Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB “Autobanga“ ieškinį atsakovui S. K. dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje – M. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2015 m. rugpjūčio 3 d. preliminariu sprendimu ieškovės reikalavimai buvo patenkinti (b. l.45-46).

Atsakovas nustatytu terminu pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, jog su preliminariu sprendimu nesutinka. Pateiktuose prieštaravimuose atsakovas nurodė, jog ieškovės su atsakovu 2014-10-18 sudarytoje automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartyje nuomininku yra nurodytas ne tik atsakovas, bet ir M. V., taip pat nurodytas ir jo asmens kodas, gyvenamoji vieta, mobiliojo telefono numeris, vairuotojo pažymėjimo numeris, taip pat M. V. nurodytas sutartyje ir kaip papildomas vairuotojas. Prie ieškinio pridėti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus duomenys įrodo, kad būtent M. V. 2014-10-30 8.30 val., Rokų g. 57, Kaune, padarė eismo įvykį ir iš įvykio vietos pasišalino. Atsakovo nuomone, darytina išvada, kad ne dėl atsakovo kaltės, o dėl M. V. kaltės buvo sugadintas automobilis, todėl ir automobilio sugadinimo išlaidas ieškovei turi padengti M. V., o ne atsakovas. Taip pat atsakovas nurodė, kad ieškovės darbuotojas A. K. padarė esminius nuomos sutarties pažeidimus, kadangi nuomos sutartyje nurodė du nuomininkus – atsakovą ir M. V., tačiau nepateikė šios sutarties M. V. pasirašyti. Atsakovui sutartį pasirašius, A. K. atsakovą užtikrino, kad sutartį pasirašys ir M. V.. Atsakovas ieškovės darbuotojui paaiškino, kad neturi vairuotojo pažymėjimo ir nemoka vairuoti, kad automobilį nuomojasi M. V., o ne jis, M. V. yra jo draugas ir dabar negali sutarties pasirašyti, todėl jo paprašė padėti išsinuomoti automobilį. A. K. žinodamas, kad atsakovas neturi vairuotojo pažymėjimo ir nemoka vairuoti, neužtikrino automobilio saugumo, perdavė automobilio dokumentus ir variklio užvedimo raktelius atsakovui. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad nuomos sutarties 6 p. numato, jog „Automobilį turi teisę vairuoti tik asmenys, nurodyti nuomos sutartyje ir turintys galiojantį vairuotojo pažymėjimą ir ne mažesnį kaip 1 metų vairavimo stažą <...>“. Taip pat nurodė, jog vadovaujantis CK 6.489 str. 1 d. nuomininkas turi naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį, tuo tarpu ieškovė išnuomavo automobilį asmeniui, kuris neturi vairuotojo teisių, nemoka vairuoti ir daiktu naudotis pagal paskirtį negalės. Vadovaujantis CK 6.502 str. nuomininkas atsako už daikto praradimą, jeigu neįrodo, kad taip atsitiko ne dėl jo ar kitų asmenų, kuriems jis nuomotojo leidimu suteikė naudojimosi teisę ar galimybę naudotis išnuomotu daiktu, kaltės. Šiuo atveju yra įrodyta, kad automobilį vairavo M. V., jo atžvilgiu pradėta administracinio teisės pažeidimo byla, jam buvo paskelbta paieška, liudytojai teigia, jog automobilį viravo jis. Administracinio pažeidimo byla bei M. V. paieška nutraukta suėjus senaties terminams, bet tai nereiškia, kad jis autoįvykio nepadarė. Yra įrodyta, kad ne atsakovas padarė žalą. Ieškovės darbuotojas liudytojas A. K. nurodė, kad jam skambino ne atsakovas, o M. V.. Atsakovas sutartį pasirašė tik todėl, kad jis turėjo asmens dokumentą, norėjo padėti draugui išsinuomoti automobilį, be to jis suprato, kad sutartį pasirašys ir M. V.. Sutartis neatitinka rašytinės formos reikalavimų, netinkamai nurodyta sutarties vieta, sutartį pasirašė ne visos šalys. Tinkamos sutarties formos neužtikrino ieškovės darbuotojas A. K.. Dėl nurodytų nuomos sutarties trūkumų sutartis yra negaliojanti. Atsižvelgiant į tai ieškinį ieškovė turėtų nukreipti į M. V., o ieškinys S. K. turėtų būti atmestas (b.l.52-53).

Trečiasis asmuo M. V. teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo (b.l.148-151).

Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistu.

Byloje kilęs ginčas dėl automobilio nuomos sutarties sudarymo ir iš sutarties kilusių teisinių pasekmių.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais. Kiekviena iš šalių sutartį (sandorį) privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str.), nes teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi jos šalims įstatymo galią (CK 6.189 str.).

Nuomos sutartis - tai sutartis, kai viena šalis įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 str. 1 d.).

Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2014 m. spalio 18 d. sudarė transporto priemonės nuomos sutartį (b. l.13-14). Nuomos sutartimi, ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovui „<...> techniškai tvarkingą automobilį su visais dokumentais, rakteliais, priedais ir įranga <...>“ (Sutarties 1 p.), atsakovas įsipareigojo „<...> sutartu būdu sumokėti nuomos mokestį<...>“ (Sutarties 3.1. p., 8.1. p.). Atsakovas pasirašydamas ant nuomos sutarties pagrindinių sąlygų patvirtino, kad su sutarties sąlygomis sutinka, automobilį jis gavo geros techninės būklės, pilnai sukomplektuotą<...>, nuomotojas neprisiims jokios atsakomybės galimos eismo įvykio atveju, taip pat neatlygins jokios turtinės ar neturtinės žalos nuomininkui, automobilio vairuotojui ar tretiesiems asmenims<...>“, „įvykus nedraudiminiam įvykiui, nuomininkas yra atsakingas už automobilį pilna jo verte, nurodyta šioje sutartyje“ (Sutarties 10 p.) Taip pat atsakovas įsipareigojo „naudoti automobilį pagal sutartyje nustatytą tvarką <...>“ (Sutarties 3.1. p.), „imtis visų priemonių, kad būtų užtikrintas automobilio ir jame esančios įrangos, automobilio dokumentų bei raktelių saugumas“ (Sutarties 3.3. p.), „<...> atlyginti 100 procentų padarytą žalą, jeigu: „įvykis pripažįstamas nedraudiminiu<...>“, „nuomininkas neįvykdė šios nuomos sutarties sąlygų“ (Sutarties 4 p.). Taip pat sutartyje numatyta, jog „praradęs automobilio <...> raktelius <...> nuomininkas kompensuoja nuomotojui visas patirtas išlaidas, susijusias su <...> naujų automobilio raktelių gavimu pagal šias išlaidas patvirtinančius dokumentus“ (Sutarties 4 p.). Sutartyje numatytos ir automobilio naudojimo sąlygos, tai kad „automobilį turi teisę vairuoti tik asmenys nurodyti nuomos sutartyje ir turintys galiojantį vairuotojo pažymėjimą ir ne mažesnį kaip 1 metų vairavimo stažą“ (Sutarties 6.1 p.), „visu šios sutarties galiojimo laikotarpiu nuomininkas išlieka atsakingas už automobilio saugumą ir šios sutarties sąlygų vykdymą“ (Sutarties 6.2. p.), „nuomininkas grąžina tvarkingą automobilį su visais dokumentais, rakteliais, priedais ir įranga <...> ne vėliau, kaip iki šioje sutartyje nustatytos nuomos sutarties pasibaigimo dienos, valandos į šioje sutartyje nurodytą grąžinimo vietą (Sutarties 7.1 p.), „vėluodamas grąžinti automobilį <...> nuomininkas privalo telefonu informuoti nuomotoją bei gauti jo sutikimą“, „užstatas (arba jo dalis) yra panaudojami nuomotojo nuostoliams padengti, jeigu automobilis yra sugadintas ar prarastas dėl nuomininko kaltės arba kaltininkas nenustatytas (Sutarties 9.1. p.), „prarasti automobilio <...> rakteliai“ (Sutarties 9.3. p.). Taigi, sudarytos sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė transporto priemonės nuomos, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, santykiai (CK 6.522-6.529 str.). Pagal transporto priemonių nuomos sutartį nuomotojas įsipareigoja perduoti nuomininkui laikinai naudotis už užmokestį transporto priemonę, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.512 str. 1 d.). Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, jog automobilio nuomos sutartis buvo sudaryta tarp nuomotojo UAB „Autobanga“ ir nuomininko S. K. (b.l.13-14). Kaip papildomas vairuotojas buvo nurodytas M. V.. Sutarties pagrindu atsakovas iš ieškovės 4 paroms iki 2014-10-22 17.00 val. išsinuomavo automobilį VW Golf 6, valst. NR.(duomenys neskelbtini) grynaisiais pinigais sumokėjo sutartimi nustatytą 1000 Lt (289,62 Eur) dydžio užstatą. Sutartą dieną automobilis grąžintas nebuvo. 2014-10-27 ieškovė gavo KAVPK Kelių policijos valdybos raštą, kuriuo buvo informuota, kad 2014-10-20 ieškovei priklausančiu automobiliu buvo padarytas eismo įvykis, po kurio vairuotojas pasišalino, o automobilis buvo nutemptas į saugomą aikštelę. Tyrimo metu nustatyta, jog po eismo įvykio iš automobilio išlipo du vyriškiai, kurie nesulaukę pareigūnų pasišalino, automobuilis priverstinai transportuotas ir saugomas aikštelėje, esančioje Kranto al. 4, Kaune (b.l.15, 21). Tiriant administracinio teisės pažeidimo bylą nustatyta, jog nuomotą automobilį eismo įvykio metu galimai vairavo M. V., kuris iš eismo įvykio pasišalino. Apklausti policijos pareigūnams jo nepavyko, kadangi jis nebuvo surastas, paieška, suėjus senaties terminams, nutraukta. Šios aplinkybės administracinėje byloje nustatytos pagal S. K. duotus paaiškinimus byloje (b.l. 18-20, 99-100).

Pagal transporto priemonių nuomos, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti transporto priemonę nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis už užmokestį (CK 6.522 str. 1 d), todėl aptariamos sutarties atveju nuomininkui pereina dvi perduodamo daikto (transporto priemonės) nuosavybės teisės turinį sudarančios teisės - valdymo bei naudojimo, tuo pačiu nuomininkui atsiranda iš šių teisių turinio kylančios pareigos. Civilinio kodekso 6.524 str. numato nuomininko pareigą nuomos laikotarpiu techniškai prižiūrėti transporto priemonę, užtikrinti tinkamą jos būklę. Civilinio kodekso 6.499 str. 1 d. numato, kad nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Civilinio kodekso 6.489 str. 1 d., nustatyta, kad nuomininkas privalo naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį; Civilinio kodekso 6.489 str. 3 d. - nuomininkas yra atsakingas už kitų asmenų, kuriems jis suteikia teisę ar galimybę naudotis išsinuomotu daiktu, veiksmus.

Vertinant šios bylos faktines aplinkybes paminėtų teisės normų kontekste, pažymėtina, kad tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos automobilio nuomos sutarties pagrindinėse sąlygose taip pat įtvirtinta nuomininko pareiga imtis visų priemonių, kad būtų užtikrintas automobilio ir jame esančios įrangos, automobilio dokumentų bei raktelių saugumas - naudoti automobilį pagal sutartyje nustatytą tvarką, visu sutarties galiojimo laikotarpiu nuomininkas išlieka atsakingas už automobilio saugumą ir šios sutarties sąlygų vykdymą, grąžinti tvarkingą automobilį su visais dokumentais, rakteliais, priedais ir įranga ne vėliau, kaip iki sutartyje nustatytos nuomos sutarties pasibaigimo dienos, valandos į sutartyje nurodytą grąžinimo vietą, apie eismo įvykį informuoti atitinkamas tarnybas bei ieškovę (Sutarties 3.1. p., 3.3. p., 3.5. p., 6.2. p., 7.1 p.). Tuo tarpu, Kaip nustatyta byloje, po eismo įvykio 2014-10-20, asmuo vairavęs transporto priemonę iš eismo įvykio pasišalino nepranešęs apie eismo įvykį atitinkamoms institucijoms, paliko automobilį be priežiūros, todėl atsakovas turėjo pasirūpinti, jog automobilis būtų ne tik prižiūrimas, bet ir atvežtas ieškovui, informuotos atitinkamos tarnybos. Dėl nurodytų veiksmų buvo prarasta galimybė reikalauti draudimo išmokos iš draudimo bendrovės (b.l. 98). Atsižvelgiant į tai, atsakovas neužtikrindamas automobilio tinkamos techninės būklės visą nuomos laikotarpį, nepasirūpindamas jo saugumu, perduodamas automobilį ir neužtikrindamas automobilio tinkamos techninės būklės visą nuomos laikotarpį, elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad atsakovas S. K. yra atsakingas nuomotojui už asmens, kuriam jis suteikė teisę ar galimybę naudotis išsinuomotu daiktu, veiksmus, t.y. už trečiojo asmens M. V. veiksmus ir (ar) kitų trečiųjų asmenų veiksmus, kurie galėjo vairuoti automobilį ir padaryti žalą (CK 6.489 str. 3 d.). Šiuo atveju atsakovo atsakomybė sutartinė, bet ne deliktinė. Tokį gynybos būdą pasirinko ieškovas teisme, jis reikalauja sutartinės atsakomybės iš atsakovo, o ne deliktinės atsakomybės galimai padarytos trečiojo asmens M. V. ar kitų asmenų. Atsakovo sutartinės prievolės pažeidimo faktas sudarė sąlygas šiuo pažeidimu nuomotojui padaryti nuostolius. Nuostolių sąsajumas su prievolės pažeidimo faktu bei atsakovo kalte, pasireiškė visišku nerūpestingumu ir neapdairumu, vykdant prievolę, ir sudarė pagrindą sutartinei atsakomybei kilti (CK 6.38 str. 1 d., 6.63 str. 1 d. 1 p., 2 d., 6.245 str. 1 d., 3 d., 6.246- 6.249 str.). Nepagrįsti atsakovo ir jo atstovės argumentai, jog dėl ieškovei padarytos žalos turi atsakyti M. V.. Sutarties punktuose numatyti atvejai, kada yra pilna nuomininko atsakomybė - „įvykus nedraudiminiam įvykiui, nuomininkas yra atsakingas už automobilį pilna jo verte, nurodyta šioje sutartyje“ (Sutarties 10 p.), „<...> atlyginti 100 procentų padarytą žalą, jeigu: „įvykis pripažįstamas nedraudiminiu<...>“ (Sutarties 4.1. p.), „nuomininkas neįvykdė šios nuomos sutarties sąlygų“ (Sutarties 4.1 p., d). „visu šios sutarties galiojimo laikotarpiu nuomininkas išlieka atsakingas už automobilio saugumą ir šios sutarties sąlygų vykdymą“ (Sutarties 6.2. p.), taip pat nuomininkas nurodė, kad atsisako papildomo draudimo ir įsipareigoja padengti visas išlaidas nuomotojui, jei šios sutarties veikimo metu automobilis bus pažeistas ar prarastas (b.l. 13). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta darytina išvada, jog ta aplinkybė, kad automobilį galimai vairavo trečiasis asmuo M. V. ir jis padarė eismo įvykį, tikėtina pabėgo iš eismo įvykio vietos, nepranešė tinkamai nei policijai, nei draudimo bendrovei, nekeičia atsakovo atsakomybės nuomotojo atžvilgiu ribų, nes, kaip minėta, jis atsakingas prieš nuomotoją ir už kitų asmenų, kuriems jis suteikė teisę ar galimybę naudotis išsinuomotu daiktu, veiksmus (CK 6.489 str. 1 d.). Taigi, šiuo atveju prieš nuomotoją už trečiojo asmens veiksmus yra atsakingas S. K., kuris buvo prievoliniuose sutartiniuose santykiuose su ieškove, o atsakovo ir trečiojo asmens tarpusavio santykiai, ieškovės reikalavimo pagrįstumui (ar už padarytą žalą ieškovės išnuomotam automobiliui atsakingas atsakovas ar kiti asmenys) teisiškai nėra reikšmingos. Negali būti laikomi pagrįstais ir atsakovo argumentai kad ieškovė, kuri yra automobilių nuomos profesionalė, nepakankamai buvo rūpestinga bei siekdama tik finansinės naudos bet kokiomis priemonės, neužtikrino, jog sutartis būtų sudaryta tinkamai, bei pasirašyta visų sutarties šalių. Tai, kad sutartyje yra nurodyti M. V. anketiniai duomenys grafoje, kur nurodytas nuomininkas, netinkamai nurodyta sutarties pasirašymo vieta, sutarties nepasirašė visos sutartyje nurodytos šalys bei nebuvo atsakovo valios sudaryti sutartį, atsakovo atstovės teigimu sutartį daro negaliojančia. Civilinio Kodekso 6.523 str. numato, jog transporto priemonės nuomos, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, sutartis nepaisant jos termino turi būti rašytinė. Civilinio Kodekso 1.73 str. numatyta, jog rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais. Vertinant ginčo sutartį nustatyta, jog nuomos sutartis yra rašytinė, sutartyje nurodyti nuomotojas ir nuomininkas, kurie sutartį ir pasirašė (CK 1.73 str. 2 d., 6.477 str. 1 d.). M. V., kaip nuomotojas, neišreiškė valios sutarties pasirašyti, jos nepasirašė bei neprisiėmė sutartimi numatytų nuomininko teisių bei pareigų. Atsižvelgiant į tai, M. V. nelaikytinas sutarties šalimi, sutartyje jis nurodytas kaip papildomas vairuotojas. Taip pat sutartyje yra nurodytas ir sutarties dalykas – automobilis VW GOLF 6, valts. Nr. NR.(duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į tai, atmestini atsakovo nurodyti argumentai dėl Civilinio Kodekso 1.73 str. pažeidimo. Atmestinas atsakovo atstovės argumentas dėl sutarties sudarymo vietos. Bylos nagrinėjimo metu šalys nurodė sutarties pasirašymo vietą – Kaune, PC „Akropolis“ aikštelėje, todėl toks formalus sutarties trūkumas nedaro sutarties negaliojančia.

Vertinant tą atsakovo nurodomą aplinkybę, jog jis automobilį perdavė naudotis kitam asmeniui ir daugiau juo nesirūpino, darytina išvada, jog be ieškovės sutikimo atsakovas to daryti negalėjo, taip pažeisdamas Civilinio Kodekso nuostatas (CK 6.527 str. 1 d.) bei su ieškove sudarytos Sutarties 6.5. p. bei visą eilę kitų, jau paminėtų aukščiau, sutarties punktų.

Taip pat atsakovo atstovė nurodė, kad nebuvo atsakovo valios sudaryti sutartį.

Kai ginčas kyla dėl sandorio, t. y. tam tikros sutarties pobūdžio, rūšies, vienos ar kitos sąlygos prasmės ir kt., teismas vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Civilinio Kodekso 6.193 str. 1 d. yra įtvirtinti sutarčių aiškinimo principai, kurie nustato, kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais. Aiškinant sutartį pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Civilinio Kodekso 1.78 str. 3 d. yra aiškiai nurodoma, kad sandoris gali būti laikomas niekiniu, kai yra įstatymu nustatyti pagrindai. Sudarytas sandoris gali būti vertinamas kaip turintis valios trūkumų ir šiuo aspektu teisėtas, kai sandorio šalių valia atitinka tikruosius sandorio šalių ketinimus, kuriuos šalys turėjo sandorį sudarydamos. Tokiu atveju esminė aplinkybė yra šalių valia, buvusi sandorio sudarymo metu. Tačiau jei nustatoma, kad jau sandorio sudarymo metu sandorio šalių valia buvo su trūkumais, t. y. sandorio sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti apsimestinį sandorį juo pridengiant kitą sandorį ar pridengiant tikrąją sandorio šalį, tokio sandorio pripažinimas negaliojančiu yra galimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1090/2001). Pažymėtina, jog byloje reiškiamas reikalavimas dėl nuostolių, atsiradusių sutarties pagrindu, atlyginimo, atsakovas byloje priešieškinio dėl sutarties pripažinimo negaliojančia nereiškė, todėl teismas plačiau dėl šių aplinkybių ir nepasisako. Be to pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, tarp jų – ir sudarydamas sandorius, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimus tokius teisinio veiksmo padarinius. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-7-216/2007). Protingumo principas sutarties šalims reiškia, kad jie patys turi rūpintis savo teisėmis ir pareigom. Sąžiningumo principas neatskiriamas nuo teisingumo ir protingumo principų. Preziumuojama, kad sąžiningas asmuo civiliniuose santykiuose elgiasi protingai, atidžiai ir rūpestingai, savo subjektines teises įgydamas ir įgyvendindamas teisėtais būdais, neprisiimdamas nepagrįstos rizikos ir naudodamasis ekonomiškomis, mažiausiai finansinių ir žmogiškų sąnaudų reikalaujančiomis teisinėmis priemonėmis. Tais atvejais, kai asmens veiksmai neatitinka protingo, apdairaus ir rūpestingo asmens veiksmų standarto, kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar jis tikrai veikė skatinamas tų motyvų, kuriuos išviešino, ar turėjo kitokių, sąžiningumui prieštaraujančių tikslų. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju, atsakovas sutartyje pasirašė net keliose vietose, taip pat pasirašė, jog atsisako papildomo draudimo.

Atmestinas ir atsakovo atstovės argumentas, jog automobilis, pažeidžiant Sutarties 6.1 p., buvo išnuomotas asmeniui neturinčiam vairavimo pažymėjimo. Sutiktina su ieškovės argumentu, jog įstatymai nenumato kategoriškos sąlygos ar draudimo išnuomoti automobilį tik tam asmeniui, kuris turi vairuotojo pažymėjimą. Šiuo atveju konstatuotina, jog taip pat nėra reikalavimų, jog automobilio nuomininkas ir vairuotojas būtų tas pats asmuo. Kaip nurodė ieškovės atstovas, liudytojas A. K., pasitaiko atvejų, kai automobilį išsinuomoja asmuo neturintis vairuotojo pažymėjimo, tuomet jis turi vairuotoją, kuris jį ir vežioja. Sutarties 6.1. p. numato, kad automobilį turi teisę vairuoti tik asmenys, nurodyti nuomos sutartyje ir turintys galiojantį vairuotojo pažymėjimą ir ne mažesnį, kaip 1 metų vairavimo stažą. Sutartyje nurodytas kaip papildomas vairuotojas M. V. turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą bei turėjo teisę vairuoti transporto priemonę.

Vertinant atsakovo atstovės argumentus dėl Civilinio Kodekso 6.502 str., jog atsakovas įrodė, kad ieškovei žala kilo ne dėl jo, o trečiojo asmens, kuriam ieškovės leidimu buvo suteikta teisė ar galimybė automobiliu naudotis, kaltės. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų tą aplinkybę, jog avarijos kaltininkas yra M. V.. Taip pat dar kartą pažymėtina, jog atsakovas sudarydamas sutartį prisiėmė visišką atsakomybę dėl automobilio sugadinimo ar praradimo visa automobilio verte.

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma. Sutarties šalių valia, jei ji neprieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis), negali būti ignoruojama ne tik sutarties šalių tarpusavio santykiuose, bet ir sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių.

Pažymėtina, jog sutartinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (CK 6.245 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į šias visas aplinkybes, yra teisinis pagrindas ir visos sąlygos taikyti atsakovui civilinę sutartinę atsakomybę dėl padarytos ieškovei turtinės žalos ir patirtų nuostolių.

Dėl žalos atlyginimo. Ieškovė reikalauja atlyginti 5 743,33 Eur žalą, patirtą dėl automobiliui po avarijos kilusių apgadinimų. Ieškovės vertinimu žalą sudaro patirti nuostoliai dėl automobilio apgadinimo 5 419,79 Eur, 488,89 Eur automobilio transportavimo ir saugojimo išlaidos, 124,50 Eur už prarastą automobilio raktą, viso 5 743,56 Eur.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, o piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str.). Pagal Civilinio Kodekso 6.251 str. žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota įstatymų, ji turi būti įgyvendinama nustatyta tvarka, nepažeidžiant nei bendrųjų teisinės valstybės principų, nei teisingumo principo. Kai žala padaroma asmens turto sugadinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui (CPK 178 str.).

Ieškovė savo reikalavimo teises kildina iš sutartinių teisinių santykių, kurie atsirado, vykdant tarp atsakovo ir ieškovės 2014-10-18 sudarytą transporto priemonės nuomos sutartį, pagal kurios sąlygas nuomininkas materialiai atsako už automobilio sugadinimus nuomos metu iki pat jo grąžinimo nuomotojui, ar kitus pagrįstus nuostolius. Automobilio nuomos sutartyje nurodyta, kad nuomininkas gavo automobilį tvarkingą ir geros techninės būklės, sutartyje nepadaryti jokie įrašai apie transporto priemonės defektus. Todėl laikoma, kad atsakovui buvo perduotas visiškai tvarkingas automobilis be jokių defektų.

Ieškovė teismui nurodė, kad patyrė 5 419,79 Eur nuostolius dėl automobilio apgadinimų. 2014-11-20 draudimo bendrovė „BTA Draudimas“ paskaičiavo transporto priemonės vardinę vertę, kuri žalos padarymo dienai buvo lygi 6 869,79 Eur (23 720 Lt.), likutinė vertė 2 320,72 Eur (8 013 Lt). Dėl automobiliui padarytų pažeidimų jis buvo parduotas tik už 1 450 Eur. Todėl, ieškovės vertinimu, dėl atsakovo kaltės ji patyrė 5 419,79 Eur žalą ( 6 869,79 – 1 450 = 5 419,79). Kaip tai patvirtinančius dokumentus ieškovė pateikė likutinės vertės skaičiavimo pažymą (b.l.26), automobilio pirkimo pardavimo 2015-02-10 PVM sąskaitą faktūrą (b.l.27), kasos pajamų orderį (b.l.28). Automobilį vairavusiam asmeniui po eismo įvykio pasišalinus iš įvykio vietos ir automobilį palikus, jis kelių policijos nurodymu buvo priverstinai transportuotas iš eismo įvykio vietos Rokų į Kauną, UAB „Šančių servisas“ ir ko, kur tiriant eismo įvykio aplinkybes ir buvo saugomas. Automobilis aikštelėje buvo priverstinai pervežtas ir joje saugomas 37 paras dėl atliekamo eismo įvykio tyrimo. Sąskaita už suteiktas paslaugas buvo išrašyta pagal policijos patvirtintus įkainius 1 688 Lt (488,88 Eur) sumai automobilio savininkei ieškovei. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta patirtos išlaidos laikytinos pagrįstomis ir įrodytomis byloje pateiktais įrodymais, todėl priteistinos (b.l.15-17, 24-25).

Taip pat ieškovas patyrė žalą ir dėl prarasto automobilio rakto 124,50 Eur, tiek kainavo ieškovei naujo rakto pagaminimas. Tai patvirtina byloje pateikta sąskaita faktūra – b.l. 29-30. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas sutartimi prisiėmė atlyginti dėl rakto praradimo ieškovo patirtą žalą bei pateikti įrodymai patvirtinantys ieškovės išlaidas, ieškinys šioje dalyje taip pat laikytinas pagrįstu ir įrodytu, todėl tenkintinas.

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas sutarties sudarymo metu įmokėjo 1 000 Lt (289,62 Eur) užstatą, ieškovę šią sumą įskaitė į dalies nuostolių atlyginimą

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei teisinį reglamentavimą darytina išvada, jog ieškovės patirta žala yra pagrįsta bei įrodyta, todėl ieškinys 5 743,56 Eur sumai tenkintinas (6 869,79 – 1 450 = 5 419,79, 5 419,79 + 488,89 + 124,50 = 6033,18, 6 033,18 – 289,62 = 5 743,56).

2015-08-03 preliminarius sprendimu priteista 5 743,55 Eur suma laikytina rašymo apsirikimu, todėl galutiniu sprendimu ištaisytina į 5 743,56 Eur (CPK 276 str.).

Pagrįstu ir atitinkančiu įstatymą laikytinas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo įstatymo numatyto dydžio procesines palūkanas. Metinės 5 procentų dydžio palūkanos už priteisiamą sumą (5 743,56 Eur) priteisiamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-07-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.), todėl šios procesinės palūkanos taip pat priteisiamos iš atsakovo ieškovės naudai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Patenkinus ieškinio reikalavimus visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistinas sumokėtas 86 Eur žyminis mokestis. Ieškovė nurodo, jog patyrė 2 029,33 Eur bylinėjimosi išlaidas: 969,58 Eur dėl susipažinimo su ieškovės dokumentais, pretenzijos atsakovui ruošimu, 2015-07-09 ieškinio paruošimu (b.l.35-37), 515,25 Eur susipažinimas su ieškovo pareikštais prieštaravimais dėl priimto preliminaraus teismo sprendimo bei atsiliepimo į prieštaravimus ruošimu (b.l.64-65), 181,50 Eur pasiruošimas nagrinėjimui bylos teisme bei atstovavimas 2015-10-19 teismo posėdyje (b.l.85-86); 211,75 Eur už paklausimų pateikimą ir gautų atsakymų persiuntimą teismui, pasiruošimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas 2016-01-26 teismo posėdyje (b.l.117-120); 151,25 Eur pasiruošimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas 2015-05-05 teismo posėdyje (b.l.171-174). Advokato nurodytos ieškovės patirtos 969,58 Eur išlaidos už susipažinimą su ieškovės dokumentais, pretenzijos atsakovui ruošimą, 2015-07-09 ieškinio paruošimą, 515,25 Eur susipažinimas su ieškovo pareikštais prieštaravimais dėl priimto preliminaraus teismo sprendimo bei atsiliepimo į prieštaravimus ruošimu neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl priteistinos. Tačiau kitos teismui ieškovės pateiktos išlaidos advokato teikiamoms teisinėms paslaugoms apmokėti viršija Rekomendacijose nurodytą maksimalų dydį, todėl atsižvelgiant į tai, į bylos sudėtingumą, apimtį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, posėdžių trukmę, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintai principais, mažintinos: 181,50 Eur už pasiruošimą bylos nagrinėjimui teisme bei atstovavimas 2015-10-19 teismo posėdyje 1.30 val. iki 152 Eur (Rekomendacijų 2 d., 8 d. 19 p., 9 d.); 211,75 Eur už paklausimų pateikimą ir gautų atsakymų persiuntimą teismui, pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą 2016-01-26 teismo posėdyje iki 167,20 Eur (Rekomendacijų 2 d., 8 d.18 p., 8 d.19 p., 9 d.); 151,25 Eur už pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą 2015-05-05 teismo posėdyje iki 114 Eur (Rekomendacijų 2 d., 8 d. 19 p., 9 d.).

Atsižvelgiant į nurodytus motyvus viso ieškovei iš atsakovo priteistina 2 004,03 Eur bylinėjimosi išlaidų (969,58+515,25+152+167,20+114+86=2 004,03) (CPK 88 str., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Ieškinį tenkinus iš atsakovo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu 10,44 Eur suma (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Dėl laikinų apsaugos priemonių. 2014-07-21 teismo nutartimi ieškovės pareikštų reikalavimų užtikrinimui buvo taikytos laikinos apsaugos priemonės - areštuoti atsakovo S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas, turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, ne didesnei kaip 5743,56 Eur (penki tūkstančiai septyni šimtai keturiasdešimt trys eurai 56 ct) sumai, uždraudžiant disponuoti atsakovui priklausančiomis piniginėmis lėšomis, tačiau leidžiant atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu, naudotis Vyriausybės nustatyto vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo suma asmeninių poreikių tenkinimui. Neužtenkant (ar nesant) piniginių lėšų, likusiai pareiškimo sumai užtikrinti areštuoti atsakovo nekilnojamuosius ir/ ar kilnojamuosius daiktus ne didesnei kaip 5743,56 Eur (penki tūkstančiai septyni šimtai keturiasdešimt trys eurai 56 ct) sumai, uždraudžiant atsakovui nekilnojamuosius ir/ ar kilnojamuosius daiktus perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į juos (disponuoti), paliekant atsakovui teisę nekilnojamuosius ir/ ar kilnojamuosius daiktus valdyti ir naudotis jais (b.l.39-41).

Bylą išnagrinėjus 2014-07-21 teismo nutartimi taikytos laikinos apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) 428, 430 straipsniais,

nusprendžia:

Priteisti iš atsakovo S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 5743,56 Eur (penkis tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt tris eurus 56 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (5 743,56 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-07-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 86,00 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus 00 ct) žyminio mokesčio ir 1 918,03 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus aštuoniolika eurų 03 ct) už teisines paslaugas ieškovės UAB „Autobanga“, į. k. 126230739, buveinės adresas – Arklių g. 24, Vilnius, naudai.

Priteisti iš atsakovo S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) valstybei teismo turėtas išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 10,44 Eur (dešimt eurų 44 ct) (išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, įmokos kodas 5660).

Ieškovės UAB „Autobanga“, juridinio asmens kodas 126230739, buveinė Arklių g. 24, Vilnius, ieškinio reikalavimų užtikrinimui 2014-07-21 nutartimi taikytas laikinas apsaugos priemones - areštuoti atsakovo S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas, turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, ne didesnei kaip 5743,56 Eur (penki tūkstančiai septyni šimtai keturiasdešimt trys eurai 56 ct) sumai, uždraudžiant disponuoti atsakovui priklausančiomis piniginėmis lėšomis, tačiau leidžiant atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu, naudotis Vyriausybės nustatyto vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo suma asmeninių poreikių tenkinimui. Neužtenkant (ar nesant) piniginių lėšų, likusiai pareiškimo sumai užtikrinti areštuoti atsakovo nekilnojamuosius ir/ ar kilnojamuosius daiktus ne didesnei kaip 5743,56 Eur (penki tūkstančiai septyni šimtai keturiasdešimt trys eurai 56 ct) sumai, uždraudžiant atsakovui nekilnojamuosius ir/ ar kilnojamuosius daiktus perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į juos (disponuoti), paliekant atsakovui teisę nekilnojamuosius ir/ ar kilnojamuosius daiktus valdyti ir naudotis jais, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.