Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Audronė Šiupšinskaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. Z. (toliau- ir Pareiškėjas) skundą dėl Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyresniosios specialistės I. J. 2024 m. sausio 2 d., nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-545-2024.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose gautas J. Z. skundas dėl Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyresniosios specialistės I. J. 2024 m. sausio 2 d., nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-545-2024. Nustatyta, kad skundžiamu nutarimu Pareiškėjui paskirta nuobauda – 80 eurų bauda. Nutarime nurodoma, kad J. Z. Vilnius-Kaunas-Klaipėda, Kauno rajono sav. Magistralinio kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda, 87,350 km., 2023 m. rugsėjo mėn. 27 d. 13 val. 33 min. Vairavo transporto priemonę Toyota Auris, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) kuri neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu nutarimu, Pareiškėjas pateikė skundą, kuriame nurodo, kad automobilį „Toyota Auris“ nuomojo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodo, kad bendrovė buvo atsakinga minėtos transporto priemonės draudimą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Bendrovė jam buvo pateikusi draudimo polisą, kuriame buvo nurodoma, kad transporto priemonės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas galioja nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d., todėl nusižengimo metu užfiksavimo metu buvo tikras, kad draudimo sutartis buvo galiojanti. Nurodo, kad ankstesnę nuobaudą, paskirtą dėl ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo sumokėjo, nepasitikrinęs už kokį nusižengimą šią nuobaudą moka. Gavus duomenis apie dar vieną jo atžvilgiu fiksuotą nusižengimą informavo transporto priemonės savininką, tačiau pastarasis jį patikino, kad draudimo sutartis yra galiojanti.

Teismo posėdyje Pareiškėjas nedalyvavo, Lietuvos kelių policijos tarnyba pateikė prašymą nagrinėti administracinio nusižengimo bylą institucijos atstovui nedalyvaujant. Byla išnagrinėta proceso dalyviams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas. Byla grąžinama institucijai, surašiusiai skundžiamą nutarimą.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Teismas konstatuoja, kad susipažinus su pateikta medžiaga, nenustatė tiek administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu, tiek administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu jokių proceso normų pažeidimo, kurios esmingai būtų suvaržę ar pažeidę traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teises, todėl naikinti priimto nutarimo šiuo aspektu neturi jokio teisinio pagrindo.

Pagal ANK 569 straipsnio 5 dalį teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Skundžiamu nutarimu Pareiškėjui nuobauda buvo paskirta už ANK 415 straipsnio 1 dalyje, numatyto nusižengimo padarymą. ANK 415 straipsnio 1 dalis nustato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimas ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 50 iki 100 Eur.

ANK 5 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Išaiškintina, jog asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik nustačius pažeidimo faktą (vietą, laiką, esmę) ir konstatavus būtinus pažeidimo sudėties elementus: objektą, objektyviąją pusę, subjektą ir subjektyviąją pusę.

Kelių eismo taisyklių 226 punktas numato, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto techninės apžiūros įmonę atlikti privalomąją techninę apžiūrą) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu surinkta rašytinė medžiaga: skundžiamas nutarimas administracinio nusižengimo byloje; administracinio nusižengimo protokolas; Lietuvos kelių policijos tarnybos pranešimai J. Z. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“dėl užfiksuoto nusižengimo; UAB „(duomenys neskelbtini)“pranešimas apie transporto priemonės Toyota Auris, vairuotoją J. Z.; Administracinio nusižengimo, užfiksuoto teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis, duomenų protokolas su fotonuotraukomis, kuriame nurodoma, kad 2023-09-27 13.33 val., transporto priemonė „Toyota Auris“ valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) Kauno rajono savivaldybėje kelio Vilnius- Kaunas- Klaipėda 87,350 km., buvo eksploatuojama be draudimo; duomenys apie transporto priemonę „Toyota Auris“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) kuriuose nurodoma, kad transporto priemonė draudimo sutarties nutraukimo data 2023-07-28, o liudijimo įsigaliojimo data 2023-09-27 13.59 val.; administracinių nusižengimų registro duomenys, duomenys apie J. Z. atžvilgiu registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus; nusižengimo padarymo metu aktuali Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (Draudimo liudijimo Nr. LT/AED8867426), kurioje nurodoma, kad transporto priemonės „Toyota Auris“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) draudimo sutartis galioja nuo 2023-07-01 iki 2024-06-30; UAB „(duomenys neskelbtini)“paaiškinimas su priedais.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad automobilį „Toyota Auris“ nuomos pagrindais Pareiškėjas įgijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri Pareiškėjui pateikė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Draudimo liudijimo Nr. LT/AED8867426), kurioje nurodoma sutarties galiojimo data 2023-07-01 iki 2024-06-30 (b.l.26). Taigi vertintina, kad Pareiškėjas, vairuodamas transporto priemonę, pagrįstai buvo įsitikinęs, kad transporto priemonė apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Teismui pateiktame UAB „(duomenys neskelbtini)“paaiškinime nurodoma, kad bendrovei nesutikus su draudimo bendrovės pasiūlytomis sąlygomis, ji Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį nutraukė, pripažino, kad J. Z. apie sutarties nutraukimą neinformavo. Derybų dėl palankesnių draudimo sąlygų metu nesitikėjo, jog susidarė laiko tarpas, kada transporto priemonė, neturėjo galiojančio Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, dėl to vėlgi J. Z. neinformavo. Teismo vertinimu, šie paaiškinimai patvirtina, kad J. Z. negalėjo žinoti apie transporto priemonės savininko veiksmus, bendrovė pripažino, kad J. Z. apie draudimo sutarties nutraukimą neinformavo. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Šiuo atveju kaltinti J. Z. pažeidus šį principą pagrindo nėra, jis buvo įsitikinęs, kad jo vairuojama transporto priemonė yra apdrausta Įprastine transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi (Draudimo liudijimo Nr. LT/AED8867426), reikalauti iš jo tokio elgesio, kad kiekvieną kartą, prieš sėsdamas vairuoti, jis privalėjo tikrintis ar sutartis vis dar galioja, nėra pagrindo. Institucija savo atsiliepime nurodo, kad J. Z. buvo žinoma apie transporto priemonės Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo negaliojimą, nes jis jau buvo baustas administracine tvarka, dėl šio pažeidimo padarymo. Šiuo atveju Pareiškėjas aiškina, kad ankstesnę skirtą baudą sumokėjo nesigilinęs į nusižengimo turinį. Teismo vertinimu ši aplinkybė negali būti esminiu ir vieninteliu Pareiškėjo kaltės įrodymu, juolab, kad iš administracinių nusižengimo registro duomenų matyti, kad dėl analogiškų nusižengimų, padarytų 2023-09-22 ir 2023-08-03 administracinių nusižengimų teisenos buvo nepradėtos ar nutrauktos, kas vėlgi galėjo klaidinti Pareiškėją.

Dar kartą pabrėžtina, kad asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, nutarimą dėl administracinio nusižengimo grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių nusižengimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006). Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Šiuo atveju susiklosčiusi situacija, kai automobilio valdytojas J. Z. nuomos pagrindu naudojosi transporto priemone, gavęs iš savininko transporto priemonės draudimą patvirtinančius dokumentus, esant vienašališkam transporto priemonės savininko sprendimui nutraukti šią sutartį, sukelia painiavą ir objektyviai paaiškina J. Z. elgesį, tikintis, jog jis vairuodamas transporto priemonę KET nepažeidžia. Šioje situacijoje teismas neįžvelgia sąmoningo tyčinio J. Z. apsisprendimo vairuoti transporto priemonę, neturint Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties. Todėl administracinio nusižengimo bylos teisena J. Z. atžvilgiu turi būti nutraukta nesant jo veiksmuose nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 1 dalyje, sudėties (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas). ANK neįtvirtinta galimybė nutraukti administracinio nusižengimo teiseną tuo atveju, kai nenustatytas administracinį nusižengimą padaręs asmuo. Be to, ANK nėra normos, analogiškos įtvirtintajai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punkte, pagal kurią teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Taigi tuo atveju, kai teismas konstatuoja, kad administracinis nusižengimas padarytas (kaip yra šiuo atveju), tačiau jį padaręs asmuo nenustatytas, negali būti vadovaujamasi ANK 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir administracinio nusižengimo teisena negali būti nutraukta, nes padaryta veika turi administracinio nusižengimo požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-689/2020). Toks pats procesinis sprendimas turėtų būti priimtas ir tuo atveju, kai nustatoma, jog yra duomenų, kad už pažeidimą privalo atsakyti kitas subjektas. ANK 415 str. 1 d. numatyta atsakomybė ne tik transporto priemonės vairuotojui, bet ir atsakingiems už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą fiziniams ar juridiniams asmenims, šiuo atveju UAB„(duomenys neskelbtini)“.

ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad apylinkės teismas, bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą; toks sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes.

Taigi teismas, nustatęs, kad administracinis nusižengimas padarytas, tačiau nubaustas asmuo J. Z. nėra jo subjektas, panaikina priimtą nutarimą ir grąžina bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, spręsti dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“administracinės atsakomybės pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį.

Teismas vadovaudamasis administracinių teisės pažeidimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. Z. skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyresniosios specialistės I. J. 2024 m. sausio 2 d., nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-545-2024 ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Lietuvos kelių policijos tarnybai nustatyti nusižengimą padariusį asmenį.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.