- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-08-25
- Bylos Nr.
- e2-11321-1138/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00964-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- G. M., V. M.
- Advokatai
- Arūnas Kriukas
dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui advokato padėjėjui Arūnui Kriukui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“, ieškinį atsakovams V. M. ir G. M. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų V. M. ir G. M. 42 447,81 Eur žalos atlyginimą, 5,00 proc. dydžio metines procesines palūkanas, ir lygiomis dalimis 862,00 Eur žyminį mokestį (po 431,00 Eur) ir 500,00 Eur atstovavimo išlaidų.
1.1. Savo reikalavimus grindė tuo, kad 2023 m. birželio 12 d. (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio metu buvo sutrikdyta mažametės R. A. sveikata.
1.2. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. balandžio 29 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-490-674/2024 konstatuota, jog dėl 2023 m. birželio 12 d. eismo įvykio atsakingas transporto priemonės „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas V. M., kuris automobilį vairavo būdamas neblaivus (jam nustatytas 1,93 prom. neblaivumas) bei neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių. V. M., važiuodamas atbuline eiga, kliudė mažametę R. A., kuriai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
1.3. Transporto priemonės „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas”, draudėja G. M..
1.4. AB „Lietuvos draudimas“ dėl minėto eismo įvykio metu atsiradusios žalos iš viso išmokėjo 42 447,81 Eur: 3 801,44 Eur draudimo išmoką Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pretenziją Nr. (8.5E)DV_S už nukentėjusiosios R. A. motinos N. A. nedarbingumo laikotarpį (priežastis – ligonio slaugymas) laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 12 d. iki 2023 m. rugsėjo 29 d.; 1242,40 Eur draudimo išmoką N. A. papildomai už nedarbingumo laikotarpį nuo 2023 m. birželio 12 d. iki 2023 m. rugsėjo 29 d. pagal gydytojo eksperto išvadą (išmokėtas skirtumas tarp N. A. pajamų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išmokos); 7 319,54 Eur draudimo išmoką Valstybinei ligonių kasai pagal Kauno teritorinės ligonių kasos pretenziją Nr. IBPS-S-494443-23 už nukentėjusiajai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 829,34 Eur draudimo išmoką N. A. už patirtas vaistų bei gydymo priemonių ir kelionių į gydymo įstaigas išlaidas pagal gydytojo eksperto išvadą; 10 080,00 Eur draudimo išmoką R. A. naudai už neturtinę žalą; 16 000,00 Eur draudimo išmoką papildomai už neturtinę žalą pagal Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. balandžio 29 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-490-674/2024 (teismo priteista suma); 3 175,09 Eur draudimo išmoką N. A.: 3000 Eur neturtinė žala + 175,09 Eur turtinė žala pagal Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. balandžio 29 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-490-674/2024 (teismo priteista suma).
1.5. Draudimo sutartyje sutarties šalys susitarė, kad transporto priemonę vairuos tik tie asmenys, kurių amžius nėra mažesnis negu 25 metai, nepriklausomai nuo jų vairavimo stažo (sutarties 1.5.2.11. p.), taip pat transporto priemonės nevairuos asmuo, kurio vairavimo stažas mažesnis nei 2 metai (sutarties 1.5.2.11. p.). Draudimo įmoka už draudiminę apsaugą apskaičiuota atsižvelgiant į sutartyje numatytas aplinkybes, darančias įtaką rizikos laipsniui. Jei transporto priemonę vairuoja asmuo, kurio vairavimo stažas yra mažiau nei 2 metai, dėl vairavimo įgūdžių stokos tikimybė įvykti draudiminiam įvykiui yra ženkliai didesnė, todėl draudėjas turi sumokėti didesnę draudimo įmoką (šiuo atveju metinė įmoka vietoje 436,83 Eur būtų buvusi 552,59 Eur).
1.6. Eismo įvykio metu transporto priemonės „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas V. M. neturėjo stažo (teisės vairuoti nebuvo įgijęs). Draudėja G. M. žinojo, jog draudimo sutartis sudaryta su sąlyga, jog vairuotojai gali būti tik asmenys turintys 25 metus ir 2 metų stažą. Faktas, jog eismo įvykio metu transporto priemonę vairavo asmuo, neatitinkantis draudimo sutarties sąlygų, patvirtina, jog G. M. nesielgė kaip atsargi ir rūpestinga draudėja, nes neužtikrino, jog transporto priemonę valdys asmenys, atitinkantys draudimo sutarties reikalavimus. Transporto priemonės draudėja neinformavo draudiko apie padidėjusią draudimo riziką, t. y. apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos draudimo įmokos paskaičiavimui, pažeidė sutarties 1.5.2.11. p. reikalavimus, dėl šių priežasčių draudėja privalo grąžinti draudikui AB „Lietuvos draudimas“ 50 procentų išmokėtos išmokos dalį.
1.7. Eismo įvykio metu transporto priemonės valdytojas V. M. neturėjo teisės vairuoti transporto priemonių. Remiantis nuosprendyje esančiai V. M. parodymas, jis teisės vairuoti niekada neturėjęs. V. M. taip pat parodė, jog yra teistas už vairavimą neblaiviam 4 kartus, baustas administracine tvarka ir už vairavimą neturint tam teisės ir esant neblaiviam.
1.8. G. M., žinodama, jog jos tėvas V. M. neturi teisės valdyti transporto priemonių, yra ne kartą baustas už transporto priemonių vairavimą neturint tam teisės, taip pat ne kartą teistas už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam ir yra priklausomas nuo alkoholio (nenueidavo į probaciją, nes vartodavo alkoholį), nesiėmė jokių priemonių užtikrinti, jog tėvas V. M. nevairuotų jai priklausančios transporto priemonės. Priešingai – G. M. tėvui V. M. ilgam laikotarpiui (nuo šeštadienio iki pirmadienio) paliko automobilį tvarkymui be jokios priežiūros, neužtikrino, jog tėvas neturėtų galimybės valdyti automobilio.
1.9. Teismas nuosprendyje konstatavo, jog G. M. žinojo, jog jos tėvas niekada nebuvo įgijęs vairuotojo pažymėjimo, yra mačiusi, kad tėvo namų kieme stovėję automobilių, ji patikėjo tėvui automobilį ir jį paliko, palikdama ir užvedimo raktelius (savo automobilį tėvui paliko jau ne pirmą kartą) ir nėra duomenų, jog būtų domėjusis kaip sekasi jos automobilį ruošti techninei apžiūrai. Iš V. M. parodymų matyti, kad jis pats pripažino, kad tą automobilį buvo vairavęs anksčiau. V. M. ne kartą yra baustas tiek administracine tvarka, tiek teistas dėl vairavo esant neblaiviam, todėl teismas mano, kad G. M. turėjo ir galėjo žinoti, kad jos tėvas vartoja alkoholį ir vairuoja automobilį būdamas neblaivus.
1.10. G. M., būdama V. M. dukra, reguliariai su juo palaikydama ryšį (palikdavo jam tvarkyti automobilius), turėjo ir galėjo žinoti, kad jos tėvas neturi teisės vairuoti, nuolat vartoja alkoholį ir vairuoja automobilius būdamas neblaivus. Būdama rūpestinga transporto priemonės savininke, G. M. privalėjo įvertinti šias aplinkybes ir galinčią kilti riziką, kad tėvas pakartotinai gali vairuoti jai priklausantį automobilį ir tokiu būdu sukelti pavojų žmonių ir eismo saugumui. Todėl G. M. privalėjo pasirūpinti, kad V. M. nebūtų sudaryta galimybė valdyti jai priklausančio automobilio (pvz., nepalikti užvedimo raktelių arba būti kartu su tėvu jam tvarkant automobilį). Todėl G. M. veiksmai atitinka neatsargios kaltės sąlygą civilinės atsakomybės prasme (CK 6.248 str. 2 dalis).
1.11. Esant visoms sąlygoms deliktinei atsakomybei bei LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nurodytiems pagrindams kilti, dėl eismo įvykio atsiradusios žalos solidariai atsakingi yra V. M. ir G. M..
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Savo nesutikimą su pareikštu ieškiniu grindė tokiais argumentais:
2.1. Ji niekada nedavė leidimo atsakovui vairuoti automobilį, automobilis buvo paliktas su tikslu jį paremontuoti garaže, jo niekur kitur nevežant. Baudžiamojoje byloje davė parodymus, kad nedavė savo tėvui leidimo vairuoti automobilio, ji neturėjo net minties, kad tėvas vairuos automobilį, nežinojo, kad tėvas anksčiau vairavo automobilį neblaivus, su tėvu kartu negyvena 10 metų, ji nežinojo, kad tėvas dažnai vartoja alkoholį, kad jam anksčiau buvo iškeltų baudžiamųjų bylų. Anksčiau tėvui jau buvusi palikusi automobilį paremontuoti kelis kartus, jai buvo šokas dėl tokio elgesio, kad būdamas neblaivus nusprendė vairuoti automobilį, sunkiai sužalojo nepilnametę.
2.2. Atsakovė nebuvo kaltinamoji baudžiamojoje byloje, ji buvo tik liudininkė, neatkreipė dėmesio į Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. balandžio 29 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-490-674/2024 padarytą išvadą (13 psl.), kad atsakovė turėjo ir galėjo žinoti, kad jos tėvas vartoja alkoholį ir vairuoja automobilį būdamas neblaivus. Tokia teismo padaryta išvada neatitinka atsakovės baudžiamojoje byloje duotų parodymų, nes atsakovė patvirtino, kad ji nežinojo savo tėvo problemų dėl alkoholio vartojimo, ji nežinojo, kad tėvas vairuodavo automobilį neblaivus.
2.3. Byloje tik liudininkė, ji neturėjo teisės skųsti apkaltinamojo nuosprendžio, siekiant paneigti (pakeisti) teismo išvadą dėl liudytojos parodymų teisingumo, jų vertinimo.
2.4. Ieškovė visada žalos atlyginimo reikalavo tik iš atsakovo, t. y. pranešimus dėl išmokos išieškojimo siųsdavo atsakovui, bet jų nesiųsdavo atsakovei.
2.5. Net jei teismas traktuotų, kad atsakovė pažeidė draudimo sąlygą, tai tokiu atveju tai būtų visiškai kitas ieškovės ir atsakovės ginčas, nes ieškovė galėtų reikalauti didesnės draudimo įmokos, ką ieškovė ir pati nurodė savo ieškinyje.
2.6. Labai sudėtinga įvertinti ir nustatyti, ar visgi ieškovė reikalauja žalos atlyginimo iš abiejų atsakovų solidariai, kas gali reikšti, kad ieškovė visos žalos atlyginimo gali pareikalauti ir iš atsakovės, ar visgi laikosi pozicijos, kad atsakovė ieškovei turėtų grąžinti 50 procentų išmokėtos išmokos dalį.
2.7. Ieškovė tyčia ar netyčia nutyli Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad „Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, pažeidimo priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, kaip nustatyta Vyriausybės tvirtinamose eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse“.
2.8. Ieškovė nutyli, kad eismo įvykio metu Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 63 punkte buvo nustatyta, jog grąžinamos atsakingam draudikui sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes.
2.9. Atsakovės vertinimu ieškovė neįrodė ir jos civilinės atsakomybės kilimų sąlygų, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas.
3. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad žalos sumos atsakovė neginčija. Dėl atsakomybės – V. M. vairavo neblaivus ir neturėdamas tam teisės, o G. M. pažeidė draudimo sutarties sąlygas ir leido vairuoti transporto priemonę asmeniui, kuris neturėjo tam teisės. Pagal šį pažeidimą, ieškovė turi teisę reikalauti iki 50 proc. išmokėtos išmokos. Antrasis pažeidimas, kad kaip transporto priemonės valdytoja elgėsi neapdairiai, neatsakingai. Iš baudžiamosios bylos nuosprendžio 13 punkto matyti, kad atsakovė galėjo ir turėjo žinoti, kad atsakovas vairuos neblaivus. Automobilį paliko jau ne pirmą kartą. Palaiko nuosprendžio išvadą, tarp atsakovų yra šeimyninis ryšys. G. M. ne pirmą kartą tėvui duoda transporto priemonę paremontuoti, paruošti techninei apžiūrai. Laisva valia atiduoti raktelius yra neapdairu. Mano, kad ieškinys yra visiškai pagrįstas, reikalavimas yra solidarus. Byloje nėra praleistas senaties terminas, kadangi ieškinys yra regresinio pobūdžio, paskutinis mokėjimas buvo atliktas 2024 m. gegužės 28 d., taigi vienerių metų terminas nėra praleistas. Senaties terminas skaičiuojamas nuo paskutinio pavedimo išmokėjimo dienos. Ieškinys pateiktas dėl G. M. dėl dviejų pažeidimų, kad leido vairuoti ir kad elgėsi itin neapdairiai, paliko raktelius atsakovui. Būtent todėl reikalavimas yra solidarus. Norėtų akcentuoti, kad G. M. nurodė, kad automobilį tėvui vežė iki penkių kartų, kad tėtis įsivaro transporto priemonę į garažą, nurodė, kad buvo remontuojama ne tik lempa. Atsakovė transporto priemonę paliko, kad būtų sutvarkytos ne tik lempos, tačiau būtų ir užvestas variklis, įvertintas veikimas, atlikti kiti darbai. Buvo aiškiai suprasta, kad transporto priemonė bus užvesta, vairuojama. Kritiškai vertintina, kad atsakovės tėvas buvo užsikodavęs, kad negėrė. Antra aplinkybė, kad nuosprendyje nurodyta, kad V. M. remontuodamas garaže automobilį nusprendė išgerti alkoholį. Pats atsakovas nurodė, kad stipriai vartojo alkoholį. Manytina, kad dukra turėjo žinoti, kad tėvas turi problemų ir neduoti nei transporto priemonės, nei raktelių. Nuosprendžio 13 lape yra išvada, kur nurodyta, kad G. M. turėjo ir galėjo žinoti.
Atsiliepimas
5. Atsakovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, be kita ko taikyti ir ieškinio senatį. Nurodė, kad dėl atsakovo alkoholio vartojimo, žinojo, kad vartoja alkoholį, bet tai buvo prieš daugiau nei dvylika metų. Negyveno su tėvu nuo pat paauglystės, nebuvo santykio su juo. Tiesiog nebendravo. Kai sulakė pilnametystės, pradėjo daugiau bendrauti. Tėvas užsiėmė mašinų tvarkymu, pas jį būdavo automobilių. Tėvas buvo vienintelis pažįstamas vyras, kuris supranta apie mašinas. Žinojo, kad jis neturi teisės vairuoti. Rakteliai buvo palikti patikrinti šviesas, patikrinti bagažinę, nebuvo leista jam dalyvauti viešajame eisme. Dabar ryšys yra nutrūkęs, byla paliko didelę emocinę žalą, yra baimė vairuoti automobilį, ypatingai ne savo. Prarado automobilį, kuris jai buvo reikalingas, turėjo susimokėti už saugojimą. Kadangi gyvena užsienyje, su ja nebuvo susisiekta, sugadinta kredito istorija. Byloje kaltas yra pripažintas tėvas, bet problemų, atsakomybių tenka daugiau jai. Ieškovas ilgą laiką jokių pretenzijų jai nereiškė, reikalavimus siuntė jos tėvui. Iš ieškovės ieškinio sunku suprasti ir įvertinti reikalaujamą žalą. Taip pat prašo, kad būtų taikomas vienerių metų senaties terminas. Yra įsitikinusi, kad neturi teisinės atsakomybės už skaudų įvykį. Nežinojo, kad tėvas vėl pradėjo vartoti. Tėvui nebuvo leista vairuoti ir naudoti mašinos kažkokiomis reikmėmis. Neturėjo ryšio su tėvu, kai buvo vienuolika ar dvylika metų tėvai išsiskyrė, sulaukusi pilnametystės ryšį su tėvu atkūrė, vėliau ryšys kažkaip pradėjo kaip ir tvirtėti. Nusipirkus mašiną, tėvas apie ją paaiškindavo, padėdavo. Jai nebuvo žinoma, kad tėvas vairavo automobilį be jos žinios. Jai reikėdavo pagalbos, o tėvas padėdavo. Gimė vaikas, buvo stresas ir nauji dalykai, pasitikėjo tėvu ir nuvarė mašiną, paliko per savaitgalį patvarkyti, paliko raktelius. Kad buvo teistas, kiek kartų, sužinojo tik vėliau. Tikriausiai tik „M.“ buvo nuvariusi tėvui, prieš tai turėjo „C.“, gal buvo kartu važiavusi pas kažkokį meistrą. Buvo ne vienas kartas, iki penkių kartų. Ji gyveno (duomenys neskelbtini), baigėsi technikinė apžiūra, turėjo pravaryti technikinę apžiūrą. Nuvažiavo su tėvu į technikinę apžiūrą, buvo nepraeita, buvo šeštadienis, tada grįžo su mašina namo ir pirmadienį nuvarė mašiną tėvui į tuometinį adresą, paliko mašiną. Reikėjo pakeisti lempą, nes buvo įdėta angliška lempa. Antradienį sužinojo, kad padarė įvykį. Kieme paliko automobilį, garaže buvo automobilis ar nebuvo, nežino. Nepamena, ką reikėjo remontuoti, atrodo buvo keli punktai, tikrai nepamena. Gal buvo kėbulas netvirtas, buvo kažkuri lempa. Tiksliai neprisimena, kaip viskas vyko, buvo vasara, reikėjo patvarkyti lempą, nebūtina įsivaryti tą mašiną į garažą. Mano, kad tėvas neturi kompetencijos tvarkyti kėbulo, planavo vėliau varyti mašiną į kitą servisą. Mano, kad jeigu pažeidė draudimo sutarties sąlygas, turėtų būti keliama sutartinės atsakomybės byla. Tai, kad yra dukra, nereiškia, kad palaiko glaudų ryšį, žino apie asmenį gyvenimą. Mano, kad neturi jokios teisinės atsakomybės už skaudų įvykį, kuris jai taip pat paliko padarinius. Baudžiamojoje byloje buvo liudytoja, ne kaltinamoji, todėl negalėjo apsiginti, turėti advokatą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2023 m. birželio 12 d. (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio metu buvo sutrikdyta mažametės R. A. sveikata.
7. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu nustatyta, kad V. M. yra kaltas dėl 2023 m. birželio 12 d. eismo įvykio sukėlimo, kadangi vairuodamas transporto priemonę „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo neblaivus (nustatytas 1,93 prom. neblaivumas) ir neturėdamas teisės vairuoti, važiuodamas atbuline eiga, kliudė mažametę nukentėjusiąją ir jai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Šiuo nuosprendžiu V. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir 281 straipsnio 4 dalį.
8. Minėtu nuosprendžiu iš AB „Lietuvos draudimas“ buvo priteista 16 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 175,09 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai R. A. bei 3 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo N. A..
9. Eismo įvykio metu automobilis „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. M., nuosavybės teise priklausė jo dukrai G. M.. Ji 2023 m. gegužės 6 d. sutartimi Nr. 01/890216021 transporto priemonę „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdraudusi įprastiniu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu pas draudėją AB „Lietuvos draudimas“.
10. Ieškovė dėl 2023 m. birželio 12 d. eismo įvykio išmokėjo 1 242,40 Eur draudimo išmoką N. A. (negautos pajamos motinai N. A. dėl dukros slaugymo nedarbingumo laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 12 d. iki 2023 m. rugsėjo 29 d.), 829,34 Eur draudimo išmoką už vaistus, gydymą, gydymo priemones ir kelionės išlaidas, 10 080,00 Eur draudimo išmoką už moralinę žalą, 7 319,54 Eur draudimo išmoką Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiajai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, 3 801,44 Eur draudimo išmoką Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (už nukentėjusiosios motinos nedarbingumo laikotarpį slaugant dukrą laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 12 d. iki 2023 m. rugsėjo 29 d.), 16 000,00 Eur draudimo išmoką papildomai už neturtinę (moralinę) žalą nukentėjusiosios naudai bei 3 175,09 Eur draudimo išmoką N. A. pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. balandžio 29 d. nuosprendį. Viso ieškovės išmokėta draudimo išmoka sudaro 42 447,81 Eur sumą.
11. Ieškovė siuntė 2023 m. spalio 3 d., 2023 m. lapkričio 1 d., 2023 m. lapkričio 23 d., 2023 m. gruodžio 28 d., 2024 m. vasario 6 d., 2024 m. birželio 4 d. pranešimus atsakovui V. M. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka. Byloje nėra duomenų, kad turtinė žala ieškovei būtų atlyginta.
Žemesnės instancijos teismas
12. Vertindamas nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus, teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl 42 447,81 Eur žalos apskaičiavimo ir jos išmokėjimo. Nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad žala nukentėjusiesiems buvo apskaičiuota ir išmokėta tinkamai. Teismas neturi duomenų, kad pats žalos administravimo procesas buvo neteisingas, o prašomas priteisti žalos dydis yra nepagrįstas ar neprotingo dydžio, apskaičiuotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl vertina, kad ieškovės pateikti įrodymai yra tinkami prašomos priteisti žalos dydžiui patvirtinti ir ieškovės nurodytą sumą visiškai įrodo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).
13. Vertindamas atsakovės argumentus, teismas pažymi, kad Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. balandžio 29 d. nuosprendžio baudžiamojo byloje Nr. 1-490-674/2024 13 puslapyje punkte nustatyta, kad „Iš bylos duomenų matyti, kad liudytoja G. M. žinojo, kad jos tėvas neturėjo įgijęs vairuotojo pažymėjimo, yra mačiusi, kad tėvo namų kieme stovėję automobilių, ji patikėjo savo tėvui automobilį ir jį paliko, palikdama ir užvedimo raktelius (savo automobilį tėvui palikusi jau ne pirmą kartą), ir nėra duomenų, kad būtų domėjusis kaip sekasi jos automobilį ruošti techninei apžiūrai. Be to nurodžiusi, kad reikėjo tik lemputes pakeisti. Iš V. M. parodymų matyti, kad jis pats pripažino, kad tą automobilį buvo vairavęs anksčiau. Tiek iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų, tiek ir iš administracinių nusižengimų registro išrašo <...> matyti, kad V. M. ne kartą yra tiek baustas administracine tvarka, tiek teistas dėl vairavimo esant neblaiviam, todėl teismas mano, kad G. M. turėjo ir galėjo žinoti, kad jos tėvas vartoja alkoholį ir vairuoja automobilį būdamas neblaivus.“ Pabrėžtina, kad šis nuosprendis apskųstas nebuvo ir įsiteisėjo 2024 m. gegužės 21 d.
14. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad teismas aptariamu nuosprendžiu nusprendė vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2 dalimis ir 4 dalies 1 punktu konfiskuoti G. M. priklausančią transporto priemonę - automobilį ,,M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su užvedimo rakteliais, registracijos liudijimu perduodant valstybės nuosavybėn.
15. Tai reiškia, kad nors atsakovė nagrinėjamoje byloje nurodė, kad buvo tik liudytoja aptariamoje baudžiamojoje byloje ir nuosprendžio skųsti negalėjo, tačiau su tokia pozicija teismas sutikti negali. Teismas nagrinėjamu atveju pripažįsta, kad asmuo, kurio turtas konfiskuojamas, baudžiamojo proceso metu galiojusiame baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) neturėjo aiškiai apibrėžto procesinio statuso, tačiau BPK 312 straipsnio 4 dalis aiškiai numatė, kad asmuo, kurio turtas ar jo vertę atitinkanti pinigų suma konfiskuoti, jų atstovas gali apskųsti nuosprendį tik dėl šio sprendimo. Baudžiamąją bylą nagrinėjusio teismo padarytos aukščiau aptartos išvados buvo esminės sprendžiant būtent atsakovei priklausiusio turto konfiskavimo klausimą, G. M. baudžiamajame procese dalyvavo, buvo apklausiama kaip liudytoja, apie procesą žinojo, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. balandžio 29 d. nuosprendį baudžiamojo byloje Nr. 1-490-674/2024 būtų skundusi, pateikusi prašymą atnaujinti procesą, nors tokią teisę turėjo.
16. Teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju, vertindamas atsakovės paaiškinimus šioje civilinėje byloje, neturi pagrindo daryti pakankamo tikėtinumo išvados, kad atsakovė galėjo nežinoti apie tai, kad V. M. turi neišspręstą alkoholio vartojimo problemą. Teismo posėdžio metu pati atsakovė patvirtino, kad iki eismo įvykio buvo atkūrusi ryšį su atsakovu, nurodė, jog žinojo apie atsakovo „užsikodavimą“, todėl teismas kritiškai vertina argumentus, jog ryšį atkūrusi dukra nežinojo apie tai, kad tėvas nesėkmingai sprendžia priklausomybės problemą, jo elgesį esant neblaiviam, juolab, kad atsakovas turėjo daugybę teisinių problemų praeityje.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismas taip pat kritiškai vertina ir atsakovės argumentus, kad automobilis buvo paliktas tik lempos sutvarkymui, ir ji manė, jog kieme palikto automobilio nereikėjo varyti į garažą. Teismas savo poziciją grindžia tuo, kad viena vertus pati atsakovė G. M. pripažino, kad automobilis turėjo ir kitų reikšmingų trūkumų, kita vertus pati nurodė, kad atsakovui buvusi palikusi automobilį paremontuoti kelis kartus, todėl teismo vertinimu atsakovė galėjo suprasti, kad jos paliktas automobilis bus vairuojamas V. M..
18. Vertindamas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų buvimą, teismas pažymi, kad atsakovas V. M., būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, vairavo automobilį „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalota mažametė ir jai sunkiai sutrikdyta sveikata, t. y. atliko neteisėtus veiksmus. Atsakovo V. M. kaltė nustatyta Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, byloje yra nustatytos būtinosios sąlygos atsakovo V. M. civilinei atsakomybei kilti ir jis yra atsakingas už savo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimą (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai).
19. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtų atlyginęs bent dalį padarytos žalos, todėl ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo iš atsakovo V. M. yra visiškai pagrįstas.
20. CK 6.270 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju už padarytą žalą atsako asmuo ar asmenys, neteisėtai užvaldę didesnio pavojaus šaltinį. Jeigu dėl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai šis ir didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad jeigu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas atlieka neteisėtus veiksmus arba nesilaiko reikalavimo elgtis taip atidžiai ir rūpestingai, kad neprarastų galimybės valdyti didesnio pavojaus šaltinį ir taip nesudarytų prielaidų atsirasti tokioms situacijoms, kad kiti asmenys galėtų užvaldyti didesnio pavojaus šaltinį ir juo padaryti žalos, jis bus laikomas kaltu dėl didesnio pavojaus šaltinio valdymo netekimo, kartu ir dėl žalos atsiradimo (Konstitucinio Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimas).
21. Nagrinėjamu atveju, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu taip pat ir šioje civilinėje byloje nustatyta, kad atsakovė G. M. perdavė savo automobilį tėvui V. M. iš esmės be jokių apribojimų ir nesiėmė jokių priemonių užtikrinti, jog V. M. nevairuotų jai priklausančios transporto priemonės. Teismo vertinimu, atsakovė G. M. turėjo pasirūpinti, kad jos transporto priemonės valdymo kontrolė nepereitų kitiems asmenims, o neatsakingas jos elgesys leido pasinaudoti tokios teisės neturinčiam V. M., t. y. užvaldyti jai priklausančią transporto priemonę, ko pasekoje, neteisėtai transporto priemonę vairavęs V. M. sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta sveikata mažametei nukentėjusiajai. Teismas sprendžia, kad atsakovė, kaip teisėta padidinto pavojaus šaltinio (automobilio) valdytoja, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi, o tai leidžia spręsti tiek apie neatsargią G. M. kaltę, tiek apie solidariosios atsakovų civilinės atsakomybės kilimą.
22. Pažymėtina, kad ir kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik tuo, kad asmenys žalą nukentėjusiajam padarė tuo pačiu metu ir bendrai veikdami; padarytos žalos atžvilgiu bendrumas gali reikštis ir skirtingo pobūdžio bei savarankiškais, skirtingu laiku atliktais veiksmais; tam teismas turi nustatyti faktinį (ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų) (conditio sine qua non) ir teisinį priežastinį ryšį (ar žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veikimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-895 28 punktas, ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
23. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad G. M. už padarytą žalą atsakinga solidariai su eismo įvykį padariusiu V. M., o G. M. bent dalies žalos ieškovei taip pat nėra atlyginusi, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo solidariai ir iš atsakovės taip pat yra pagrįstas.
24. Pasisakydamas dėl kitų atsakovės argumentų, teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, galiojusio eismo įvykio metu, 22 straipsnio 2 dalies nuostatos numatė, jog jeigu draudėjas nevykdė draudimo sutartyje nustatytų pareigų ar jas vykdė netinkamai, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą išmoką ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, pažeidimo priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, kaip nustatyta Vyriausybės tvirtinamose eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse.
25. Įstatyme taip pat buvo aiškiai apibrėžtos situacijos, kuomet draudikas turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, įskaitant kuomet asmuo vairavo transporto priemonę neblaivus ar padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę (22 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).
26. Teismas sutinka, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatos šiuo metu yra pasikeitusios, 22 straipsnio 1 dalies nuostatas numato, jog draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų už žalos padarymą atsakingas asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų, reglamentuojančių civilinės atsakomybės sąlygas, nustatyta tvarka už žalos padarymą atsakingas asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako. Vis dėlto, tiek eismo įvykio metu galiojusios civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatos, tiek ir šių teisės aktų nuostatos, galiojančios sprendimo priėmimo metu, jų sisteminis taikymas ir teismų praktika bei šalių sudarytos draudimo sutarties 4.1. papunkčio sąlyga, numatanti, kad įstatymų numatytais atvejais draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš draudėjo arba kito apdraustos transporto priemonės valdytojo, numatė galimybę kilti ir tiek atsakovo, tiek atsakovės civilinei atsakomybei, ir ieškovės teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakovė. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad ieškovės reikalavimas, atsakovės atžvilgiu, įvertinus aukščiau aptartą atsakovės elgesį, būtų neproporcingas ir neprotingas.
27. Teismas taip pat pažymi, kad vien ta aplinkybė, kad ieškovė ieškinyje nurodė ne vieną pagrindą, kuriam esant reikalauja priteisti išmokėtas sumas iš atsakovės (draudimo sutarties 1.5.3. papunktyje nurodyta, kad Vadovaujantis LR Vyriausybės nustatytų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 62.2 punktu draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų dėl draudiminio įvykio padarytos žalos išmokėtos išmokos, jeigu Sutarties galiojimo metu padidėjus Sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo draudiko, vadovaujantis 62.1 punktu – jeigu sudarant Sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė Sutarties sudarymui svarbią informaciją arba nesuteikė draudikui jo prašomos teisingos informacijos), nereiškia, kad esant teismo nurodytoms aplinkybės, ieškovės reikalavimas dėl solidarios atsakomybės yra nepagrįstas.
28. Be to, teismas šioje byloje neturi pagrindo taikyti ieškinio senatį bei šiuo pagrindu ieškinį atmesti, kadangi ieškinio senaties terminas, ieškovei ieškinį pateikus 2025 m. gegužės 28 d., o paskutines dvi išmokas išmokėjus 2024 m. gegužės 28 d., mokėjimo nurodymais, nėra praleistas.
29. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovai V. M. ir G. M. būtų sumokėję ieškovės prašomą priteisti draudimo išmokos sumą (CPK 178 straipsnis), ieškovės reikalavimas solidariai priteisti 42 447,81 Eur žalos atlyginimą laikytinas pagrįstu bei tenkintinas (CK 6.270 straipsnio 3 dalis, 6.285 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnis, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai, 22 straipsnio 2 dalis).
30. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovų solidariai priteistinos ieškovei 5,00 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. gegužės 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
31. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamos 862,00 Eur dydžio žyminis mokestis ir 500,00 Eur atstovavimo išlaidų – po 681,00 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
32. Šioje byloje teismas patyrė 41,11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodytos išlaidos valstybei lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, teismas,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti solidariai iš atsakovų V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 42 447,81 Eur (keturiasdešimt dviejų tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimt septynių eurų 81 ct) dydžio žalos atlyginimą, 5,00 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 42 447,81 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. gegužės 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, naudai.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 862,00 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt du eurus 0 ct) žyminio mokesčio ir 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 0 ct) atstovavimo išlaidų, t. y. po 681,00 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 0 ct) bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo, ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, naudai.
Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 20,56 Eur (dvidešimt eurų 56 ct) pašto išlaidų valstybės naudai, informuojant, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (pavyzdžiui, esančią banke AB „Swedbank“, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300), mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5662.
Priteisti iš atsakovės G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 20,55 Eur (dvidešimt eurų 55 ct) pašto išlaidų valstybės naudai, informuojant, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (pavyzdžiui, esančią banke AB „Swedbank“, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300), mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.