Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-31-287/2016 m.

Procesinio sprendimo kategorija 1; 1.1; 1.1.3; 1.1.3.2; 1.1.7; 1.1.7.1; 1.1.7.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8; 1.1.8.1; 1.1.8.2; 1.1.13; 1.2; 1.2.14; 1.2.14.6; 1.2.14.6.1; 2; 2.1; 2.1.14; 2.1.15; 2.1.15.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3; 2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3; 2.1.16; 2.1.16.2.12; 2.3; 2.3.4; 2.3.6; 2.3.6.1; 2.3.6.4; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5; 2.3.6.6.

2016 m. rugpjūčio 5 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. K., dirbdamas VĮ „Šiaulių regiono keliai“ (duomenys neskelbtini) vairuotojo – traktorininko pareigose, būdamas materialiai atsakingu asmeniu, 2015 m. spalio 12 d., sunkvežimiu MAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), turėdamas pagal važtaraštį Nr. KSV 0012286 iš AB „K. S.“ pristatyti į Pakruojo rajone, kelio Nr. 2901 R.– D. – A. ruože nuo 7,843 km iki 10,36 km atliekamus kelio remonto darbus krovinį – 22,1 tonos skaldos, laikotarpyje nuo 13.18 val. iki 13.33 val. 22,1 tonos skaldos, 184,78 eurų vertės, nepristatė, ją nuvežė adresu (duomenys neskelbtini), ir pardavė E. K., taip pasisavino jam patikėtą, VĮ „Šiaulių regiono keliai“ (duomenys neskelbtini)i priklausantį nedidelės vertės svetimą turtą, tuo padarydamas VĮ „Šiaulių regiono keliai“ (duomenys neskelbtini)i 184,78 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis A. K. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir parodė, kad darbas buvo duotas visai dienai, nuvežė vieną reisą žvyro ir 4 reisus skaldos į objektą. Nesutinka su kaltinimu. Jis net nežino, kur yra ta aparatūra, nemato, ar sugedusi, ar ne. Jeigu nuleidžia padangą ar išmuša stiklą, tada jis mato ir žino. Jis dirba „Šiaulių regiono keliai“ (duomenys neskelbtini) vairuotoju-traktorininku, yra materialai atsakingas asmuo. 2015 m. spalio 12 d. iš AB „K. S.“ nuvežė skaldą į nurodytą objektą, o kas nuvežė skaldą ūkininkui K. nežino, jis nevežė, nes skaldą jis nuvežė į objektą. (duomenys neskelbtini) dirba 11 metų, baustas nebuvo, asmeniškai skatintas nebuvo. Visus tuos 11 metų dirba su technika, su automobiliais, o su šiuo sunkvežimiu dirba tris metus. Nežino, ar ta kontrolės sistema buvo įmontuota į kitas transporto priemones. Jam niekada nėra buvę kažkokių pretenzijų dėl nenuvežimo, ar dėl įrangos gedimo. Spalio 12 dieną buvo sustojęs R., prie bažnyčios esančioje aikštelėje, nes buvo nuėjęs į parduotuvę „K.“ nusipirkti dešros. Po to nuvažiavo pavalgyti pietų į kelių tarnybos punktą. Nieko negali pasakyti dėl 20 minučių sistemos dingimo. Jam žinoma kelio vieta, kur atsijungė sekimo sistema, tai yra maršrutas į objektą. Jam žinoma vieta, kur buvo išpilta skalda, nes darbų vadovas jį buvo ten nuvežęs dėl atpažinimo, todėl žino, kur gyvena ūkininkas. Dar vieną dieną buvo nuvarę išvežti tos skaldos, bet jos neišvežė, apsisuko ir grįžo. Nuo tos vietos, kur dingo signalas, iki to ūkininko atstumas yra 200 ar 300 metrų, pirmyn atgal gautųsi gal daugiau nei 600 metrų. Nuo tos vietos, kur pradingsta signalas, iki objekto atstumas pirmyn ir atgal gali būti apie 3 kilometrus. Krovinį į objektą jis nuvežė, išvertė ir viskas. Nebuvo jokio pridavimo, darbų vadovas krovinio nepriima, ant važtaraščio nepasirašo. Vakare, po darbo važtaraščius jie nuneša į darbų vykdytojų kambarį ir padeda ant stalo. Jeigu darbų vykdytojas pasirašo važtaraštį, vadinasi krovinys nuvežtas, o jeigu nepasirašo, vadinasi krovinys nenuvežtas į objektą. Kokioje vietoje prapuolė signalas, jis žino iš liudytojų parodymų. Su bylos medžiaga susipažinęs. Iš bylos medžiagos žino, kad signalas prapuolė ties M. kaimu. Kokiu greičiu pravažiavo keliu į objektą, konkrečiai negali pasakyti, bet ten yra gyvenvietė, todėl pravažiavo 50 kilometrų per valandą greičiu. Nežino ir negali atsakyti, ar sumažino greitį ties įvažiavimu pas ūkininką.

Civilinio ieškovo atstovas V. B. parodė, kad dirba „Šiaulių regiono keliai“ P. kelių tarnybos viršininku. 2015 m. spalio 12 d. buvo remontuojamas kelias R.-A. ir į jį vežama skalda. Spalio 13 dieną jam paskambino „Ž.“ žemės ūkio bendrovės vadovas A. A. ir paklausė ar su jo derinimu vežama skalda ūkininkui, atsakė, kad ne. Buvo patikrinta telementrinė sistema, kilo įtarimas, kad vežant skaldą vienam automobiliui, kurio vairuotojas A. K., buvo išsijungusi telemetrinė sistema. Patikrinus telemetrinę sistemą bent keletą kartų buvo skambinta vairuotojui A. K., bet jis į telefoninius skambučius neatsakė. Grįžęs po darbo buvo iškviestas pas jį pasiaiškinti, kodėl neatsakė į skambučius, tai atsakė, kad neturėjo telefono, pasakius, kad skalda nuvežta ne pagal paskirtį, tai neigė. Buvo patikrinta A. A. ūkininko paminėta pavardė, patikrinta ar iš tikrųjų tenai atsidūrė skalda, tenai skalda buvo nuvežta. Tada išsikvietė ūkininką, pas kurį buvo nuvežta skalda, išsiaiškinti, kuris jam pasakė, kad nuvažiavęs į K. sutiko vairuotoją, kurio paklausė, ar gali nuvežti skaldą, vairuotojui sutikus, sumokėjo jam pinigus ir tuo viskas baigėsi. Pagal ūkininko pasakymą, nežinodamas net koks vairuotojas, jam už skaldą sumokėjęs pinigus. Pas ūkininką skalda buvo sustumdyta į vieną krūvą, paklausus, kodėl ji sustumdyta į vieną krūvą, atsakė, kad per tą vietą reikia pravažiuoti broliui ar dar kažkam, todėl skaldą sustumdė į vieną krūvą. Dar prieš aiškinantis su K. ir su tuo ūkininku, pirmiausia buvo patikrinta telemetrinė sistema, kuri parodė, kad trūksta to reiso, neatvežtas į paskirties vietą, nutrūkusi telemetrinė sistema. Telemetrinė sistema nutrūksta, jeigu būna koks mechaninis poveikis, žmogaus įsikišimas, ar koks laidas, automobilis tada neišleidžiamas į liniją. Yra atsakingas asmuo – vyresnis mechanikas, kuris tikrina, kad sistema veiktų. Išsiaiškinę visas aplinkybes, kreipėsi į policiją. K. siūlė atlyginti padarytą žalą, jis nesutiko, todėl palaiko pareikštą civilinį ieškinį. Jam paskambinęs A. A. pasakė, kad „jūsų įmonės automobilis veža skaldą ūkininkui“. Jų įmonės automobiliai yra išskirtiniai, nudažyti oranžine spalva, nudažyta kabina, kėbulas, ant kabinos viršaus yra švyturėliai, priklausomybės ženklai, kad „Šiaulių regiono keliai“. Žmogus matydamas tokį automobilį negali sumaišyti, kad jis priklauso kitai įmonei, nes kitos įmonės Pakruojo rajone oranžinės spalvos automobilių nenaudoja. Sunkvežimius „MAN“ markės įmonė turi du, kiekvienas automobilis yra priskirtas konkrečiam asmeniui. Automobilis „MAN“ , numeris (duomenys neskelbtini) yra priskirtas A. K. Jeigu kas nutinka K., tada su jam priskirtu automobiliu dirba kitas žmogus, bet tai būna išimtinais atvejais. 2015 m. spalio 12 d. su tuo automobiliu dirbo A. K.. Įmonėje telemetrinė sistema veikia apie 5 metus. Kaip automobiliuose veikia ta sistema, tai yra vyresniojo mechaniko pareigybėse įrašyta, kad jisai turi stebėti, kad sistema veiktų, jeigu ji neveikia tada yra kviečiamas „T.“ atstovas, kuris aptarnauja jų sistemą. Kiekvieną rytą vyresnysis mechanikas patikrina, kaip automobilyje veikia įdiegta kontrolės sistema. Tos dienos, būtent to automobilio sistema rodė, kad pirmu reisu važiuojant sistema veikė, o antru reisu kažkodėl kelioms minutėms nutrūko, paskui trečiu ir ketvirtu reisu vėl nepriekaištingai veikė. Antru reisu sistema nutrūko prieš įsukimą į V. gatvę pas minėtą ūkininką ir sistema vėl pradėjo veikti išvažiavus iš M. kaimo. Laikotarpis buvo apie 15-20 minučių. Vairuotojas dirbdamas su automobiliu šios sistemos nemato, veikia ar neveikia. Tą dieną A. K. jis skambino keletą kartų, neatsiliepė ir nurodė, kad neturėjo telefono. Automobilyje yra telefonas, tačiau jis skambino į K. asmeninį telefoną, į automobilio telefoną neskambino, tiesiog iš intuicijos paskambino jam į asmeninį telefoną. Įmonė su A. K. yra pasirašiusi materialinės atsakomybės sutartį. V. g. 2 rastą pas ūkininką skaldą jie patikrino vizualiai ir nustatė, kad tai yra ta pati skalda, kuri buvo vežama į kelią R.-A., po to dar buvo patikrinta ir ekspertų. Ekspertai nustatė, kad skalda yra ta pati 0-32 frakcijos, kuri buvo naudojama kelyje R.-A. ir būtent tik iš K. gamyklos. Kitos gamyklos irgi gamina tokią pat skaldą, bet yra kita skaldos faktūra, o šios faktūros skalda buvo būtent vežama iš K. skaldos. Po įvykio K. parašė pasiaiškinimą kuriame nurodė, jog skaldos pas ūkininką nenuvežė, nuvežė į paskirties vietą. Jis teigia, kad skalda nebuvo pristatyta į vietą, nes tai patvirtina telemetriniai duomenys, kurie rodo ar krovinys pristatytas į paskirties vietą, ar nepristatytas. Tik to vienintelio reiso metu buvo atsijungę telemetriniai duomenys ir maršruto nerodė. Kad nebuvo perduotas signalas to negalima sakyti, kadangi dirbo ir kitos mašinos, visi važiavo pro tą pačią vietą, visiems telemetrinė sistema veikė, o šitai transporto priemonei neveikė. K. automobilio telemetrinė sistema rodė, kad automobilis įvažiavo į M. kaimą ir ties V. gatve nutrūksta (ant to paties kelio kur buvo vykdomi darbai), bet prieš įsukimą į ūkininko kelią, pasukant į V. gatvę, telemetrija nutrūksta, įtariama, kad nuvažiuoja pas ūkininką. Krovinių važtaraščius vairuotojai priduoda atsakingam asmeniui ir pagal važtaraščius tikrinama telemetrija, tam ta kontrolės sistema ir yra įdiegta. Atvežus krovinį į objektą, niekas jo nepriima, niekas nepasirašo. Yra pildomas kelionės lapas, kuriame atsispindi maršrutas, krovinio pavadinimas. Kelionės lape spalio 12 dienos yra darbų vadovo parašas, kad automobilis važiavo tuo maršrutu, bet automobilis važiavo iki tam tikros vietos, kur nutrūksta telemetrija. Kelionės lape nėra pažymėta, kad važiavo pas ūkininką, darbų vadovas negali pažymėti, nes kilo įtarimas, kad nebuvo nuvežta skalda į paskirties vietą. Kelionės lapas patvirtina, kad jis važiavo tuo maršrutu, bet kad nebuvo atvežtas krovinys patvirtina krovinio važtaraščio nepasirašymas. Telemetrinė sistema yra griežtai sekama, jeigu ji neveikia, automobilis neišleidžiamas į reisą. Telemetrinė sistema rodo, kad automobilis atvažiavo į kelią R.-A., rodo net kurioje vietoje išpylė skaldą. Automobilis atvažiuoja, sustoja, išpila skaldą ir grįžta atgal, tai matosi telemetrinėje sistemoje, rodo kokioje vietoje sustojo, kur išpylė, kiekvienas reisas yra matomas. Būtent šito reiso nesimato, kad būtų išpiltas objekte. Šiuo atveju telemetrinė sistema rodo, kad atvažiavo 12.19 val. vienu reisu, išpylė, apsisuko, išvažiavo, vėl atvažiavo 14.20 val. R.-D.-A. išpylė, išvažiavo į K. pasikrauti, vėl atvažiavo 15.25 val., išpylė, darbui baigiantis išvažiavo į namus. Problema yra ta, kad nėra vieno reiso, kurio skalda buvo išpilta pas ūkininką, nes nutrūkus ryšiui, įtarė, kad krovinys išpiltas pas ūkininką. Apie skaldos trūkumą objekte rodo tai, kad krovinys nepateko į objektą, remiantis telemetrine sistema. Byloje nėra pateikti duomenys apie skaldos trūkumą objekte, koks sluoksnis, kokio ploto. Pateikti tokius duomenis galima, bet tai sunku paskaičiuoti, nes tai „lašas jūroje“. Atstumo nuo pagrindinio kelio iki ūkininko sodybos nematavo, pas ūkininką važiavo jo pavaduotojas A. C. Įranga buvo tikrinama dėl to, kad nustatyti, ar neįsilaužta, ar nepaveikė žmogaus faktorius, buvo nustatyta, kad automobilyje telemetrinė įranga yra tvarkinga, apie tai detaliau paaiškins vyresnis mechanikas P.. Nustatyti skaldos trūkumą objekte būtų galima, išniveliavus visą kelią, kuris buvo tame ruože, atlikus storio matavimus. Toks matavimas duotų tik apytikslį matavimą, nes tame kelio ruože buvo vežama skalda ne 20 tonų, o virš 1000 tonų, pataikyti storį yra nelengva, didelis skaldos kiekis, paklaida nesudarytų net ir procento, paskaičiavimas užtruktų apie dvi dienas. Jeigu neveiktų telemetrinė sistema, o atsakingas asmuo pasirašytų važtaraštį, tai jis ir atsakytų. Jeigu telemetrinė sistema neveikia, tai automobilis negali važiuoti, o jeigu ji nutrūko staiga, vėl atsirado, todėl ir kilo įtarimai, kad krovinys nenuvežtas, o nuvežtas kitur. Jeigu spalio 12 dieną A. K. būtų atvažiavęs į objekto vietą, išpylęs skaldą, neveikiant sistemai, asmuo, kuris turi pasirašyti važtaraštį, važtaraščio nebūtų pasirašęs, todėl, kad jam būtų kilęs įtarimas, būtų aiškinęsis. Asmuo, kuris pasirašo važtaraščius, mato tą sistemą, nes atsakingas už tuos dalykus, prieina prie sistemos, mato ir pagal tą sistemą sutikrina. Šiuo atveju važtaraštis nebuvo pasirašytas dėl to, kad nebuvo atvežtas krovinys. Tokių atvejų, kad sistema išsijungtų 15 minučių nėra buvę.

Liudytojas A. A. parodė, kad viskas vyko seniai, atsimena, kad buvo pietų metas, pas jį buvo atvažiavę vadybininkai, nes turėjo posėdį, išėję iš kontoros, prieš sėdant į mašinas, tuo metu vyko kelio remontas, pamatė pravažiuojančią mašiną, kurios priekaba buvo pakelta ir leidosi. Vyrai paklausė, kas čia vyksta, pasakė, kad nežino, mato, kad važiuoja mašina ir besileidžiantis „kuzavas“ kažkur išpylė skaldą. Atrodo, kad vėliau darbuotojų, kurie kontroliavo tą dalyką, klausė, ar viskas gerai su skalda. Visko nebeatsimena, nes nuo įvykio praėjo pusė metų. Jis dirba „Ž.“ žemės ūkio bendrovės vadovu. Iš kontoros po pasitarimo išėjo į kiemą, buvo ruduo, gali būti, kad viskas vyko 2015 m. spalio mėnesį, dienos nepamena. Žinojo, kad vyksta kelio remontas, važiuodavo mašinos, užvažiuodavo į parduotuvę. Parduotuvė yra dar prieš kontorą. Stovėdami šalia kontoros, esančioje stovėjimo aikštelėje, pamatė mašiną su besileidžiančiu „kuzavu“, kuri buvo su skiriamaisiais ženklais, vežė skaldą į rekonstruojamą kelią, skiriamųjų ženklų nepamena, mašina buvo kelių tarnybos, geltonos ar ružavos spalvos, spalvos gerai neprisimena. Po to jis paskambino vadybininkui, kuris prižiūrėjo tą kelią, ar B. ir suteikė informaciją apie įtartinai pravažiuojančią mašiną. Mašinos priekaba buvo pakelta, leidosi, o ar ji buvo tuščia, ar pilna negali pasakyti, su pilna priekaba nevažiuos ir nesileis, jeigu leidosi, negalėjo būti pilna. Sunkvežimis važiavo iš kairės į dešinę, važiavo M. kaimo gatvele, važiavo iš kaimo galo, kaimo gale dar yra viena gatvė, o po to baigiasi kaimas, važiavo M. gatve į pagrindinį kelią kur vyko remontas. Iš kokios gatvės važiavo nežino, yra V. gatvė ir dar kažkokia gatvė. Kada mašina grįžo su besileidžiančiu mašinos „kuzavu“, jos nesekė, mašina lyg dar buvo sustojusi prie parduotuvės. Remontuojamas kelias buvo už M. kaimo. Sunkvežimis buvo visai ne tame kelyje, kur buvo vežama skalda remontui. Ar byrėjo skalda mašinai važiuojant su besileidžiančiu „kuzavu“, nepastebėjo. Kai pravažiavo pro tą vietą, kur buvo mašina, skaldos buvo pribyrėję ant asfalto. Gali teigti, kad mašinos priekaba buvo tuščia. Gali būti, kad sunkvežimis buvo oranžinės spalvos, kad ant durų buvo užrašas „Kelių tarnyba“, senas laikas, tai ką pasakė duodamas parodymus anksčiau, yra tiesa. Jis tada pagalvojo, jeigu kelią remontuoja toliau, tai kodėl mašina važiuoja čia. Jo logika buvo tokia, kodėl ta mašina važiavo su pakeltu „kuzavu“ ir ne toje vietoje, kur turėjo važiuoti. Peršasi išvada, kad nebuvo kontrolės. Todėl paskambino B., nes turėjo jo telefono numerį, gerai nebeatsimena, paskambino atrodo lyg po pietų, atrodo, kad kalbėjo su jų įmonės vadybininku, nes jis kontroliavo to kelio remontą, o ką nurodė vadybininkui nebepamena. Vadybininką pažįsta tik iš matymo, atvykusių liudytojų tarpe vadybininkas yra. Kai pradėjo remontuoti kelią, su tuo vadybininku per dieną jie susitikdavo po tris ar keturis kartus, nes jų dirbtuvėse palikdavo mašinas. Jis matė, kad kelių tarnybos automobilis veža skaldą, matė, kad pravažiavo su besileidžiančiu „kuzavu“, todėl buvo viena iš versijų, kad kažkur nuvažiavo skalda, bet kad nuvežė ūkininkui, jis nepasakė. Neatsimena, ar paskambinęs B. paklausė „ar suderinta su pačiu ūkininkams vežti skaldą“, atrodo, kad sakė kitaip, nebeatsimena, senas laikas, viskas vyko ekspromtu. Buvo viena iš versijų, kad skaldą veža ūkininkui, kitų įmonių mašinos tenai nevažinėjo, visi galėjo patvirtinti, kad važinėjo „Kelių tarnybos“ mašinos. Mašinos modelio neatsimena, galėjo būti „MAN“, nes mašiną matė apie 30 sekundžių, galėjo būti ir „Mercedes“. Automobilis negalėjo būti kitos įmonės, kadangi tą dieną važinėjo „Kelių tarnybos“ mašinos, dirbo tame objekte, todėl sprendžia, kad tai galėjo būti „Kelių tarnybos“ mašina, dokumentų nežiūrėjo.

Liudytojas E. K. parodė, kad važiuodamas iš darbo, užsuko į K. skaldą, pamatė stovinčias tris „fūras“ su priekabomis, priėjęs paklausė, gal veža skaldą, pasakė, kad gali atvežti skaldos, pasakė, kad jam reikėtų apie 20 tonų, paklausė ar reikia popierių, pasakė, kad nereikia. Pasiskambino draugui ir pasiklausė kainos su atvežimu. Sutarė dėl kainos, sumokėjo pinigus, atvežė skaldą. Tai buvo prieš spalio 12 dieną. Spalio 12 dieną grįžo iš darbo, buvo žmonos gimtadienis, išvažiavo į V. kaimą dirbti lauko darbų. Vakare grįžo iš darbo ir išvažiavo į koncertą. Spalio 14 dieną grįžus iš lauko darbų, atvažiavo kelių tarnybos atstovas ar brigadininkas ir pasakė, kad pas jį yra vogta skalda, kad tai jų skalda, kad iškvies policiją. Jis dirba priešgaisrinėje tarnyboje, pasakė, kad su policija nenori turėti jokių reikalų, pasakė, kad skaldą išsivežtų. Spalio 14 dieną atvažiavo išsivežti skaldos, pasakius, o jeigu skalda ne jų, skaldą paliko, pažadėjo išsiaiškinti, o išsiaiškinus pasiimti. Jis gyvena M. kaime, V. g. 2. Spalio 12 dieną dirbo V. kaime prie lauko darbų, arė, namo grįžo po darbo, likus valandai iki koncerto R., važiavo į koncertą. Jam sakė, kad skalda atvežta spalio 12 dieną, išversta už garažų, bet būtent tą dieną jis skaldos nematė, nes skubėjo į koncertą. Skaldą pamatė spalio 14 dieną, dienos metu, spalio 13 dieną turėjo išeiginę ir tik spalio 14 pamatė išpiltą skaldą. Kai nuvažiavo į K. skaldos gamyklą pamatė tris mašinas su priekabomis, skiriamųjų ženklų nebuvo, atrodo, kad buvo baltos spalvos, ne raudonos, ne oranžinės. Su nepažįstamu žmogumi susitarė dėl skaldos, nupasakojo, kur vežti, kur išpilti, lapelyje nubraižė, kur važiuoti, kelias nuo K. link R. tiesus, du posūkiai ir pas mane kieme. Žmogui pinigus apie 200 eurų sumokėjo iš karto ir išvažiavo. Pasitikėjo. Žmogaus, kuris atvežė skaldą neatpažintų, nes tai buvo seniai. Kelių tarnybai kažkas pranešė, todėl pas jį atvažiavo kažkoks kelių tarnybos darbuotojas. Jis matė, kad yra remontuojamas kelias, kad priverstas skaldos, matė važiuojančias mašinas. Mašinos, kurios vežė skaldą, buvo oranžinės spalvos, Kelių tarnybos mašinos, o kur jis tarėsi, mašinos buvo ne Kelių tarnybos, ne oranžinės spalvos. Nuvažiavęs į K. skaldą pamatė tris „fūras“, modelio gal „MAN“, gal „Mercedes“, gal „Volvo“, neatkreipė dėmesio. Dirba priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, darbas pamaininis, uždirba apie 600 eurų per mėnesį. Tariantis su žmogumi dėl skaldos atvežimo neklausė jo pavardės, telefono numerio, sumokėjo pinigus ir viskas. Kad skalda yra atvežta pamatė gal spalio 13 dienos vakare, o spalio 14 dieną skaldą truputį patraukė, pastūmė gal pusmetrį, kad galėtų pravažiuoti, nes toje vietoje kiemas yra pravažiuojamas, šalia stovėjo jo traktorius su purkštuvu. Skaldą prastūminėjo, nes yra pravažiavimas, pastūmė nuo kelio, buvo kažkokios vėžės. Tą dieną grįžo su traktoriumi ir su diskiniu skutiku (spalio 14 dieną B. kaime skuto žemę), tas keliukas duobėtas, prieš tai buvo suvertęs plytas, su diskiniu skutiku pralygino keliuką, neprivažiavo iki skaldos, nusuko už ūkinio pastato. Skaldą pastūmė su traktoriumi, kuris turi krautuvą, nes ūkininkauja ir turi daug technikos. Spalio 12 dieną dirbo V. kaime, arė žemę. Spalio 14 dienos rytą išvažiuodamas į darbą pastūmė skaldą. Spalio 13 dieną po pietų pamatė supiltą skaldą, kadangi apie pietus tik atsikėlė. Su kaltinamuoju dėl skaldos nesitarė.

Liudytojas R. P. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) darbų vadovu. Darbo pabaigoje vairuotojai pateikia važtaraščius, kurie po to susitikrinami su telemetrinės įrangos duomenimis. Pagal telemetrinės įrangos duomenis tam reisui buvo nutrūkęs duomenų davimas M. kaime ties posūkiu, ties sankryža. Kilus įtarimams, pranešė mechanikui, kad pasižiūrėtų automašinos įrangą, nes jis yra atsakingas už mechanizaciją. Po kurio laiko gavo pranešimą iš viršininko, kad yra gautas pranešimas, jog pastebėta jų įmonės mašina verčianti skaldą kažkokiame kieme M. kaime, pasakė adresą, jis nuvyko į vietą. Nuvykęs vietoje rado išpiltą skaldą, pakalbėjo su tuo žmogumi, kurio kieme buvo skalda, paklausė, ar jis turi skaldos įsigijimo dokumentus, pasakė, kad neturi, vėliau pasakė, kad atveš važtaraštį, žmogus mėtėsi. 2015 metų spalio 12 dieną jis dirbo kelyje R.-A., įrenginėjo nuovažos pralaidas. Kadangi į kelio darbų rekonstrukciją įeina skalda, tą dieną ant to kelio buvo vežama skalda. Skaldą vežė Č. B., P., K. K. skaldą vežė su „MAN“ markės automobiliu. Kai skalda buvo nuvežta į kažkokį kiemą M. kaime, jis dirbo objekte, toliau, gal kilometro atstumu. Kad sukontroliuoti, kad visa skalda būtų nuvežta, kiekvienas vairuotojas po darbo pateikia jam visos dienos krovinių važtaraščius, kuriuos jis sulygina su sunkvežimių kontrolės telemetriniais duomenimis, kuri leidžia nustatyti sunkvežimių judėjimą, važtaraštyje yra nurodytos valandos, tonažas. Jis pastebėjo, kad K. vairuojamo sunkvežimio kontrolės telemetrinės sistemos duomenys ties M. kaimu maždaug apie 20 min. nutrūksta ir nerodo, kad jis būtų nuvykęs į išsikrovimo vietą. Apie tai pranešė mechanikui J. P., kad išsiaiškintų. Po to viršininkas paskambinęs prašė patikslinti aplinkybes dėl skaldos. Jis klausė K., ar vežė kitur skaldą, kodėl buvo nutrūkęs sistemos signalas, atsakė, kad nevežė, kad nežino dėl signalo nutrūkimo. B. taip pat pasakė, kad nevežė. Spalio 14 dieną, apie 10 val. ryto buvo nuvykęs į tą kiemą, kur buvo išpilta skalda. Iš pradžių savininko nebuvo, buvo tik savininkė, kuri pasakė, kad netrukus grįš savininkas, neužilgo grįžo savininkas, paklausus iš kur skalda, ar turi įsigijimą patvirtinančius popierius, pasakė, kad nežino kas vežė, sakė, kad dokumentų neturi, nežino, iš kur atvežė skaldą, sakė lyg iš K. atvežė. Būdamas vietoje jis pastebėjo, kad prie skaldos krūvos būtų lyg su akėčiomis užlyginta, nes ta vieta buvo drėgna, bala. Spalio 13 dienos ryte tikrinant krovinių važtaraščius, pastebėjo, kad K. vairuojamo sunkvežimio kontrolės sistemos duomenys ties M. kaimo sankryža nutrūksta automobiliui dar nepasukus, stovinčiam. Nuo jų darbo vietos (remontuojamo kelio) iki tos sankryžos yra apie 800 metrų, nuo tos sankryžos į jų darbo vietą (objektą) neįmanoma nuvažiuoti, nes važiavimas gaunasi į kitą pusę. Buvo sustojęs pačioje sankryžoje, nenusukęs niekur, sustojęs buvo gal apie 15 minučių (buvo išsijungusi ta sistema), įsijungus sistemai jis važiavo atgal į K. S. gamyklą. Iki vietos kur turėjo išpilti skaldą K. nenuvažiavo. Imant nuo tos sankryžos, kur prapuolė tas ryšys, panašiai galėjo per 15 minučių atvažiuoti, išpilti skaldą ir grįžti atgal. Įmonėje kontrolės sistema veikia apie 8 metus, jam tokių atvejų nėra pasitaikę. Spalio 12 dieną tik jų įmonės transportas vežė 0-32 frakcijos skaldą, o daugiau niekas nevežė. Pas tą žmogų, kur buvo išpilta skalda, nuvyko spalio 14 dieną, apie 10 valandą, netrukus šeimininkas grįžo su traktoriumi, kuriam buvo prikabintos, pakeltos akėčios. Prie jo su akėčiomis jis nieko nedarė, buvo prabraukta su akėčiomis iš anksčiau. K. automobilyje telemetrinė sistema nerodė, kad jis būtų nuvažiavęs į tą vietą, kur buvo išpilta skalda, ryšys buvo nutrūkęs M. kaime ties posūkiu. Kelio maršrutas iki objekto (darbų zonos, telemetrinėje sistemoje) nesimato. Jis nematė, kaip išpylė skaldą ūkininko kieme. Jis nematė, kad skaldos neišpylė objekte. Kiekvienas vairuotojas po darbo pateikia visos dienos krovinių važtaraščius, jis patikrina telemetrinius duomenis, šiuo atveju duomenis tikrino spalio 13 dienos rytą. Kelionės lape jis patvirtina reisus, važtaraščio Nr. 12286 nepasirašė, nes K. neatvažiavo, mašina buvo atvažiavusi šalia objekto, bet krovinio neatvežė. Fiziškai mašina buvo atvažiavusi iki objekto, darbo zona buvo už 800 metrų. Kelionės lape žymimas transporto maršrutas, mašina buvo atvažiavusi šalimais objekto. Jeigu automobilis su kroviniu atvažiuotų į objektą, o telemetrinė sistema neveikia, tokiu atveju būtų vykdomas tyrimas. Šiuo atveju buvo aiškinamasi, kas nutiko. Nuo pagrindinio kelio iki ūkininko yra gal 150-200 metrų atstumas. Jis neturi tokių duomenų, kokį atstumą nuvažiavo K. vairuojamas automobilis, atsijungus telemetrinei sistemai iki vėl pasijungė sistema. Nuo sistemos atsijungimo darbo zonos yra atstumas apie 800 metrų į vieną galą. Nuvažiavimas iki ūkininko pirmyn ir atgal gautųsi apie 500 metrų. Nežino, ar po to įvykio buvo remontuojama telemetrinė sistema. Ar buvo nustatytas skaldos trūkumas? Nuo 2000 tonų tie 20 tonų gaunasi „lašas jūroje“, negali pasakyti ar skalda buvo atvežta į objektą, ar neatvežta. Tą dieną skaldą vežė dvi mažesnės mašinos su puspriekabėmis ir 4 „fūros“. Darbo vietoje jis dirbo su visais darbuotojais. Kaip darbų vykdytojas stebi, kiek atvažiuoja automobilių, bet šioje situacijoje gavosi taip, nes yra kelio vingis, tiesiog nesimato. Nėra nurodyta, kiek kartų per dieną K. turėjo atvykti į objektą, nes gamykloje prie skaldos būna eilės, pagal duomenis 4 kartus (reisus). Kelionės lapas yra visos dienos darbo rezultatas, pildomas už visą dieną, K. automobilis išvažiavo iš jų bazės ir visą dieną važinėjo, pasikrovė skaldą, nuvežė į objektą, vėl pasikrovė, atvežė, išpylė, o vakare po darbo grįžo į įmonę. Visi tie 4 kartai surašyti viename kelionės lape. Skaldos trūkumą kažkiek būtų įmanoma paskaičiuoti ir nustatyti, kadangi yra kiekis, kelio ilgis, plotis, kelias lyginamas su greideriais, vietomis būna ploniau, vietomis storiau. Remontuojamo kelio ilgis buvo 2,5 kilometro, skaldos trūkumą būtų sudėtinga paskaičiuoti. Kelionės lape fiksuojami visi tos dienos rezultatai, kelionės lapas yra transporto priemonės judėjimo grafikas, kelionės lapą pildo vairuotojas, o jie tik patvirtina.

Liudytojas J. P. parodė, kad dirba „Šiaulių regiono keliai“ (duomenys neskelbtini) vyresniu mechaniku, yra atsakingas už techniką ir už transporte įdiegtos kontrolės sistemos priežiūrą. Transporte įdiegtos kontrolės sistemos veikimą tikrina kiekvieną rytą atėjęs į darbą, pasijungia kompiuterį ir programoje matosi, kam navigacijos rodo, kam nerodo, jeigu kam nerodo navigacija, neišleidžia išvažiuoti, pildo transporto kontrolės sutrikimo žurnalą. Įmonėje jis pradėjo dirbti nuo 2013 metų, sistema jau buvo įdiegta. Būtent į įmonės sunkvežimius įdiegtos kontrolės sistemos gedimų per jo dirbamus metus nėra pasitaikę, yra pasitaikę tik traktoriuose įdiegtos kontrolės sistemos gedimų. 2015 m. spalio mėnesį, dienos nepamena, buvau išvykęs, jam paskambino darbų vadovas R. P. ir paprašė pažiūrėti, kur važiuoja A. K. vairuojamas sunkvežimis, tačiau jis neturėjo galimybės prieiti prie kompiuterio, todėl nepasižiūrėjo. Kai jis parvažiavo, procesas jau vyko, visą tą reikalą derino viršininkas B. Jeigu iš ryto sistema veikia, tai viduryje dienos neturėtų išsijungti, jeigu išsijungia transporto kontrolės sistema, tai išsijungia ilgesniam laikui. Gali trumpam išsijungti, jeigu automobilis patenka į akliną patalpą. Jeigu sistema veikė rytą, tai dienos metu, atviroje vietoje išsijungti negali. Ar galima atjungti mechaniškai, negali pasakyti, nes jis net nežino, kur mašinoje yra tai įdiegta, įdėta navigacija. Jis prižiūri navigaciją tik tuo atveju, kai ji sugenda, iškviečia techniką, kuris ją sutvarko. Šiuo konkrečiu atveju dėl ko buvo išsijungusi sistema negali pasakyti, kadangi ne jis ją tvarkė. Sistemą tvarkė technikas M. Š., sutvarkė nuotoliniu būdu. Šiuo atveju atsijungusios navigacijos tvarkyti nereikėjo. Jeigu sistema neįsijungia ilgesniam laikui yra registruojamas gedimas ir kviečiamas technikas kuris sutvarko. Savo darbo praktikoje su automobiliais navigacinės sistemos gedimų neturėjo, turėjo tik su traktoriais. Šio automobilio kontrolės sistemai buvo atlikta tik patikra, nieko nedaryta. Darbų akte nurodyta, kad atlikta patikra.

Liudytojas G. K. parodė, kad jis dirba AB „K. s.“ komercijos direktoriumi. Jam yra žinoma, kad Pakruojo kelių tarnybos mašina vežė iš AB „K. S.“ gamyklos skaldą, kuri buvo tvarkingai pakrauta, pasverta, išrašyti visi reikalingi dokumentai ir išleista link objekto. Vėliau išgirdo, kad skalda kažkur „nugaravo“. Transporto priemonės, įvažiuojančios į K. skaldos bendrovės teritoriją yra fiksuojamos operatoriaus, įvažiavimas skirtas įvažiuoti mašinoms, o kitas yra skirtas išvažiuoti, stebima vaizdo kamera, viską stebi ir mato operatorius. Jeigu mašina įvažiuotų į teritoriją, gal ir pakrautų, tačiau išvažiuoti nebūtų galimybės. 2015 m. spalio 12 dieną iš jų bendrovės skaldą vežė (duomenys neskelbtini), skaldą vežė link M., lyg kelio tvarkymui, jiems nėra aktualu, kur vežama skalda. Tą dieną skaldą vežė ir kitų įmonių mašinos, tačiau vežė ne tos frakcijos skaldą. Frakciją 0-32 mm vežė būtent Pakruojo kelių tarnybos mašinos. Susitarti dėl skaldos jų įmonėje „po blatu“ neišeina, gal yra ir kitų būdų, kurių jie net nežino, tačiau pagal jų sudėliotą schemą mano, kad yra visiškai pakankamai griežtai užtikrinta gamyklos turto apsauga. Jeigu gamyklos darbuotojas turi poreikį nusipirkti skaldos, gali, sumoka savo vardu ir kur veža po to jiems nėra aktualu, gali nuvežti ir parduoti bet kam. Spalio 12 dieną tokio atvejo nebuvo, spalio 9 dieną tokio atvejo taip pat nebuvo. Savi darbuotojai visada atsiklausia ar gali nusipirkti skaldos, jeigu būtų pirkę savi žinotų. Tą dieną „Kauno tiltai“ vežė skaldą, o kokios frakcijos sunku prisiminti, atrodo, kad ne 0-32 frakcijos. Iš Pakruojo kelių tarnybos buvo skambutis, kur skalda, kas jiems sukėlė nuostabą, todėl taip ir sužinojo apie tą skaldą, išgirdo, kad pas juos pakrauta skalda, išleista, kažkur kelyje neprivažiavo iki paskirties taško. Tą dieną skaldą vežė ir „Kauno tiltai“ o kokios frakcijos sunku prisiminti, reikia pasižiūrėti į dokumentus. Jeigu ikiteisminiame tyrime jis sakė, kad „Kauno tiltai“ ir (duomenys neskelbtini) spalio 12 dieną vežė 0-32 frakcijos skaldą, vadinasi taip ir buvo, parodymai teisingi. Transporto priemonės buvo krovininės, vilkikai, vienos su puspriekabėmis, kitos su priekabomis, sunku prisiminti, žino, kad Kelių tarnybos automašinos yra oranžinės spalvos, o kitų įmonių kitokios spalvos. „Kauno tiltai“ niekada neveš su oranžinės spalvos mašinomis, nes tą žino tvirtai ir atsakingai. Tiksliai kokią, spalio 12 dieną vežė skaldą „Kauno tiltai“ galėtų pasakyti, pasižiūrėjęs į dokumentus. Kiti skaldos gamintojai irgi gamina tokios frakcijos skaldą.

Liudytojas M. Š. parodė, kad jis dirba UAB „T.“ inžinieriumi-montuotoju ir yra atsakingas už GPS stebėjimo sistemos montavimus, kuriuos atsiradus gedimams tvarko. Nusiskundimas yra duodamas į „T.“, inžinieriai ją patikrina, jeigu reikia fizinio įsikišimo, tada į vietą kviečiamas jis, jeigu neįmanoma sutvarkyti per atstumą. Yra įdarbintas tik montuoti tą sistemą, o dėl įrangos veikimo principų reikia kviesti kitą specialistą, jo darbo pobūdis yra tik diegti sistemą, nesigilina į jos veikimo principus. Jeigu sistema buvo tvarkoma nuotoliniu būdu tai tikrai tvarkė ne jis, nes jis tvarko fiziškai privažiavęs prie mašinos, prie vietos. Nuotoliniu būdu yra tvarkoma tuo atveju, kai įmanoma sistemą sutvarkyti, o jeigu neįmanoma, kai nėra galimybės susisiekti su įranga, tada perduodama jam tvarkyti. Nežino, dėl kokio konkretaus įvykio yra pakviestas į teismą. Apžiūrėjęs byloje esantį dokumentą, paaiškino, kad 2015 m. lapkričio mėnesį atliko darbą, o kiek tokių darbų padaro per dieną, atsiminti tiksliai neįmanoma, parašyta, kad įranga veikia. Jam atvažiavus įranga pilnai veikė, siuntė duomenis, tačiau buvo demontuotas ragelis. Jam buvo perduota, kad įranga neveikia, atvažiavo, patikrino, surašė, kad buvo patikrinta, kad viskas veikia, nedidelis remontas. Nėra parašyta, kad kažkas buvo sulūžę ar sugadinta. Šiuo atveju gedimų nebuvo nustatyta. Jeigu atvažiavo, vadinasi buvo iškvietimas, atvažiavęs jeigu randa gedimą, parašo, kas buvo įrangai, jeigu nieko neranda, parašo, kad nedidelis remontas.

Liudytojas A. C. parodė, kad apie galimą skaldos nuvežimą ūkininkui sužinojo iš viršininko, kuris davė nurodymą vykti į vietą M. kaime ir užfiksuoti skaldos išpylimo vietą. Nuvažiavęs į įvykio vietą ūkininko kieme pamatė išpiltą skaldą, kurią vežė jų įmonė iš „K. S.“. Įvykio vietoje buvo tik kelias minutes, kadangi tai privati valda, su savininku nebendravo, nufotografavo skaldą ir išvyko. Pagal skaldos spalvą matė, kad ta pati skalda, kurią jų įmonė vežė tą dieną iš „K. S.“. Tuo metu jų įmonė iš P. dolomito įmonės skaldos nevežė. Įvykio vietoje nuo pagrindinio kelio skaldos nesimatė, tik įsukus į ūkininko kiemą pamatė išpiltą skaldą, gal už 20 metrų nuo skaldos išpylimo buvo gyvenamas namas. Kieme nė vieno žmogaus nebuvo, nesimatė, tik stovėjo automobilis. Įvykio vietoje skalda buvo išlyginta, paskleista. Į įvykio vietą vykti jam nurodė viršininkas B. ir užfiksuoti skaldą.

Liudytojas E. A. parodė, kad telementrinė sistema veikia dviem signalais, tai yra GPS signalas naudojamas tam, kad nustatytų įrangos buvimo vietą, o GSM signalas naudojamas, kad išsiųstų sukauptus duomenis apie buvimo vietą į serverį, kuriuo galima stebėti įrangos veikimą. Koordinates renka pagal tuo metu esančius palydovus. Ši įranga yra gana sena, todėl jos veikimas 100 procentų jiems nėra valdomas, negali stebėti jos veikimo realiu laiku, gali stebėti duomenis kas minutę, be to, ši įranga nebegarantinė, gali atsirasti kažkokių gedimų. Šioms įrangoms pagrindiniai gedimai yra, kad sugenda baterija, kurią reikia keisti kas du metus, gali sugesti antenos, GPS antena, GSM antena. Atsiradus gedimams remontas yra paprastas, reikia pakeisti anteną ar bateriją, o toliau gali atsirasti ir rimtesni gedimai, tai yra mikroschemos modulių gedimai, arba sudegti įranga dėl įtampos šuolių priklausomai nuo automobilio. Įranga renka duomenis, siunčia, kuriuos galima stebėti, gedimo atveju matosi, kad duomenys nebesiunčiami ir tokiu atveju įrangą reikia remontuoti. Įranga, esančią šioje įmonėje, tikrina jų įmonė. Jeigu įmonėje yra asmuo, kuris stebi tos įrangos veikimą, ryte sistema veikė, yra buvę tokių atvejų, kad įranga veikė ir po kažkiek laiko išsijungė. Jeigu buvo važiuojama, kur buvo prastas GSM signalas, gali nebeveikti. Yra įmanoma, kad jeigu per tą pačią dieną automobilis važiuoja kelis kartus, visą laiką veikia sistema, o vieną kartą ima ir išsijungia, o po kurio laiko vėl įsijungia. Kaip ir su visa technika pasitaiko visko, lygiai tas pats, kad nusipirkus naują televizorių nėra tikimybės, kad jis įjuntas iš karto veiks. Šią sistemą gali atjungti ir pats asmuo. Įranga skirta transporto stebėjimui, montuojama tam tikroje automobilio vietoje, bet nėra apsaugota nuo vagystės ar fizinio poveikio, galima įrangą atjungti nuo maitinimo, galima atjungti apjuosiant antenas. Jeigu įranga bus atjungta nuo maitinimo, tam tikrą laiko tarpą nesiųs duomenų, jeigu vėl įjungs (įsijungs) pradės siųsti duomenis nuo įjungimo (įsijungimo) laiko. Žmogus turi tokias galimybes atjungti sistemą. Įrangą atjungti nuo antenos galima. Ant šių įrangų modulių yra tokia „fiškė“, tenai yra dėžutė, laidų rinkinys, kur nuspaudžiamas toksai laikiklis, fiksatorius ir įranga atjungiama nuo laidų, kadangi per tuos laidus įrangai perduodamas maitinimas, atjungiama, nebeveikia. Antenos yra prisukamos, jos gali būti atsukamos. Kai būna prastas GPS signalas, tai duomenys nesiunčiami, kaupiami ir siunčiami tada, kai atsiranda geras signalas, kai atjungta GSM sistema, tada duomenys yra nekaupiami. Šiuo atveju tai nebuvo GPS signalo dingimas. Galėjo būti arba atjunga įranga nuo maitinimo arba nuo GSM. Įvykus gedimui, retais atvejais signalas atsistato. Atsistato, jeigu įranga gauna per didelį įtampos šuolį, priklausomai nuo automobilio, kartais būna, kad senuose automobiliuose gauna per didelę įtampą, turi persikrauti ir persikrovus vėl veikia. Jeigu pačiame automobilyje yra koks elektronikos gedimas, tai gali kartotis, kol nebus šis gedimas pašalintas, arba gali būti vienetinis šuolis, tokių gedimų pasitaiko tokiuose automobiliuose. Žino, kad po įvykio buvo tos įrangos patikrinimas, buvo privažiavęs darbuotojas iš Šiaulių. Kadangi jie iš karto negali diagnozuoti, kas per gedimas, atvykęs darbuotojas patikrina ar yra veikiančios antenos, patikrina bateriją. Jeigu baterija nebeveikianti, taip dažniausiai ir būna, pakeičia bateriją, tada pakeičia antenas priklausomai nuo signalų lygio, ir tokiu atveju palieka įrangą tolesniam stebėjimui. Jeigu stebint situacija pasikartoja, tuomet įranga paimama remontui. Greitis yra labai svarbu, kadangi greitį ima iš pačių palydovų, priklausomai nuo nuvažiuoto atstumo. Jeigu dingsta visi duomenys (geografinės padėties tam tikrame lauke), tai tame tarpe ir greičio nebus rodoma, tiesiog bus dingę visi duomenys. Įranga yra montuojama automobilyje po visomis plastmasėmis, kad nebūtų fiziškai matoma, tvirtinama taip, kad būtų geriausia vieta antenoms sumontuoti, kad matytų dangų, kad būtų geresnis signalas, įrangos lengvai, važiuojant, ranka nepaveiksi, įranga sumontuota giliai, norint prieiti prie įrangos reikėtų dalį jos išardyti. Mūsų darbuotojai tą įrangą pasiekia per 10 ar 15 minučių. Liudytojas apžiūrėjęs byloje esantį darbų atlikimo įrangos perdavimo aktą, paaiškino, kad tokiu atveju akte turėtų būti pažymėta ar tai antenos, ar akumuliatoriaus keitimas, nes įmonėje tas medžiagas jie turi nurašyti. Dėl GPS antenos blokavimo, kai ji yra automobilio panelės viršuje, greičiausiai keleivio pusėje yra sumontuota įranga, sumontuotos dvi antenos, kad pro langą matytų dangų, jeigu virš tos vietos yra uždedamas kažkoks daiktas jis gali blokuoti signalą. Kas konkrečiai galėjo įvykti šiuo atveju? Negalėtų teigti, nei kad tai buvo sistemos atjungimas, nei kad įrangos gedimas, reikia analizuoti įrangą, jeigu ji yra veikianti, tai greičiausia neras, dėl ko ir kaip tai buvo atsitikę. Jeigu tuo metu įranga buvo veikianti tai galėjo būti trumpalaikis įrangos gedimas, gal buvo kažkoks įtampos šuolis, lygiai taip pat galėjo būti ir žmogaus atjungta. Ant įrangos nebuvo kažkokių atjungimo ženklų, nes įranga nėra plombuojama, galėjo atjungimas būti ir su kažkuo uždengiant.

Liudytojas J. P. parodė, kad telemetrinė įranga veikia palydovų ir GSM ryšio pagalba, kad veiktų jai reikia matyti GSM palydovus, turėti ryšį, per kurį galėtų išsiųsti duomenis. Įranga priklausomai nuo jos tipo gali rinkti papildomų daviklių rodmenis, arba siųsti tik GSM koordinates, laiką kuris tuo metu yra, variklio akumuliatoriaus įtampą, paprastai tariant įranga veikia taip. Jeigu įranga yra veikianti, siunčia duomenis, prietaisai nėra sugedę, duomenys yra patikimi. Teoriškai gali būti, kad įranga iš ryto veikė, išsijungė ir vėl pradėjo veikti, bet neaišku kokie gedimai galėjo būti, gal nuo vibracijos atsijungė maitinimo laidas, po to vėl netyčia pasijungia, galbūt koks elementas sustreikavo, tada reikia tikrinti pačią įrangą konkrečiai. Toks atsijungimas, pasijungimas, jo manymu, turėtų būti nevienkartinis, turėtų kartotis. Įranga nėra apsaugota, yra paprasta jungtis, kurią ištraukus ji išsijungia. Jungtis gali būti apsaugota vien tik dėl garantijos, jeigu praplėšus garantijos lipduką garantija negalioja. Įranga yra montuojama mašinoje po panele, kažkur prie saugiklių bloko ir jungtis kuri maitina tą įrangą, kad ji veiktų, jungtis išsitraukia paprastai. Blokuoti signalą įmanoma neatjungiant, nes yra GSM sistemos slopintuvai, mobilaus ryšio slopintuvai, kurie gali sutrikdyti tą darbą, jeigu atjungsi mašinos akumuliatorių, tai įranga negaus maitinimo ir neveiks. Yra aibė variantų atjungti. Įranga turi išorines GSM antenas, netgi tą anteną atjungus, net nereikia išjungti pačios įrangos, jau įranga nežinos kur ji yra. Atjungus ar uždengus anteną, kokį rodys gedimą? Specialistas, tikrindamas įrangos pajungimą, jeigu antenos yra tinkamai veikiančios, tai gedimo neras, jeigu jo nebuvo, jeigu ji buvo atjungta, tai nėra gedimas, tai išjungimas. Šiuo atveju jis žino tik tiek, kad įvyko kažkoks įvykis, kur buvo sumontuota jų įranga. Šiuo atveju, ar buvo gedimas, ar padarė žmogus, negali pasakyti. Signalas gali dingti, vėl atsirasti dėl vibracijos, nes gali atšokti jungtis, prisijungti, arba atsisukti kokia antena. Nutikus gedimui dėl vibracijos, iškrenta kokia jungtis arba atsipalaiduoja prisukta antena, tai po to kartojasi, nes pati jungtis atgal neįsikiš, varžtas pats neprisisuks, nutikus tokiam gedimui, turi būti tvarkoma, būtų jau remontas. Kai būna per didelė elektros perkrova, saugikliai, kurie yra viduje, sudega ir po perkrovos toliau neveiks. Galima situacija, kad sistema persikrauna ir veikia toliau, savaime dėl kažkokio gedimo gali persikrauti, jis nėra remonto specialistas. Jis nežino tokių gedimų, kad buvo vienkartinis gedimas 15 ar 20 min. ir toliau tas gedimas nepasikartoja, negali pasakyti. Gali būti ryšio sutrikimai, esant kažkokioms sąlygoms, jeigu įvažiuoja į angarą, kur nėra ryšio ir išvažiuoja. Galimi ryšio sutrikimai, nepriklausomi nuo įrangos, nepriklausomi nuo vairuotojo. Liudytojas apžiūrėjęs byloje esantį darbų atlikimo įrangos perdavimo aktą, paaiškino, kad jis tokių aktų nepildo, bet žino, kad pastabose turi būti parašyta, kas konkrečiai buvo daryta, jeigu tai buvo pažeistas laidas, bus parašyta, kad pakeistas maitinimo laidas, jeigu bus atsipalaidavusi antena, jungtis, bus pažymėta, kad pritvirtinta jungtis. Nedidelis remontas yra tai, kad privažiavo prie įrangos, patikrino, kaip ji veikia, tai ne garantinis remontas.

Iš 2015-10-19 VĮ „Šiaulių regiono keliai“ P. kelių tarnybos viršininko V. B. pareiškimo su priedais (1 t., 3-13 b. l.) matyti, kad 2015-10-12 Pakruojo rajone, kelio Nr. 2901 R.-D.-A. ruože nuo 7,843 km iki 10,36 km buvo atliekami kelio remonto darbai, kur iš AB „K. S.“ automobiliais buvo vežama 0-32 frakcijos skalda, kad 2015-10-13 viršininkui V. B. telefonu paskambino ŽŪB vadovas A. A. ir pranešė apie 2015-10-12 Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini) pastebėtą važiuojantį oranžinės spalvos automobilį su pakeltu kėbulu, kad nuvykus į pranešėjo nurodytą vietą, namo kieme buvo pastebėta panaši į kelio remontui naudojamos frakcijos, skaldos krūva, kad darbų vadovas patikrino minėtus kelio remonto darbus atlikusių automobilių kontrolės sistemos (TAVL), leidžiančios nustatyti automobilių judėjimo maršrutą, duomenis ir pastebėjo, kad tą dieną kontrolės sistema (TAVL) laikotarpiu nuo 13:18 val. iki 13:33 val. į darbų vietą skaldą vežusio krovininio automobilio MAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (vairuotojas A. K.), duomenų perdavimo į palydovus (vėliau į serverį) siųstuvo ryšys prarandamas, kad minėtu laikotarpiu maršruto nustatymo sistema nustoja rodyti minėtą automobilį ties M. kaimu, o nuo nurodyto laiko (13.33 val.) vėl pradeda rodyti minėtą automobilį judant, bet ne į krovinio išsikrovimo vietą (kur jis turėjo vykti išsikrauti skaldos), o į priešingą pusę, t. y., vėl į pasikrovimo vietą. Minėta transporto priemonių kontrolės sistema iki 2015-10-12 13:18 val. veikė ir nuo 2015-10-12 13:33 val. iki dabar veikia be sutrikimų. Nepriklausomai veikianti elektroninė degalų apskaitos ir kontrolės sistema leidžia nustatyti faktą, kad automobilis MAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), minimą dieną tarp 13:18 – 13:33 val. nestovėjo. Jo rida tuo metu fiksuojama 3,23 km. Krovininio automobilio vairuotojas A. K. paaiškinime apie 13:18 – 13:33 val. važiuotą maršrutą nieko nepaaiškino. VĮ „Šiaulių regiono keliai“ (duomenys neskelbtini)i padaryta 173,50 eurų žala pagal važtaraštį Nr. KSV 0012286 už 22,1 tonos skaldos. Prie pareiškimo pridėti priedai: automobilių transporto kontrolės sistemos (TAVL) duomenys apie judėjimo maršrutą (3 lapai), automobilio degalų apskaitos ir kontrolės sistemos duomenys (2 lapai), darbų vadovo R. P. paaiškinimas (1 lapas), vairuotojo A. K. paaiškinimas (1 lapas), skaldos išpylimo vietos M. kaime nuotraukos (1 lapas) ir krovinio važtaraščio Nr. KSV 0012286 kopija (1 lapas).

Iš 2015-10-12 krovinio važtaraščio Nr. KSV 0012286 kopijos (1 t., 13, 52 b. l.) matyti, kad vairuotojas A. K. priėmė krovinį – dolomitinę skaldą 0-32, 22,1 tonos iš pardavimų vadybininko L. D., pakrovimo vieta – (duomenys neskelbtini), iškrovimo vieta – R.-A., transporto priemonė – sunkvežimis MAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) EP181, patvirtinta abiejų parašais.

Iš 2015-12-02 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (1 t., 15 b. l.) matyti, kad Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), tyrimui paimtas mėginys iš 2015-10-12 atvežtos skaldos krūvos, kurį leidžia paimti E. K..

Iš 2015-12-07 AB „K. S.“ rašto Nr. 7-89 ir iš 2015-12-04 AB „K. S.“ laboratorijos bandymų protokolo Nr. 15-412 (1 t., 18-20 b. l.) matyti, kad 2015-12-02 AB „K. S.“ laboratorijos darbuotojų paimtas dolomito skaldos ėminys iš skaldos krūvos, esančios (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone, atitinka AB „K. S.“ gaminamos dolomito skaldos sudėtį, kurią 2015-10-12 pagal krovinio važtaraštį (Serija KSV Nr. 0012286) vežė kelio remontui VĮ „Šiaulių regiono keliai“ P. kelių tarnybos transportas.

Iš 2012-06-08 Nacionalinio akreditacijos biuro prie Ūkio ministerijos akreditavimo pažymėjimo Nr. LA.01.047 (1 t., 22 b. l.) matyti, kad AB „K. S.“ laboratorija atitinka LST EN ISO/ IEC 17025:2005 reikalavimus ir akredituota atlikti mineralinių automobilinių kelių medžiagų, betono ir skiedinio užpildų bandymus bei ėminių ėmimą, galioja iki 2017-06-07.

Iš 2004-01-27 darbo sutarties Nr. DS-1264 su vėlesniais jos pakeitimais (1 t., 31-39 b. l.) matyti, kad 2004-01-27 tarp VĮ „Šiaulių regiono keliai“, atstovaujamos direktoriaus P. B., ir priimamo į darbą asmens A. K. sudaryta darbo sutartis, kuri įsigaliojo 2004-01-28 ir darbuotojas pradeda dirbti 2004-01-28, kad sutartis ir vėlesni pakeitimai patvirtinti šalių parašais.

Iš 2004-01-27 VĮ „Šiaulių regiono keliai“ darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 24-25 b. l.) matyti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 255 straipsnio 3 punktu ir 256 straipsniu, ši sutartis sudaryta tarp VĮ „Šiaulių regiono keliai“ (toliau – Darbdavys), atstovaujamos direktoriaus ar jo įgalioto asmens P. B. ir šioje įmonėje dirbančio (duomenys neskelbtini) vairuotoju, traktorininku A. K. (toliau – Darbuotojas) dėl pastarojo materialinės atsakomybes, t. y., kad Darbuotojas, prisiimdamas visišką materialinę atsakomybę už jam Darbdavio patikėtą turtą, įsipareigoja tausoti jam perduotą Darbdavio turtą ir imtis priemonių, užkertančių kelią žalai atsirasti, laiku pranešti Darbdavio administracijai apie visas aplinkybes, gresiančias jam patikėto Darbdavio turto saugumui, tvarkyti jam patikėtų materialinių ir piniginių vertybių apskaitą, nustatyta tvarka rengti ir teikti prekines, pinigines ir kitas ataskaitas apie materialinių vertybių judėjimą ir likučius, asmeniškai dalyvauti inventorizuojant jam patikėtas materialines vertybes. Kad Sutartyje aptariami ir darbuotojų materialinės atsakomybės atvejai, t. y., kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 253 straipsniu ir šia sutartimi, Darbuotojas prisiima prievolę visiškai atlyginti Darbdaviui materialinę žalą, atsiradusią dėl šių priežasčių: turto netekimo ar jo vertes sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo); medžiagų pereikvojimo; baudų ir kompensacijų išmokų, kurias Darbdavys turėjo sumokėti dėl Darbuotojo kaltės; išlaidų, susidariusių dėl sugadintų daiktų; netinkamo materialinių ir piniginių vertybių saugojimo ar jų apskaitos, kas sudarė sąlygas jas grobstyti ar kitu būdu prarasti; kitokių darbo tvarkos taisyklių, pareiginių ar kitų instrukcijų pažeidimo. Sutartis patvirtinta šalių parašais.

Iš 2015 m. spalio mėn. VĮ „Šiaulių regiono keliai“ Pakruojo kelių tarnybos darbo laiko apskaitos žiniaraščio Nr. P3-342 (14.8) 2015-10-30 (1 t., 41 b. l.) matyti, kad vairuotojas A. K. 2015-10-12 dirbo 8 val.

Iš 2015-11-26 VĮ „Šiaulių regiono keliai“ Pakruojo kelių tarnybos viršininko V. B. rašto Nr. T1-175 su priedais (1 t., 42-48 b. l.) matyti, kad automašina „MAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. pradžios buvo atliekamas žiemos tarnybos darbas pagal grafikus, pagal kuriuos šia automašina keitėsi A. K. ir E. B. sausio, vasario, kovo mėnesiais, balandžio mėnesio 13-15, 16-20, 21-24, 27-30 dienomis šią transporto priemonę eksploatavo E. P., gegužės mėnesio 4-6, 7-13 dienomis – E. P., 14 dieną – V. S., birželio mėnesio 11-16 dienomis ir rugsėjo mėnesio 21-22 dienomis – D. K., o likusias metų dienas iki 2015-10-12 d. – A. K..

Iš AB „K. S.“ pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų ir krovinių važtaraščių (2 t., 37-160 b. l.) matyti, kokie fiziniai ir juridiniai asmenys bei kokios frakcijos skaldą vežė iš šios bendrovės 2015-10-12 bei kad 0-32 frakcijos skaldą vežė tik VĮ „Šiaulių regiono keliai“ ir AB „Kauno tiltai“.

Iš AB „Kauno tiltai“ pateiktos informacijos (3 t., 12 b. l.) matyti, kad 2015-10-12 AB „Kauno tiltai“ iš AB „K. S.“ pirko 27,5 tonos dolomitinės skaldos, kuri buvo pristatyta į objektą Tauragėje ir kurią vežė D. Š. IĮ balninis vilkikas-savivartis SCANIA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Iš VĮ „Regitra“ pateiktos informacijos (3 t., 31 b. l.) matyti, kad D. Š. IĮ priklausanti transporto priemonė SCANIA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra baltos spalvos.

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo A. K. kaltė dėl nedidelės vertės svetimo turto pasisavinimo yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 3 dalį.

Kaltinamojo A. K. padaryta veika atitinka visus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 3 dalyje numatytus nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. A. K. pasisavino jam patikėtą, nedidelės vertės svetimą turtą – 22,1 tonos skaldos, kadangi dirbdamas VĮ „Šiaulių regiono keliai“ (duomenys neskelbtini) vairuotojo – traktorininko pareigose, būdamas materialiai atsakingu asmeniu, turėdamas pagal važtaraštį pristatyti minėtą svetimą turtą – skaldą nurodytu adresu, kur buvo atliekami kelio remonto darbai, jis šio krovinio nepristatė, jį nuvežė kitu adresu ir pardavė E. K., tuo padarydamas VĮ „Šiaulių regiono keliai“ (duomenys neskelbtini)i 184,78 eurų turtinę žalą. A. K. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia, nes jis suprato, kad viršydamas savo įgalinimus, neteisėtai ir neatlygintinai svetimą turtą pavertė savu, numatė, kad dėl jo neteisėtų veiksmų teisėtas to turto turėtojas jo neteks, ir to norėjo.

Kaltinamojo A. K. savo kaltės neigimas vertinamas kritiškai, kaip jo pasirinkta gynybos taktika, kad išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kadangi tokie jo parodymai yra paneigti visumos kitų byloje esančių įrodymų. Visų pirma, tokius jo parodymus paneigia nuoseklūs civilinio ieškovo atstovo V. B. parodymai, kuriais patvirtinta, kad būtent kaltinamojo vairuojamam krovininiam automobiliui, vežusiam skaldą į objektą kelio remontui, 2015 m. spalio 12 dieną, važiuojant antru reisu buvo išsijungusi Telemetrinė sistema, kuri įmonėje veikia apie penkis metus be trukdžių, tai yra, buvo nutrūkusi M. kaime, prieš įsukimą į V. gatvę, pas ūkininką ir sistema vėl pradėjo veikti, išvažiavus iš M. kaimo, kad buvo nutrūkusi apie 15-20 minučių, kad tuo laikotarpiu A. K. į telefono skambučius neatsakė, kad buvo patikrinta A. A. paminėta ūkininko pavardė – E. K., pas kurį nuvykus į namus, kieme buvo rasta nuvežta skalda, kad AB „Šiaulių regiono keliai“ P. kelių tarnybos automobiliai yra išskirtiniai – oranžinės spalvos, kuria nudažyta kabina, kėbulas, ant kabinos viršaus yra švyturėliai, ant šonų priklausomybės ženklai. Byloje papildomai pateikti dokumentai iš VĮ „Regitra“ rodo, kad D. Š. IĮ priklausantis sunkvežimis SCANIA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris samdos pagrindais vežė tos pačios frakcijos skaldą AB „Kauno tiltai“ iš AB „K. S.“ į objektą Tauragėje, buvo baltos spalvos, bei kad kiti automobiliai, vežę skaldą iš AB „K. S.“, nebuvo oranžinės spalvos. Kaltinamojo parodymus paneigia ir liudytojo A. A. parodymai, kad jis matė M. kaime 2015 m. spalio mėnesį, kai vyko kelio remontas, pravažiuojantį sunkvežimį, kurio priekaba buvo pakelta ir leidosi, galimai išpylus skaldą, kad sunkvežimis buvo su skiriamaisiais ženklais, kurių nepamena, kad buvo geltonos ar rožinės spalvos, o gal oranžinės spalvos, nebepamena, tačiau atpažino, kad tai kelių tarnybos automobilis ir paskambino, būtent, P. kelių tarnybos viršininkui V. B., o ne kokiai nors kitai įmonei, pranešdamas, kad mašina važiavo iš M. kaimo galo, M. gatve į pagrindinį kelią, kur vyko remontas, kas patvirtina, kad sunkvežimis buvo visai ne tame kelyje, kur buvo vežama skalda remontui. Kad skalda, rasta išpilta (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone, ūkininko E. K. kieme, neginčijamai sutampa su skalda, gaminama AB „K. S.“, kurią 2015-10-12 pagal krovinio važtaraštį (Serija KSV Nr. 0012286) vežė kelio remontui VĮ „Šiaulių regiono keliai“ Pakruojo kelių tarnybos transportas, patvirtino AB „K. S.“ laboratorijos bandymų tyrimas, paėmus skaldos mėginį. Taip pat liudytojo R. P. parodymai, kad pagal Telemetrinės įrangos duomenis A. K. vykdytam reisui buvo nutrūkęs duomenų davimas M. kaime ties posūkiu, ties sankryža maždaug apie 20 min., kad patikrinus įrangos duomenis nustatyta, kad nuo jų darbo vietos (remontuojamo kelio) iki tos sankryžos yra apie 800 metrų, nuo tos sankryžos į objektą neįmanoma nuvažiuoti, nes važiavimas gaunasi į kitą pusę, kad įsijungus sistemai K. važiavo atgal į K. S. gamyklą, kad iš viršininko gavęs informaciją, jog skalda yra išpilta kažkokiame kieme M. kaime, jis nuvyko į vietą ir rado išpiltą skaldą, kad žmogus, kurio kieme buvo skalda, skaldos įsigijimo dokumentų neturėjo, sakė, kad nežino kas ir iš kur atvežė skaldą, žmogus mėtėsi. Taip pat liudytojo J. P. parodymai, kad jis kiekvieną rytą tikrina transporto priemonėse įdiegtos kontrolės sistemos veikimą ir jeigu iš ryto sistema veikia, tai vidury dienos neturėtų išsijungti, kad savo darbo praktikoje tokių gedimų jis neturėjo. Taip pat liudytojo G. K. parodymai, kad 2015 m. spalio 12 dieną iš AB „K. S.“ skaldą vežė P. kelių tarnybos mašinos, vežė link M., kad skaldą vežė ir kitų įmonių mašinos, tačiau vežė ne tos frakcijos skaldą. Taip pat liudytojo A. C. parodymai, kad nuvažiavęs į M. kaimą, ūkininko kieme pamatė išpiltą skaldą, kurią iš spalvos atpažino, kad tai ta pati skalda, kurią jų įmonė vežė tą dieną iš „K. S.“. Taip pat liudytojų E. A. ir J. P. parodymai apie telemetrinės sistemos veikimą, jos galimus gedimus bei kad sistemą gali atjungti ir žmogus, paprasčiausiai uždengdamas antenas, kad šiuo konkrečiu atveju jokio gedimo įrangoje nebuvo nustatyta. Visų šių liudytojų ir civilinio ieškovo atstovo parodymus patvirtina ir byloje surinkti bei teismo ištirti ir aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai. Visi šie liudytojai ir civilinio ieškovo atstovas parodymus davė, prisiekę teismui ir pasirašę priesaikas bei įspėjimus dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl jų duotais parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Liudytojo E. K. parodymus teismas atmeta, kaip beverčius, kadangi šis liudytojas teigė susitaręs su nepažįstamu asmeniu dėl skaldos atvežimo ir neturėdamas jokių dokumentų ir duomenų apie šį asmenį, sumokėjo jam iš anksto 200 eurų, nežinojo, kada jam skaldą atveš, nematė nei kas, nei kada, nei su kokiu transportu jam skaldą atvežė, netgi tą pačią dieną nepamatė savo kieme išpiltos skaldos.

Kaltinamajam A. K. kaltinime yra tikslintina nusikalstamos veikos padarymo vieta, tai yra, vietoj kaltinime nurodyto M. kaimo, nurodant M. kaimą, kadangi visi bylos rašytiniai duomenys bei civilinio ieškovo atstovo ir liudytojų parodymai šią aplinkybę konkrečiai ir nuosekliai patvirtino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra (BK 59, 60 str.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios esmę sudaro nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, o jos turinį – tam tikrų teisių ar laisvių apribojimai ir specialios pareigos. Bausmės paskirtį numato Lietuvos Respublikos 41 straipsnio 2 dalis. Numatyti bausmės tikslai yra ne vien tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ne vien tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, paskiriant teisingą bausmę, kuria būtų kuo mažesnėmis žmogiškosiomis sąnaudomis pasiekti jos tikslai ir būtų realizuota valstybės baudžiamoji politika.

Kaltinamasis A. K. yra teisiamas pirmą kartą (1 t., 85 b. l.), metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas ir galiojančių nuobaudų neturi (1 t., 86-88 b. l.), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (1 t., 90 b. l.), Pakruojo seniūnija nurodo, jog duomenų apie jo gyvenamąją vietą ir šeimos sudėtį neturi, nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gavusi (1 t., 92 b. l.), dirba VĮ „Šiaulių regiono keliai“ (duomenys neskelbtini) (1 t., 93 b. l.), padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 str.), nėra jo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, neatsiprašė civilinio ieškovo, pas kurį dirba, ir neatlygino jam nusikalstama veika padarytos žalos, todėl atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, kad pasiekti bausmės tikslus, kaltinamasis yra baustinas pinigine bauda (BK 41, 47 str.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuteistajam A. K. paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 110 straipsnį civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti.

Civilinio ieškovo VĮ „Šiaulių regiono keliai“ pareikštas 184,78 eurų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir įrodytas rašytiniais įrodymais, todėl priteistinas iš kaltinamojo, kadangi žala civiliniam ieškovui buvo padaryta kaltinamojo nusikalstamais veiksmais (1 t., 49-52 b. l.; CK 6.249 str., 6.263 str., BPK 115 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalimi, kadangi civilinis ieškovas naudojosi advokato padėjėjos paslaugomis (3 t., 1-3, 4 b. l.) ir dėl atstovavimo turėjo 95,67 eurų išlaidų, kurios yra pagrįstos sąskaita ir lėšų pervedimo nurodymu (3 t., 57, 58 b. l.), todėl šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo A. K. civilinio ieškovo VĮ „Šiaulių regiono keliai“ naudai.

2016 m. sausio 8 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Aistės Adomaitytės-Koroliovos nutarimu buvo paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas šešių mėnesių laikotarpiui į kaltinamojo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), turtą – žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant juo disponuoti (1 t., 106-107 b. l.). Kadangi procesinės prievartos priemonės taikymo šešių mėnesių terminas yra pasibaigęs ir jis nėra pratęstas bei nėra duomenų, kad yra išregistruotas, todėl naikintinas (BPK 151 str. 6 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 3 dalyje, ir jį nubausti 9 MGL (338,94 eurų) bauda.

Išaiškinti nuteistajam A. K., kad bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo į valstybės pajamas, tai yra, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas 6801 ir kvitas apie baudos sumokėjimą nedelsiant turi būti pristatytas Pakruojo rajono apylinkės teismo raštinei. Nustatytu terminu baudos nesumokėjus, jos vykdymas bus perduotas antstolių kontorai dėl priverstinio baudos išieškojimo, tokiu atveju nuteistasis turės papildomų išlaidų, tai yra, privalės antstolių kontorai sumokėti vykdymo išlaidas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuteistajam A. K. palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Priteisti iš nuteistojo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo 184,78 eurų (vieną šimtą aštuoniasdešimt keturis eurus ir septyniasdešimt aštuonis centus) bei 95,67 (devyniasdešimt penkis eurus ir šešiasdešimt septynis centus) advokato padėjėjos atstovavimo išlaidų civiliniam ieškovui Valstybinei įmonei „Šiaulių regiono keliai“, įmonės kodas 144082929, buveinė Šiauliuose, Tilžės g. 86, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke, banko kodas 71800.

Panaikinti 2016 m. sausio 8 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu taikytą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą šešių mėnesių laikotarpiui kaltinamojo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), uždraudžiant juo disponuoti, kadangi yra pasibaigęs šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismą.