- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-29
- Bylos Nr.
- A-556-298-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Antanas Ablingis, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Atsakovas
- Šiaulių apskrities viršininko administracijos
- Pareiškėjas
- E. P.
- Trečiasis asmuo
- A. L.
- Advokatai
- Valdas Falkauskas
- Kategorijos
- 17.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Šiaulių apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. P. prašymą atsakovui Šiaulių apskrities viršininko administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. L. dėl norminio akto ištyrimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas E. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 9-11), o vėliau su patikslintu pareiškimu (b. l. 2-4), kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) ištirti, ar Šiaulių apskrities viršininko 2005 m. kovo 18 d. įsakymas Nr. V-799 visumoje bei šio įsakymo 2.5 punktas atitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo (2004 m. liepos 15 d. įstatymo Nr. IX-2406 redakcija) 5 straipsnio 2 dalies 3 punktui bei Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 (2004 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. 1538 redakcija), 4 straipsniui; 2) sustabdyti 2006 m. balandžio 7 d. skundo dėl Šiaulių apskrities viršininko 2006 m. kovo 10 d. įsakymo Nr. V-1098 pripažinimo neteisėtu nagrinėjimą iki įsiteisės teismo sprendimas dėl šiuo patikslintu pareiškimu reiškiamo prašymo ištirti aukščiau nurodytos institucijos norminio akto teisėtumą; 3) nutraukti administracinę bylą pagal 2006 m. balandžio 7 d. skundą dalyje dėl 1 punkte suformuluoto prašymo; 4) priteisti iš Šiaulių apskrities viršininko administracijos 100 Lt žyminio mokesčio išlaidas bei 3 000 atstovavimo išlaidas.
Pareiškėjas prašydamas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą nurodo, kad 2006 m. kovo 10 d. Šiaulių apskrities viršininkas priėmė įsakymą Nr. V-1098 „Dėl Joniškio rajono Gaižaičių kadastro vietovės žemės reformos projekto papildymo patvirtinimo ir Šiaulių apskrities viršininko 2005 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. V-799 „Dėl parinktos žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo rengti teritorijos patvirtinimo, valstybės išperkamos žemės ir laisvos žemės fondo plotų patikslinimo bei žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo paskelbimo Gaižaičių kadastro vietovėje Joniškio rajone“ priedo pakeitimo. Aukščiau nurodyto įsakymo 1.1 punktu apskrities viršininkas patvirtino valstybės įmonės Valstybinio žemėtvarkos instituto Šiaulių filialo 2005 m. parengtą Joniškio rajono Gaižaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą ir jame suformuluotų žemės sklypų ribas, žemės sklypų plotus, kuriems nustatoma pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdas ir pobūdis, specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos bei servitutai pagal 1 priedą. Pirmajame priede yra nurodyti suformuoti žemės sklypai Gaižaičių kadastrinėje vietovėje bei asmenys, pretenduojantys juos išsipirkti iš valstybės Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo (2004 m. liepos 15 d. įstatymo Nr. IX-2406 redakcija) nustatyta tvarka ir pagrindais. Sąraše eiliškumo grupėje penkioliktu numeriu nurodytas pilietis (trečiasis suinteresuotas asmuo) A. L., kuriam pirkimui iš valstybės suformuoti keturi žemės sklypai, kurių bendrą plotą sudaro 42,1 ha ir kurių numeriai plane pažymėti 369-1, 369-2, 369-3 ir 369-4. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 21,70 ha žemės sklypas 369-3 yra suformuotas iš pareiškėjo E. P. nuomojamo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Gaižaičių kadastrinės vietovės Girkančių kaime, kurio žemės ūkio naudmenų plotas sudaro 47,25 ha ir kurio kadastrinis numeris yra (duomenys neskelbtini). Šį žemės sklypą iš valstybės pareiškėjas nuomoja nuo 1999 m. rugpjūčio mėnesio.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 31 d. sprendimu (b. l. 142-146) pareiškėjo prašymą dėl „Šiaulių apskrities viršininko 2005 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. V-799 2.5 punkto pripažinimo prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo (2004 m. liepos 15 d. įstatymo Nr. IX-2406 redakcija) 5 straipsnio 2 dalies 3 punktui bei Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 (2004 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. 1538 redakcija), 4 straipsniui“ patenkino. Teismas panaikino Šiaulių apskrities viršininko 2005 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. V-799 2.5 punkto reikalavimą.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymo antrasis, trečiasis ir ketvirtasis reikalavimai išspręsti 2007 m. gegužės 2 d. nutartimi. Lietuvos Respublikos piliečių teisę į žemės nuosavybę bei naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant neteisėtai nusavinant žemę, perduodant ar suteikiant neatlygintinai nuosavybėn ar parduodant pageidaujantiems ją pirkti, išnuomojant ar suteikiant naudotis valstybinę žemę reglamentuoja 1997 m. liepos 2 d. Žemės reformos įstatymas Nr. VIII-370. Vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi, 19 straipsnio 4 dalimi, apskričių viršininkams buvo nurodyta vertinti terminus dėl projektų rengimo, o ne dėl valstybės nuomojamos žemės pardavimo. Teismas nustatė, kad pareiškėjas žemę iš valstybės nuomojo nuo 1999 m. rugpjūčio mėnesio. Paskutinė valstybinės žemės nuomos sutartis pasirašyta 2004 m. gruodžio 1 d. Teismas, vadovaudamasis Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, 10 straipsniu, 2004 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-2406 5 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nurodė, kad pareiškėjui buvo suteikta pirmumo teisė pirkti jo paties nuomojamą valstybės žemę, nes nuomojamu žemės sklypu pareiškėjas naudojosi nuo 1999 m. rugpjūčio mėnesio, taip pat 2000 m. spalio 31 d. jau turėjo Ūkininko ūkio įregistruotą pažymėjimą. Teismas nurodė, kad Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1538 „Dėl LR Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos žemės ūkio paskirčiai (veiklai) pakeitimo“ pavirtintos Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Šiame Vyriausybės nutarime taip pat nėra nurodyta, kad apskričių viršininkai privalėtų nurodyti valstybės nuomojamos žemės pirkimo terminą. Taisyklių 4 punkte yra įtvirtinta pirmumo teisė pirkti žemės sklypą nustatyta Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinajame įstatyme. Teismas konstatavo, kad Šiaulių apskrities viršininko 2005 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. V-799, 2.5 punktas yra neteisėtas, nes viršija įstatymų kompetencijos ribas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2005 m. gegužės 30 d. raštu Nr. 4B-(7.3)-552 apskričių viršininkų administracijoms rekomendavo valstybinę žemę nuomojančius ūkininkus papildomai raštu informuoti apie galimybę pirmumo teise įsigyti nuomojamą žemę. Tačiau pareiškėjas nebuvo papildomai informuotas apie pirmumo teisę įsigyti nuomojamą žemę. Teismas konstatavo, kad viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas „Viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Todėl viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir norminių administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti. Būtinybę laikytis įstatymų viršenybės principo yra akcentavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nurodydamas, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, veikla vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją, pripažįstami neteisėtais.
III.
Atsakovas Šiaulių apskrities viršininko administracija apeliaciniu skundu (b. l. 151-152) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. sprendimą ir priimti naują – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 17 straipsniu (2003 m. lapkričio 2 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1170), 19 straipsnio 4 dalimi, 10 straipsniu (2004 m. liepos 15 d. įstatymo Nr. IX-2407 redakcija), Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 ,,Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta metodika (toliau - ir Metodika) 19 punktu (Metodikos 2002 m. rugsėjo 26 d. redakcija Nr. 376), Metodikos 19.5, 19.6, 19.7 ir 19.8.2 punktais, Šiaulių apskrities viršininkas 2005 m. kovo 18 d. priėmė įsakymą Nr. V-799, kurio 2.5 punkte buvo nustatyta, iki kada piliečiai, pageidaujantys susigrąžinti, gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ar nuomoti valstybinę žemę, turi pateikti prašymus.
2. Apie pradedamą rengti Gaižaičių kadastro vietovės projekto papildymą buvo viešai paskelbta 2005 m. kovo 22 d. vietos laikraštyje ,,Joniškis“ bei Gaižaičių seniūnijos skelbimų lentoje. Ir tik nustatyta tvarka parengus žemės reformos žemėtvarkos projektą ir jį patvirtinus, vadovaujantis teisės aktais, buvo atliekami tolimesni administraciniai veiksmai, t. y. priimami sprendimai atkurti nuosavybės teises toje kadastrinėje vietovėje, pasirašomos žemės nuomos ar pardavimo sutartys.
3. Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas nustato žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo tvarką, subjektus, turinčius pirmumo teisę įsigyti šią žemę bei įsigijimo sąlygas. Tačiau pasinaudoti (ar nepasinaudoti) įstatymo suteiktomis galimybėmis, subjektai turi teisę laisvai rinktis. Civilinio kodekso 1.137 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta pagrindinė privatinės teisės nuostata - asmenų galimybė savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis. Tačiau naudojimasis suteikta teise yra ribojamas - jis neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
4. Prašymų padavimo terminas yra reikalingas tam, kad nustatytais terminais būtų parengiami projektai, tuo pačiu ir kitiems asmenims suteikiant galimybę realizuoti savo teisėtus interesus, pvz. atkurti nuosavybės teises, pirkti ar nuomoti žemę. Metodikoje taip pat yra nustatyti reikalavimai ir žemės reformos žemėtvarkos projekto autoriui - pagal gautus pretendentų prašymus jis turi sugrupuoti juos pagal eiliškumą ir, apskrities viršininkui patvirtinus šį pretendentų sąrašą, vadovaujantis šiuo eiliškumu, projekto rengimo metu formuoti žemės sklypus.
5. Ginčijamo įsakymo 2.5 punkto, kuriuo buvo nustatyti prašymų pateikimo terminai, panaikinimas pažeidžia kitų asmenų, kuriems įsakyme nustatyta tvarka ir terminais buvo suformuoti žemės sklypai ir jie perduoti nuosavybėn ar parduoti bei išnuomoti, teisėti interesai. Tuo pačiu yra pažeidžiamas šio įsakymo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumas. Taip pat įsakymo 2.5 punkto panaikinimas sukuria teisinį precedentą kituose jau buvusiuose administraciniuose veiksmuose, kur taip pat taikyta tokia administravimo praktika - žemės reformos eigoje, įsakymais patvirtintose žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo tvarkose, buvo nustatomi konkretūs pretendentų prašymų pateikimo terminai.
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 155-157) prašo apeliacinį skundą atmesti; priteisti jo naudai teisinės pagalbos ir atstovavimo išlaidas apeliacinėje instancijoje pagal pridedama pinigų priėmimo kvitą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad apskrities viršininko administracija netinkamai atliko viešumo reikalaujančią funkciją - netinkama forma paskleidė informaciją apie savo veiksmų (sprendimų) motyvus, esmę, pagrindą ir tikslą, jos sprendimai nebuvo pakankamai teisiškai pagrįsti, nebuvo pakankamai skaidrūs, kas rodo, kad valstybės tarnautojams pritrūko atsakomybės už savo priimamus sprendimus ir veiksmus. Pažymi, kad įsakymu nustatyti prašymų padavimo terminai ir įsakymo paviešinimo būdas neatitinka protingumo ir teisingumo principų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 5 d.). Nesugebėjimas kvalifikuotai atlikti savo funkcijų sukelia piliečių teisėtų lūkesčių ignoravimą. Šiaulių apygardos administracinis teismas priėmė pagrįstą sprendimą, kuris iš esmės atitinka ne tik materialinės ir procesinės teisės normoms, bet ir Konstitucijos 5 straipsnio l ir 3 dalims, 109 straipsniui, nes yra įvykdytas teisingumas. Šiaulių apskrities viršininko administracija privalo atsakyti už savo tarnautojų nepamatuotus, nekvalifikuotus veiksmus ar neveikimą. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė atstovavimo išlaidų priteisimo klausimo. Tokiu būdu pareiškėjui yra daromi nepagrįsti nuostoliai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 2 d. nutartimi nutarė patenkinti pareiškėjo E. Peleckio prašymą ir ištirti, ar Šiaulių apskrities viršininko 2005 m. kovo 18 d. įsakymas Nr. V-799 neprieštarauja Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinajam įstatymui. Bylą nutarta nagrinėti rašytinio proceso tvarka nekviečiant į ją šalių (b.l. 135), kas ir buvo padaryta. Tai akivaizdžiai patvirtina teismo posėdžio protokolo nebuvimas, nutartis atidėti sprendimo priėmimą ir paskelbimą (b.l. 141), pats skundžiamas 2007 m. gegužės 31 d. sprendimas, kurio įžanginėje dalyje pažymėta apie bylos išnagrinėjimą rašytinio proceso tvarka (b.l. 142).
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 111 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašyti administracinio teismo ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą turi teisę paduoti inter alia fizinis asmuo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 12 d., 22 str. 1 d.), kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jo teisių pažeidimo. Tokia teise pareiškėjas E. P. ir pasinaudojo. Pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindų, kuriais remiantis būtų netenkintinas prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir jį priėmė. Taip išreikšta preliminari pozicija dėl to, kad prašomas ištirti aktas priskirtinas norminiams aktams. Be to, padaryta prielaida, jog prašomas ištirti aktas, o šiuo atveju Šiaulių apskrities viršininko įsakymas, konkrečiai susijęs su pareiškėjo reikalavimu dėl pripažinimo neteisėtu Šiaulių apskrities viršininko 2006 m. kovo 10 d. įsakymo Nr. V-1098 1.1 punktu patvirtinto 1 priedelio dalies, ta apimtimi kur nurodyta, kad pretendentui A. L. yra suprojektuotas pirkti iš valstybės 21,70 ha žemės sklypas, kurio numeris plane (duomenys neskelbtini). Taigi apsispręsta bylos nagrinėjimui iš esmės.
Bylų dėl norminio administracinio akto teisėtumo nagrinėjimą reglamentuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo 114 straipsnis. Šio straipsnio pirmoje dalyje pažymėta, jog bylos dėl norminių administracinių aktų teisėtumo nagrinėjamos pagal bendrąsias Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytas proceso taisykles. To paties straipsnio antrojoje dalyje pasisakyta, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio numatytasis atvejais, taip pat kai bylą dėl norminio administracinio akto teisėtumo nusprendžia pradėti pats administracinis teismas ryšium su nagrinėjama individualia byla, byla dėl norminio administracinio akto teisėtumo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Minėtos teisės normos interpretacija suponuoja išvadą dėl joje (teisės normoje) įtvirtintų dviejų atvejų, kada teismui suteikiama teisė nagrinėti bylą dėl norminio administracinio akto teisėtumo rašytinio proceso tvarka: 1) Administracinių bylų teisenos įstatymo numatytais atvejais; ir 2) kai bylą dėl norminio administracinio akto teisėtumo nusprendžia pradėti pats teismas ryšium su nagrinėjama individualia byla. Kaip jau buvo minėta šioje nutarties dalyje būtent pareiškėjas pasinaudojo teise prašyti ištirti konkretaus norminio teisės akto teisėtumą (administracinės bylos Nr. I-1471-84/2007 b.l. 93, 108, 112, 126). Tokia iniciatyva buvo ne teismo, todėl antrasis atvejis, kai suteikiama teismui teisė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, negalėjo būti taikomas.
Atlikus Administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio analizę teigtina, kad pirmosios instancijos teismas turi teisę nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka vadovaujantis tik pastarojo straipsnio 4 dalimi. Pagal šią dalį teismas rašytinio proceso tvarka bylą gali išspręsti tais atvejais, kai į posėdį neatvyksta nei bylos šalys, nei jų atstovai, nors apie posėdžio laiką ir vietą jiems buvo tinkamai pranešta. Tokios aplinkybės turi būti pažymimos teismo posėdžio protokole. Jame taip pat įrašomas teismo sprendimas nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka ir tik tada teismas išeina į pasitarimų kambarį priimti sprendimo. Tačiau kaip matyti iš šioje byloje surinktų faktinių duomenų apie teismo posėdžio laiką bei vietą administracinės bylos proceso dalyviams nepranešta apskritai. Nerašytas ir teismo posėdžio protokolas.
Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija teigia, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 53 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą šalių teisę pareikšti nušalinimus ir prašymus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus kitiems proceso dalyviams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų proceso dalyvių prašymams argumentams ir samprotavimams. Taip pat buvo pažeista pareiškėjo teisė atsisakyti savo prašymo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį (Administracinių bylų teisenos įstatymo 52 str.). Teismas nepaisė nuostatos nustatančios sąlygas teismo posėdžiui pradėti. Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 1 dalyje išdėstyta imperatyvi teisės norma: byla administracinio teismo posėdyje nagrinėjama tik tuomet, kai proceso šalims apie posėdžio laiką ir vietą iš anksto pranešta šaukimu, pranešimu arba viešai paskelbta spaudoje. Nesilaikyta betarpiškumo principo, įstatymų leidėjo keliamo reikalavimo visapusiškai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes (ABTĮ 79 str., 81 str.). Pažeistas reikalavimas kiekviename administracinio teismo posėdyje, išskyrus posėdžius rašytinio proceso tvarka, rašyti protokolą (ABTĮ 83 str. 1 d.).
Administracinių bylų teisenos įstatymo dvidešimt pirmajame skirsnyje įvardinti apeliacinės instancijos teismo sprendimai priimtini pirmosios instancijos teismo sprendimo atžvilgiu. ABTĮ 142 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismui suteikiama teisė naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (bendrine prasme) tik tokiu atveju, kai yra nustatomas procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas ir tokia pažaida sąlygojo neteisingą bylos išsprendimą. Tai dvi betarpiškai tarp savęs susijusios sąlygos. Nesant vienos iš jų apeliacinės instancijos teismo teisė naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (bendrine prasme) paneigiama.
Tikrinamoje administracinėje byloje jau buvo išvardinti procesinės teisės normų pažeidimai padaryti Šiaulių apygardos administracinis teismo, todėl lieka nustatyti, ar įvardinti pažeidimai turėjo įtakos baigiamojo teisės akto priėmimui. Įvertinus administracinėje byloje surinktą medžiagą, teigtina, jog išvardinti procesinės teisės normų pažeidimai neabejotinai sąlygojo neteisingą bylos išsprendimą.
Kaip matyti iš pareiškėjo pateikto prašymo jis kreipėsi į teismą prašydamas iširti, ar Šiaulių apskrities viršininko 2005 m. kovo 18 d. įsakymas Nr. V-799 visumoje bei konkrečiai šio įsakymo 2.5 punktas atitinka Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 patvirtintų Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių 4 punktą. Tuo tarpu Šiaulių apygardos administracinis teismas pasisakė tik dėl Šiaulių apskrities viršininko 2005 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. V-799 2.5 punkto atitikties aukštesnės galios teisės aktams, nevertindamas kitų įsakymo punktų ir taip neatsakydamas į visus iškeltus prašymus. Dalyvaujant teismo posėdyje administracinės bylos proceso dalyviams šios pažaidos būtų pavykę išvengti tiksliai išsiaiškinant bylos nagrinėjimo ribas, t. y. nustatant, ar yra būtinas viso akto tyrimas, ar pareiškėjo interesai nebūtų pažeisti tiriant tik įsakymo Nr. V-799 2.5 punkto atitikimą aukštesnės galios teisės aktams.
Antra, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas buvo keistas ne kartą (originali redakcija įsigaliojo 2003 m. vasario 24 d., 2-oji redakcija 2003 m. gegužės 30 d., 3 –oji redakcija 2004 m. rugpjūčio 7 d.), bet teismo sprendime nėra nurodyta, kokiai Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo redakcijai neatitinka Šiaulių apskrities viršininko 2005 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. V-799 2.5 punktas. Pastaruoju klausimu teisinių dviprasmybių taip pat nebūtų kilę, jei pareiškėjas ir (ar) jo atstovas būtų dalyvavę teismo posėdyje.
Dėl išdėstytų priežasčių, turint omenyje tai, kad apeliacinės instancijos teismas nėra saistomas apeliacinio skundo argumentais ir turi būti patikrinta visa byla, teisėjų kolegija apeliacinį skundą tenkina iš dalies ir bylą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.