- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-08-30
- Bylos Nr.
- e2-1825-760/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01330-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bajorinienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
- Atsakovas
- D. G.
- Kategorijos
Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Bajorinienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui D. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 263,83 Eur skolą, 109,75 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 123 straipsnio 3 dalis – paliktas pranešimas atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.). Atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad atsakovas su uždarąja akcine bendrove „TELE2“ 2004-04-06 sudarė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį, pagal kurią uždaroji akcinė bendrovė „TELE2“ laikydamasi sutarties teikė atsakovui mobiliojo skaitmeninio ryšio tinklo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis sumokėti už minėtas paslaugas. Uždaroji akcinė bendrovė „TELE2“ už suteiktas paslaugas atsakovui išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas-faktūras, tačiau atsakovas jų neapmokėjo.
Pirminis kreditorius uždaroji akcinė bendrovė „TELE2“ 2009-03-31 sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią uždaroji akcinė bendrovė „TELE2“ atlygintinai perleido uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ naudai visas reikalavimo teises atsakovo atžvilgiu. Pradiniam kreditoriui ir ieškovei 2009-03-31 sudarius reikalavimo perleidimo sutartį, tarp ieškovės ir atsakovo įstatymo pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, todėl ieškovė įgijo teisę atsakovui reikšti visus reikalavimus, kuriuos atsakovui turėjo teisę reikšti pradinis kreditorius (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų pilnai atsiskaitęs su ieškove.
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1-2 dalys). Iš byloje esančių įrodymų visumos nustatyta, kad atsakovas netinkamai vykdė prievolę, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 263,83 Eur skola.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 109,75 Eur palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo 2009-03-31 iki 2017-06-12, t. y. už 2995 dienas.
Kiekviena sandorio šalis privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles ir už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė ir įpareigojama atlyginti nuostolius ar sumokėti netesybas (CK 6.73, 6.245, 6.258 straipsniai). Įstatyme nustatyta, kad piniginių prievolių pažeidimo atveju galimas papildomas kreditoriaus interesų gynimo būdas – teisė į kompensuojamąsias įstatymo numatytas palūkanas, kurios pripažįstamos minimaliais kreditoriaus nuostoliais ir tokia teisė įstatymo garantuojama kreditoriui tuo atveju, kai šalys sutartyje nenumatė kitokių prievolės neįvykdymo padarinių (netesybų ir (ar) kompensuojamųjų palūkanų). Šalys yra laisvos pasirinkti savo pažeistos subjektinės teisės gynimo būdus ir formas, t. y. šalys gali susitarti ir sutartimi numatyti atsakomybės formą ir dydį (nustatyti netesybas, kompensuojamąsias palūkanas ir (ar) teisę reikalauti nuostolių atlyginimo arba nustatyti tik netesybas ir atsisakyti teisės reikalauti nuostolių), sutartimi šalys gali iš viso neaptarti atsakomybės už piniginės prievolės pažeidimą, bet tokiu atveju taikomos įstatymuose įtvirtintos civilinės atsakomybės formos (įstatyme nustatytos (kompensuojamosios) palūkanos kaip kreditoriaus minimalūs nuostoliai). Kreditorius turi teisę į nuostolių atlyginimą, kurių nepadengia įstatyme nustatytos (kompensuojamosios) palūkanos, kai sutartyje gali būti pasirenkamas ir mišrus būdas, kada šalys sutartyje numato netesybas, bet nuostolių atlyginimo klausimo nereglamentuoja ir jų atlyginimas sprendžiamas įstatymo nustatytu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. V. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-400/2011, 2013 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Kauno energija“ v. N. D. ir D. Č., bylos Nr. 3K-3-387/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. UAB „Chemopakas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. V. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-400/2011; kt.).
Bylos medžiaga nustatyta, kad pradinis kreditorius ir skolininkas sudarydami Sutartį susitarė dėl prievolės neįvykdymo padarinių, t. y. klientui laiku nesumokėjus už suteiktas paslaugas skaičiuoti netesybas, t. y. delspinigius.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010 yra išaiškinta, kad reikalavimo perleidimu (cesija) (CK 6.101 straipsnis) pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų. Kadangi iš bylos medžiagos nustatyta, jog pradinis kreditorius su skolininku Sutartyje aptarė prievolės neįvykdymo padarinius, naujasis kreditorius negali šio susitarimo pakeisti ir prašyti teismo taikyti įstatyme, o ne Sutartyje numatytą kreditoriaus teisių gynimo būdą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus sutarties nuostatas, taip pat formuojamą kasacinio teismo praktiką darytina išvada, jog šioje byloje ieškovas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo prašyti teismo priteisti 5 proc. dydžio metinių palūkanų.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovei pirminio kreditoriaus perduotas reikalavimas – 263,83 Eur (910,94 Lt). Duomenų, kad už sutarties sąlygų nesavalaikį vykdymą pirminis kreditorius skaičiavo atsakovui palūkanas – byloje nėra. Reikalavimo teisė į atsakovo skolą ieškovei perduota 2009-03-31. Ieškovė su atsakovu dėl palūkanų mokėjimo, palūkanų dydžio nesitarė, tačiau 2009-05-04 pranešime dėl reikalavimo perleidimo ieškovė nurodė atsakovui sumokėti ne tik 910,94 Lt, t. y. 263,83 Eur skolą, bet ir skolos išieškojimo išlaidas (249,32 Lt) bei delspinigius (163,97 Lt). Darytina išvada, kad palūkanos atsakovui nuo 2009-03-31 nebuvo skaičiuojamos. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. Palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę ar kaip atlyginimas kreditoriui už skolininko naudojimąsi svetimais pinigais. Teismas, vadovaudamasis tuo, jog ieškovė, prašydama priteisti palūkanas, teismui nepateikė jokių įrodymų apie patirtus nuostolius dėl atsakovo prievolės nevykdymo, ieškinio dalį dėl palūkanų priteisimo atmeta.
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio l dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017-06-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).
Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovės reikalavimai patenkinti 71 proc., todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 10,65 Eur (15 Eur x 71 %) žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262, 285, 286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“, įmonės kodas 125164834, Juozapavičiaus g. 7, Vilnius, naudai 263,83 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017-06-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 10,65 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Tauragės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.