinės rankos kumščiu ne mažiau kaip 15 kartų smogė į veidą, prakirto lūpą, labai ištino kairė ausis. Tokiais E. R. veiksmais jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Kilus konfliktui, ji paskambino savo draugei N. T. ir paprašė, kad ši iškviestų policiją. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kuriems ji papasakojo apie įvykį.

3.2. 2025 m. liepos 21 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato (toliau – PK) Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio jaunesniojo tyrėjo Ž. P. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, iš kurio matyti, kad A. N. paaiškino, jog 2025 m. liepos 21 d. apie 22.25 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ji kartu su sugyventiniu E. R. vartojo alkoholį (brendį). Sugyventinis E. R. tapo agresyvus, pradėjo konfliktuoti ir kumščiu smogė ne mažiau kaip 15 kartų A. N. į veidą. Buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, kuri suteikė A. N. pirmąją pagalbą. Ant A. N. lūpos užfiksuota žaizda ir patinimas kairėje ausyje. A. N. nustatytas 2,03 prom. girtumas.

3.3. Policijos registruojamų įvykių registro išrašu, iš kurio matyti, kad 2025 m. liepos 21 d., 22.21 val. N. T. telefonu pranešė, kad jai verkdama paskambino draugė A. N., kuri teigė, kad yra mušama. Pranešėja žino, kad draugė gyvena su sugyventiniu, bet ar būtent sugyventinis A. N. muša – pranešėja nežino. Pridėtas bendrojo pagalbos centro garso įrašas.

3.4. Alkoholio kiekio matuoklio rodmenimis, kuriuose užfiksuota, kad 2025 m. liepos 22 d., 00.05 val. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARRK – 0072 (patikros sertifikato Nr. 2361172) E. R. nustatytas 1,39 prom. girtumas.

3.5. 2025 m. liepos 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta yra gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas kambarys, užfiksuojant jame esančius baldus bei namų apyvokos daiktus. Įvykio vietos apžiūros metu tyrimui reikšmingų daiktų, dokumentų ar objektų nerasta.

3.6. 2025 m. liepos 22 d. Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos G. Š. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad peržiūrėti Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus specialistų R. D. ir Z. K. kūno kamerų vaizdo įrašai. Įrašuose matomas įtariamasis E. R. bei nukentėjusioji A. N., kurie pareigūnams pasakoja įvykio, įvykusio 2025 m. liepos 21 d. apie 22.25 val., aplinkybes. A. N. paaiškina pareigūnams, kad kartu su sugyventiniu E. R. vartojo alkoholį. Bevartojant alkoholį, tarp jų kilo konfliktas, kurio metu E. R. kumščiu sudavė kelis smūgius A. N. į veidą bei ausį. Vaizdo įraše matoma, kad A. N. lūpa yra kruvina. Moteris nurodo, kad skauda ausį. Kalba susijaudinusi. Iš pradžių E. R. pareigūnams pasako, kad nieko nedarė, bet po to paaiškina, kad kartu su A. N. vartojo alkoholį ir kad jis galėjo sugyventinę sumušti, tačiau įvykio aplinkybių aiškiai paaiškinti negali.

4. Pirmiau išdėstyti ir teismo įvertinti byloje esantys įrodymai – kaltinamojo E. R. parodymai, nukentėjusiosios A. N. pareiškimas ir jos parodymai, tarnybiniai pranešimai, apžiūrų protokolai ir kiti tyrimo veiksmų protokolai patvirtina, kad E. R. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę A. N., tai yra suduodamas nukentėjusiajai smūgius kumščiu į veidą, sukėlė šeimos narei A. N. fizinį skausmą bei aiškiai matomus sužalojimus lūpoje ir kairėje ausyje. Bylos faktinės aplinkybės yra aiškios, neprieštaringos, teismui abejonių nekelia. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo padaryti veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, jo kaltė įrodyta.

5. Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su tuo, jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu. Teismas konstatuoja, kad yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje.

6. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

7. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir kt. Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, smurtiniais veiksmais nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei – sugyventinei A. N.. Kaltinamasis neteistas, per pastaruosius vienerius metus administracine tvarka nebaustas, pensininkas. Kaltinamasis neįrašytas į Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų centrą. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, kurios dydis nustatytinas artimas šios bausmės vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis), skiriant atitinkamus įpareigojimus, kurie, teismo vertinimu, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.

8. Įvertinus tai, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis E. R. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

9. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas E. R. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. liepos 22 d., 22.50 val. iki 2025 m. liepos 22 d., 13.14 val. (1 para).

10. Kaltinamajam E. R. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktina nepakeista, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

E. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje bei nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. R. paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje bei nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti E. R. išbūtą laiką laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. liepos 22 d., 22.50 val. iki 2025 m. liepos 22 d., 13.14 val. (1 parą), prilyginant ją 3 (trims) laisvės apribojimo dienoms.

E. R. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti E. R., kad jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.