Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2020-11-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-603-1112/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-11-06
Bylos Nr.
1-603-1112/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23599-2020-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Jasutienė
Kaltinamasis
J. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-603-1112/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23599-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.3.6.4.6.1 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 6 d.Naujoji Akmenė
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Jolanta Jasutienė,sekretoriaujant Gintarei Numsėdienei,dalyvaujant prokurorui Sigitui Bružui,kaltinamajam J. M.,

teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis užsienyje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. M. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent:

2020 m. birželio 16 d. apie 23.36 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu (,,Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytas 1,74 promilių neblaivumas, vairavo transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini) iki kol sustabdė jį policijos pareigūnai, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę esant neblaiviems.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu kaltinamasis J. M. kaltu prisipažino visiškai, dėl padaryto nusikaltimo gailėjosi. Nurodė, kad buvo išgėręs, susipyko su žmona. Kad nekiltų barnių sugalvojo nuvažiuoti pas draugą ir pas jį miegoti. Važiuojant sustabdė pareigūnai ir jis kaltę pripažino, nurodė, kad gailisi. Žino, kad blogai pasielgė. Šis įvykis įvyko birželio 16 d., važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) kaimą. Nurodė, kad darydamas nusikaltimą suprato, kad toks elgesys yra draudžiamas. Prieš tai gėrė degtinės. Automobilis (duomenys neskelbtini) priklauso jam. Nežino, kur yra šio automobilio dokumentai, neberanda nei dokumentų, nei paso. Kartu su žmona bandė ieškoti namuose, bet niekur nerado. Ankščiau turėjo įvykių susijusių su vairavimu būnant neblaiviam, tai buvo prieš 5 metus. Dabar neturi teisės vairuoti transporto priemonę. Pirmą kartą turėjo, o vėliau nebepersilaikė. Teisė vairuoti buvo atimta 3 metams. Po trijų metų pradėjau važinėti į užsienį ir tiesiog nebebuvo laiko laikytis teisių. Automobilį nupirko žmonai. Automobilio rakteliai buvo pakabinti ir išeidamas iš namų pasiėmė. Jam atrodė, kad žmona nematė. Tuo metu suvokė, kad yra tokios būsenos, kad negalėjo vairuoti. Žino, kad negalima vairuoti neblaiviam. Vairuotojo pažymėjimas buvo atimtas, nes vairavo išgėręs ir atsitrenkė. Automobilis žmonai yra reikalingas. Ji turi teisę vairuoti. Dabar santykiai su žmona yra geri. Iki šio įvykio administracine tvarka nebuvo baustas, paskutinį kartą buvo baustas už vairavimą išgėrus, gavo baudą ir iškart ją sumokėjo.

Teismo posėdžio metu V. Č. patvirtino pateikusi prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nes yra verta teismo pasitikėjimo ir galės daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Nurodė, kad yra J. sesuo. Pasirinko būti laiduotoja, nes jų labai geri santykiai, visad susiskambina ir bendrauja. Tą vakarą prieš įvykį brolis jai skambino, bet kadangi ji augina kūdikį, jau miegojo, vyras buvo darbe ir negirdėjo, kad jai skambino. Kaltina save, kad buvo išjungusi garsą ir miegojo. Šiaip broliui visada padeda. Brolio veiksmų nepateisina, daug kalbėjo, bandė paveikti. Apie atvejį prieš 5 metus sužinojo jau po visko, kai jau buvo padaryta. Mano, kad gali padaryti savo broliui įtaką ir kad jis tokio veiksmo daugiau nebepakartotų. Prieš 5 metus dar buvo jauna ir ne viską suprato. Dabar daug su broliu kalba, kad pagalvotų ne tik apie save, bet ir kitus. Mano, kad sugebės, nėra teista, administracine tvarka vieną kartą bausta, kai draudžiamoje vietoje pastatė automobilį. Šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, gauna išmoką, jos vyras dirba. Nurodė, kad ji nėra finansiškai priklausoma nuo brolio. Šiuo metu nesigydo ir neturi jokių sveikatos problemų. Nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), brolis (duomenys neskelbtini) ir jis vyksta dirbti į užsienį, tačiau kiekvieną dieną susiskambina ir susirašo. Nurodė, kad brolis yra jos vaiko krikšto tėtis ir jie labai daug bendrauja.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino, sutiko duoti parodymus ir bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu. Su tokiu įrodymų tyrimo būdu taip pat sutikus prokurorui, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

– įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-22);

– 2020 m. birželio 16 d. 23.41 val. alkoholio kiekio matuokliu J. M. nustatytas 1,76 promilių neblaivumas. 2020 m. birželio 17 d. 00.00 val. alkoholio kiekio matuokliu J. M. nustatytas 1,74 promilių neblaivumas (b. l. 23, 26);

– UAB "Emprekis" duomenimis automobilio (duomenys neskelbtini) vertė yra 3570 Eurų (su mokesčiais) (b. l. 34);

– 2020 m. birželio 17 d. transporto priemonė (duomenys neskelbtini) transporto priemonės perdavimo – priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) perduota saugoti į aikštelę (duomenys neskelbtini) (b. l. 30).

Dėl veikos kvalifikavimo

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama J. M. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis J. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus savo kaltę, vairavęs automobilį neblaivus, pripažino visiškai, jo parodymus patvirtina byloje esantys įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokolas su priedu, alkoholio kiekio matavimo žurnalo duomenys, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kiti. J. M. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia: žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, tačiau nepaisydamas to vairavo būdamas neblaivus. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Pažymėtina, kad byloje negauti rašytinis įrodymai, kam priklauso transporto priemonė (duomenys neskelbtini), todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad J. M. vairavo jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę. Dėl šios priežasties pareikštas kaltinimas tikslintinas, šalinant iš jo įrodymais nenustatytą ir nagrinėjamu atveju veikos kvalifikavimui teisiškai nereikšmingą aplinkybę – kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

J. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Žemesnės instancijos teismas

Baudžiamojoje byloje pateiktas V. Č. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Teismo posėdžio metu V. Č. paaiškino sutinkanti laiduoti už savo brolį J. M., brolio veiką vertina neigiamai, nors kartu gyvena, tačiau bandrauja kiekvieną dieną ir gali daryti teigiamą įtaką. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad V. Č. nėra teista ar atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, administracine tvarka per paskutinius 1 metus nebausta (b. l. 81). V. Č. dirba (duomenys neskelbtini), charakterizuojama itin teigiamai, finansiškai nuo brolio nėra priklausoma, pajamas sudaro vaiko priežiūros išmokos (b. l. 66, 70).

BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik joms esant yra pagrindas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Įvertinęs visas aplinkybes teismas daro išvadą, kad laiduotoja V. Č. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką J. M. Atsižvelgtina į tai, kad J. M. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis nusikaltimą padarė pirmą kartą, duomenų, kad jo atžvilgiu būtų pradėti kokie nors ikiteisminiai tyrimai nėra, administracine tvarka paskutinius 5 metus nebaustas. Nors pagal kaltinamojo paaiškinimus ir byloje esančius duomenis matyti, kad kaltinamasis J. M. prieš daugiau nei 5 metus buvo baustas administracine tvarka dėl vairavimo išgėrus ir jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė netrukdo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų. Pažymėtina, kad kaltinamasis J. M. visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, paaiškino įvykio aplinkybes. Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis 5 metus jokių administracinių nusižengimų nepadarė, nėra duomenų, kad piktnaudžiautų alkoholiniais gėrimais, palaiko glaudžius ryšius su artimais giminaičiais. Visi šie duomenys teismui leidžia pagrįstai manyti, kad J. M. nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų, jo gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio. Todėl, esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, yra pagrindas atleisti kaltinamąjį J. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, jį perduodant laiduotojos V. Č. atsakomybei, laidavimo terminą nustatant vieneriems metams, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, būtent toks šio baudžiamojo proceso pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu bus įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, nes asmuo nėra besąlygiškai atleidžiamas nuo atsakomybės. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali, o jei padaro naują tyčinį nusikaltimą, privalo spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus J. M. 2020 m. birželio 19 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina (b. l. 61-62).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose 2014 m. spalio 14 d. 2K-401/2014).

Atsižvelgtina į tai, kad J. M. savo veiksmais padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas 1,74 promilės neblaivumas, neteisėti J. M. veiksmai sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, jis jau yra prieš daugiau nei 5 metus baustas už vairavimą išgėrus. Pažymėtina ir tai, kad šiais savo veiksmais kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai, per paskutinius 5 metus administracinių nusižengimų nepadarė, jo procesinis elgesys vertintinas kaip tinkamas ir sąžiningas, nes prisipažino vairavęs neblaivus ir nuoširdžiai gailėjosi. Būtina pažymėti, kad kaltinamojo veika sukėlė grėsmę aplinkai ir potencialiai galėjo sukelti realias neigiamas pasekmes. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, kaltinamajam paskirtas naudotis teise vairuoti transporto priemones uždraudimas, kurio terminas artimas baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkiui, t. y. 3 metams. Toks naudotis teise vairuoti transporto priemones uždraudimo terminas sukels pakankamai suvaržymų ir nepatogumų, atitiks teisingumo ir proporcingumo principus, o šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslas – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius bus pasiektas.

Be to, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai valstybės nuosavybėn paimamas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, esant pagrindui, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Taigi, turto konfiskavimas – imperatyvi norma. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad nusikaltimo padarymo priemone pripažįstama transporto priemonė jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamojoje byloje 2011 m. lapkričio 29 d. Nr. 2K-534/2011, Lietuvos Apeliacinio Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-296/2014).

Nagrinėjamu atveju automobilis (duomenys neskelbtini) yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kurios nesant nebūtų galima ir uždrausta veika, nekiltų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas. J. M. veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Nors kaltinamasis J. M. paaiškino, kad transporto priemonė buvo pirkta jo žmonai ir priklauso jam, tačiau šios transporto priemonės registravimo dokumentas nerastas ir byloje nepateiktas, jokių kitų nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negauta, todėl nesant patikimų duomenų apie turto savininką transporto priemonės konfiskavimas nėra galimas (BK 72 straipsnio 5 dalis). Tokiu atveju teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal byloje pateiktą VšĮ „Emprekis“, suteikiančios konsultacinio pobūdžio paslaugas apie naujų, naudotų transporto priemonių vidutines kainas Lietuvoje, pažymą, analogiško automobilio kaina su mokesčiais yra 3570,00 Eur. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis protingumo ir proporcingumo kriterijais, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, tai, kad J. M. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis transporto priemonę, kuri registruota (duomenys neskelbtini) ir jos savininkas nebuvo nustatytas, iš kaltininko J. M. išieškotina konfiskuotino turto – automobilio (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 3570,00 Eur.

Dėl kitų proceso klausimų

BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Pagal BPK 103 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktus išlaidos, patirtos dėl automobilio nuvežimo ir saugojimo, priskirtinos prie proceso išlaidų, tačiau byloje nėra Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariato prašymo dėl patirtų išlaidų, susijusių su transporto priemonės transportavimu bei saugojimu, todėl klausimas dėl išlaidų išieškojimo nespręstinas. Dėl procesinių išlaidų atlyginimo baudžiamojoje byloje nepateikus prašymo, vėliau minėti klausimai gali būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– automobilis (duomenys neskelbtini) paimtas ir priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu nuvežtas ir saugomas (duomenys neskelbtini), grąžintinas transporto priemonės valdytojui J. M. ar jo įgaliotam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 432 straipsniu, 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, teismas,

nusprendžia:

J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei 1 (vienerių) metų terminui be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu paskirti J. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti J. M. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant konfiskuojamo turto – automobilio (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 3570,00 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt eurų 00 ct).

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti J. M. 2020 m. birželio 19 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– automobilį (duomenys neskelbtini), paimtą ir priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu nuvežtą ir saugomą (duomenys neskelbtini), grąžinti transporto priemonės valdytojui J. M. ar jo įgaliotam asmeniui.

Išaiškinti J. M., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

3. Teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone.

4. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti laiduotojai V. Č., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl J. M. baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar J. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Jolanta Jasutienė