- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-02
- Bylos Nr.
- T-676-1082/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16008-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rita Dirkė
- Suinteresuotas asmuo
- M. Ž.
- Advokatai
- Antanas Cemnolonskas
VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus atstovei L. R.,
asmeniui, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – M. Ž., jo gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui,
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės panaikinimo M. Ž.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 15 d. nutartimi M. Ž. už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą esant nepakaltinamam buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VŠĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“, kuri paskutinį kartą buvo pratęsta Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. kovo 24 d. nutartimi.
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartimi M. Ž. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal jo gyvenamą vietą ((duomenys neskelbtini)) ir gydymas pratęstas.
2024 m. balandžio 10 d. ir 2024 m. spalio 28 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimis buvo patenkintas VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus ir M. Ž. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą taikymas.
Teisme gautas VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės panaikinimo M. Ž.. Minėta įstaiga mano, kad gydytojų konsultacinei komisijai įvertinus M. Ž. psichikos būseną, tikslinga spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės panaikinimo M. Ž..
Teikimą pateikusios gydymo įstaigos atstovė teismo posėdžio metu patvirtino teikime nurodytas aplinkybes ir prašė teikimą tenkinti. Prokuroras teismo posėdžio metu siūlė teikimą tenkinti ir panaikinti M. Ž. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę, su teikimu sutiko ir pats M. Ž., jo gynėjas ir suinteresuotas asmuo – M. Ž. mama M. Ž..
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkinamas.
Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.
Pagal BPK 405 straipsnio 3 dalį teismas, išnagrinėjęs ir išsprendęs priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimus pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą ir priima vieną iš šių nutarčių: 1) pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, – jeigu asmens sveikatos būklė nepasikeitė; 2) pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, – jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė; 3) panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu asmuo pasveiko ir išnyksta reikalas tokią priemonę taikyti.
Kaip matyti iš byloje esančio 2025 m. gegužės 14 d. teikimo Nr. 183 P, M. Ž. diagnozuota psichikos liga – (duomenys neskelbtini), jis pakankamai orientuotas, aktyviai haliucinacijų ir kliedėjimo idėjų neišsako, yra ramus, teisingo elgesio, pakankamo nuotaikos fono, nors dėl susirgimo kritika nėra pakankama, medikamentus jis vartoja, reguliariai lankosi pas gydytoją psichiatrą, socialinį darbuotoją, lankosi centre užimtumo užsiėmimus, gyvena nuolatinėje mamos globoje. Gydymo įstaigos atstovė teisme patvirtino minėtas aplinkybes, jai antrino ir M. Ž. mama M. Ž., posėdžio metu nurodydama apie sūnaus psichinės būklės pagerėjimą. Pats M. Ž. taipogi teisme teigė besijaučiantis geriau, suprantantis būtinybę gydytis bei pastoviai vartoti vaistus, lankytis pas gydytojus, pasižada taip ir toliau elgtis.
Pastebėtina, kad teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų, kad M. Ž. veiksmai ir jo elgesys nors kartą būtų kėlęs bent minimalią grėsmę sau ar aplinkiniams, kad jis būtų padaręs kokius nors pažeidimus, nevykdęs nurodymų, buvus tokioms aplinkybėms paneigė ir gydymo įstaigos atstovė.
Teismo vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės liudija apie M. Ž. sveikatos būklės pagerėjimą ir reikalo taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis išnykimą. Įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, jog yra pagrindas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą panaikinti, todėl gydymo įstaigos teikimas tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 4 dalimi, 440 straipsniu, teismas
nutaria:
VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus teikimą tenkinti – panaikinti M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.