Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-02-20 · Civilinė byla Nr. 2S-188-464/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-20
Bylos Nr.
2S-188-464/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Višinskienė, Egidijus Žironas, Dalia Kačinskienė (pran.)
Atsakovas
V. J.
Ieškovas
D. V. J.
Trečiasis asmuo
E. N. J.
Išvadą teikia
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-188-464/ 2009Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. vasario 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Egidijaus Žirono,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. V. J. ieškinį atsakovei V. J. ir pagal atsakovės V. J. priešieškinį ieškovui D. V. J., dalyvaujant trečiajam asmeniui E. N. J., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 1-jame apylinkės teisme nuo 2008-07-31 yra nagrinėjama byla dėl J. santuokos nutraukimo, turto padalinimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (b.l.3-5, 20-25). Teismas savo iniciatyva iškėlė nepilnamečio vaiko laikino gyvenamosios vietos nustatymo ir vieno iš tėvų įpareigojimo gyventi skyrium klausimą, nustatęs, jog tretysis asmuo E.N. J. rašė skundą Vilniaus m. savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui (toliau - VTAS) dėl žiauraus motinos elgesio su ja (CPK 144 str. 2 d.).

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2008-11-18 nutartimi (b.l.133-134) nustatė trečiojo asmens E.N. J. laikiną gyvenamąją vietą su tėvu ir įpareigojo atsakovę gyventi skyrium, atsižvelgdamas į prioritetinį vaikų teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principus, vaiko norus (CK 3.3 str. 1 d., 3.65 str. 2 d. 1-2 p.). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog tiek tarp bylos šalių, tiek tarp atsakovės ir trečiojo asmens kilęs gilus tarpusavio konfliktas. Pasak dukters, motina ją terorizuoja norėdama pakeisti jos apsisprendimą gyventi su tėvu. Fizinis bei psichinis smurtas apsunkina psichologinę atmosferą šeimoje, neigiamai įtakoja nepilnamečio vaiko raidą.

Šalies argumentai

Atsakovė V. J. atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008-11-18 nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės, nustatant trečiojo asmens laikiną gyvenamąją vietą su ja ir įpareigojant atskirai gyventi ieškovą (b.l.135-137). Atskirąjį skundą motyvavo tuo, jog teismas nepaisė jos, kaip žmogaus ir motinos, interesų, socialinės ir finansinės padėties, sveikatos būklės. Detalizavo muštynių su sutuoktiniu aplinkybes, kaltindama pastarąjį fiziniu ir psichologiniu smurtu atsakovės atžvilgiu. Matydama tėvo smurtą, agresyvi tapo ir bylos šalių nepilnametė duktė. Ją tėvas sąmoningai nuteikinėja prieš motiną, baugina, dėl ko mergaitė pradėjo meluoti aplinkiniams. Savo vyrą apibūdina kaip ūmų, žiauraus būdo, girtuokliaujantį žmogų, save – dora, moralia, išsilavinusia moterimi ir rūpestinga mama.

Atsiliepimas

Ieškovas D.V. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.141-142) skundą laiko nepagrįstu ir prašo Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008-11-18 nutartį palikti galioti nepakeistą. Pabrėžė, jog teismas priėmė skundžiamą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atsižvelgęs į vaiko pagalbos šauksmą dėl nepakeliamų gyvenimo namuose kartu su atsakove sąlygų, į 16 m. vaiko pageidavimus, kurie atitinka jo tikrąją valią gyventi vien su tėvu (CK 3.174 str. 2 d., 3.177 str.).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio dokumento negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, pagrįstai sprendęs esant prielaidoms taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ginčas bus išspręstas, nevisiškai tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, nenurodė jų taikymo pabaigos momento ir vieną laikinąją apsaugos priemonę taikė nesant įstatyme išvardintų sąlygų, dėl ko skundžiama nutartis pakeistina.

Dėl įpareigojimo vieną iš sutuoktinių gyventi skyrium

CK 3.65 str. 2 d. 1 p. sako, jog teismas gali įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium, jeigu jis turi galimybę gyventi atskirai, pvz., turi nuosavybės teise jam priklausančią gyvenamąją patalpą, ją nuomojasi arba jo finansinė būklė leidžia ją atitinkamai įsigyti ar nuomotis. Anot apeliantės, ji neturi jokio kito gyvenamojo būsto ar giminaičių, kurie galėtų priimti. Kaip matyti iš ieškinio (b.l.3-5) bei priešieškinio (b.l.20-25) turinio, VĮ Registrų centras centrinio duomenų banko išrašų (b.l.15-16, 59-62), bylos šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklauso 2-jų k. butas, esantis adresu Kalvarijų g. 182-72, Vilnius. Nutraukus santuoką atsakovė siekia įgyti asmeninės nuosavybės teise ½ ginčo buto, nes nedirba (b.l.4, 40-41, 43, 48, 50, 63, 88), taigi nesugebėtų išmokėti ieškovui piniginės kompensacijos, jeigu jai būtų priteistas natūra visas butas. Atsakovės blogą finansinę padėtį patvirtina ir tai, kad apeliantei yra teikiama 100 % nemokama teisinė pagalba (b.l.44-46). Susiklosčius tokiai situacijai, darytina išvada, jog nėra būtinų CK 3.65 str. 2 d. 1 p. taikymo sąlygų (conditio sine qua non) – fizinės galimybės atsakovei gyventi skyrium, todėl pirmosios instancijos teismo įpareigojimas atsakovei išsikelti iš buto, esančio Kalvarijų g. 182-72, Vilniuje, ir gyventi skyrium panaikintinas.

Dėl analogiškų priežasčių netenkintinas ir apeliantės prašymas įpareigoti gyventi skyrium ieškovą. Pastarasis dirba privačioje įmonėje už 2 800 Lt/mėn. atlyginimą (b.l.12), išlaiko save ir dukrą (b.l.75), moka komunalinius mokesčius už ginčo butą. Nėra duomenų, kad asmeninės nuosavybės teisėmis jis turėtų kitą gyvenamąjį būstą, santaupų jį įsigyti ar kad finansinė padėtis leistų išsinuomoti kitą gyvenamąją patalpą bei padengti prieš tai minėtas išlaidas.

Dėl nepilnamečio vaiko laikino gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymo

Tėvams, nors ir gyvenant vienoje patalpoje, tačiau nevedant bendro šeiminio gyvenimo, bendro ūkio arba nepasiskirsčius funkcijomis dėl vaiko, pripažintina, kad tėvai gyvena skyrium. Būtinybės taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų apeliantė nekvestionuoja.

Ginčai dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą, kai jis neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.174 str). Teismai turi išsiaiškinti ir nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) vaiko norus ir pažiūras; 2) kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą; 3) kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t.y. sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, išsiaiškinant ir nustatant: a) vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų (ir kitų giminaičių); b) kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus; c) tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, vystymąsi; d) tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo; e) santykius tarp vaiko ir kiekvieno iš tėvų; f) kiekvieno iš tėvų galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę padėtį, kt. aplinkybes); g) tėvo/ motinos sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002-06-21 nutarimu Nr. 35 patvirtinta „Įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium, apžvalga“).

Kaip matyti iš Vilniaus m. VPK 1-ojo policijos komisariato Viešosios policijos Šnipiškių policijos nuovados 2008 m. raštų ir nutarimų (b.l.7-10, 28-31), sutuoktiniai vienas kitą kaltina fizinio skausmo sukėlimu, tačiau nė vieno jų atžvilgiu administracinė arba baudžiamoji byla nebuvo iškelta. Teismo medicinos ekspertui apeliantė nurodė, jog ją namuose stumdė, griebė už plaukų, spaudė tarp durų ne tik sutuoktinis, bet ir dukra (b.l.34-35). Tuo tarpu mergaitė tvirtina priešingai, t.y. jog būtent mama kelia prieš ją ranką, užgaulioja (b.l.128). Kadangi nepilnamečio vaiko laikino gyvenamosios vietos nustatymas su bet kuriuo iš tėvų pagal gyvenamosios vietos ir asmenines savybes iš esmės sutampa (abu tėvai gyvena tuo pačiu adresu, smurtauja tarpusavyje), skiriasi tėvų ekonominės sąlygos ir emocinis ryšys su vaiku, vaiko pageidavimas tampa lemiamu veiksniu. Norą likti gyventi su tėvu tretysis asmuo neabejotinai išreiškė net keliems skirtingiems pareigūnams ir specialistams: Vilniaus m savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus inspektorei (b.l.48-51, 125), psichologei (b.l.103-104), teismui (b.l.75, 133). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, mergaitės noras dėl gyvenamosios vietos nustatymo atitinka jos tikrąją valią, neprieštarauja vaiko interesams, todėl ši laikinosios apsaugos priemonės rūšis paliktina galioti nepakeista, apibrėžiant laikinųjų priemonių taikymo pabaigos momentą. Tėvų teisės ir pareigos baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės ar tapus veiksniam (CK 3.160 str. 1 d.). Todėl mergaitės gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu iki tol, kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas (nutartis) šioje byloje ar ji sulauks pilnametystės (taps veiksni), priklausomai nuo to, kuris faktas įvyks pirmiau.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog CK 3.65 str. 2 d. pateiktas laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra išsamus. Teismas gali taikyti ir kitokias apsaugos priemones, kurios CK 3.65 str. 2 d. nenumatytos, bet, teismo nuomone, būtinos siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus. Tėvams gyvenant skyrium ir vaiko gyvenamąją vietą nustačius su vienu iš jų, antrasis iš tėvų nepraranda teisės ir pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant (CK 3.165 str. 1 ir 3 d., 3.170 str. 1 d.), išskyrus atvejus, jeigu toks bendravimas ir auklėjimas vaikui gali pakenkti (CK 3.175 str. 2 d.). Apeliantė skundžiasi dukra ir kitais asmenimis, kurie morališkai nepalaiko jos pozicijos; negalvoja apie savo atsakomybę dėl vaiko savijautos ir santykių su sutuoktiniu; nerodo bent minimalaus supratimo apie vaiko ramybės, saugumo poreikių patenkinimą; neranda bendros kalbos su vaiku, neužtikrina normalios vaiko psichologinės raidos, dėl ko mergaitė tapo įsitempusi, nerami, jaučiasi kalta dėl susidariusios situacijos ir bejėgė pati ją ištaisyti, stokoja vidinės pusiausvyros, negali susikaupti mokytis, baiminasi neprognozuojamos motinos (b.l.104). Įvertinęs apeliantės elgesį, kai jos pasirinktas vaiko auklėjimo būdas daro žalą harmoningai vaiko brandai, traumuoja jį, teisėjų kolegija savo nuožiūra taiko papildomą laikinąją apsaugos priemonę, laikinai apribodama motinos valdžią mergaitės atžvilgiu. Laikinai apribojus atsakovės valdžią, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, įskaitant teisę bendrauti su vaiku bei jį auklėti, reikalauti grąžinti vaiką iš kitų asmenų. Antra vertus, netgi tokiu atveju atsakovei išlieka pareiga materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką (CPK 3.195 str.).

Kartu teisėjų kolegija akcentuoja tai, jog ieškovas, kaip vienintelis turintis valdžią vaiko atžvilgiu, be kita ko, turi teisę spręsti dėl vaiko laikino apgyvendinimo kitur nei nuosavame bute, kuriame taip pat gyvena ir atsakovė (pvz., pas giminaičius, nuomojamoje patalpoje, mokyklos bendrabutyje, valstybinėje vaikų globos/ rūpybos institucijoje ir pan.), jeigu atsakovė pažeidinės laikinąją apsaugos priemonę ir vykdys motinos valdžią mergaitės atžvilgiu draudimo laikotarpiu.

Remiantis išvardintais motyvais skundžiama nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeistina, panaikinant pirmosios instancijos teismo nustatytą įpareigojimą atsakovei išsikelti iš buto, esančio Kalvarijų g. 182-72, Vilniuje, ir gyventi skyrium, pakoreguojant tokių priemonių galiojimą laiko aspektu ir papildant jas nutartyje įvardintu laikinu motinos valdžios apribojimu dukters atžvilgiu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamas CPK 336, 337 str. 4 p., kolegija

nutarė:

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartį pakeisti, rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Iki galutinio teismo procesinio dokumento šioje byloje įsiteisėjimo arba iki bylos šalių dukra sulauks pilnametystės (taps veiksni) nustatyti trečiojo asmens E. N. J., a.k. (duomenys neskelbtini) laikinąją gyvenamąją vietą su ieškovu D. V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir laikinai apriboti atsakovės V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią trečiojo asmens dukters E. N. J., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.“

Kolegijos pirmininkė Dalia KačinskienėTeisėjai Dalia VišinskienėEgidijus Žironas