Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (pranešėja), Zinos Mickevičiūtės (kolegijos pirmininkė), Birutės Valiulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Žizandra“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4596-90/2011 pagal ieškovės UAB „Žizandra“ ieškinį atsakovams A. B., J. K., R. K., I. M., D. K., V. P., D. K., J. M., A. A., A. A., E. D., R. V., tretiesiems asmenims Alytaus miesto 4 notarų biurui, Alytaus miesto 3 notarų biurui, VĮ Registrų centro Alytaus filialui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir registracijos Nekilnojamojo turto registre panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašė pripažinti negaliojančiomis sutartis, sudarytas tarp A. B. ir J. K., R. K., I. M., D. K., J. M., tarp D. K. ir V. P., tarp R. V. ir E. D. dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dalių perleidimo, tarp A. A. ir A. A. dėl šio pastato dalies dovanojimo sutarties panaikinimo ir panaikinti šių sutarčių registraciją Nekilnojamojo turto registre. Nurodė, kad grupė asmenų, į kurią įėjo ir atsakovai 1991-12-21 valstybinio turto privatizavimo aukcione įsigijo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), pagrindines priemones ir mažavertį inventorių už 760000 rub. Patvirtinus rezultatus pastatas buvo perduotas fizinių asmenų įgaliotam atstovui A. B.. R. V. įgijo nuosavybės teises į 42/1000 dalis pastato, I. M. – į 84/10000 dalis. Įsigyto turto pagrindu, dalyvaujant 22 asmenims, buvo nutarta steigti UAB „Žizandra“. Visi fiziniai asmenys, dalyvavę aukcione, tapo UAB „Žizandra“ akcininkais, kurie už akcijas mokėjo piniginiu įnašu ir nekilnojamojo turto dalimi. 1992-03-04 steigimo ataskaitoje patvirtinta, kad atsakovė I. M. įsigijo 7 vnt. akcijų už 7000 rub. ir perdavė jai priklausančią 84/1000 dalį pastato UAB „Žizandra“, R. V. įsigijo 4 vnt. akcijų už 4000 rub. ir perdavė UAB „Žizandra“ 42/10000 dalis pastato. 2010-03-03 UAB „Žizandra“ kreipėsi dėl nuosavybės teisių įregistravimo į 2395/10000 dalis pastato, tačiau buvo įregistruota tik į 1706/10000 dalis, nurodant, kad nuosavybė į 689/10000 dalis įregistruota kitų asmenų vardu.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2011-03-03 ir 2011-10-07 nutartimis patvirtino taikos sutartis, sudarytas su atsakovais A. B., J. K., D. K., A. A., A. A., J. M., su A. B. ir R. K. teisių perėmėja, su V. P. ir D. K. ir panaikino turto registraciją jų vardu.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendimu pripažino negaliojančia 1993-06-04 sutarties Nr. 2-2178 dalį, sudarytą tarp I. M. ir A. B. dėl 84/1000 pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo, ir panaikino šios dalies registraciją Nekilnojamojo turto registre A. B. vardu, įregistruoti UAB „Žizandra“ vardu. Ieškinio dalį pripažinti negaliojančia 2008-02-20 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1482 ir perdavimo – priėmimo aktą Nr. 1484, sudarytus tarp R. V. ir E. D. dėl 42/1000 dalių pastato, esančio (duomenys neskelbtini), atmetė.

Sprendimu nustatė, kad 1991-12-21 grupė asmenų valstybinio turto privatizavimo aukcione įsigijo Alytaus miesto valstybinės buitinių paslaugų įmonės Putinų mikrorajono paviljono pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), pagrindines priemones ir mažavertį inventorių. 1992-01-02 nutarimu Nr. 31 Alytaus privatizavimo komisija patvirtino aukciono rezultatus, atsakovai įgijo nuosavybės teises į pastato dalis. 1992-02-20 perdavimo – priėmimo aktu pastatas buvo perduotas fizinių asmenų įgaliotam atstovui A. B.. 1992-03-05 steigiamojo susirinkimo protokolu nutarta įsteigti UAB „Žizandra“. Atsakovai tapo UAB „Žizandra“ akcininkais, kurie už akcijas mokėjo piniginiu įnašu ir priklausančia turto dalimi. 1992-11-11 perdavimo – priėmimo aktu atsakovai jiems priklausančias 689/1000 dalis perdavė UAB „Žizandra“, kiti akcininkai perdavė 1706/10000 dalis. 2010-03-03 UAB „Žizandra“ kreipėsi į VĮ Registrų centro Alytaus filialą įregistruoti nuosavybės teises į 2395/10000 dalis pastato. 2010-03-20 nekilnojamojo turto registre įregistruota UAB „Žizandra“ nuosavybės teisė į 1706/10000 dalis, į 689/1000 dalis nuosavybės teises registruoti atsisakė, motyvuodamas tuo, kad ši pastato dalis registruota fizinių asmenų vardu pagal sutartis: 413/1000 dalys pastato registruotos A. B. vardu, 107/1000 – V. P. vardu, 42/1000 dalys pagal 2008-02-20 sutartį registruotos E. D. vardu, 127/1000 dalys registruotos A. A. vardu. Teismas nustatė, kad 2008-02-21 atsakovė R. V. (G.) pagal sutartį pardavė ir perdavė E. D. 42/1000 dalis ginčo pastato, pirkimo – pardavimo sutartis patvirtinta notarės. Sutarties 2.3 p. nurodyta, kad turtas nuosavybės teise priklauso pardavėjai ir registruotas jos vardu pagal VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2008-02-15 išduotą pažymą, 1992-01-14 išduotą nuosavybės liudijimą. Sutarties 5.2 p. nurodyta, kad turtas niekam neparduotas, neperleistas, neišnuomotas ir pan. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė E. D. nesąžiningumo, UAB „Žizandra“ nuosavybės teisės į pastato dalis nebuvo registruotos.

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo apylinkės teismo sprendimą dalyje, kurioje atmestas reikalavimas pripažinti negaliojančia 2008-02-20 dalies pastato pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1482 ir 2008-02-20 dalies pastato perdavimo – priėmimo aktą Nr. 1484, sudarytus tarp R. V. ir E. D. dėl 42/10000 dalies pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad sprendimas šioje dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas bei teisės normas dėl sąžiningo įgijėjo teisių apsaugos, teismas neargumentavo, kodėl atmeta visus ieškovo pateiktus įrodymus dėl atsakovo E. D. nesąžiningumo, taip pat neatskleista bylos esmė, nepasisakyta dėl paties sandorio – 2008-02-20 dalies pastato pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1482 teisėtumo. O būtent: 1964 metų Civilinio kodekso normos, galiojusios UAB „Žizandra“ steigimo metu – 1992-03-05, kai už akcijas buvo apmokama turtiniu įnašu, nenustatė privalomos teisinės registracijos negyvenamiesiems pastatams, kurią būtina atlikti per 3 mėnesius. Toks reikalavimas atsirado tik priėmus CK pakeitimus 1994-05-14, Nr. 1-459, įsigaliojo 1994-06-11. Kadangi naujai nustatytas reglamentavimas atgal negalioja, todėl nuosavybės teisė į pastato dalis UAB „Žizandra“ atsirado ne nuo teisinio registravimo, bet nuo perdavimo momento. Ginčydamas atsakovo E. D. sąžiningumą ieškovas teismui pateikė Fizinių asmenų grupių, pirkusių „Paparčio“ BGAK paviljoną, susirinkimo, įvykusio 1992-11-20 protokolą Nr. 3 ir 1992-11-23 nuosavybės teisės liudijimų perdavimo aktą, liudytoju buvo apklaustas V. P., paaiškinimus teikė atsakovė R. V., atsakovas A. B.. Atsakovas E. D. buvo vienas iš aktyviausių asmenų grupėje privatizuojant turtą, jam buvo perduoti privatizuoto turto nuosavybės dokumentai, buvo žinoma, kad to turto pagrindu yra įsteigtos įmonės ir visi asmenys, dalyvavę privatizavime, tapo įmonių akcininkais, už akcijas įmonėms perduodami aukcione įsigytą turtą. E. D. buvo 2008-02-20 dalies pastato pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1482 sudarymo iniciatoriumi. 2003 metais jis susirado atsakovę R. V. ir pasiūlė jai sudaryti sandorį, žinojo, kas ji, kur dirba, kad dalyvavo privatizavime, yra UAB „Žizandra“ akcininkė. Tai nebuvo asmuo, kuris nežinojo tikrosios situacijos. Įvertinant atsakovo E. D. vaidmenį privatizuojant turtą, atsižvelgiant į tai, kad jis disponavo visa dokumentacija, susijusia su privatizavimu, dalių nuosavybėje nustatymu, įsteigtų įmonių akcininkais, jo elgesys negali būti vertinamas kaip rūpestingas, apdairus ir atidus, jis žinojo, o esamomis aplinkybėmis turėjo žinoti, kad 42/10000 dalis pastato, esančio (duomenys neskelbtini), priklauso ne atsakovei R. V., o UAB „Žizandra“, todėl jis negali būti laikomas sąžiningu įgijėju.

Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas E. D. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantė skunde iš esmės tik atkartojo ieškinyje ir pirmosios instancijos teismo posėdžių metu išdėstytas faktines aplinkybes ir nenurodė, kokias materialinės ar procesinės teisės normas teismas pažeidė ar teisės aiškinimo klaidas padarė. Priešingai nei teigia apeliantė, visos byloje nustatytos aplinkybės pagrindžia, kad E. D. buvo visiškai sąžiningas įgijėjas. Kadangi jis nebuvo ieškovo akcininkas ar jos valdymo organų narys, todėl nežinojo ir negalėjo žinoti, jog turtas nebuvo įregistruotas nekilnojamo turto registre. Šiuo atveju nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sandorį formino pats notaras, kuris privalėjo išsiaiškinti, ar E. D. turi teisę pirkti nekilnojamąjį turtą. Be to, Nekilnojamojo turto registras išdavė pažymą sandoriui, t. y. Nekilnojamo turto registras taip pat nežinojo apie turto tariamą įnešimą į ieškovės įstatinį kapitalą. Sandorio sudarymo metu buvo pateiktas nuosavybę patvirtinantis dokumentas, kuris nekėlė jokių abejonių dėl jo tikrumo.

Apeliacinis skundas tenkintinas, Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. sprendimas dalyje dėl 2008-02-20 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1482 ir perdavimo-priėmimo akto Nr. 1484 tarp R. V. ir E. D. dėl 42/1000 dalių pastato (duomenys neskelbtini) panaikinimo naikintinas ir byla toje dalyje grąžintina nagrinėti iš naujo. (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 str. 2 ir 3 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., 338 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Bylos medžiaga nustatyta, kad LR valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo Nr. I-1115 pagrindu grupė fizinių asmenų, į kurią įėjo R. V. 1991-12-21 aukcione įgijo Alytaus miesto valstybinės buitinių paslaugų įmonės paviljono pastatą, unk. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). R. V. ( buvusi G.) įgijo 42/10000 dalį pastato (duomenys neskelbtini). Ta pati fizinių asmenų grupė, įgijusi minėtą pastatą ir pagrindines priemones bei kitą inventorių, nutarė įsteigti UAB „Žizandra“. 1992-03-05 įvyko steigiamasis susirinkimas, viena iš steigėjų buvo R. V.. ( t. I b.l. 18-19 ) R. V. įgijo 4 vnt. akcijų 4000 rub. sumai, kurias apmokėjo piniginiu įnašu ir jai priklausančia 42/10000 dalimi pastato (duomenys neskelbtini). 1992-11-11 perdavimo-priėmimo aktu fizinių asmenų grupė įsteigusi UAB „Žizandra“ perdavė bendrovei turtą, tiek piniginėmis lėšomis, tiek įgytu nekilnojamuoju turtu. R. V. ( buv. G.) už įgytas bendrovės akcija apmokėjo 3018,31 rub. ir 42/10000 dalis įgyto pastato (duomenys neskelbtini) ( t. I b.l. 13-15 ). Ginčijama 2008-02-20 pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta R. V. įgalioto asmens A. M. ir E. D.. Sutartyje nurodyta, kad R. V. pinigus gavo iš E. D. dar iki sutarties sudarymo. Tačiau pirmos instancijos teismas spręsdamas šios sutarties sudarymo aplinkybes neišsireikalavo iš notarės, patvirtinusios sutartį, visų dokumentų, kurie buvo pateikti prieš forminant sutartį. Teismo posėdžio metu atsakovė parodė, kad ji E. D. 2003 metais yra pardavusi akcija ir šis sandoris buvo patvirtintas notariškai, tačiau teismas šios svarbios aplinkybės nesiaiškino. Taip pat atsakovė R. V. nurodė, kad ji 10 000 litų iš E. D. už neva parduotą pastatą nėra gavusi, tačiau ši aplinkybė taip pat nesiaiškinta. Taip pat netikrinta atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ji jokio įgaliojimo nėra niekam išdavusi, jokio sutartyje nurodyto atstovo A. M. nepažįsta. ( t. II b.l. 135 ). Taip pat pirmos instancijos teismas nesiaiškino ir tos apelianto nurodytos aplinkybės, ar atsakovas E. D. buvo aktyvus dalyvis atliekant bendrovės pastatų teisinę registraciją. Jo parodymai šiuo klausimu ir A. B. parodymai skiriasi, tačiau teismas šių svarbių bylai aplinkybių nesiaiškino. Pirmos instancijos teismas sprendime dėl šio sandorio negaliojimo visiškai nepasisakė kaip jis vertina 1992-11-11 perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo R. V. už įgytas akcijas perdavė savo dalį įgyto pastato (duomenys neskelbtini). Pripažindamas negaliojančią 1993-06-04 sutartį Nr. 2-2178 sudarytą tarp I. M. ir A. B. dėl 84/1000 dalies pastato, teismas konstatavo, kad sutartis sudaryta galiojant 1964 metų Civiliniam kodeksui ir CK 47 str. 1 d. sandorį pripažino negaliojančiu, nes šiuo turtu buvo apmokėtos UAB „Žizandra“ akcijos. Bet I. M. bendrovės akcijas įgijo ir jai priklausančią pastato dalį perdavė tuo pačiu perdavimo-priėmimo aktu, kaip ir R. V.. Teismas sprendime nepasisakė, kodėl R. V. sandorio sudarymo atveju, nebegaliojo draudimas parduoti turtą, kuriuo buvo apmokėtos bendrovės akcijos.

Aukščiau aptartų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės dalyje dėl 2008-02-20 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1482 ir perdavimo-priėmimo akto Nrt. 1484 pripažinimo negaliojančiais, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes:

Byloje nėra įrodymų, kad kokie dokumentai buvo pateikti notarui tvirtinant ginčijamą pirkimo-pardavimo sutartį. Nagrinėjant ieškinį dėl 2008-02-20 sutarties pripažinimo negaliojančia, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą aiškintis ar atsakovės tikroji valia buvo parduoti turimą dalį pastato, ar ji pripažino, kad nekilnojamojo turto dalimi uždengė akcijų vertę jas įgydama, ar ji yra išrašiusi kam nors įgaliojimą, neapklaustas byloje liudytoju A. M., veikęs atsakovės vardu, nepaneigta atsakovės pozicija, kad ji A. M. nepažįsta, nesiaiškintos aplinkybės kaip nepažįstamam asmeniui ji išdavė įgaliojimą turto pardavimui. Spręsdamas bendrovės įsteigimo ir akcijų įgijimo aplinkybes, jų perleidimo klausimus, būtina išsireikalauti bendrovės visus steigimo dokumentus, kaip buvo apskaitomas turtas įsteigus bendrovę, nėra UAB „Žizandra “ įstatų, kurie yra būtini sprendžiant byloje keliamus klausimus.Nagrinėjant bylą iš naujo, būtina išsiaiškinti aplinkybes, apklausti papildomai liudytojus, kurie dalyvavo sprendžiant bendrovės nekilnojamojo turto įregistravimo klausimus, tikslu nustatyti ar E. D. buvo vienas iš aktyvistų sprendžiant šiuos klausimus. Teismui privalu išsiaiškinti pačios atsakovės R. V. poziciją dėl pareikšto reikalavimo, nes nagrinėjant bylą jos pozicija yra neaiški, nes atsakovė norėjo, kad viskas išsispręstų, tačiau ar ji sutiko su ieškiniu neaišku.

Kadangi pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės dalyje dėl 2008-02-20 pirkimo-pardavimo sutarties ir priėmimo-perdavimo akto, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nurodytoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327str.1d.2p.).

Kadangi bylos nagrinėjimas iš esmės nebaigtas, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas pripažinti negaliojančia 2008-02-20 dalies pastato pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1482 ir 2008-02-20 pastato dalies perdavimo-priėmimo aktą Nr. 1484, sudarytus tarp R. V. ir E. D. dėl 42/10000 dalies pastato, esančio (duomenys neskelbtini) panaikinti ir bylą šioje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.