Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. K. (V. K.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo, nevedęs, laikomas neteistu (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent:

jis 2024-08-08, apie 13.20 val., viešoje vietoje - UAB „Kesko Senukai Lithuania“ prekybos centre „Senukai“, esančiame (duomenys neskelbtini), stebint pašaliniams asmenims, priėjęs prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojo L. Š. (L. Š.) tyčia jėga sugriebė jį rankomis už veido ausų srityse, taip sukeldamas fizinį skausmą, stumdamas atbulą pargriovė jį ant nugaros, ko pasėkoje griuvimo metu L. Š. atsitrenkus dešine plaštaka į grindinį ir dešinės kojos blauzda į virš grindinio iškilusį metalinį turėklą, pastarajam buvo padaryta poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje, atitinkanti nežymų sveikatos sutrikdymą, ir sukeltas fizinis skausmas dešinės kojos blauzdoje. Tokiais savo įžūliais veiksmais L. Š. sukeldamas fizinį skausmą bei padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, V. K. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Iš 2025-02-21 specialisto paaiškinimo protokolo matyti, kad teismo medicinos gydytojas Remigijus Petrauskas paaiškino, kad griūnant iš savo ūgio atgal dažniausiai sužalojamos šios sritys: plaštakų delniniai paviršiai, alkūnių, nugariniai paviršiai, sėdmenys, nugaros viršutinė dalis, galvos plaukuotoji dalis - pakaušio sritis. Tokiu atveju griūnant aukštielninkam sužaloti priekinius kūno paviršius negalima. Į užduotą klausimą, ar VšĮ Klaipėdos miesto poliklinikos ambulatorinio apsilankymo aprašyme, atliktame 2024-08-14 17.40 val., sveikatos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) - 2024-08-14 yra užfiksuoti išoriniai mechaniniai sužalojimai, R. Petrauskas paaiškino, kad pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nustatyta, kad skauda dešinę blauzdą. Objektyviai rastas patinimas, išorinių mechaninių sužalojimų nekonstatuota. Todėl nustatyta diagnozė: „S80.88 blauzdos kiti išoriniai sužalojimai“ nepagrįsta objektyviais duomenimis, todėl šiuo atveju domėn neimama (1 t., 64-65 b. l.).

Iš 2024-08-09 asmens apžiūros protokolo bei foto lentelės matyti, kad apžiūrėtas L. Š.. Jam sutikus parodyti ant kūno esančias vietas, į kurias 2024-08-08, apie 13.20 val., nepažįstamas vyras jam sudavė smūgius, L. Š. parodė dešinės rankos plaštaką, ant kurios 5x3 cm plote matoma kraujosruva. Dešinės kojos blauzdos srityje 10x8 cm plote matomas patinimas. Dešinėje veido pusėje jokių sužalojimo žymių nesimato (1 t., 134-142 b. l.).

Iš 2024-08-09 Klaipėdos AVPK vyriausiojo tyrėjo A. S. tarnybinio pranešimo dėl automobilio savininko nustatymo bei AB „Regitros“ duomenų bazės matyti, jog pasinaudojant VRIS naršykle nustatyta, jog automobilis „Volvo XC60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas valdytojo-savininko V. K., vardu (1 t., 173-174 b. l.).

Iš 2024-08-09 Klaipėdos AVPK vyriausiojo tyrėjo A. S. tarnybinio pranešimo dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo matyti, kad peržiūrėjus „Senukų“ apsaugos poste vaizdo kamerų įrašą nustatyta, jog L. Š. sumušusio asmens veido bruožai sutampa su Polis II naršyklėje esančio V. K. foto nuotraukos bruožais (1 t., 176-177 b. l.).

V. K. į klausimą - Ar sutinkate su nukentėjusiojo L. Š. parodymais?, asakė, kad jis su nukentėjusiojo L. Š. parodymais sutinka dalinai. Kai žmona susijaudinusi telefonu jį informavo apie konfliktą parduotuvėje „Senukai“ su apsaugos darbuotoju, jis supykęs nuėjo į parduotuvę išsiaiškinti, kodėl nukentėjusysis įžeidė žmoną. Įėjęs į parduotuvę, jis nuėjo netoli kasos stovinčio apsaugos darbuotojo ir paklausė ar jis bus toks pats drąsus ir su juo. Apsaugos darbuotojas jam rusiškai atsakė „auklėk savo bobą“. Jis, norėdamas nukentėjusįjį pagąsdinti, abiem rankom sugriebė už viršutinės kūno dalies, galimai už veido ar kaklo ar pečius. Tuo metu vyras žengė žingsnį atgal ir virto atbulas ant grindų ant nugaros. Jis prarado lygsvarą ir iš inercijos kartu virto link gulinčio vyro. Virsdamas galimai galėjo savo keliu prispausti jo kokią nors kūno dalį. Pilnai ant vyro nenuvirto, susilaikė. Vyro akyse pamatė išgąstį, įsižiūrėjo, kad tai yra senas, silpnas žmogus, todėl suvokė, kad reikia konfliktą baigti. Jis atsitiesė nuo vyro ir išėjo iš parduotuvės. Konfliktas įvyko labai greitai, jam atrodo, kad kažkuriuo momentu apsaugos darbuotojas jį taip pat buvo sugriebęs rankomis. Jis vyrui tyčia nespyrė, ranka nesudavė (2 t., 26-29 b. l.).

Iš 2025-01-14 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės K. Blinstrubienės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje matyti, kad remiantis aptartais duomenimis ir teisiniu reglamentavimu konstatuotina, jog ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visuma nepagrindžia, kad V. K. L. Š. sudavė į dešinės plaštakos išorinę pusę, į dešinį skruostą, į dešinę blauzdą bei atsistūmimo metu - į dešinį skruostą. Išnaudojus visas įstatymo numatytas galimybes, jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų šias nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes nėra. Atsižvelgus į tai, visos abejonės vertintinos įtariamojo naudai ir ikiteisminis tyrimas dalyje dėl tariamai L. Š. suduotų smūgių į veidą, į dešinę plaštaką, į dešinį skruostą, spyrio į dešinės blauzdos sritį bei atsistūmimo į dešinį skruostą metu sukelto skausmo, nutrauktinas. Ikiteisminis tyrimas tęstinas dėl aptariamo įvykio metu V. K. atliktų veiksmų, kuomet jis 2024-08-08, apie 13.20 val., viešoje vietoje - UAB „Kesko Senukai Lithuania“ prekybos centre „Senukai“, esančiame (duomenys neskelbtini), stebint pašaliniams asmenims, priėjęs prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojo L. Š. tyčia jėga sugriebė jį rankomis už veido ausų srityse, stumdamas atbulą pargriovė ant nugaros bei laikė prispaudęs prie grindinio ir tokiais savo įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, L. Š. sukėlė fizinį skausmą bei pastarajam griuvimo metu atsitrenkus į grindinį padarė poodinę kraujosruvą dešinėje plaštakoje, atitinkančią nežymų sveikatos sutrikdymą. Šie aprašyti V. K. veiksmai sudaro požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, todėl tiriama veika perkvalifikuojama ir tyrimą pavedama tęsti pagal BK 284 straipsnį (2 t., 30-36 b. l.).

Iš 2025-07-08 VŠĮ Klaipėdos miesto poliklinika medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad L. Š. atvyko į gydymo įstaigą 2025-07-08. Anamnezės skiltyje nurodyta: po buvusios traumos darbe 2024-08-13, sumušė nežinomas žmogus, spyrė į dešinę blauzdą. Gydėsi 25 d., po to liko dešinės blauzdos skausmingumas, tirpimai iki pėdos. Tie nusiskundimai lieka, negerėja. Tie skausmai laikosi, lieka tirpimai, nėra jėgos dešinėje pėdoje. Būklės įvertinimo skiltyje nurodyta: palpuojant lieka nežymus skausmas dešinės blauzdos pėdos srityje, hipestezija nuo sumušimo vietos iki pėdos iki pirštų, judesiai galimi, kiek skausmingi, stuburo skausmai juosmens srityje saikingi. L. Š. nustatyta diagnozė: G54.6 skausminis fantominės galūnės sindromas, nustatymo data 2025-07-08, tipas „0“ (Kitos ligos, pakartotinai diagnozuojamos šiais metais), G54.4 Juosmens ir kryžmens nervų šaknelių sutrikimai, neklasifikuojami kitur (2 t., 123 b. l.).

Iš 2025-09-12 VŠĮ Klaipėdos miesto poliklinika medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad L. Š. nustatyta diagnozė: I70.20 galūnių arterijų aterosklerozė, nepatikslinta. Anamnezės skiltyje nurodyta: 1 metai tirpsta ties blauzda iki pėdos. Pilvo organų MRT rado stuburo osteochondrozę kraujagyslių, gydytojas rado blauzdos arterijų stenozę, skyrė aspiriną, diklak. Būklės įvertinimo skiltyje nurodyta: pėda šilta, pėdoje pulso blauzdoje nėra, hipestenzija žemiau kelio san iki pėdos, taikė kinezioterapiją, bet būklė jo žodžiais negerėja, tirpimas laikosi, tirpimas sustiprėjo po blauzdos sumušimo prieš 1,5 metų (2 t., 137 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Įžūlus elgesys teismų praktikoje apibūdinamas kaip agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-719/2012, 2K-159-976/2021, 2K-164-788/2023 ir kt.). Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį taikyti būtina nustatyti ir tokiu įžūliu elgesiu sukeltus padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Sprendžiant veikos pavojingumo klausimą, būtina atsižvelgti į jos pobūdį ir įvertinti kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumą, trukmę, nukentėjusiųjų asmenybę, viešosios vietos specifiką ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2013, 2K-171/2015, 2K-198/2015). Nustatant visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą, atsižvelgiama į tai, ar viešoje vietoje, kaip minėta, buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-367-511/2018). Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia, o veikos motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-788/2018, 2K-19-511/2020).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. K. iš esmės prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, išskyrus tai, kad nukentėjusiajam įvykio metu buvo sumušta dešinės kojos blauzda ir dėl to jis patyrė skausmą. Tai, kad kaltinamasis viešoje vietoje, matant parduotuvės pirkėjams, elgėsi įžūliai, patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, vaizdo įrašų turinys bei kiti įrodymai. Nors, kaip jau minėta, kaltinamasis nepripažino tos aplinkybės, kad nukentėjusysis griuvimo metu susimušė dešinės kojos blauzdą, tačiau teismas, nepaisant to, kad teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės apie kaltinamojo jam suduotą smūgį ranka jam į veidą bei spyrį koja į jo dešinę koją, neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais apie patirtą skausmą ne tik dešinės rankos plaštakoje, bet ir dešinės kojos blauzdoje. Šioje dalyje nukentėjusiojo parodymus iš esmės patvirtina 2024-08-09 asmens apžiūros protokolo bei foto lentelių turinys, kuriuose užfiksuota, kad ant nukentėjusiojo dešinės rankos plaštakos 5x3 cm plote matoma kraujosruva, o dešinės kojos blauzdos srityje 10x8 cm plote matomas patinimas. Iš Ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad 2024-08-14 buvo nustatyta diagnozė – „S80.88 Blauzdos kiti paviršiniai sužalojimai“. Be to, iš vaizdo įraše „176-Sodokasos 11 12 13 - 2024-08-08 13:20:23.795“ užfiksuoto vaizdo darytina išvada, kad nukentėjusysis krisdamas dešinės kojos blauzdos priekiniu paviršiumi, būtent ta dalimi, kurioje užfiksuotas patinimas 2024-08-09 asmens apžiūros protokole ir jo priede, atsitrenkė į apsauginį metalinį turėklą, iškilusį virš grindinio (13:20:29.288). Esant išdėstytam, teismui nekyla abejonių, kad griuvimo metu nukentėjusysis ne tik atsitrenkė dešine plaštaka į grindinį, bet ir dešinės kojos blauzda į virš grindinio iškilusį metalinį turėklą.

Taigi, teismas byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais laiko patikimai nustatytu, šiek tiek patikslinant kaltinamajame akte išdėstytą kaltinimą, jog kaltinamasis V. K. 2024-08-08, apie 13.20 val., viešoje vietoje - UAB „Kesko Senukai Lithuania“ prekybos centre „Senukai“, esančiame (duomenys neskelbtini), stebint pašaliniams asmenims, priėjęs prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojo L. Š. tyčia jėga sugriebė jį rankomis už veido ausų srityse, taip sukeldamas fizinį skausmą, stumdamas atbulą pargriovė jį ant nugaros, ko pasėkoje griuvimo metu L. Š. atsitrenkus dešine plaštaka į grindinį ir dešinės kojos blauzda į virš grindinio iškilusį metalinį turėklą, pastarajam buvo padaryta poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje, atitinkanti nežymų sveikatos sutrikdymą, ir sukeltas fizinis skausmas dešinės kojos blauzdoje. Tokiais savo įžūliais veiksmais nukentėjusiajam L. Š. sukeldamas fizinį skausmą bei padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, V. K. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Kaltinamasis suvokė, kad smurtaudamas prieš nukentėjusįjį, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir trikdo visuomenės rimtį, norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia. Taigi kaltinamojo V. K. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, yra įrodyta.

Dėl bausmės

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis V. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai, panaudodamas fizinį smurtą, kita vertus, jis teisiamas pirmą kartą, tokio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, jo pavartotas smurtas nesukėlė sunkių ir ilgalaikių pasekmių, dirba užsienyje pagal kontraktus. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam gali būti skiriama viena iš švelnesnių BK 284 straipsnio sankcijoje numatytų bausmės rūšių – laisvės apribojimas, nustatant artimą sankcijos vidurkiui jos dydį, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programose ir per 4 mėnesius atlyginti nusikaltimu padarytą žalą.

Dėl civilinių ieškinių

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl 500,00 Eur turtinės ir 1500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo V. K. (1 t., 153 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. Š. nurodė, kad palaiko savo pareikštą civilinį ieškinį, paaiškino, kad neturtinę žalą sudaro tai, kad jis turėjo išeiti iš darbo, pats parašė pareiškimą ir išėjo iš darbo, nes po šio įvykio negalėjo dirbti. Chirurgas pasakė, kad yra pažeistos kraujagyslės. Tai jį paveikė morališkai ir psichologiškai. Turtinę žalą sudaro jo išlaidos vaistams ir reabilitacijai, pirkimo dokumentų nėra išsaugojęs.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius sudaro negautos pajamos (netiesioginė žala), kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (tiesioginė žala). Žala kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tiksliai apskaičiuota. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją. Tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą – ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Teismas pažymi, kad paprastai deliktinė civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis), taip įgyvendinant deliktinės civilinės atsakomybės kompensacinę funkciją bei siekiant atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Civilinės atsakomybės taikymo tikslas yra kompensuoti patirtą žalą, o ne nubausti žalą padariusį asmenį: žala turi būti atlyginama tiek, kiek įrodoma, kiek jos faktiškai patirta, ir taikant civilinę atsakomybę turi būti siekiama neleisti nukentėjusiajam nepagrįstai praturtėti kito - žalą padariusio asmens – sąskaita.

Teismo nuomone, civilinio ieškinio reikalavimas priteisti iš kaltinamojo V. K. 500,00 Eur turtinės žalos yra nepagrįstas, kadangi šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis L. Š. nepateikė nė vieno įrodymo, kurie pagrįstų jo turėtas išlaidas. Esant išdėstytam, nėra pakankamo pagrindo tenkinti civilinio ieškinio dalį dėl 500,00 turtinės žalos, todėl ji atmestina.

Civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos tenkintina iš dalies. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama.

Teismui nekyla abejonių, jog dėl kaltinamojo veiksmų, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą bei dvasinius išgyvenimus – didelį stresą, pažeminimą, savaitę dėl sumuštos blauzdos buvo nedarbingume. Byloje nėra duomenų, jog jam buvo atliekamos chirurginės operacijos ar būtų nustatytas pastovus nedarbingumo netekimas. Nors nukentėjusysis nurodė, kad dėl kojos blauzdos sumušimo jam buvo pažeistos kraujagyslės ir pasekmės liko visam gyvenimui, tačiau nukentėjusysis nepateikė tokių medicininių dokumentų, kurių turinys rodytų neabejotiną priežastinį ryšį tarp blauzdos sumušimo 2024-08-08 ir šiuo metu jam diagnozuotų ligų. Tuo būdu teismas, atsižvelgdamas į konstatuotas faktines šios bylos aplinkybes, kaltinamojo bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, taip pat teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, laiko, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, atlygintinas nukentėjusiojo L. Š. patirtos neturtinės žalos dydis yra 800 Eur.

Ikiteisminio tyrimo metu civilinė ieškovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pareiškė civilinį ieškinį dėl 121,24 Eur turtinės žalos, kurias sudaro dėl nukentėjusiojo L. Š. sužalojimo ir nedarbingumo nuo 2024-08-16 iki 2024-08-21 jam išmokėtos socialinio draudimo lėšos, atlyginimo (1 t., 75-88 b. l.). Šis civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi pagrįstas pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas, kurios turiniu nėra pagrindo abejoti, o šioje baudžiamojoje byloje patikimai nustatyta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam buvo sumušta dešinės kojos blauzda ir dėl to jis buvo nedarbingume nuo 2024-08-14 iki 2024-08-21.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. K. (V. K.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, taip pat įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą ir šiuo nuosprendžiu priteistą žalą.

V. K. (V. K.) paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. Š. (L. Š.) ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui L. Š. (L. Š.) iš nuteistojo V. K. (V. K.) 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Civilinės ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai. Priteisti civilinei ieškovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai iš nuteistojo V. K. (V. K.) 121,24 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą ir 24 euro centus) turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.