Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. (toliau – A. V.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta 51 MGL, tai yra 1920,66 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų dvidešimties eurų 66 centų) bauda, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė A. V. paskirta 34 MGL, tai yra 1280,44 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų aštuoniasdešimties eurų 44 centų) bauda.

Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis A. V. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir transporto priemonės – automobilio ,,Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, palikta nepakeista.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. V. Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2017 m. balandžio 22 d., apie 23.45 val., Kauno rajono savivaldybėje, kelyje A1 ,,Vilnius-Kaunas-Klaipėda“, 110 kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį ,,Honda Accord“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 1,60 promilės etilo alkoholio kraujyje). Apeliaciniu skundu nuteistasis A. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio ,,Honda Accord“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo ir automobilio ,,Honda Accord“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nekonfiskuoti.Nuteistojo teigimu, skundžiamas nuosprendis iš esmės yra teisingas, tačiau automobilio konfiskavimas yra nepagrįstas. Šį teiginį grindžia tuo, jog prokuroras savo pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu nesiūlė taikyti baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo, to neprašė ir bylą nagrinėjant teisme, tačiau pirmosios instancijos teismas pritaikė minėtą baudžiamojo poveikio priemonę. Teismas neteisingai išaiškino BK 72 straipsnio 2 dalies normą ir ją neteisingai pritaikė, nepagrįstai automobilį laikydamas uždraustos veikos įrankiu, priemone ar rezultatu. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija nei savo kaltės, nei jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ar bausmės, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju nesutinkama tik su teismo sprendimu konfiskuoti transporto priemonę, tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi skundo argumentus ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog ši baudžiamojo poveikio priemonė nuteistajam paskirta pagrįstai.

Turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri, jei yra pagrindas, skiriama kaltininkui kartu su bausme. Baudžiamosios poveikio priemonės skyrimo tikslas – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl baudžiamojo poveikio priemonei būdingi nubaudimo, auklėjimo bei prevencijos elementai. Turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. BK 72 straipsnio 2 dalis numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas arba visai neįmanomas. Taigi nusikaltimo padarymo priemonės – tai įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie darant nusikalstamą veiką ir kėsinantis į nusikaltimo objektą, dalyką tiesiogiai juos veikia, žaloja, o taip pat ir tie įrenginiai, mechanizmai bei prietaisai, kuriais tiesiogiai nusikaltimo dalykas neveikiamas, tačiau jais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jos padarymą.

BK 72 straipsnyje, reglamentuojančiame turto konfiskavimą, šios normos taikymo išimčių, susijusių su tuo, kad nusikalstamos veikos priemonė nurodyta specialiojoje dalyje konstruojant nusikaltimo sudėtį (kaip būtinasis požymis ar ne), nenumatyta. Įstatymų leidėjas, konstruodamas nusikalstamų veikų sudėtis, ne vienu atveju yra nurodęs nusikaltimo padarymo priemonę, įrankį kaip objektyvųjį būtiną ir netgi kvalifikuojantį nusikalstamos veikos sudėties požymį (plėšimas panaudojant nešaunamąjį ginklą, peilį (BK 180 straipsnio 2 dalis), panaudojant šaunamąjį ginklą (BK 180 straipsnio 3 dalis)), tačiau tai nepašalina bendrojoje dalyje įtvirtinto imperatyvo konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonę ar įrankį, nes bendrosios ir specialiosios baudžiamojo įstatymo dalių nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai.Nagrinėjamu atveju, abejonių tuo, jog A. V. priklausanti transporto priemonė – automobilis „Honda Accord“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teisėjų kolegijai nekyla. Nors A. V. vairuota transporto priemonė nebuvo kaip nors specialiai pritaikyta nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas būtų neįmanomas. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik aukščiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą), bet ir BK 281 straipsnio 7 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės, asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę, todėl įvykio metu A. V. vairuotas automobilis, priešingai nei teigiama skunde, pagrįstai pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone ir pagrįstai laikytas konfiskuotinu turtu BK 72 straipsnyje įtvirtintų nuostatų kontekste. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl baudžiamojo poveikio priemonė – nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio konfiskavimas, skirta pagrįstai. Priešingu atveju (automobilio nekonfiskavus) susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Nagrinėjamu atveju tokią išvadą suponuoja ir tai, jog iš byloje esančių duomenų, matyti kad A. V. ne pirmą kartą vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus.

Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.