Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2013-05-20 · Byla Nr. N1-987-369/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-05-20
Bylos Nr.
N1-987-369/2013
Teisminio proceso Nr.
1-13-1-01939-2011-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Nukentėjusysis
A. B.
Kaltinamasis
E. B., A. I.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-987-369/2013Proceso Nr. 1-13-1-01939-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.3.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPREND I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Jurgai Dringelytei,dalyvaujant prokurorui Tomui Tukleriui,advokatams: Tatjanai Benetei, Elenai Žilėnienei,nepilnamečiam nukentėjusiajam A. B.,įstatyminiams atstovams D. B., R. J., R. M.,vaikių teisių apsaugos tarnybos atstovams: Ernestai Šebeleckaitei, Onai Žukauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 2012-11-05 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 180 str. 1 d. Pritaikius LR BK 93 str. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir byla nutraukta, kaltinamas pagal LR BK 180 str. 1 d.

A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 2012-11-05 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d. Pritaikius LR BK 93 str. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir byla nutraukta, kaltinamas pagal LR BK 180 str. 1 d.,

teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. ir A. I., veikdami bendrininkų grupėje bei su asmenimis, kurie nėra sulaukę amžiaus nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 180 str. 1 d., D. Š., (gim. (duomenys neskelbtini)) ir A. J. (gim. (duomenys neskelbtini)), turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2011-08-22, apie 13.00 val. miškelyje šalia „(duomenys neskelbtini)“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), panaudodami fizinį smurtą A. B. atžvilgiu, rankomis ir kojomis jam sudavė tiksliai nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, padarydami pastarajam kraujosruvą dešinės akies vokuose ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą bei pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6300“, kainuojantį 200 litų.

Apklaustas teisme kaltinamasis E. B. kaltu prisipažino pilnai ir paaiškino, kad jam pateiktame kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvo. Iš pradžių A. B. užpuolė ir sumušė D. Š. bei A. J.. Po to, A. B. atsikėlus ir ėmus tvarkytis rūbus, jis ir A. I. sudavė jam po vieną smūgį į veidą, o A. I. dar ir įspyrė. Tada A. I. pareikalavo, kad A. jam duotų savo mobilaus ryšio telefoną. Pastarajam jį padavus, A. I. jį įsikišo į kišenę. A. pasakė, kad gali duoti 20 litų ir prašė grąžinti iš jo paimtą telefoną. Kadangi jis neturėjo su savimi pinigų, todėl visiems pasiūlė nuvažiuoti iki jo tėčio darbovietės, kad galėtų iš jo pasiimti pinigų. Visi sutiko ir troleibusu nuvažiavo iki A. tėčio darbovietės. Pas tėtį A. nuėjo vienas, o visi pasiliko laukti gatvėje, tačiau A. nesugrįžus visi išsiskirstė. A. telefonas liko pas A. I.. Kiek jam žinoma, pastarasis jį pardavė, o gautus pinigus išleido alui. A. B. padarytą turtinę žalą atlygino, tačiau kas tai padarė jis nežino. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamais E. B. savo parodymus patikino parodymų patikrinimo vietoje (t. 1, b. l. 65-68).

Apklaustas teisme kaltinamasis A. I. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad jam pateiktame kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, miškelyje šalia (duomenys neskelbtini) degalinės, (duomenys neskelbtini) nebuvo. A. B. nemušė, mobilaus ryšio telefono iš jo nepaėmė ir nepardavė. Jis negalėjo paaiškinti, kodėl E. B., A. B., A. J.. L. S., A. K., D. Š. teigia, kad kartu su jais buvo įvykio vietoje. Su minėtais asmenimis nėra susipykęs.

Apklaustas teisme nukentėjusysis A. B. paaiškino, kad 2011-08-22 miškelyje prie (duomenys neskelbtini) degalinės kartu su juo buvo E. B., A. I., D. Š., A. J., L. S., A. K.. Jie visi gėrė alų. Kažkuriuo tai metu, kažkas iš dalyvavusių asmenų jam sudavė per galvą. Nuo gauto smūgio nukrito ant žemės ir užsidengė veidą rankomis. Šalia jo stovėję asmenys, kurių jis nematė, jį spardė. Kiek jam buvo suduota smūgių pasakyti negali. Smūgiams pasibaigus jis atsikėlė. Šalia jo stovėjo visi tuo metu miškelyje buvę asmenys, tik A. K. stovėjo atokiau. Apsiprausęs ir nusivalęs kraują sugrįžo prie kompanijos ir tada E. B. ir A. I. sudavė jam į veidą. Pastarasis dar įspyrė. Po to, A. I. liepė jam parodyti telefoną. Išsigandęs atidavė jam telefoną ir pastarasis pareiškė, kad jo negrąžins. Tada jis (A. B.) pasiūlė telefoną išsipirkti už 20 litų. Kadangi tuo metu pinigų neturėjo, todėl pasiūlė visiems nuvažiuoti pas jo tėtį į darbą. Nuvykęs pas tėtį pinigų neprašė ir išėjęs pas gatvėje laukiančią kompaniją pasakė, kad pinigų negavo ir nuvažiavo namo. Jo telefonas liko pas A. I.. Po kurio laiko D. Š. jam atidavė kitą telefoną „Nokia 633“. Pirmose apklausose nurodė, kad jį sumušė (duomenys neskelbtini), tačiau taip pasakė susipainiojęs, nes toje gatvėje dirbo jo tėtis, pas kurį važiavo pinigų. Iš tikrųjų smurtas prieš jį buvo panaudotas miškelyje prie „(duomenys neskelbtini)“ degalinės ((duomenys neskelbtini))

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 2671/11 (01) nurodyta, kad A. B. padaryta kraujosruva dešinės akies vokuose, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2011-08-22), paveikus kietu buku daiktu. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas nebūdingas savęs žalojimui ar griuvimui (t. 1, b. l. 24-25).

Nepilnamečio nukentėjusiojo A. B. įstatyminis atstovas D. B. teisme paaiškino, kad 2011 metų rugpjūčio mėnesį pas jį į darbą atėjo sūnus Adomas. Pastarasis pasakė, kad jį sumušė ir atėmė mobilaus ryšio telefoną. Dėl šio įvykio kreipėsi į policiją. Vėliau sūnui buvo grąžintas kitas mobilaus ryšio telefonas, todėl turtinė žala nepatirta ir civilinio ieškinio nereiškė.

Apklaustas teisme nepilnametis liudytojas A. J. patvirtino, kad 2011 metų vasarą, miškelyje prie (duomenys neskelbtini) degalinės, jis pirmas sudavė A., kurį vėliau mušė D. Š. bei kiti vaikinai. Po to, D. Š. paėmė iš A. telefoną ir jį perdavė A. I.. Adomas už 20 litų norėjo telefoną išsipirkti, tačiau neturėjo pinigų ir visi važiavo pas jo tėtį į darbą. A. negavus pinigų jo telefonas liko pas A. I., kuris jį pardavė už 40 litų. Už gautus pinigus prisipirko alaus.

Apklaustas teisme nepilnametis liudytojas D. Š. paaiškino, kad 2011 vasaros pabaigoje, miškelyje prie (duomenys neskelbtini) degalinės, (duomenys neskelbtini) susirinko kompanija jaunuolių, tarp kurių be jo paties buvo E. B., A. I., A. J., L. S. bei A. K.. Visi gėrė alų. Po kurio laiko, kažkas iš kompanijos paskambino A. B. ir pakvietė jį ateiti. Jam atėjus, kažkas paklausė ar jis turi pinigų. A. atsakius neigiamai A. J. ar L. S. sudavė A.. Po to, visi pradėjo A. mušti. Smūgius sudavė ir E. B. bei A. I.. A. atsikėlus ir apsitvarkius, jis liepė, kad šis parodytų mobilaus ryšio telefoną. A. jam padavė savo mobilaus ryšio telefoną. Tada A. I. liepė jam (D. Š.) minėtą telefoną perduoti jam. Buvo nuspręsta, kad A. už 20 litų išsipirktu iš jo paimtą telefoną, o jeigu neturi pinigų tai tegu nuvažiuoja pas tėtį ir iš jo paima. A. sutiko ir visi nuvažiavo į jo tėčio darbo vietą. Tačiau A. sugrįžo ir pasakė, kad pinigų negavo. Tada A. I. pasakė, kad telefono neatiduos ir jį pardavė (duomenys neskelbtini) turgavietėje. Už gautus pinigus prisipirko alaus ir nuvyko į miškelį prie (duomenys neskelbtini) degalinės.

Apklausti teisme nepilnamečiai liudytojai A. K. ir L. S. patvirtino, kad 2011 m. vasaros pabaigoje, prie (duomenys neskelbtini) transporto žiedo esančiame miškelyje buvo susirinkę A. I., A. J., E. B., L. S., A. B. ir D. Š., kur vartojo alkoholį, gėrė alų. Kilus konfliktui, A. B. buvo sumuštas. Liudytojų nuomone, A. mušė visi (išskyrus juos pačius). Vėliau iš A. buvo paimtas mobilaus ryšio telefonas. Kas jį paėmė ir kas jį laikė jie nematė. A. važiavo pas tėvą, norėdamas gauti pinigų, o kompanijoje buvę asmenys jį lydėjo. A. negavus pinigų, L. S. sugrįžo į namus, o A. K. važiavo su kitais asmenimis į (duomenys neskelbtini) turgavietę parduoti A. telefono. Kas jį pardavė ji nežino. Už gautus pinigus vėl buvo nupirkta alaus ir kompanija sugrįžo į miškelį prie (duomenys neskelbtini) degalinės.

Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nurodyta, kad įrodymų vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaudamiesi įstatymu. Pagal šią normą teisėjai įrodymus vertina ne atskirai vienas nuo kito, o kaip visumą, nustatydami, kiek jie tarpusavyje sutampa ir atitinka faktines bylos aplinkybes.

Analizuodamas bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų E. B. ir A. I. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal LR BK 180 str. 1 d. (plėšimas). Tai, kad A. B. atžvilgiu buvo naudotas fizinis smurtas bei paimtas mobilaus ryšio telefonas patvirtina ne tik jo paties parodymai, specialisto išvada, tačiau ir kaltinamojo E. B. parodymai, jo parodymų patikrinimo vietoje duomenys, įvykio vietoje buvusių liudytojų parodymai. A. B. buvo užpultas ir fizinis smurtas naudotas ne tik bendrais kaltinamųjų E. B. ir A. I., bet ir liudytojų D. Š. bei A. J. veiksmais. Tačiau pastarieji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 13 metų amžiaus, todėl negali būti LR BK 180 str. 1 d. numatytos sudėties subjektai. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje prokuroras nepriėmė D. Š. bei A. J. atžvilgiu nutarimo dėl baudžiamosios bylos jų atžvilgiu negalimumo. Kaip teisme patvirtino D. Š., A. B. buvo mušamas už tai, kad geria kitų pirktą alų, tačiau pats jo nenuperka. A. B. pripažino, kad su A. B., A. I. ir kitais asmenimis susitikdavo miškelyje ir gerdavo alų. Jį pirkdavo tas, kas turėdavo pinigų. Alų jis pirkdavo, bet tai darydavo retai. Jis paaiškino, kad bijodamas A. I. bei, kad vėl nebūtų mušamas, pakluso A. I. reikalavimui ir po panaudoto prieš jį fizinio smurto jam perdavė mobilaus ryšio telefoną. Tai, kad mobilaus ryšio telefono pareikalavo A. I. patvirtino ir E. B.. Tik liudytojas D. Š. teigė, kad telefono paprašė jis, o vėliau A. I. reikalavimu jį perdavė pastarajam.

Ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme A. I. kaltės nepripažino, bei teigė, kad A. B. nemušė, jo telefono neturėjo ir nepardavė. Tačiau teismas neturi pagrindo tikėti A. I. parodymais bei atmesti E. B., A. B., D. Š., A, J., A. K., L. S. parodymus, kurie visą laiką teigė, kad A. I. buvo kartu su jais. Minėti proceso dalyviai teigė, kad A. I. nebuvo pasyvus įvykių stebėtojas. Jis dalyvavo naudojant A. B. atžvilgiu fizinį smurtą, reikalavo ir paėmė iš pastarojo telefoną bei jį realizavo. Kaip teisme išsireiškė liudytojas D. Š. „A. I. laikė kasą“. Teismas sutinka su kaltinamojo A. I. gynybos išsakytais argumentais, kad šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pašalinti tam tikri liudytojų, nukentėjusiojo ir kaltinamojo E. B. duotų parodymų prieštaravimai. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad pagrindinės faktinės aplinkybės, kad A. B. atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtą, kad jį be kitų asmenų panaudojo ir A. I., kad iš A. B., prieš jo valią buvo užvaldytas mobilaus ryšio telefonas, kad nusikalstama veika buvo įvykdyta miškelyje prie (duomenys neskelbtini) degalinės, esančios (duomenys neskelbtini) nebuvo paneigtos. Įvertinus kaltinamųjų, nukentėjusiojo, liudytojų jauną amžių, akivaizdu, kad jie kitaip vertina tam tikras aplinkybes. Teismas pateisina minėtų asmenų parodymų netikslumą ir tam tikrų, neesminių prieštaravimų atsiradimą, nes tai didele dalimi lėmė apklausą vykdžiusių policijos pareigūnų kvalifikacija bei jų darbo nekokybiškumas. Minėta byla nagrinėjama teisme nuo A. B. užpuolimo praėjus beveik 2 metų laikotarpiui, todėl sunku reikalauti, kad E. B., A. B. bei liudytojai tiksliai prisimintų įvykio aplinkybes.

Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 str. 2 d.). Iš anksto numatytas, detalus nusikaltimo padarymo planas, vaidmenų pasiskirstymas ir pan. nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tai, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi vykdyti bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius. Asmenų susitarimas bendrai atlikti nusikalstamą veiką galimas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.).

Vertindamas E. B. veiksmus, teismas daro išvadą, kad jis veikė kaip bendravykdytojas ir jo veiksmuose yra LR BK 180 str. 1 d. numatyti sudėties požymiai. Panaudojęs A. B. atžvilgiu fizinį smurtą ir matydamas ir girdėdamas, kad A. I. reikalauja iš A. B. mobilaus ryšio telefono ir jį gauna, suprato, kad A. atžvilgiu vykdomas nusikaltimas. Tačiau E. B. nesiėmė priemonių, leidžiančių užkirsti kelią daromam nusikaltimui, neprieštaravo A. I. pasiūlymui, kad A. B. telefoną išsipirktų už 20 litų, lydėjo pastarąjį į jo tėvo darbovietę ir negavus pinigų, kartu su A. I. vyko į Vilniaus Kalvarijų turgavietę, kur pastarasis pardavė telefoną. Už gautus pinigus įsigijus alaus, E. B., dalyvavo jį geriant. Byloje surinktų įrodymų analizė leidžia teismui daryti išvadą, kad A. B. buvo užpultas bendrais veiksmais, abu nusikaltimo bendrininkai buvo bendravykdytojai, nes kiekvienas atliko dalį plėšimo objektyviųjų požymių ir veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamieji įvykdė baigtą nusikalstamą veiką, nes iš A. B. pagrobtu telefonu pilnai disponavo ir jį realizavo.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas E. B. ir A. I. bausmes, teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. nuostatas, į kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

E. B. yra nepilnametis ir įvykdė apysunkę nusikalstamą veiką, anksčiau neteistas (t.1, b. l. 114), administracine tvarka nebaustas (t. 1, b. l. 123), mokosi Vilniaus „Šaltinio“ pagrindinėje mokykloje, charakterizuojamas neigimai (t. 1, b. l. 144). Tai, kad E. B. nusikalstamą veiką įvykdė bendrininkų grupėje teismas pripažįsta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybę (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.). Kad E. B. pripažino savo kaltę ir gailisi, teismas pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Byloje yra 2012-11-05 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo, vadovaujantis LR BK 93 str. 1 d. 3 p. nuostata E. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už LR BK 180 str. 1 d. įvykdytą nusikalstamą veiką ir jo atžvilgiu pritaikytos auklėjimo pobūdžio priemonės. Atsižvelgus, kad teismo nagrinėjamoje byloje E. B. nusikalstamą veiką įvykdė iki 2012-11-05 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo dienos, todėl šiuo atveju jo atžvilgiu galimas LR BK 93 str. taikymas. Tačiau byloje esančioje „Šaltinio“ mokyklos charakteristikoje nurodyta, kad E. B. konfliktuoja su visais be išimties mokytojais yra grubus net žiaurus, kerštingas, ieško priežasties prie ko galėtų prikibti ir pasimušti. Mokykloje neatlieka jokio jam pavesto darbo, stengiasi išsisukti nuo visų įpareigojimų, dažnai praleidžia pamokas be pateisinamos priežasties. E. B. yra sukakę tik 15 metų, tačiau jau sugebėjo įvykdyti dvi apysunkes nusikalstamas veikas – plėšimus. Įvertinus E. B. asmenybę, teismas mano, kad jis baustinas laisvės atėmimo bausme, tačiau jos vykdymas vadovaujantis LR BK 92 str. atidėtinas. Teismas mano, kad E. B. tam tikrą laiko tarpą turi būti stebimas ir kontroliuojamas bausmės vykdymo atidėjimą vykdančios institucijos pareigūnų. Jeigu E. B. pateisins jam suteiktą pasitikėjimą, pasibaigus jam taikyto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui, jo atžvilgiu galios LR BK 97 str. 3 d. 1 p. nuostatos (teistumo nebuvimas).

A. I. yra nepilnametis, įvykdė apysunkę nusikalstamą veiką anksčiau neteistas (t. 1, b. l. 87), administracine tvarka nebaustas (t. 1, b. l. 109), mokosi Vilniaus „Šaltinio“ pagrindinėje mokykloje, charakterizuojamas neigimai (t.1, b. l. 143). Tai, kad A. I. nusikalstamą veiką įvykdė bendrininkų grupėje teismas pripažįsta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybę (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Byloje yra 2012-11-05 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo, vadovaujantis LR BK 93 str. 1 d. 3 p. nuostata A. I. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už LR BK 180 str. 1 d. įvykdytą nusikalstamą veiką ir jo atžvilgiu pritaikytos auklėjimo pobūdžio priemonės. Atsižvelgus, kad teismo nagrinėjamoje byloje A. I. nusikalstamą veiką įvykdė iki 2012-11-05 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo dienos, todėl jo atžvilgiu formaliai galimas LR BK 93 str. taikymas. Tačiau teismo nagrinėjamoje byloje A. I. nepripažino kaltės, neatsiprašė A. B. ir pastarasis jam neatleido. „Šaltinio“ mokyklos charakteristikoje nurodyta, kad A. I. linkęs pažeisti mokinio taisykles ir savo negatyviu elgesiu užkrečia kitus vaikus. Gyvendamas mokyklos bendrabutyje nuolatos pažeidinėjo vidaus taisykles, gadino inventorių, todėl iš bendrabučio buvo pašalintas. Būdamas tik 15 metų amžiaus A. I. jau sugebėjo įvykdyti dvi apysunkes nusikalstamas veikas – plėšimus. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme A. I. atžvilgiu nagrinėjama dar trečia baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas pagal LR BK 180 str. 1 d. Todėl įvertinus A. I. asmenybę, jo įvykdytą nusikalstamą veiką, teismas mano, kad jo atžvilgiu LR BK 93 str. nuostatų taikymas yra negalimas. Teismas mano, kad jam skirtina laisvės atėmimo bausme, tačiau jos vykdymas vadovaujantis LR BK 92 str. atidėtinas. Teismas mano, kad A. I. tam tikrą laiko tarpą turi būti stebimas ir kontroliuojamas bausmės vykdymo atidėjimą vykdančios institucijos pareigūnų. Jeigu A. I. savo elgesiu pateisins suteiktą pasitikėjimą, pasibaigus jam taikyto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui, jo atžvilgiu galios LR BK 97 str. 3 d. 1 p. nuostatos (teistumo nebuvimas). Civilinio ieškinio byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR BPK 297-305 str., 307-308 str. 1 d. teismas :

nusprendė:

E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 180 str. 1 d. ir nubausti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 92 str. E. B. 1 (vieneriems) metams atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Vadovaujantis LR BK 82 str. E. B. taikyti sekančias auklėjimo priemones:

Jį įspėti ir 12 mėnesių laikotarpiui apriboti E. B. elgesį, įpareigoti jį kasdien nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose, tęsti mokslą arba dirbti ir uždrausti be elgesio apribojimo priemones kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

E. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 180 str. 1 d. ir nubausti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 92 str. A. I. 1 metams atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Vadovaujantis LR BK 82 str. A. I. taikyti sekančias auklėjimo priemones:

Jį įspėti ir 12 mėnesių laikotarpiui apriboti A. I. elgesį, įpareigoti jį kasdien nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose, tęsti mokslą arba dirbti ir uždrausti be elgesio apribojimo priemones kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą. A. I. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės jam neskirti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas